0b080cab-ce75-4fb6-b73b-c1bbc97e7b73 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-630-910/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00115-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų R. G., S. Z. ir O. Å ., kreditorių SIA „Pirmas“, uždarosios akcinės bendrovės „Spectator“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ nemokumo (bankroto) byloje, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BAUB) „BENDIDA“ (toliau – BUAB „BENDIDA“, bendrovė) nemokumo administratorė UAB „Vorulis“ (toliau – nemokumo administratorė) prašė BUAB „BENDIDA“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir priteisti bendrovei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad, įvertinusi gautus bendrovės dokumentus, nustatė, jog BUAB „BENDIDA“ prie bankroto buvo privesta tyčia. 2013 m. inicijuotas bendrovės mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30 d. laikotarpiu patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3 179 451,75 Eur sumÄ , nes bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, jog prekės buvo pateiktos bÅ«tent PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems pirkėjams, kurie neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sÄ Å¾iningai ir ėmėsi visų bÅ«tinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų, kad nedalyvauja sukčiaujant dėl PVM. Patikrinimo akte konstatuota, jog bendrovės PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis įformintiems prekių tiekimams Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd negali bÅ«ti taikomas 0 proc. PVM tarifas, turi bÅ«ti taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Bendrovė sandoriams su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd pritaikytam 0 proc.

PVM tarifui pagrįsti pateikė 2012 m. liepos 4 d. sutartį Nr. LEN 2012/07/04 dėl dyzelinio kuro pardavimo Geli Petroleum Ltd, pasiraÅ¡ytÄ bendrovės generalinio direktoriaus R. G. ir Geli Petroleum Ltd atstovo A. Ž., todėl atsakovei turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma, kad bendrovė dalyvavo schemose, vengiant PVM sumokėjimo.

3. Anot nemokumo administratorės, bendrovės vadovas, turėdamas pareigÄ užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bet ir imperatyvias mokestinių įstatymų nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ginÄÄ , galutine nutartimi patvirtino VMI sprendimus, kuriais nustatyti bendrovės neteisėti veiksmai, pažeidus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančias teisės normas bei dalyvavus schemoje, vengiant mokėti PVM.

Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti, kad yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

4. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad yra ir kitas tyčinio bankroto požymis – bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nustatytas staigus bendrovės finansinės padėties suprastėjimas ir dirbtinis turto sumažinimas. 2013–2014 metais įmonės veikla buvo pelninga, buvo iÅ¡mokėti dividendai: 2013 m. iÅ¡mokėta 2 606 580,17 Eur dividendų, o 2014 m.

– 796 455,05 Eur dividendų. 2013 m. įmonė turėjo 10 075 011 Eur vertės ilgalaikio turto. Pradėjus mokestinį patikrinimÄ , 2014 m. ilgalaikio turto vertė sumažėjo iki 2 925 513 Eur, o 2015 m. ilgalaikio turto vertė buvo tik 41 075 Eur. Nemokumo administratorei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai perduoti tik nuo 2016 m., todėl, neturėdama 2013 m. – 2016 m. laikotarpio finansinių dokumentų, administratorė negali nustatyti, kaip ir kokiais pagrindais buvo perleistas ir stipriai sumažintas bendrovės turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi BUAB „BENDIDA“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

6. Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų R. G., S. Z. ir O. Š. veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju taikytinas ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas.

7. Dėl suinteresuoto asmens O. Å . dalyvavimo procese teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių reikalavimų dėl tyčinio bankroto pasekmių nepareikÅ¡ta nė vienam suinteresuotam asmeniui, nepraÅ¡oma įvardinti konkretaus už tyčinį įmonės bankrotÄ atsakingo asmens (to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymÄ (toliau – JANÄ®)). Tačiau, teismo nuomone, byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos O. Å ., kaip buvusios bankrutavusios bendrovės vadovės, teisėms ir pareigoms, todėl ji pagrįstai įtraukta dalyvauti procese suinteresuoto asmens procesiniu statusu.

8. Spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais VMI, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Mokestinių ginčų komisija) ir administracinių teismų sprendimais konstatuota, jog BUAB „BENDIDA“ mokestinio patikrinimo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 667 684,87 Eur sumos PVM ir su juo susijusių sumų. Å is mokestinis pažeidimas padarytas netinkamai taikius PVM tarifÄ UAB „BENDIDA“ užsienio įmonėms parduodamai produkcijai.

9. Teismas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo akte tiesiogiai neįvardinta, jog bendrovė tirtu laikotarpiu netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . PVM nepriemoka apskaičiuota, bendrovei nesugebėjus įrodyti, kad prekės buvo pateiktos bÅ«tent PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytiems Kipre ir Latvijoje registruotiems PVM mokėtojams, kurie turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia kilusios kitos pasekmės – neteisingų duomenų naudojimo įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai savaime lėmė neteisėtas pasekmes – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti bendrovės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilusios pasekmės konstatuotos mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu. Nors tikrintu Å«kinės veiklos laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) galiojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio dispozicija (redakcija iki 2013 m. spalio 1 d.) nenumatė sÄ lygų, analogiÅ¡kų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktui, įsigaliojusiam nuo 2013 m. spalio 1 d., tai nepaneigia BUAB „BENDIDA“ vadovų neteisėtų veiksmų tikrintu Å«kinės veiklos laikotarpiu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir PVMÄ® prasme, taip pat tokių veiksmų atitikties tuo metu galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintai tyčinio bankroto sÄ vokai.

Teismo nuomone, bendrovės vadovai, neteisingai taikydami, apskaičiuodami ir deklaruodami PVM sumas, privalėjo įvertinti tokio sprendimo pasekmes bendrovės mokumui. Dėl to, net ir nesant tiesiogiai tuo metu galiojusios Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijos dispozicijoje įvardintai neteisėtų veiksmų sudėčiai, yra pagrindas konstatuoti, kad PVM nepriemoka susidarė dėl neteisėtų veiksmų, o tokia padėtis atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ tyčinio bankroto sÄ vokÄ .

11. Teismas pripažino, kad nemokumo administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, jog PVM nepriemoka turėjo įtakos BUAB „BENDIDA“ mokumui. Bendrovė kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama atleisti jÄ nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, deklaruodama siekį užtikrinti veiklos tęstinumÄ , pažymėdama, kad nurodyta sumokėti suma yra ekonomiÅ¡kai sunkiai pakeliama. Toks BUAB „BENDIDA“ praÅ¡ymas buvo patenkintas iÅ¡ dalies – bendrovė atleista nuo 160 981,91 Eur delspinigių sumos sumokėjimo, valstybei neįvykdyta prievolė liko iÅ¡ viso 597 229,99 Eur, iÅ¡ jų – 17 887,20 Eur suma, užtikrinta hipoteka.

12. Teismas, įvertinęs bendrovės pinigų srautų ataskaitas, balanso duomenis, konstatavo, kad nuo 2014 m. bendrovės ilgalaikio turto vertė mažėjo, o 2015 m. BUAB „BENDIDA“ turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės nepakako apskaičiuotai PVM nepriemokai sumokėti. Teismas pažymėjo, kad sprendimas iÅ¡mokėti dividendus buvo priimtas mokestinio patikrinimo vykdymo laikotarpiu, dividendų iÅ¡mokėjimas paveikė UAB „BENDIDA“ galimybes atsiskaityti su kreditore – valstybe net ir tuo atveju, jeigu įmonė dar 2015 m. dirbo pelningai, kaip teigia suinteresuoti asmenys. Teismo vertinimu, atsiskaitymas su valstybe buvo ignoruojamas, suteikiant prioritetÄ pelnui gauti.

13. Teismas pripažino, kad BUAB „BENDIDA“ vadovų veiksmai, apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant PVM, buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi, t. y. pripažintini sÄ moningai blogu juridinio asmens valdymu. SprendimÄ iÅ¡mokėti dividendus teismas pripažino pažeidžiančiu kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nes dėl Å¡io sprendimo liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Teismas įvertino, kad BUAB „BENDIDA“ sprendimas iÅ¡mokėti dividendus mokestinio patikrinimo laikotarpiu taip pat atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto dispozicijÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14. Kreditorė SIA „Pirmas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

15. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas iÅ¡ esmės tik perrašė nemokumo administratorės pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, nepateikė savarankiÅ¡ko bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nevertino mokestinio patikrinimo bylos medžiagos, rėmėsi iÅ¡vestiniais įrodymais, kurių iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo. Nutartyje padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja mokestinėje byloje konstatuotiems faktams. Teismas netyrė kreditorių bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl kreditorės SIA „Pirmas“ pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų, nebuvo aktyvus, todėl procesinį sprendimÄ priėmė neatskleidęs bylos esmės. 15.2.

Kreditorei SIA „Pirmas“ nebuvo suteikta teisė pareikÅ¡ti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, o kreditorės praÅ¡ymas leisti susipažinti su bylos medžiaga, iÅ¡reikalauti patikrinimo medžiagÄ , tarp jos – Kipro mokesčių administratoriaus atsakymus, įrodymus dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, ilgalaikio turto sumažėjimo, kreditorinių reikalavimų didėjimo, t. y. dokumentus, pagrindžiančius kiek, kada buvo iÅ¡mokėta dividendų, kodėl mažėjo ilgalaikis turtas ir didėjo kreditoriniai įsipareigojimai, tam, kad galima bÅ«tų iÅ¡samiai įvertinti bendrovės nemokumo priežastis, nebuvo svarstomas, teismas dėl jų nepasisakė. 15.3.

Teismas nevertino suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių dėl verslo nesėkmės priežasčių, susijusių su verslo sÄ lygų pasikeitimu, nesiaiÅ¡kino, kokios konkrečios priežastys lėmė bendrovės nemokumÄ , kokie įrodymai tai patvirtina. 15.4. Teismas nemotyvavo iÅ¡vados, kad PVM nepriemoka turėjo įtakos bendrovės mokumui. Vien neteisingas mokesčio deklaravimas ir nepriemokos susidarymas nėra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Mokestinėje byloje buvo konstatuota, kad BUAB „BENDIDA“ nebuvo rÅ«pestinga, t. y. nesiėmė atsargumo priemonių, nepatikrino kontrahento statuso, jo veiksmų, jog įsitikintų, kad gali taikyti 0 proc.

PVM tarifÄ . Tačiau tokie veiksmai neatitinka tyčinės kaltės formos. Mokesčių administratorius patikrinimo metu nenustatė, kad bendrovės buhalterinė apskaita už tikrinamÄ jį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. 15.5. Teismas nemotyvavo nustatyto PVM nepriemokos ir dividendų iÅ¡mokėjimo ryÅ¡io su esmingai pablogėjusia bendrovės padėtimi ir jai sukeltais padariniais. Dividendai bendrovėje buvo iÅ¡mokėti 2013 m. ir 2014 m., tuo tarpu patikrinimo aktas, kuriuo apskaičiuoti mokesčiai, priimtas tik 2015 m. vasario 12 d., o pareiga sumokėti PVM atsirado tik 2018 m. gruodžio 5 d.

16. Suinteresuotas asmuo R. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

17. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismas, pripažinęs bendrovės bankrotÄ tyčiniu, nenustatė dėl to kaltų asmenų, nors to reikalaujama pagal JANÄ® normas. NeiÅ¡sprendęs suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo, teismas padarė esminę proceso teisės taikymo klaidÄ , todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas). 17.2. Pardavimai Kipro bendrovei Geli Petroleum Ltd, nors ir buvo neteisingai apmokestinti 0 proc. PVM tarifu, tačiau visiÅ¡kai neturėjo įtakos bendrovės bankrotui: tiek sudarant juos, tiek ir juos įvykdžius dar ilgÄ laikÄ Ä¯monė buvo moki; netgi kelis metus iÅ¡ eilės mokėjo dividendus, kurių dydis virÅ¡ijo apskaičiuotÄ mokesčių sumÄ . 17.3.

Teismas pervertino netinkamai pritaikyto PVM tarifo ekonomines pasekmes. Bendrovės ekonominės veiklos naudingumui Å¡io mokesčio tarifas nedaro tiesioginės įtakos jos rezultatui. Bendrovei paskirta sumokėti 667 684,87 Eur PVM suma nėra ekonominiai nuostoliai, tai – pagal teisės aktų reikalavimus atsiradusi pareiga sumokėti PVM, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip ekonomiÅ¡kai nenaudinga veikla. Siekiant nustatyti, ar pardavimai Kipro bendrovei Geli Petroleum Ltd buvo nuostolingi, bankroto administratorė privalėjo iÅ¡tirti, ar Å¡iems sandoriams taikytas prekybinis antkainis nepadengia dėl netinkamo deklaravimo patirtų nuostolių, ir tik tokiu atveju pareiÅ¡kime dėl tyčinio bankroto juos įvardinti kaip nepateisinusios rizikos neigiamos ekonominės veiklos rezultatÄ .

Taip pat nemokumo administratorė neginčijo VMI finansinio reikalavimo dėl nepagrįstai didelių, net už 7 metus apskaičiuotų delspinigių, nors mokestinėms netesyboms senaties terminas yra tik 180 dienų. 17.4. Tik pardavimų užsienio įmonei deklaravimas kaip pardavimų vidaus rinkoje, nesant tam pakankamo pagrindo, nevertintinas kaip nepateisinamai blogas vadovavimas. Vertinant, ar deklaravimo klaidos gali bÅ«ti sÄ moningo tyčinio blogo valdymo veika, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad bendrovė formaliai nepažeidė jokių įstatymų, turėjo visus eksportui įprastiniais atvejais reikalingus dokumentus, nieko nenuslėpė ir teisėtai naudojosi savo teise į mokestinį ginÄÄ . 17.5.

Teismas, vertindamas dividendų iÅ¡mokėjimo ir staigaus turto sumažėjimo faktus, padarė neteisingas iÅ¡vadas. Dividendų iÅ¡mokėjimas, nors ir mažina bendrovės nuosavÄ kapitalÄ , tačiau nelaikytinas neteisėtu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo požiÅ«riu, jeigu jis nedaro įtakos įmonės nemokumui. 17.6. Vadovavimo bendrovei veiksmai negali bÅ«ti atsakomybės dalykas nepagrįstai ilgÄ . Ä®BÄ® ir vėliau JANÄ® nurodytas 5 metų sandorių tikrinimo terminas yra naikinamasis senaties terminas. 2012–2013 metais vykdyti sandoriai bendrovės bankroto byloje neturi bÅ«ti nagrinėjami ir vertinami.

Kaip reikšmingas galėjo ir turėjo būti vertinamas faktas, kad iš sandorių liko nesumokėtas PVM, kurį sumokėti prievolė atsirado 2018 m.

18. Suinteresuoti asmenys S. Z. ir O. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nenustatė tyčios, t. y. kad įvardyti PVM mokėjimo pažeidimai buvo tyčiniai, o jais buvo siekta bÅ«tent nemokumo, taip pat nenustatė ir kitos esminę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės – kad nurodyti PVM mokėjimo pažeidimai sukėlė bendrovės nemokumÄ arba reikÅ¡mingai prisidėjo prie nemokumo. 19.2. Teismas neįsigilino į Mokestinių ginčų komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų esmę, į jų argumentus ir konstatuotas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su PVM mokėjimo pažeidimais. 19.3.

Sandoriais, sudarytais laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 7 d. iki 2013 m. kovo 8 d. su Kipre registruota bendrove, buvo siekta pelno, jais nesiekta bendrovės nemokumo – Å¡ie sandoriai civilinės teisės prasme buvo teisėti ir atitiko įprastas procedÅ«ras civiliniuose santykiuose. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais. 19.4. Teismas neturėjo reikiamos kompetencijos (specialių žinių) tam, kad savarankiÅ¡kai įvertintų bendrovės buhalterinės apskaitos teisingumÄ , be to, neturėjo viso bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinio.

VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra duomenų apie netinkamÄ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymÄ . 19.5. NeaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų iÅ¡mokėti dividendus skundžiama nutartimi pripažintas prieÅ¡taraujančiu kreditorių interesams. Å ie sprendimai turėtų bÅ«ti vertinami atskirai, kaip atskiri sandoriai. Teismas iÅ¡vadÄ dėl sprendimo iÅ¡mokėti dividendus neteisėtumo padarė neturėdamas pačių sprendimų, kuriais nutarta iÅ¡mokėti dividendus.

Dividendų iÅ¡mokėjimas neturi jokio faktinio ir teisinio ryÅ¡io su mokestiniu patikrinimu. Taip pat dividendų iÅ¡mokėjimas neturėjo įtakos bendrovės mokumui. 19.6. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus iÅ¡mokėti dividendus priėmė tuometės bendrovės akcininkės – UAB „Vaizga“ ir UAB „Baltic Petroleum“. Teismo iÅ¡vados dėl dividendų paskelbimo ir iÅ¡mokėjimo, kaip tyčinio bankroto pagrindÄ sudarančių veiksmų vertinimo, neabejotinai turės įtakos Å¡iuos sprendimus priėmusiems asmenims, todėl Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų procesiniu statusu.

20. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Spectator“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

21. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovės padėtis buvo bloginama tyčia, siekiant BUAB „BENDIDA“ nemokumo ir jos turtinės padėties pablogėjimo. 21.2. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių dėl verslo nesėkmės, lėmusios bendrovės bankrotÄ . Teismas savo iniciatyva nesiaiÅ¡kino, ar nutartyje nurodyti PVMÄ® pažeidimai buvo tyčiniai, ar jie lėmė bendrovės nemokumÄ , teismas taip pat nesiaiÅ¡kino, kaip bendrovės finansinę padėtį paveikė dividendų iÅ¡mokėjimas. 21.3.

Byloje nenustatyta į bendrovės finansinės padėties bloginimÄ nukreiptų sÄ moningų veiksmų, dėl kurių bendrovė tapo nemoki. Teismas nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp bendrovės nemokumo ir jį neva lėmusių dividendų iÅ¡mokėjimo. Teismas nepagrindė savo iÅ¡vados, kad dividendų iÅ¡mokėjimas laikytinas pažeidžiančiu bendrovės kreditorių interesus. 21.4. Neteisingas mokesčių sumokėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pačiu tyčinio bankroto.

Bendrovės padaryto PVMĮ pažeidimo esmė yra neteisingas PVM tarifo taikymas.

22. Atsiliepime į atskiruosius skundus kreditorė SIA „Pirmas“ palaiko kitų apeliantų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

23. Atsiliepime į atskiruosius skundus kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Spectator“ palaiko kitų apeliantų atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

24. Atsiliepime į atskiruosius skundus bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BENDIDA“ prašo apeliacinių skundų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai nepasisakė, kurio ar kurių iÅ¡ buvusių vadovų tyčiniai ir neteisėti veiksmai nulėmė, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto. Suinteresuotas asmuo R. G. atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti ir konstatuoti buvusių bendrovės vadovų kaltę. Nors pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai netinkami, tačiau pats sprendimas – neįvardinti konkretaus už tyčinį įmonės bankrotÄ atsakingo asmens – yra pagrįstas ir teisingas, nes ginčui taikytinos Ä®BÄ® nuostatos Å¡ios pareigos nenumato. 25.2.

Apeliantų iÅ¡dėstyti argumentai dėl tyčinio bankroto požymių nebuvimo yra jų gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymių, rėmėsi jau įsiteisėjusiais institucijų ir administracinių teismų procesiniais sprendimais, kuriuose aiÅ¡kiai ir neginčijamai nustatytas PVM mokėjimo vengimas. Å ios aplinkybės nenuginčytos, jos laikytinos prejudiciniais faktais. Apskųsta nutartis atitinka ir aktualiÄ teismų praktikÄ ginčo klausimu (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-1023-407/2021). 25.3. Bylos aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos ne izoliuotai, o kaip bendra visuma, galiausiai nulėmusi bendrovės nemokumÄ . Nemokumo administratorė neginčija aplinkybės, kad 2013 m., kai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, bendrovės veikla buvo pelninga. Iki 2015 m., kai mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas ir priimtas sprendimas dėl bendrovės atliktų pažeidimų, nustatytos mokestinės prievolės bei paskirtos mokestinės baudos, bendrovė taip pat turėjo pakankamai turto Å¡iems įsipareigojimams įvykdyti.

Tačiau nemokumo administratorė akcentuoja, kad, pradėjus mokestinį patikrinimÄ , galima pastebėti staigų bendrovės finansinės padėties suprastėjimÄ , ypač nuo 2015 m., kai bendrovės turtas buvo sumažintas ir galiausiai bendrovė buvo pripažinta nemokia. Dividendų iÅ¡mokėjimas ir staigus ilgalaikio turto sumažinimas nulėmė, kad bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų VMI nustatytoms prievolėms ir baudoms susimokėti bei toliau tęsti veiklÄ . Neturėdama turto, tačiau turėdama didelius įsipareigojimus, realiai nevykdydama jokios veiklos, bendrovė nuo 2015 m. buvo palaikoma tol, kol buvo iÅ¡nagrinėtos bylos su VMI.

Tokie bendrovės vadovų veiksmai lėmė tai, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo didinami. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

28. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino bendrovės nemokumo administratorės pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų tyčinio bankroto institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis. Dėl pareiÅ¡kimui pripažinti BUAB „BENDIDA“ bankrotÄ tyčiniu iÅ¡nagrinėti taikytinų teisės normų 29. 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas. Taigi JANÄ® taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, iÅ¡skyrus įvardytas iÅ¡imtis, susietas su:

1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu;

2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

30. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimÄ , galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobÅ«džio. Todėl sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 49 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių BUAB „BENDIDA“ bankrotÄ praÅ¡oma pripažinti tyčiniu, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant Ä®BÄ® nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, sprendžiant BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Ä®BÄ® normomis.

33. BUAB „BENDIDA“ tyčinis bankrotas grindžiamas dvejopo pobūdžio veiksmais:

1) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. nepagrįstai taikytu 0 proc. PVM tarifu, parduodant dyzelinį kurÄ Kipro Respublikos įmonei Geli Pertroleum Ltd (Å¡is pažeidimas nustatytas VMI atlikto mokestinio patikrinimo 2015 m. vasario 12 d. akte); 2) 2013 m. ir 2014 m. priimtais sprendimais iÅ¡mokėti dideles sumas dividendų (atitinkamai 2 606 580,17 Eur (9 000 000 Lt) ir 796 455,05 Eur (2 750 000 Eur), bendrovės turto esminiu mažinimu nuo 2014 metų.

34. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Ä®BĮ 20 straipsnio redakcija reglamentavo tik pasekmes teismui nustačius įmonės bankrotÄ buvus tyčiniu. Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija, kurioje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.

35. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatyti tyčinio bankroto kriterijai yra iÅ¡ esmės susisteminti pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016).

36. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje dėl BUAB „BENDIDA“ valdymo organų veiksmų, susijusių su nepagrįstai taikytu 0 proc. PVM laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., vertinimo tyčinio bankroto požiūriu spręstina pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos normas. Tuo tarpu sprendimai dėl dividendų išmokėjimo priimti po 2013 m. spalio 1 d., turto esminis mažėjimas vyko nuo 2014 metų, todėl šių aplinkybių atitiktis tyčinio bankroto požymiams vertintina vadovaujantis nuo 2013 m. spalio 1 d.

įsigaliojusia Ä®BÄ® redakcija. Dėl sÄ lygų, bÅ«tinų bankrotui pripažinti tyčiniu 37. Pagal Lietuvos nemokumo teisėje formuojamÄ tyčinio bankroto sampratÄ tyčinis bankrotas leidžia nustatyti, kad įmonės bankroto buvo siekiama tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

Taigi tyčinio bankroto vertinimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sÄ moningai blogas įmonės valdymas, ar verslo nesėkmė.

38. Pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos IBÄ® 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sÄ vokÄ tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusio redakcijos Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus). Pagal Å¡ios redakcijos Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Å io straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

39. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-313/2021, 22 punktas).

40. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jeigu nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryÅ¡io tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryÅ¡ys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymÄ ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

41. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryÅ¡io teorija leidžia teigti, kad tyčinį bankrotÄ nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iÅ¡ esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumÄ , arba iÅ¡ esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu.

Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumÄ , tačiau įprastai blogÄ Ä¯monės valdymÄ rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kuriÄ ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklÄ , prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtÄ ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesÄ , bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas.

Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus Å¡ių požymių nustatymas nereiÅ¡kia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra Å¡alutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iÅ¡ esmės nėra skirtas pagrindiniam Å¡io proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali bÅ«ti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimÄ ir kt. (Remigijus Jokubauskas.

Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

42. Nagrinėjamu atveju BUAB „BENDIDA“ nemokumo administratorė prašė bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, remdamasi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais.

43. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

44. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

45. Pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės pareiÅ¡kimÄ , konstatavęs, kad BUAB „BENDIDA“ vadovų neteisėti veiksmai, susiję su 0 proc. PVM tarifo taikymu, iÅ¡ esmės reiÅ¡kiantys mokesčių vengimÄ , ir dividendų iÅ¡mokėjimas, atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintus požymius, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu.

46. Atskiruosius skundus padavęs apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, remdamiesi tuo, kad teismas nenustatė tyčinių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip siekis privesti bendrovę prie bankroto, taip pat nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp mokesčių administratoriaus nustatyto PVM netinkamo skaičiavimo ir bendrovės bankroto, tarp dividendų iÅ¡mokėjimo ir bendrovės bankroto. Dėl aplinkybių, reikÅ¡mingų siekiant nustatyti, ar BUAB „BENDIDA“ bankroto yra tyčinis 47. Atskiruosiuose skunduose apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokios konkrečios priežastys lėmė bendrovės nemokumÄ , nemotyvavo iÅ¡vados, kaip PVM nepriemoka turėjo įtakos bendrovės nemokumui, nenustatinėjo PVM nepriemokos ir dividendų iÅ¡mokėjimo ryÅ¡io su esmingai pablogėjusia bendrovės finansine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų argumentais.

48. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant, ar bendrovė prie bankroto privesta tyčia, svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentÄ , kada bendrovė tapo faktiÅ¡kai nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1459-585/2020, 29 punktas). Pagal Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė itin reikšmingos, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, aplinkybės – kada BUAB „BENDIDA“ tapo faktiškai nemoki.

50. Byloje nėra ginčo dėl to, kad mokestinio BUAB „BENDIDA“ patikrinimo atlikimo 2012–2013 m. laikotarpiu bendrovė veiklÄ vykdė pelningai, 2013, 2014 metais akcininkams iÅ¡mokėti dividendai.

51. Viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pagal bendrovės balansus aktualiais laikotarpiais BUAB „BENDIDA“ 2013 m. turėjo 10 075 011 Lt vertės ilgalaikio turto, 10 423 406 Lt vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 8 165 960 Lt. Byloje nėra duomenų, ar 2013 m. bendrovė turėjo pradelstų skolų, jeigu turėjo – kokio dydžio. 2014 m. bendrovės ilgalaikio turto vertė – 2 925 513 Lt, trumpalaikio turto – 9 409 304 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 6 237 744 Lt.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokios priežastys lėmė ženklų ilgalaikio turto vertės sumažėjimÄ , taip pat duomenų apie 2014 m. pradelstų įsipareigojimų dydį. 2015 m. bendrovės ilgalaikis turtas įvertintas 41 075 Eur, trumpalaikis turtas – 342 374 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 67 121 Eur. Byloje nėra duomenų apie tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto vertės ženklaus sumažėjimo priežastis, taip pat apie 2015 m. buvusių pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį.

52. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti UAB „BENDIDA“ tapimo nemokia momento pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

53. Nagrinėjamoje byloje visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, kada UAB „BENDIDA“ tapo nemoki – nuo kada ėmė nevykdyti įsipareigojimų ir kada pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BĮ 2 straipsnio 8 dalį). Antra, turi bÅ«ti iÅ¡tirti bei įvertinti duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės mažėjimo nuo 2014 metų priežastis. Trečia, nustačius nemokumo momentÄ , turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar įmonės nemokumo situacijÄ lėmė blogas bendrovės valdymas ar galbÅ«t dalyvių (akcininkų) veiksmai (susiję su 2013, 2014 m. priimtais sprendimais iÅ¡mokėti dividendus), be to, ar veiksmus, lėmusius nemokumÄ , yra pakankamas pagrindas vertinti kaip sÄ moningus, rodančius kryptingÄ siekį privesti bendrovę prie bankroto.

Tuo atveju, jeigu UAB „BENDIDA“ nemokumo situacijÄ sukėlė naftos produktų rinkos krizė (tai siekia įrodyti suinteresuoti asmenys, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu bendrovės situacijos visiÅ¡kai neanalizavo), turi bÅ«ti iÅ¡tirta, ar nemokios bendrovės padėtis nebuvo sÄ moningai esmingai bloginama, nes tai, vadovaujantis pirmiau aptarta praktika, taip pat teiktų pagrindÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Dėl aplinkybių, susijusių su nesumokėtu PVM, kvalifikavimo kaip tyčinio bankroto požymio 54.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad VMI atlikus patikrinimÄ , konstatuota, jog bendrovė savo veikloje 2012-2013 metais nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifÄ , pripažino, kad nurodyti UAB „BENDIDA“ valdymo organų veiksmai iÅ¡ esmės atitinka jų atlikimo metu galiojusio Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateiktÄ tyčinio bankroto apibrėžtį, be to, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytÄ tyčinio bankroto požymį, nes jie reiÅ¡kia, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM mokėjimo vengimas.

55. Apeliantai atskiruosiuose skunduose pažymi, kad vien neteisingas mokesčių sumokėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir juolab tyčinio bankroto. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokia apeliantų pozicija.

56. Bylos duomenimis, Mokestinių ginčų komisija 2016 m. birželio 27 d. sprendime Nr. S-139(7-137/2015), kurio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯vertinę administraciniai teismai, paliko nepakeistÄ , pripažino teisėta VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria patvirtintas VMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, ir panaikino VMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria buvo patvirtintas 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusios sumos.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pareiÅ¡kėjos (bendrovės) veiksmai – pareiÅ¡kėjos (bendrovės) gavimas kontrahento registravimo dokumentų, PVM mokėtojo kodo, registracijos duomenų patikrinimas vieÅ¡omis priemonėmis, raÅ¡ytinės sutarties sudarymas, atitinkamų dokumentų iÅ¡raÅ¡ymas – įprastinės procedÅ«ros civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau, įvertinusi ginčo aplinkybių kontekste, priėjo prie iÅ¡vados, jog Å¡ie veiksmai nėra pakankami tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog pareiÅ¡kėja (bendrovė) atitiko sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Komisija vertino, kad pareiÅ¡kėja (bendrovė), siekdama deklaruotus tiekimus apmokestinti 0 proc. PVM tarifu (dėl ko jai taikytini padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai), nesiėmė visų bÅ«tinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja sandoriuose, įtrauktuose į sukčiavimÄ PVM.

57. Pažymėtina tai, kad nurodytame VMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 nėra expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) nustatytas bendrovės PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Dėl to, siekiant nustatyti tyčinio bankroto instituto taikymo sÄ lygas, turi bÅ«ti iÅ¡analizuoti mokesčių administratoriaus atliktų mokestinių patikrinimų duomenys, dėl jų priimti sprendimai, taip pat ginčus dėl Å¡io mokesčio nagrinėjusių ikiteisminių institucijų bei administracinių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, susijusios su bendrovės PVM mokesčio nepriemoka, bei nustatyti bendrovės valdymo organų sÄ moningi veiksmai, vengiant Å¡ios mokesčio mokėjimo, vedant bendrovę prie bankroto.

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi UAB „BENDIDA“ veiklos 2012-2013 metais mokestinio patikrinimo dokumentais, neanalizavo jų turinio tam, kad įvertintų, ar nustatytas pažeidimas dėl neteisingai taikyto 0 proc. PVM tarifo kvalifikuotinas kaip Å¡io mokesčio vengimas, be to, nesiaiÅ¡kino, ar veiksmais, nepagrįstai taikant nurodytÄ PVM tarifÄ , buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto, ar galbÅ«t kitų tikslų (pvz., gauti didesnės ekonominės naudos).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl veiksmų, susijusių su aptartu PVM mokėjimo pažeidimu, ir jų sÄ moningo priežastingumo vedant UAB „BENDIDA“ prie bankroto, padaryta neatskleidus tokių veiksmų, kaip tyčinio bankroto požymio, esmės ir negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio 59. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su nemokumo administratorės pozicija, pripažino, kad UAB „BENDIDA“ veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes bendrovė nebeturės pakankamai turto, ir konstatavo esant nustatytÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį.

60. Tyčinis blogas įmonės valdymas gali atsiskleisti sÄ moningai ydinga įmonės veikla, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, aiÅ¡kiai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu ir pan. SÄ moningo blogo įmonės valdymo veiksmai yra siejami su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, kuris nulemia įmonės nemokumÄ bei atitinkamai negalėjimÄ Ä¯vykdyti kreditorių reikalavimus.

61. Nagrinėjamu atveju dar kartÄ pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB „BENDIDA“ faktinio nemokumo momento, kuris yra itin svarbi aplinkybė aiÅ¡kinantis, dėl kokių priežasčių bendrovė tapo nemoki ir ar nebuvo tyčia privesta prie bankroto.

62. Teismas, pripažindamas esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį, rėmėsi nemokumo administratorės argumentais, kad, 2013 m. gruodžio 10 d. pradėjus mokestinį bendrovės patikrinimÄ , bendrovės valdymo organai dirbtinai mažino turtÄ , taip siekdami iÅ¡vengti prievolių mokėjimo ir privesti bendrovę prie bankroto.

63. Nemokumo administratorė neįvardijo, dėl kokių bendrovės valdymo organų veiksmų ir koks bendrovės turtas buvo prarastas. Procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė pažymėjo, kad jai nebuvo perduoti 2013–2016 m. laikotarpio finansiniai dokumentai, tačiau pareiÅ¡kimo pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu negrindžia tuo, jog nurodyto laikotarpio dokumentai neperduoti (paslėpti, prarasti ar pan.) sÄ moningai, o dėl neperduotų dokumentų ji visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

64. IÅ¡ vieÅ¡iesiems registrams bendrovės pateiktų duomenų matyti, kad didelė ilgalaikio turto dalis buvo perleista kitiems asmenims ir nuraÅ¡yta, tačiau byloje nėra Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kinančių įrodymų, kurie leistų įvertinti esminį turto sumažėjimÄ tyčinio bankroto instituto kontekste. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, lėmusių bendrovės turto esminį mažėjimÄ nuo 2014 metų.

65. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoti asmenys įrodinėjo, jog bendrovės bankrotÄ lėmė 2014 m. pasaulinė krizė prekybos naftos produktais sektoriuje, sunki situacija tęsėsi iki 2015 m., o naftos produktų kainos ėmė kilti tik 2017 m. antrÄ pusmetį, tačiau nuo 2017 m. dėl objektyvių aplinkybių tapo ekonomiÅ¡kai neįmanoma konkuruoti rinkoje. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu Bendrovės turto mažėjimo ir nemokumo atsiradimo priežasčių nesiaiÅ¡kino ir nevertino.

66. Kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį patvirtinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino dividendų akcininkams už 2013, 2014 metus iÅ¡mokėjimÄ .

67. Atskiruosiuose skunduose teisingai pažymėta, kad teismas, pripažindamas pagrįsta nemokumo administratorės pozicijÄ , jog dividendų iÅ¡mokėjimu buvo sÄ moningai siekiama sumažinti bendrovės turtÄ tam, kad nebÅ«tų iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių nepriemokų ir paskirtų sankcijų, neturėjo dokumentų, kurių pagrindu iÅ¡mokėti dividendai. 2013 m lapkričio 22 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai pateikti tik su apeliantų S. Z. ir O. Å . atskiruoju skundu. Be to, abu Å¡ie protokolai susiję su dividendų už 2013 m. mokėjimu, o nemokumo administratorė rėmėsi ir neteisėtu dividendų iÅ¡mokėjimu už 2014 m. Taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl dividendų iÅ¡mokėjimo padarė neturėdamas bendrovės dokumentų, kuriuos analizuojant galima įvertinti dividendų iÅ¡mokėjimÄ Ä¯rodinėjamo bendrovės tyčinio bankroto kontekste.

68. Nurodytina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ sprendimų dėl dividendų iÅ¡mokėjimo priėmimas yra ne bendrovės valdymo organų, bet dalyvių (akcininkų) kompetencija. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių ABÄ® nuostatų, susijusių su dividendų iÅ¡mokėjimu, nesiaiÅ¡kino, kokios ABÄ® buvo įtvirtintos sÄ lygos dividendams iÅ¡mokėti, ir nenustatinėjo, ar Å¡ios buvo pažeistos, priimant sprendimus dėl dividendų UAB „BENDIDA“ akcininkams iÅ¡mokėjimo už 2013, 2014 metus.

69. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad dividendų už 2013, 2014 metus iÅ¡mokėjimu sÄ moningai siekta privesti bendrovę prie bankroto, nesiaiÅ¡kino ir neįvertino bendrovės dividendų mokėjimo praktikos už ankstesnius, nei ginčui aktualius, bendrovės veiklos metus (pvz., ar 2011, 2012 metais buvo priimti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, jeigu buvo – dėl kokio dydžio dividendų sumų).

70. Vien dividendų už 2013, 2014 metus iÅ¡mokėjimo faktai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus bendrovėje iki ginčo laikotarpio buvusios dividendų mokėjimo praktikos, nepatikrinus, ar buvo pažeisti ABÄ® įtvirtinti draudimai iÅ¡mokėti dividendus tam tikrais atvejais, nenustačius kitų aplinkybių, teikiančių pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dividendų iÅ¡mokėjimu sÄ moningai siekta, jog kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ bÅ«tų apribotos, savaime neįrodo sÄ moningo siekio privesti įmonę prie bankroto.

Taip pat pažymėtina tai, kad, iÅ¡mokėjus dividendus, sumažėja finansinis bendrovės turtas, tačiau nagrinėjamu atveju dividendų iÅ¡mokėjimo laikotarpiu bendrovės balanse buvo nurodyta, kad turima didelės vertės ilgalaikio turto (2013 m. pabaigoje – 10 075 011 Lt vertės, 2014 m. pabaigoje – 2 925 513 Lt). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme Å¡ios aplinkybės netirtos ir nevertintos tyčinio bankroto instituto taikymo kontekste.

71. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo atskirų tyčinio bankroto požymių buvimÄ , tačiau nesiaiÅ¡kino aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie bendrovės valdymo organų, galbÅ«t ir dalyvių veiksmų sÄ moningumÄ bei siekį privesti bendrovę prie bankroto, t. y. nenustatinėjo esminio esminis tyčinio bankroto elemento – priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo ar jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

72. Tam, kad bÅ«tų galima nustatyti sÄ moningus ir kryptingus veiksmus, siekiant tyčia privesti bendrovę prie bankroto ar esmingai pabloginti jau nemokios įmonės padėtį, bÅ«tina tirti bendrovės finansinius dokumentus, valdymo organų priimtų sprendimų turinį, sudarytus sandorius, jų įtakÄ bendrovės mokumui ir kt. Nagrinėjamoje byloje nesant dokumentų ir duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti bendrovės nemokumo momentÄ , bendrovės turto sumažėjimo priežastis, valdymo organų, taip pat galbÅ«t dalyvių sÄ moningus ir kryptingus veiksmus, bloginant įmonės padėtį, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „BENDIDA“ bankrotas yra tyčinis, negali bÅ«ti pripažinta teisėta bei pagrįsta.

Dėl kaltų dėl tyčinio bankroto asmenų nustatymo 73. Suinteresuotas asmuo R. G. atskirajame skunde teigia, kad teismas, pripažinęs bendrovės bankrotÄ tyčiniu, nenustatė dėl to kaltų asmenų, nors to reikalaujama pagal JANÄ® normas. NeiÅ¡sprendęs suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo, teismas padarė esminę proceso teisės taikymo klaidÄ , todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

74. Jau nurodyta, kad, sprendžiant dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ne JANÄ®, bet Ä®BÄ® normos, galiojusios tuo metu, kai buvo atlikti veiksmai, dėl kurių bankrotÄ praÅ¡oma pripažinti tyčiniu. Ä®BÄ® nebuvo įtvirtinto reikalavimo, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, nustatyti konkrečius asmenis, kaltus dėl tyčinio bankroto. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliantas be teisinio pagrindo remiasi JANÄ® normų pažeidimu ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo buvimu.

Dėl UAB „BENDIDA“ dalyvių (akcininkų) informavimo apie teismo procesÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu 75. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys (buvę bendrovės vadovai), be kita ko, nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl dividendų paskelbimo ir iÅ¡mokėjimo, kaip tyčinio bankroto pagrindÄ sudarančių veiksmų vertinimo, neabejotinai susijusios su Å¡iuos sprendimus priėmusių tuomečių bendrovės akcininkių – UAB „Vaizga“ ir UAB „Baltic Petroleum“ – teisėmis ir pareigomis, todėl jos turėjo bÅ«ti įtrauktos dalyvauti byloje.

76. Atsižvelgiant į tai, kad dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu sprendžiama pagal Ä®BĮ normas, kuriose nėra įtvirtinto reikalavimo nustatyti kaltus dėl tyčinio bankroto asmenis, Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas neturės tiesioginės įtakos bendrovės dalyvių teisėms ir pareigoms. Kita vertus, kadangi teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tirs ir vertins bendrovės dalyvių 2013 ir 2014 metais priimtų sprendimų iÅ¡mokėti dividendus teisėtumÄ , nurodytus sprendimus priėmusiems bendrovės dalyviams gali bÅ«ti pasiÅ«lyta įstoti dalyvauti Å¡iame teismo procese.

Dėl procesinės bylos baigties 77. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl bankrutavusio juridinio asmens tyčinio bankroto: ieÅ¡kovės BUAB „BENDIDA“ nemokumo atsiradimo momento pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus; bendrovės turto sumažėjimÄ nulėmusių aplinkybių ir priežasčių; priežastinio ryÅ¡io tarp bendrovės valdymo organų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo.

Nenustačius nurodytų aplinkybių, negalėjo būti teisingai išspręstas bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu klausimas. Apskųsta teismo nutartis, priimta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

78. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

79. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

80. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

81. Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡ioje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , lemtÄ to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (faktinio ieÅ¡kovės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, turto sumažėjimo aplinkybių, priežastinio ryÅ¡io), konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo Å¡alies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmÄ kartÄ atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliacijÄ . Dėl to, panaikinus apskųstÄ teismo nutartį, Å¡i byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

82. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, naujų įrodymų priėmimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Laima Ribokaitė