0b072283-8a5a-4900-a250-e83876d90f30 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-6-805/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01328-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 25.1;30.2;30.10;35.4;44.1;50.8; 116.1(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 29 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Anelei A. M., jos atstovei advokatei - J. B., atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ atstovui - advokatui S. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

A. M. ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kinio patikslinimÄ atsakovui UAB „Dambravos agroservisas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kompensacijos už naudojimÄ si žeme ir periodinių iÅ¡mokų iki atsakovas naudosis jai priklausančiu žemės sklypu priteisimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė (b.l.2-3) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, į.k. 170738651 ieÅ¡kovės A. A. M. naudai 3900 Lt kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu 2009, 2010 ir 2011 metais bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nustatyti atsakovui mokėti periodinę 1300 Lt dydžio kasmetinę kompensacijÄ A. A. M., kaip žemės savininkei, tol, kol atsakovas naudosis jos žeme, ir įpareigoti Å¡iÄ kompensacijÄ sumokėti Žemės įstatymo nustatyta tvarka taip, kad ieÅ¡kovei nekiltų jokių neigiamų pasekmių (nereikėtų mokėti delspinigių ar baudų už ne laiku sumokėtus žemės mokesčius). Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio patikslinimu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ 1300 Lt dydžio kompensacijÄ kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki atsakovas naudosis jam priklausančiu žemės sklypu Nr. 2-658-8, esančiu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovÄ kompensacijÄ sumokėti kiekvienais metais iki lapkričio 1 dienos (b.l.75).

IeÅ¡kinyje nurodė, kad pagal Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2005-07-19 iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , reg. Nr. 5101, ieÅ¡kovė tapo 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 6910/0007:491, IÅ¡laužo k.b., savininke. Nuosavybės teisė įregistruota VÄ® Registrų centras. Minėtame žemės sklype yra atsakovo pastatai - mechaninės dirbtuvės, estakada prieÅ¡gaisriniai vandens rezervuarai.

Tokiu bÅ«du atsakovas, naudodamasis pastatais, naudojosi ir naudojasi iki Å¡iol ieÅ¡kovės žeme. Už naudojimÄ si jai priklausančia žeme atsakovas nemokėjo, o žemės nuomos sutartį sudaryti atsisakydavo, todėl 2009-01-09 buvo priversta ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ . Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-24-644/2010, kuriuo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies tenkindamas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas” jos naudai 2600 Lt piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu ir 1300 Lt žalai atlyginti, iÅ¡ viso - 3900 Lt bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.

Ä®siteisėjus minėtam teismo sprendimui, atsakovas ir toliau gera valia nemoka už naudojimÄ si 0,52 ha ploto jos žeme. Ä® raginimus sumokėti po 1300 Lt už 2009 ir 2010 metus atsakovas atsakė pasiÅ«lymu sudaryti žemės nuomos sutartį tik dėl 1600 m2, sumokant po 25 Lt per metus už 100 m2 (vienÄ arÄ ) - iÅ¡ viso 400 Lt, neva remiantis minėtu 2010-01-28 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu. Toks atsakovo pasiÅ«lymas yra nesÄ Å¾iningas, iÅ¡kraipantis teismo nustatytas aplinkybes. Teismas vertino, kad atsakovas naudojasi visu žemės sklypu, todėl atitinkamai turėtų atlyginti man padarytÄ Å¾alÄ už visÄ sklypÄ , o ne už jo dalį.

IeÅ¡kovė sutiktų su atsakovu sudaryti žemės nuomos sutartį tik minėtame teismo sprendime nustatytomis sÄ lygomis, t.y., jei su atsakovu susitartų, kad jis per metus moka 1300 Lt dydžio nuomÄ už visÄ Å¾emės sklypÄ , o ne už jo dalį. Tokia žemės nuomos sutartis atitiktų ieÅ¡kovės, kaip žemės savininkės, teisę disponuoti žeme taip, kad ji bÅ«tų naudojama racionaliai ir tenkintų jos interesus. Deja, atsakovas žemės nuomos sutarties tokiomis sÄ lygomis sudaryti nesutinka, tačiau jos žeme iki Å¡iol naudojasi.

Dėl Å¡ios priežasties ji negalėjo ir negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir turi teisę į nuostolių atlyginimÄ dėl nuosavybės teisės suvaržymo (CK 4.98 str.). Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau atsakovas naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl Å¡ioje byloje atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, t.y. atsakovui kyla turtinė prievolė, atsirandanti dėl daromos žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

PraÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai po 1300 Lt padarytai žalai už naudojimÄ si žemės sklypu 2009, 2010 ir 2011 metais, iÅ¡ viso 1300 x 3 = 3900 Lt (CK 6.249 str. 1 d.) bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Sutinkamai su CK 1.138 str. 3 p., praÅ¡o teismo apginti pažeidžiamÄ Å¾emės nuosavybės teisę pagal analogijÄ taikant CK 4.129 str., t.y. teismo sprendimu nustatyti atsakovui (vieÅ¡pataujančių daiktų - pastatų savininkui) mokėti periodinę 1300 Lt dydžio kasmetinę kompensacijÄ ieÅ¡kovei kaip žemės (tarnaujančio daikto) savininkei tol, kol atsakovas naudosis žeme, įpareigoti kompensacijÄ sumokėti žemės įstatymų nustatyta tvarka taip, kad jai nekiltų jokių neigiamų pasekmių (nereikėtų mokėti delspinigių ar baudų už nelaiku sumokėtus žemės mokesčius) (CK 1.8 str. 1 d.).

Tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias nuosavybės teisę pažeidžiantiems veiksmams. Atsakovas atsiliepimu (b.l.30) į ieÅ¡kinį siÅ«lė ieÅ¡kovei baigti bylÄ taikiai. Atsiliepimu į ieÅ¡kinio patikslinimÄ (b.l.86-89) su ieÅ¡kiniu nesutika. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovui už naudojimÄ si jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu taikytina deliktinė atsakomybė, t.y. atsakovui kyla turtinė prievolė, atsirandanti dėl ieÅ¡kovei daromos žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.

Tuo remiantis reikalauja teismo priteisti 1300 Lt nuostolių, kuriuos ji patiria atsakovui naudojantis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ , kurį kildina iÅ¡ deliktinės atsakomybės bei iÅ¡ analogijos taikant CK 4.129 str. (dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo), turi pagrįsti ir įrodyti esant aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus atsakovo veiksmus, atsakovo kaltę, ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko (Å¡iuo atveju atsakovo) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui ieÅ¡kovui). Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas dėl žemiau nurodyto: ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė nuostolių dydžio, ieÅ¡kovė pati, savo iniciatyva kreipėsi dėl servituto panaikinimo ir jis buvo panaikintas, dėl ko tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nesusiklosto servitutiniai teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovė turi teisę kreiptis dėl atlygintinio/neatlygintinio servituto nustatymo, tačiau Å¡ia teise nesinaudoja. Remiantis tuo laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti kompensacijÄ kaip už naudojimÄ si servitutu yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkintinas, kadangi ieÅ¡kovė pati savo veiksmais pastato atsakovÄ Ä¯ tokiÄ padėtį, kad pažeidžiamos atsakovo teisės bei teisėti interesai. Atsakovui negali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė, nes nėra deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad atsakovas nesutinka sudaryti nuomos sutarties. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau Å¡alys nesutaria dėl žemės nuomos kainos, t.y. ieÅ¡kovei savo iniciatyva panaikinus žemės servitutÄ tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai, tačiau yra iÅ¡kilęs ginčas dėl žemės nuomos kainos.

Laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už naudojimÄ si žeme, kuris kildinamas iÅ¡ servitutinių teisinių santykių, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pagal CK 6.253 str. 1 d. akivaizdu, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra atsiradęs bÅ«tent dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės, t.y. ieÅ¡kovė savo iniciatyva panaikinusi valstybės kompetentingų institucijų nustatytÄ servitutÄ vėl kreipiasi į teismÄ dėl kompensacijos už naudojimÄ si žeme, o reikalavimÄ dėl kompensacijos kildina iÅ¡ servitutinių teisinių santykių, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nebendradarbiauja ir nesileidžia į derybas su atsakovu, kad bÅ«tų pasiektas kompromisas dėl žemės nuomos kainos ir Å¡alys galėtų iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiu bÅ«du ir kt.

Be to pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, atkurdama nuosavybės teises į žemės sklypÄ , buvo informuota apie tai, kad atkuriamoje žemėje yra pastatai, priklausantys trečiajam asmeniui, Å¡iuo atveju atsakovui. Tuo tarpu atsakovas pastatus įsigijo kuomet dar nuosavybės teisės nebuvo atkurtos ir pastatai stovėjo ant valstybinės žemės. Å alys, tiek ieÅ¡kovė, atkurdama nuosavybės teises į žemę, tiek atsakovas, įsigydamas pastatus, turėjo pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal įsigijimo momentu buvusius nustatytus apribojimus.

Kompromisas ir bendradarbiavimas yra bÅ«tinas abiejų Å¡alių atžvilgiu, nes ieÅ¡kovės nuosavybės teisės negali bÅ«ti iÅ¡keltos aukščiau atsakovo nuosavybės teisių, kadangi abi Å¡alys turi vienodai Konstitucijos garantuojamas ir ginamas teises į nuosavybę. IeÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo 1300 Lt kompensacijÄ kasmetinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki atsakovas naudosis IeÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu nepagrįstai, nes kompensacijos dydį ieÅ¡kovė apskaičiuoja remdamasi ankstesnėje byloje teismo nustatytu kompensacijos dydžiu už atsakovo naudojimÄ si žemės servitutu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nepagrindžia kompensacijos dydžio, t.y. nurodo tik teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos kompensacijos dydį. Tačiau ankstesnėje byloje nustatytas kompensacijos dydis už naudojimÄ si žemės servitutu nėra prejudicinis faktas, todėl Å¡iÄ aplinkybę reikia iÅ¡ naujo įrodinėti ir pagųsti, juolab, kad tiek ankstesnės, tiek dabar vykstančios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, dėl ko negali bÅ«ti taikoma analogija ir remiamasi ankstesnėje ir prie Å¡ios bylos prijungtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tai iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia Å¡ios bylos faktinį ir teisinį pagrindÄ .

Atsiliepime nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas - dirbtuvės stovi ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio paskirtis - žemės ūkio. Su ieškovės teiginiais, kad žemės sklypo, kurio paskirtis žemės ūkio, bet iš esmės jis naudojamas komercinei veiklai, todėl nuoma turėtų būti skaičiuojama kaip komercinės paskirties žemės sklypui, atsakovas sutikti negali. Visų pirma pažymėjo tai, kad sklypas priklauso ieškovei ir tik ji gali kreiptis į atitinkmaas institucijas, prašydama pakeisti žemės sklypo paskirtį.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad yra pakeista žemės sklypo paskirtis ar yra pradėti kokie nors veiksmai dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, pvz. iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į komercinę, ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijÄ , kuo remiantis ji galėtų reikalauti žemės sklypo paskirčiai adekvataus žemės nuomos kainos. Å iai dienai kaina už žemės sklypo dalį, kuriÄ užima atsakovo pastatai, vertinama pagal esamÄ faktinę žemės sklypo paskirtį, t.y. kaip už žemės Å«kio paskirties žemę, kurios nuoma Prienų raj. už 1 ha per metus sudaro 100-180 Lt.

IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas naudojasi visų žemės sklypu ir, kad atsakovas turėtų atlyginti jai už naudojimÄ si visu žemės sklypu yra nepagrįstas. Atsakovas teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 3 d. du aktus Nr. 34 ir Nr. 32 dėl atsakovui priklausančių pastatų - 3 cisternos, estakada, vandens rezervuaras ir katilinė, nugriovimo. Å ie aktai nėra nuginčyti ir galiojantys, todėl abejoti jų teisėtumu nėra pagrindo. Tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovės žemės sklype yra tik vienas atsakovui priklausantis pastatas - mechaninės dirbtuvės, kurios užima 16 arų.

Atsakovas į mechanines dirbtuves patenka iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio sklypo. Privažiavimas iki dirbtuvių eina per bendro naudojimo ir atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijÄ . Nugriovus atsakovui priklausančius pastatus - estakadÄ , katilinę, vandens rezervuarÄ atsakovas kita dalimi žemės sklypo nesinaudoja. Be kita ko, nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas naudojasi visu jai priklausančiu žemės sklypu, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovė remiasi Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad jai priklausantis žemės sklypas yra visas apstatytas (iÅ¡ viso 52 arai), ko pagrindu iÅ¡ atsakovo reikalauja kompensacijos už naudojimÄ si visu žemės sklypu.

Antra, kaip jau minėta, 2009 m. atsakovas nugriovė dalį jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, kas sumažina sklypo užstatymo plotÄ , tačiau ieÅ¡kovės neveikimo pagrindu kadastriniai duomenys dėl žemės sklypo užstatymo yra nepakeisti. Sprendžiant kompensacijos dydžio klausimÄ turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus kriterijus, lemiančius kainos už naudojimÄ si žemės sklypu, nustatymÄ , t.y. kokios paskirties žemės sklypas yra, kokia žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovas, atsižvelgti ir vertinti ieÅ¡kovės elgesį, jos sÄ Å¾iningumÄ ir siekį bendradarbiauti, ar reikalavimas priteisti kompensacijÄ , gali bÅ«ti absoliutus ir ar toks reikalavimas nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių.

Reikalavimas mokėti kompensacijÄ iki tol, kol atsakovas naudosis žemės sklypu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Visų pirma kompensacija yra priteisiama už praėjusį laikotarpį, tačiau negali bÅ«ti nustatytas kompensacijos mokėjimas į ateitį. Toks reikalavimas yra neteisėtas, nes neapibrėžia tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių, nenustato Å¡alims nei teisių ir pareigų, nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kokių teisinių santykių turėtų bÅ«ti kildinamos Å¡alių teisės bei pareigos tuo atveju, jei tarp Å¡alių kiltų ginčas.

Taigi tarp Å¡alių turi bÅ«ti nustatytas ir konkrečiai apibrėžtas teisinis santykis, kurio prigimtis sÄ lygotų abipusių teisių ir pareigų nustatymÄ , atlygintinumÄ ir pan. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas praÅ¡o teismo ieÅ¡kovės patikslintÄ reikalavimÄ dėl 1300 Lt kompensacijos nustatymo ir priteisimo iÅ¡ atsakovo tiek už praėjusį laikotarpį (2009 - 2011 metus), tiek į ateitį nuo 2012 m. sausio 1 d. pripažinti neadekvataus ir neproporcingo dydžio, pažeidžiantį atsakovo nuosavybės teises ir jį atmesti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu (b.l.150-153) į ieÅ¡kovės Anelės A. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Dambravos agroservisas” nurodė, kad nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558). Nuosavybės teisių atkÅ«rimo O. K. (mirusiai) metu galiojusio Å¡io įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) buvo reglamentuota, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, grÄ Å¾inama natÅ«ra Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (Prienų r. ir BirÅ¡tono sav.)” ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. birželio 11 d.sprendimu Nr. 69/16101 O. K. (mirusiai) atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, grÄ Å¾inant natÅ«ra 2,33 ha žemės (0,20 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-5, 0,54 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-6, 0,50 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-7, 0,52 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-8, 0,42 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-9, 0,15 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-10), esančios (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio lld. įsakymo Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių j iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (Prienų r. ir BirÅ¡tono sav.)” 7 punktu ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 69/16101 3 punktu žemės sklypuose Nr. 265-6, Nr. 265-7 ir Nr. 265-8, esančiuose (duomenys neskelbtini), nustatyti 0,28 ha ploto, 0,50 ha ploto ir 0,52 ha ploto servitutai - teisė svetimiems statinio naudotojams naudoti statinius stovinčius žemės sklypuose. 0,52 ha ploto ginčo žemės sklypÄ (projektinis Nr. 265-8, kadastro Nr. 6910/0007:491, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus Nr. 265-6 ir Nr. 265-7, nuo 2005 m. liepos 27 d. nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė A.

A. M. (2005 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5101). Kauno apskrities virÅ¡ininkas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės A. A. M. 2007 m. spalio 31 d. praÅ¡ymÄ , 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-14062 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-07-4949 ir sprendimo Nr. 69/161010 pakeitimo (Prienų r.)“ pripažino netekusiu galios Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio ll d.įsakymo Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo (Prienų r. ir BirÅ¡tono sav.)” 7 punktÄ ir pakeitė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. birželio ll d.sprendimo Nr. 69/16101 3 punktÄ .

Taigi, Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 02-07-14062 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-07-4949 ir sprendimo Nr. 69/161010 pakeitimo (Prienų r.)” servitutas ginčo sklype buvo panaikintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis.

Å ioje civilinėje byloje kyla ginčas dėl kompensacijos priteisimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovės A. A. M. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios civilinės bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinio pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovė ir jos atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaiko pila apimtimi ir praÅ¡o jį tenkinti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos tėvams žemę grÄ Å¾ino 2001 m. gegužės mėn. Žemė natÅ«ra buvo atmatuota po pastatais, kurie yra atsakovo. Mano, kad 1300 Lt yra nedidelė kaina, kuriÄ ankstesnis teismas sumažino pusiau, nes tenka sumokėti mokesčius, tai nėra ieÅ¡kovės manymu didelė suma. Nurodė, kad atsakovas naudojasi jos 0,52 ha žemės sklypu, kuris yra žemės Å«kio paskirties, užimtu pastarojo statiniais, dėl ko ji negali naudoti žemės pagal tiesioginę paskirtį ir patiria nuostolius.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovo pastatai ant jos žemės jau daug metų. Ankstesnis teismas jos praÅ¡omÄ kompensacijos sumÄ sumažino iki 1300 Lt, ji mano, kad praÅ¡oma priteisti suma yra ne per didelė. Pirmiausia žemės sklypas buvo įvertintas VÄ® Registrų centras 23000 Lt, atsakovo iniciatyva iÅ¡kviestas vertintojas nustatė 10000 Lt vertę. Teigia, jog Å¡i vertė neatitinka faktinės situacijos, nes vertintojai kainÄ nustatė pagal neadekvačius sklypus. Jos žemės sklype yra komunikacijos, kelias, nebloga geografinė padėtis, atsakovas naudojasi visu sklypu, jis, ieÅ¡kovės manymu, galėtų bÅ«ti komercinės paskirties.

IeÅ¡kovė mano, kad pagal teisės aktÄ Nr. 205 vertintojų nustatyta suma turėtų dar daugintis iÅ¡ koeficiento 10, nes atsakovas žemę naudoja kitai paskirčiai. Naujo vertintojo pasikvietusi ji nebuvo, į VÄ® Registrų centras dėl žemės sklypo verčių pakeitimo nesikreipė. PaaiÅ¡kino, kad ji pati kreipėsi, kad panaikintų servitutÄ , nes jis buvo nustatytas neteisėtai. Atsakovo pastatai stovi jos žemės sklype, nors jis aplinkui yra iÅ¡sipirkęs 185 ha žemės, į kuriÄ galėtų persikelti ir savo pastatus.

Dėl verčių pakeitimo ji į VÄ® Registrų centras nesikreipė. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovo piktybiÅ¡kai buvo nuraÅ¡yti vandens rezervuaras ir estakada, nors Å¡ie statiniai realiai yra Be to, atsakovas pateikti į savo pastatÄ gali tik važiuodamas per ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , kuris visas užimtas atsakovo pastatais. Dirbti Å¡iÄ Å¾emę realiai neįmanoma. FaktiÅ¡kai minėtame sklype yra atsakovo mechaninės dirbtuvės, vandens rezervuaras ir estakada. Sutinka, kad katilinė yra nugriauta, suraÅ¡ytas aktas.

Mano, kad mažiausia nuomos kaina galėtų bÅ«ti 400 Lt, nes pigiau aplinkinėse vietovėse niekas nenuomoja. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies nesutinka, neprieÅ¡tarauja, kad už naudojimÄ si sklypu atsakovas turėtų sumokėti atitinkamÄ mokestį, tačiau ne tokio dydžio, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovė, nes jos praÅ¡oma priteisti suma ne tik, kad neadekvati, ji pažeidžia Å¡alių pusiausvyros, protingumo ir teisingumo principus. Mokėti po 1300 Lt per metus nenormalu, tokiu atveju atsakovas iÅ¡sipirktų šį sklypÄ nuosavybėn per vienerius metus.

VÄ® Registrų centras duomenys patvirtina minėto sklypo indeksuotÄ vertę 1067 Lt sumai, o vidutinę rinkos vertę - 1600 Lt sumai. Papildomai prie atsiliepimo atsakovas pateikė duomenis iÅ¡ VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo plėtros centro apie 1 ha žemės Å«kio paskirties žemės kainas Lietuvoje ir bÅ«tent Prienų rajone figÅ«ruojančias nuomos kainas, kurių maksimalus dydis tėra 274 Lt už 1 ha, svyruoja nuo 148 Lt, priklausomai nuo žemės derlingumo, kaip ji galėtų bÅ«ti naudojama ir pan., kuris nagrinėjamoje byloje turėtų tekti proporcingai atsakovo pastatų užimamam plotui, t.y. 0,25 ha.

Dėl faktinės nekilnojamojo turto (statinių) situacijos minėtame sklype paaiÅ¡kino, jog atsakovas remiasi oficialiais duomenimis, kurie užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre ir, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, laikomi teisingais. Pastatai buvo nugriauti ir iÅ¡registruoti. IeÅ¡kovė pateikusi skundÄ statybos inspekcijai 2012-08-24 gavo atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, jog yra statinių, taip pat buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovui priklausantys statiniai nugriauti.

Statybos inspekcija savo raÅ¡te taip pat nurodė, kad, jei ieÅ¡kovė mano, jog yra kažkokių nesutapimų ir kažkas buvo padaryta ne pagal įstatymÄ , tai ji savo teises turi ginti teisme. IeÅ¡kovė Å¡iuo atžvilgiu nepateikė jokio ieÅ¡kinio, todėl remiasi oficialiais dokumentais, kurie yra pateikti byloje, t.y. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u. Žemės, kuri naudojama žemės Å«kio paskirčiai, nuomos kaina Prienų rajone iÅ¡ esmės yra aiÅ¡ki. Å iai dienai atsakovas naudojasi tik dalimi žemės sklypo, kas sudaro apie pusę žemės sklypo, t.y. iki 25 arų, pagal kÄ ir turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuomos kaina.

Kadangi atsakovas turi įvažiavimÄ Ä¯ dirbtuves iÅ¡ jam priklausančios žemės sklypo dalies, tai pravažiavimu jis nesinaudoja per ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį. Dėl prie žemės sklypo priversto vandens, elektros, visa tai neužkerta ieÅ¡kovei galimybės pakeisti žemės paskirtį ir naudoti jÄ pagal kitÄ paskirtį. Žemės Å«kio paskirties žemei elektra, vanduo ir kitos komunikacijos visiÅ¡kai neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi žemės tikslas ir paskirtis yra visai kita, dėl ko, iÅ¡ esmės, nelabai suprantamas toks ieÅ¡kovės argumentavimas.

Atsižvelgiant į visa tai, praÅ¡o nustatyti nuomos mokestį pagal rinkos kainÄ ir pagal naudojamo sklypo dalį. Dėl konkrečios nuomos kainos linkę sutikti su 274 Lt suma už 1 ha. Atsakovas nevengia mokėti nuomos kainos ir supranta, kad jo pastatai stovi ant kito savininko žemės sklypo. Atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi 25 arais ieÅ¡kovės žemės sklypo, todėl imant 274 Lt už 1 ha dar reikėtų iÅ¡skaičiuoti Å¡iÄ sumÄ . Jei ieÅ¡kovė praÅ¡o mokėti po 1300 Lt, tai atsakovas praktiÅ¡kai iÅ¡sipirktų tÄ sklypÄ per metus, kas yra visai neadekvatu.

Dėl trijų atsakovo objektų buvimo ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype imant faktinę situacijÄ tie pastatai yra iÅ¡registruoti, atstovas pats tame sklype nėra buvęs. Be to, dar buvo ir statybos inspekcijos rekomendacija ieÅ¡kovei kreiptis su skundu į teismÄ Å¡iuo klausimu. Kadangi ieÅ¡kovė į teismÄ dėl to nesikreipė, tai preziumuoja, kad ji sutinka su tuo, jog tų atsakovo pastatų (estakados ir vandens rezervuaro) nėra. Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad yra nesutapimų, o praėjus daugiau nei pusei metų, neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, todėl jos teiginiai pagrįstais, dėl statinių minėtame žemės sklype buvimo, nelaikytini.

Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos, skaičiuojant į priekį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos. Pagal Å¡iandieninę nuomos rinkos vertę, tai turėtų bÅ«ti pririÅ¡ama prie vartotojų kainų indekso, t.y. indeksuojant pagal realų pokytį. Tai bÅ«tų ir sÄ Å¾ininga, ir logiÅ¡ka, Å¡alims esant ilgailaikiuose nuomos santykiuose. Kadangi neįmanoma nuspėti nuomos kainos ilgam į ateitį, kaina yra pririÅ¡ama prie objektyvaus kriterijaus - vartotojų kainų indekso. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ ieÅ¡kovei Anelei A.

M. 2600 Lt piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu ir 1300 Lt žalai atlyginti, iÅ¡ viso – 3900 Lt, bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė (b.l.5-9).Bylos duomenimis nustatyta, kad IeÅ¡kovė A. A. M. yra 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto 2005-07-19 (54), Å¡ias aplinkybes patvirtina VÄ® Registrų centras 2012-03-30 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre duomenys.

Minėto žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio veiklai (b.l.49). Kadastro ir registro duomenimis žemės sklypo vertė - 667 Lt, indeksuota žemės sklypo vertė - 1067 Lt, vidutinė rinkos vertė - 1010 Lt (b.l.123). 2009-09-18 VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB “Dambravos agroservisas” vardu įregistruoti septyni nekilnojamjo turto objektai, pažymėti punktais 2.1 - 2.7 (b.l.17-20). Žemės sklypo plane Nr. 265-8 pavaizduotas žemės sklypo, esančio esančio Čiudiškių kaime, Išlaužo seniūnijoje, Prienų rajone, išsidėstymas (b.l.21).

Byloje pripažįstama, kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“, jame stovi jam priklausantis pastatas - mechaninės dirbtuvės, yra iÅ¡važinėti keliai. Neginčijama, kad Å¡iuo žemės sklypu pagal paskirtį negali naudotis ieÅ¡kovė, nes sklypas naudojamas atsakovo veiklai, vienok, nesutinkama tik dėl atsakovo pastatais užimto ir naudojamo žemės ploto, pagal kurį atsakovas naudojasi tik 25 arų dalimi, turi privažiavimÄ Ä¯ dirbtuves iÅ¡ jam priklausančios sklypo dalies bei sklypo paskirtimi.

Bylos duomenimis akivaizdu, kad žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, tačiau dėl pastatų užstatymo, jis negali bÅ«ti naudojamas ieÅ¡kovės tiesioginei ir tikslinei žemės Å«kio paskirčiai jos poreikių tenkinimui. Atsakovas, kaip matyti bylos duomenimis, naudodamasis žemės sklypu, vykdo komercinę veiklÄ , pastatuose laiko technikÄ , jÄ remontuoja, prie jo pastatų privažiuoja technika. Aplinkybę, kad atsakovas į savo pastatus (mechanines dirbtuves) privažiuoja vien tik per savo žemę paneigia orto - foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad (b.l.22) pastatai iÅ¡sidėstę viduryje sklypo, keliai iÅ¡važinėti po visÄ Å¾emės sklypÄ , katilinė nugriauta, kiti pastatai likę (b.l.23).

Pagal 2009-02-03 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statybos priežiÅ«ros valstybinės priežiÅ«ros skyriaus akto Nr. 32 ir tos pačios institucijos 2009-09-03 akto Nr. 34 (b.l.33) ir 2009-02-03 akto Nr. 32 duomenis dalis ieÅ¡kovės žemėje esančių pastatų yra nugriauti (b.l.34), tačiau faktinėje situacijoje Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė ir jos atstovė neigia. IÅ¡ byloje esančių topografinės bei fotonuotraukų bei žemės sklypo kadastro (su nekilnojamjo turto elementais) duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi visu, kÄ patvirtina pažymėti ir jame esantys statiniai, su nuoroda užstatymo plotas 0,52 ha (b.l.50-52). 2012-08-24 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyraius duomenimis konstatuota, jog patikrinimo 2012-08-14 metu nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra vandens rezervuaras ir estakada (b.l.144), vienok, raÅ¡te pažymėta, kad jų iÅ¡registravimo pagrindas 2009-09-03 statybos inspekcijos pažyma Nr. 34, kadastrinių duomenų nustatymo data - 2009-07-13 (b.l.145).

Kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“, jame stovi atsakovui priklausantys pastatai: mechaninės dirbtuvės, vandens rezervuaras ir estakada bei jame yra keliai, patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovė - advokatė J. B., apžiÅ«rėjusi faktinę situacijÄ vietoje. Prie pastatų atsakovas privažiuoja per ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , kÄ liudija iÅ¡važinėti keliai visame minėtame žemės sklype. Kadangi bylos duomenimis ieÅ¡kovės galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu suvaržytos prieÅ¡ jos valiÄ , ginčo dėl to, jog atsakovas naudojasi ieÅ¡kovės sklypu, byloje nėra, todėl jis turi prievolę už tam tikrÄ laikotarpį mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už naudojimÄ si nekilnojamuoju turtu.

Nors tarp Å¡alių nėra ir nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto (ginčo atveju - žemės sklypo) nuomos sutartis, teimas spendžia, jog ieÅ¡kovė A. A. M. įgijo reikalavimo teisę į atlyginimÄ už naudojimÄ si žeme iÅ¡ atsakovo CK 6.2 straipsnio pagrindu. IÅ¡ ieÅ¡kovės papaildomai pateiktų dokumentų - žemės sklypo plano, kuris suderintas 2012-08-08 matyti, kad sklypo plotas - 5560 kv.m., jame yra vandens rezervuaras ir estakada, Å¡alimais eina vietinis ir rajoniniai keliai (b.l.113-114). VÄ® Registrų centras duomenimis į minėtÄ Å¾emės sklypÄ patenka mechaninių dirbtuvių pastatas 4P1P, kurio užstatytas plotas 890 kv.m., o norint tiklsiai identifikuoti pastatus reikalinga atlikti pastataų kadastrinius matavimus.

Taigi, atsakovo argumentas, jog jo faktiÅ¡kai naudojama dalis yra tik mechaninių dirbtuvių užimamas plotas nelaikytinas pagrįstu vertinti bÅ«tent Å¡iuo aspektu sklypo faktinį naudoijimÄ . Paties atsakovo teigimu, jame yra ir 400 kv.m. asfaltuota aikÅ¡telė, tam tikrÄ teritorijos dalį užima prieiga aplink pastatus ir pan. Atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad jis sutinka mokėti tik už 25 arus žemės sklypo ploto naudojimÄ si, teismas vertina kaip nepagrįstus, nes atsakovas, norėdamas naudotis tik dalimi sklypo, turėtų nusistatyti servitutÄ pagal atitinkamai paruoÅ¡tÄ ir suderintÄ projektÄ .

Iš byloje surinktų duomenų viseto spręstina, kad ieškovei priklausančiu žemės sklypu faktiškai yra visu naudojamasi, kadastro bylos duomenys patvirtina, kad užstatytos teritorijos ploats yra 0,52 ha (b.l.50-52). Žemės sklypo vertinimus pateikė 2013-03-27 VĮ Registrų centras, kurias vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu pagal verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas buvo nuo 2009-02-01 - 18000 Lt, 2010-01-01 - 1600 Lt, 2011-01-01 - 1500 Lt, 2012-01-01 - 1600 Lt (b.l.166).

VMI duomenimis ieÅ¡kovė 2009-2012 metais mokėjo žemės nuomos mokestį po 5,60 Lt (b.l.169). Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus duomenimis, apytiksliai nuoma Prienų rajone už žemės Å«kio paskirties žemę sudarytų 100 Lt/ha (b.l.57-68). 2012-04-16 VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kurie negali bÅ«ti absoliučiai taikomi konkretaus sklypo nuomos kainai įvertinti be papildomo tyrimo ir individualių sklypo savybių įvertimo, dėl ko reikėtų vertinti su paklaida, nes pritaikius analogijos principÄ buvo sumodeliuotos atsižvelgiant į kainas panaÅ¡iose savivaldybėse, nuomos kaina už 2011 metus, su kuo sutinka ir atsakovo atstovas, maksimaliai sudarytų 274 Lt/ha, minimaliai -148 Lt/ha, o ankstesniais metais netgi mažesnis (180-250 Lt/ha, 250-116 Lt/ha) (b.l. 55-56), vienok, pateiktais duomenimis tikslinga atsižvelgti ir į sklypo dydį, dislokacijos ypatybes, sklypo bÅ«klę, melioracijos įrenginius, patogumÄ nuomininkui, atstumai iki kitų jo sklypų ir pan.

Teismas, atsakovui neįrodžius prieÅ¡ngai, faktinėje situacijoje (pastatai, keliai, iÅ¡važinėta teritorija, terÅ¡alai ir pan.) sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas naudojasi visu atsakovės žemės žemės sklypu, o ne jo dalimi, esančia tik po dirbtuvėmis. Å alimais ieÅ¡kovei dirbti žemę pagal tikslinę paskirtį bÅ«tų neįmanoma, todėl atsakovas turėtų sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už visÄ Å¾emės sklypÄ , o ne už jo dalį, kuri neparemta jokiais faktiniais duomenimis apart paaiÅ¡kinimų.

Ši aplinkybė, kaip ir teismo nuoroda į tai, jog šalys skirtingai vertina galimybę priklausomai nuo aukščiau paminėto žemės sklypo vertės, užstatyto ploto, žemės paskirties paskirties ir galimybių gauti iš šio žemės sklypo eksploatavimo skirtingo dydžio prognozuojamas pajamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be savo tikslinės paskirties jokia kita žemės ūkio veikla neužsiėma, taip pat turi reikšmės dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp šalių egzistuoja faktiniai žemės nuomos santykiai (rašytinės sutarties ar kokio nors kito susitarimo dėl nuomos nėra, mokesčiai mokami nebuvo), tačiau neginčijama, kad A.

A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“ už tai neatsilygindamas. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais dėl koeficientų jos žemei taikymo, nes pagal Žemės įvertinimo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, pagal kuriÄ konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, tarifÄ , nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra iÅ¡nuomojama valstybinė žemė, taryba, tuo tarpu Å¡iuo atveju kilęs ginčas dėl naudojamos žemės, kuri priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas su ieÅ¡kove nesudaręs nuomos sutarties, tačiau jis ja naudojasi. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nes tokiu atveju bÅ«tų paneigta asmens, kaip žemės savininko, teisė disponuoti žeme taip, kad ji bÅ«tų naudojama racionaliai ir tenkintų jo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo bei negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ji turi teisę gauti kompensacijÄ dėl jos nuosavybės teisės suvaržymo.

Teismas, vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais bei aptartais įrodymais, atsižvelgadams į bylos duomenų visetÄ , protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, jog yra tikslinga priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu už laikotarpį 2009, 2010, 2011, 2012 metais (CK 1.136-1.138 straipsniai ) po 300 Lt, iÅ¡ viso - 1200 Lt ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Ä®vertinus tai, kad nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo praėjo laikotarpis, už kurį patikslintu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma priteisti piniginę kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu nuo 2012-01-01 į priekį, t.y. iki atsakovas naudosis žeme, teismas už 2012 metus 300 Lt kompensacijÄ Ä¯skaičiuoja į priteistinÄ sumÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas, nes ieÅ¡kovė praÅ¡omos priteisti sumos nepagrindė leistinomis įrodinėjimo primonėmis.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinį jos praÅ¡omai priteisti 1300 Lt sumai. Ä®pareigojimas mokėti nuomos mokestį į priekį, kaip ir įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieÅ¡tarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje. Vienok, sprendžiant, kad nagrinėjamu atveju, nesant pažeistai ieÅ¡kovės teisei, tenkinti ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje pagrindo nėra, nes, kaip matyti bylos duomenimis, atsakovas nevengia (b.l.24, 25, 30) sudaryti nuomos sutartį, Å¡alys nesutaria tik dėl žemės nuomos kainos, kÄ gali padaryti geruoju ir po Å¡io teismo sprendimo priėmimo.

Å ioje dalyje nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ir reikalingi teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Reikalvaimas priteisti kompensacijÄ Ä¯ priekį, t.y. iki atsakovas naudosis žemės sklypu atmestinas.IeÅ¡kovei buvo teikaima valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų iÅ¡laidų valstybei (b.l.4, 106, 171a). Pateiktais duomenimis valstybės turėtos iÅ¡laidos sudaro 1936,18 Lt. Kadangi ieÅ¡kovė atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovo, proporcinagi patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

IÅ¡ atsakovo priteistinos priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93, 96, 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, ieÅ¡kovei A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu 2009, 2010, 2011, 2012 metais bei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo,Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, valstybei 72 Lt žyminio mokesčio ir 68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ - 188659752, bankÄ Â AB „Swedbank“, įmokos kodÄ Â 5660.Priteisti iÅ¡ iÅ¡ atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, 600 Lt valstybės turėtų iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ieÅ¡kovei A.

A. M., sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, bankas AB „Swedbank“, paskirtis - įmoka už suteiktÄ antrinę pagalbÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Loreta Radzevičienė