2019-10-02 Nr. AB-18931-3-62-3-00371-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1129-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00371-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Rainesa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Rainesa“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 (toliau – ir sprendimas) dalį dėl UAB „Rainesa“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo Tarybos sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, kad UAB „Rainesa“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra galiojančios, neapribotos ir nepanaikintos.

3. Nurodė, jog Taryba priėmė sprendimą remdamasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) informacija apie nustatytą pažeidimą bei priimtą 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą byloje Nr. ATK 2-134/16, nustatant alkoholinių gėrimų pardavimą neatidarytoje pakuotėje ir nesuvartojant vietoje bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) pateikta informacija. Taryba visiškai nekreipė dėmesio į pateiktą paaiškinimą raštu. Taryba sprendimą grindė Alytaus AVPK pateikta išvada, kurioje neatsispindi reali situacija. Dėl vieno 2016 m. liepos 17 d. pažeidimo Departamentas pasiūlė keisti darbo laiką, o dėl kito pažeidimo vyksta ginčas teismuose, t. y. antras pažeidimas yra ginčijamas ir jis negali būti vertinamas kaip sunkinanti ar charakterizuojanti aplinkybė. Policijos pateiktais faktais negali būti remiamasi, kadangi įvykius nurodo kaip tariamai įvykusius dėl pareiškėjo įmonės veiklos, tačiau jokių įrodymų nepateikia.

4. Pareiškėjas teigė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką administracinėje byloje Nr. A502-162-12, Alytaus miesto savivaldybės taryba privalėjo išanalizuoti Alytaus AVPK pateiktą faktinę medžiagą, neanalizavo situacijos pasikeitimo lyginant ją su licencijos išdavimo momentu. Savivaldybė nenustatė, ar neigiami padariniai kyla iš pareiškėjo veiklos, nevertino, kad šalia, kitame pastate, yra įsikūręs kitas naktinis baras „Odė“, kurio darbo laikas sutampa su pareiškėjo darbo laiku. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad klientai faktiškai naudojasi tuo pačiu kiemu. Taigi, incidentus galėjo inicijuoti ne pareiškėjo baro, o šalia esančio baro veikla. Policijos teiginys, kad dėl baro veiklos „praeiviai tampa nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų aukomis“, kuriuo rėmėsi Taryba priimdama sprendimą, yra visiškai nepagrįstas. Tuo tarpu policijos raštas savo turiniu atitinka tik policijos iškvietimų suvestinę.

5. Taryba, priimdama sprendimą, neanalizavo situacijos mieste, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus, kurie draudžia priimti sprendimus, galinčius turėti įtaką konkurencijai tame rajone (4 straipsnis). Svarbu tai, jog uždraudus pareiškėjo baro veiklą, naktinis baras „Odė“ savo veiklą vykdytų be jokios konkurencijos.

6. Pažymėjo, jog pareiškėjo baras pradeda dirbti 21.00 val. ir baigia 5.00 val., taigi ribojant baro darbo laiką, baras dirbtų nuo 21.00 val. iki 22.00 val., o tai reiškia, jog baras būtų likviduotas, atleidžiant jame dirbančius darbuotojus. Įmonė įsteigta 2011 m. lapkričio 24 d., įmonėje dirba 4 darbuotojai, įmonė kelis kartus per metus yra tikrinama ir nėra įspėta dėl savo veiklos.

7. Teigė, jog buvo pažeisti sprendimo nagrinėjimo procedūriniai klausimai. Departamentas pateikė svartyti klausimą dėl dviejų įmonių, kurios nėra susijusios. Alytaus AVPK taip pat pateikė vieną išvadą dėl dviejų įmonių, atskirai įvardinant tariamus įmonių pažeidimus ir įvykius, susijusius su šiomis įmonėmis. Pareiškėjo vertinimu, Taryba privalėjo svarstyti dėl kiekvienos įmonės atskirai bei priimti sprendimus juos įvardinant atskirais darbotvarkės klausimais. Tačiau kaip matyti iš Tarybos susirinkimo protokolo, buvo svarstoma dėl dviejų įmonių, kaip vieno juridinio asmens, jų neatskiriant ir neindividualizuojant jų pažeidimų. Sprendimas priimtas irgi balsuojant kaip vienu klausimu.

8. Pažymėjo, jog pagal teismų praktiką, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti apribojamas tais atvejais, kai viešojo maitinimo įstaigoje ar prie šios įstaigos nakties metu padaroma daug teisės aktų pažeidimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis, formuluojantis bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nurodo, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

9. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba atstovaujama Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytose prekybos vietose. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

11. Sprendimas priimtas, atsižvelgus į policijos rašte pateiktus duomenis dėl pareiškėjo įmonės, taip pat įvertinus Tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją, Departamento nuomonę. Remiantis LVAT praktika, teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visų pirma yra skirta mažinti alkoholio prieinamumą, su alkoholio vartojimu susijusią tiesioginę žalą sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, bet ne vien tik nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Akcentavo, kad teisės aktai nenustato, jog prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas turi būti tik terminuotas, ar tokiame sprendime privalo būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Pažymėjo, kad ginčo prekybos vietos yra miesto dalyje, kurioje gyvenamasis kvartalas, todėl vertintinos kaip nesaugumo židiniai ir šioje miesto teritorijoje būtina palaikyti rimtį, tvarką, užkirsti kelią įvairaus pobūdžio viešosios tvarkos ir kitiems teisės pažeidimams. Sprendimas nepažeidžia konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, nepažeidžia proporcingumo principo, nes aplinkinėse teritorijose neliko vietų, kuriose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.

12. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. sausio mėn. el. paštu iš Departamento gavo informaciją, jog įmonės UAB „Rainesa“ atžvilgiu yra įsigaliojęs nutarimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo ir siūlė Tarybai riboti įmonei prekybos laiką alkoholiniais gėrimais. Alytaus miesto savivaldybės administracija papildomos informacijos dėl UAB „Rainesa“ kreipėsi į Alytaus AVPK.

13. Taryba 2017 m. vasario 23 d. apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Rainesa“ (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 22 iki 8 valandos (licencijos Nr. 578, išduota 2011 m. gruodžio 12 d).

14. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

15. Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietoje svarstė ir sprendimą priėmė atsižvelgusi į: 2017 m. sausio mėn. Departamento 2017 m. sausio 16 d. raštą ir Alytaus AVPK raštą Nr. 52-S, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d., adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota 10 pranešimų policijos pareigūnams dėl viešosios tvarkos ir kitokių teisės pažeidimų. Pranešimuose buvo fiksuojama muštynės tarp klientų, neblaivių asmenų triukšmavimas, kiti viešosios tvarkos pažeidimai. Atsakovui pakako policijos pareigūnų pateiktų faktinių duomenų dėl viešojo intereso apsaugos taikyti prekybos laiko apribojimą bare – (duomenys neskelbtini), nes pagal Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S nurodytus faktinius duomenis, egzistavo sąlygos, įtvirtintos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje. Pažymėjo, jog nėra įrodymų kurie leistų abejoti nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu. Taikant prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą, savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas, versdamasis prekyba alkoholiu, nusižengė įstatymo reikalavimams. Būtent Tarybos turi įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

II. 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalį dėl UAB „Rainesa“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 iki 8 valandos.

17. Teismas pažymėjo, jog vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai; 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Atsakovas Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

19. Teismas, nustatydamas, kad buvo pažeisti sprendimo nagrinėjimo procedūriniai klausimai, rėmėsi byloje esančiais duomenimis: Departamentas pateikė svarstymui dvi įmones, kurios yra savarankiškos ir viena su kita nesusijusios, įmonės akcininkas ir vadovas visiškai nėra susiję su kitos įmonės UAB „Minola“ vadovu ir akcininku. Įmonės yra skirtingose miesto vietose, UAB „Rainesa“ adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „Minola“ adresu – (duomenys neskelbtini). Policijos komisariatas pateikė vieną išvadą dėl abiejų įmonių, atskirai įvardinant tariamus įmonių pažeidimus ir įvykius, susijusius su šiomis įmonėmis. Tiek pranešimas, tiek informacija pateikti kaip atskiri raštai ir Taryba privalėjo svarstyti bei priimti sprendimus juos įvardinant atskirais darbotvarkės klausimais. Tarybos narių pasisakymuose buvo svarstomos abi įmonės kaip vienas juridinis asmuo, jų neatskiriant ir neindividualizuojant jų pažeidimų bei tariamų įvykių, susijusių su šių įmonių veikla. Sprendimas buvo priimtas irgi balsuojant kaip už vieną klausimą. Tai matosi iš tarybos susirinkimo protokolo.

20. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į gerojo viešo administravimo principą, siekiant sumažinti daromą žalą pareiškėjui ir jo bendrovėje dirbantiems darbuotojams, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį ar numatyti tam tikrą terminą nuo kada numatomas apribojimas bus įvestas, kadangi apribojus baro darbo laiką nuo 22 val. iki 8.00 val. reiškia baro likvidavimą. Baras pradeda dirbti 21.00 val. ir baigia 5.00 val., t. y. apribojant darbo laiką, baro darbo laikas sudaro nuo 21.00 val. iki 22.00 val. tai reiškia, kad baras privalo būti likviduotas ir jo veikla uždaryta. Teismas kritiškai vertino atsakovo veiksmus, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, pastatomas prieš faktą – esminio jo veiklos apribojimo be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismas vertino, jog tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

21. Teismas nustatė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Alytaus AVPK raštuose nurodytus faktus. Alytaus AVPK raštas ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodytas kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Tačiau ši išvada yra neobjektyvi ir neatspindi realios situacijos. Teismas pažymėjo, kad Alytaus AVPK raštas yra mažai informatyvus, iš jo turinio negalima nustatyti, kokie pažeidimai ir dėl kokių bei kieno veiksmų jie buvo nustatyti. Akivaizdu, kad šiame rašte išdėstyta informacija negali pagrįsti pažeidimų darymą minėtose vietose, o tuo pačiu jų sąsajas su UAB „Rainesa“ vykdoma veikla prekiaujant alkoholiu bei būti pagrindu priimant sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.

22. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamo sprendimo dalis buvo priimta iš esmės neturint objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus konkrečių nusiskundimų. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo baro veiklos ir joje vykdomos prekybos alkoholiu.

23. Teismas vertino, kad ginčo atveju tokių faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba, formaliai prisidengdama teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 08.00 val. pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje priėmė neatsižvelgusi į konkrečią pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą, neigiamai įtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijoje, kuriose yra įsikūręs ginčo baras, tiek ir pačiame bare, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

25. Teismas vertino, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalis dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, priimta nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuota (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Įvertinus tai, kad nustatyti individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, atsakovo priimta ginčijamo sprendimo dalis, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta ir turi būti panaikinta kaip neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Likusius šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

27. Teismas pabrėžė, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

III. 28. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Rainesa“ skundą atmesti. Taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento rašto „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją.

29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo nagrinėjamo ginčo faktinę situaciją bei byloje pateiktus įrodymus, netinkamai interpretavo teisės normas, reglamentuojančias prekybą alkoholiniais gėrimais, viešąjį administravimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos.

29.2. Nesutinka su teismo pozicija, kad siūlymas savivaldybės įgaliotai institucijai apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais nėra privalomas, o pateikta informacija nėra pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais laiko, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, be to minimi ribojimai gali būti taikomi tada, kai šiame straipsnyje nurodyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę.

29.3. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas bei Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis nustato specialų alkoholio produktų apyvartai skirtą teisinį reguliavimą.

29.4. Departamentas savo iniciatyva kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, kuris nurodė ir pabrėžė, kad pareiškėjo bendrovė, esanti (duomenys neskelbtini), pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 vai. t. y., pareiškėjas pažeidė draudimą parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir pardavė policijos komisariato pareigūnei alkoholinį gėrimą uždarytoje pakuotėje vartoti ne vietoje.

29.5. Alkoholio kontrolės įstatymo leidėjas numatė dvi sąlygas, kurioms esant yra taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas, t. y. pirmoji sąlyga parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir antroji sąlyga – vartoti tik vietoje. Pagal Departamento pateiktą informaciją, matyti, kad UAB „Rainesa“ nevykdė nei vienos iš sąlygų. Pažymi, kad juridiniam asmeniui pagal įstatymą yra keliami griežtesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl atsakovui ignoravus gautą informaciją, būtų pažeidusi kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus, nes vieno juridinio asmens interesų negalima kelti aukščiau už kitų subjektų.

29.6. Nesutinka su teismo išvada, kad Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. T-55 nėra tinkamai motyvuotas ir yra visiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009.

29.7. Alytaus AVPK rašte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), užregistruota 10 pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus prie UAB „Rainesa“ veikiančio mini naktinio baro. Pažymi, kad šiuo raštu Alytaus AVPK teikė siūlymą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Pateikta informacija apie daugybę viešosios tvarkos pažeidimų ginčo teritorijoje, patvirtino Tarybos sprendimo priėmimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą. Joks teisės aktas neįpareigoja priimant sprendimą Tarybai tirti tokių kompetentingų institucijų kaip policijos komisariatas, rašte nurodytų faktų teisėtumo. Be to, šioje byloje yra pateikta informacija dėl prekybos UAB „Rainesa“ taikytų ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Tačiau teismas šių įrodymų netyrė.

29.8. Teismas ginčijamo sprendimo tariamą nepagrįstumą iš esmės sieja su motyvacijos ir nusikaltimų (nors apie pažeidimus informacija pateikta byloje iš policijos) prie pareiškėjo prekybos vietos nebuvimu. Toks teismo aiškinimas pažeidžia LVAT praktiką, nepagrįstai susiaurina Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteiktas savivaldybių tarybų kompetencijos ribas. Pagal tokį teismo aiškinimą, minėta nuostata galėtų būti taikoma tik po nusikalstamų veikų padarymo ir sudarytų situaciją, kad Tarybai, atsakingai už savo gyventojus ir siekiančiai, kad jie gyventų sveikoje ir saugioje aplinkoje, ir nakties metu be baimės galėtų grįžti į namus, nesant visą parą veikiančiuose baruose padaromų nusikaltimų, šia įstatymo nuostata būtų neįmanoma pasinaudoti.

29.9. Teismas ignoravo tai, kad nurodyta teisės norma numato prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą kaip prevencinę priemone, t. y. siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, sudaryti saugias gyvenimo sąlygas aplinkiniams, o ne laukti galimo sunkios nusikalstamos veikos padarymo ir nepagrįstai prioritetą teikė alkoholinių gėrimų prekybai, nepaisant nei prekybos vietos, nei kompetentingų institucijų nuomonės, išreikštos Alytaus AVPK ir Departamento raštuose.

29.10. Atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į alkoholio daromą žalą ir visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis, tai, kad alkoholio vartojimas kelia didelę riziką sveikatai, šeimos ir visuomenės gerovei, suteikė savivaldybių taryboms, geriausiai žinančioms miesto problemas, teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Taigi, pakanka įvertinti prekybos vietą, atitinkamų subjektų nuomonę arba pasiūlymus.

29.11. Akcentuoja, jog priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas. Teismas nepagrįstai teigia, kad Taryba formaliai prisidengdama teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu, ginčijamą sprendimą priėmė neatsižvelgusi į konkrečią pareiškėjo vykdomą bendrovės veiklą. Pažymi, kad sprendimas yra norminis teisės aktas, juo nėra nustatomos jokios teisės ar pareigos konkretiems subjektams, o nustatomos miesto teritorijos (adresai), atsižvelgiant į jų buvimo vietą, bendruomenės, gyventojų siūlymus, riziką nusikalstamumui. Būtent dėl šių veiksnių priimtas toks sprendimas.

29.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 8, 9 ir 11 punktų nuostatos reglamentuoja, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo atsižvelgti į kompetentingų institucijų raštu išreikštą nuomonę. Ginčijamo sprendimo, ar jo dalies panaikinimas ne tik paneigtų išimtinę Tarybos kompetenciją, bet ir prieštarautų įstatymais įtvirtintiems principams.

30. Pareiškėjas UAB „Rainesa“ nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

31. UAB „Rainesa“ neginčija Departamento priimto sprendimo, tačiau tiek teikdama paaiškinimą Tarybai, tiek teikdama skundą pirmosios instancijos teismui paaiškino ir prašė atsižvelgti į pažeidimo mažareikšmiškumą.

32. Departamentas pateikia informaciją savivaldybėms, o pagal Alkoholio kontrolės įstatymą siūlo, o ne privalomai įpareigoja taikyti tam tikras sankcijas. Siūlymas suprantamas kaip rekomendacija.

33. Veiksnys, turėjęs didelę įtaką sprendimui priimti buvo Alytaus AVPK išvada, kuri buvo traktuojama kaip visuomenės požiūris į veikiantį mini barą. Tačiau išvada neatitinka tikrovės ir ja remtis teismas negalėjo. Kaip nurodoma Alytaus AVPK pažymoje, UAB „Rainesa“ inkriminuojami 12 pažeidimų per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., tačiau tik vienas 2016 m. gegužės 18 d. įvykis įvyko bendrovei priklausančiame bare, kiti pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su baru: 2016 m. liepos 16 d. ir 2016 m. liepos 23 d. – yra ginčijami ir šiuo metu nagrinėjami Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme; 2016 m. liepos 16 d. – neblaivus asmuo vairavo transporto priemonę. Nebuvo nustatyta, kad asmuo vartojo alkoholį bare; 2016 m. spalio 4 d. – asmuo buvo sumuštas prie baro „Odė“, o ne prie pareiškėjo baro; 2016 m. spalio 9 d. – iškvietė policija dėl muštynių, faktas nepasitvirtino; 2016 m. lapkričio 1 d. įsijungė mašinos signalizacija – nustatyta, kad savininkė pripažino jog yra sugedusi signalizacija ir ją sutvarkys; 2016 m. lapkričio 19 d. įvykis įvyko prie parduotuvės „Žuvintas“, t. y. visiškai kitoje vietoje, negu yra įmonei priklausantis baras; 2016 m. gruodžio 11 d. nustatyta, kad gėrė prie namo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kitoje vietoje; 2016 m. gruodžio 11 d. gatvėje buvo sulaikyti du neblaivūs asmenys, tuo tarpu baras yra įsikūręs keliasdešimt metrų nuo gatvės ir barą užstoja kiti komercinės paskirties namai; 2016 m. kovo 12 d. buvo sumuštas asmuo prie gatvės, tuo tarpu baras įsikūręs ne prie gatvės.

34. Sutinka, kad policijos pateikta informacija turėjo įtakos priimant sprendimą, tačiau mano, kad sprendimui priimti turi įtakos tik teisinga ir objektyvi informacija (administracinė byla Nr. A502-162/12).

35. Sutinka su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo pažeisti sprendimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūriniai klausimai.

36. Pagal teismų praktiką, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti apribojamas tais atvejais, kai viešojo maitinimo įstaigoje ar prie šios įstaigos nakties metu padaroma daug teisės aktų pažeidimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, formuluojantis bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nurodo, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad be nustatytų pažeidimų, atliekant kontrolinius užpirkimus, buvo kitų viešosios tvarkos pažeidimų, susijusių su UAB „Rainesa“ baro, esančio (duomenys neskelbtini), veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

38. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

39. Iš lingvistinės šios teisės normos konstrukcijos ir turinio matyti, kad ši teisės norma expressis verbis nenustato atitinkamų teisės pažeidimų nustatymo, kaip būtinos prielaidos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimui. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Galimybė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką šį tikslą neabejotinai atitinka. Šio tikslo įgyvendinimas ir realus užtikrinimas, teisėjų kolegijos nuomone, nereikalauja prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo besąlygiškai sieti tik su padarytais teisės pažeidimais.

Vertinant sistemiškai, pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis yra trečiojo Alkoholio kontrolės įstatymo skyriaus „Alkoholio prieinamumo ribojimas“ trečiojo skirsnio „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinis reglamentavimas“ 18 straipsnyje, pavadintame „Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarka“. Atsakomybės už teisės pažeidimus reglamentavimui šiame įstatyme skirtas atskiras VI skyrius „Atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka ir bylų nagrinėjimo procesas“.

Taigi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sprendžiant pagal jos vietą nagrinėjamame teisės akte, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, be jokios abejonės, turėtų būti nustatyta atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t. y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti ir tik į vieną iš nurodytų aplinkybių.

Apskritai pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai.

Taigi vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies turinį, taip pat atsižvelgiant į jau paminėtą šios teisės normos tikslą, yra pagrindo manyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę. Pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo jos gali priimti atsižvelgdamos vien tik į prekybos vietą. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Žinoma, tai nereiškia, kad paminėta diskrecijos teisė yra absoliuti. Įgyvendinant diskrecijos teisę inter alia turi būti laikomasi pagrindinių viešojo administravimo principų (pavyzdžiui, objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir kt.), administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais.

40. Nutarties 38 punkte nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija vertina faktinę ir teisinę situaciją šioje byloje.

41. Alytaus AVPK informacija apie viešosios tvarkos pažeidimus teritorijoje, kurioje veikia UAB „Rainesa“ mini naktinis baras, patvirtina, poreikį imtis papildomų priemonių užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą toje miesto dalyje, todėl atsakovas pagrįstai taikė alkoholio prekybą ribojančias priemones, kaip proporcingą ir veiksmingą priemonę viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo tikslams pasiekti. Byloje pateikta informacija dėl UAB „Rainesa“ taikytų ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Tai šios bylos kontekste reikšminga aplinkybė konstatuojant taikytų priemonių proporcingumą ribojant alkoholio prekybą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo tikslams pasiekti.

42. Dėl Nutarties 25 punkte išdėstytų pirmosios instancijos teismo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

44. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Kolegialaus viešojo administravimo subjekto priimamų individualių administracinių aktų priėmimo procedūra turi savo ypatumų. Savivaldybės tarybos posėdyje priimamiems sprendimams taikoma administracinė faktinių duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo, jų projektų rengimo bei derinimo procedūra, o visa reikšminga faktinė ir teisinė informacija teikiama tarybos nariams pasirengimo tarybos posėdžiams stadijoje ir vertintina, kaip sudėtinė administracinės procedūros, pasibaigiančios balsavimu, dalis. Todėl balsavimo rezultato fiksavimas trumpa sprendimo forma nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

45. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nustatyti įmonės veiklos ribojimai neišvengiamai prives prie bankroto ir darbuotojų atleidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos alkoholiu, jei tai yra vienintelis įmonės pajamų šaltinis, pasirinkimas, apskritai, galėtų būti vertinamas, kaip turintis ženklų rizikų pavojų, nes veikiantys šiame sektoriuje ūkio subjektai yra tiesiogiai priklausomi nuo valstybės politikos, kuri, kaip taisyklė, nukreipta ne į tokio verslo skatinimą, o jo ribojimą viešojo intereso: visuomenės sveikatinimo, šeimos interesų ir viešosios tvarkos apsaugos, naudai. Todėl atidus ir protingas elgesio standartas, taikomas verslininkui, šiuo atveju yra aukštesnio lygmens – taikomas profesionalumo kriterijus, o tai inter alia reiškia ir verslo vadybinių modulių taikymą tam, kad būtų diversifikuotas verslas. Rizikos, kurias nurodo pareiškėjas, kaip prekybos alkoholiu laiko ribojimo padarinys, tenka ir gali būti valdomos tik pačių verslininkų ir nevertintinos kaip reikšmingos taikant valstybės alkoholio kontrolės priemones.

46. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą Nr. S-3133(3) apie UAB „Rainesa“ priimtus nutarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas neturi esminės reikšmės šios bylos baigčiai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija nepriimta atsakovo pateiktų papildomų įrodymų ir jų nevertina.

47. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rainesa“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius