0afffe93-5c97-4c2b-82ea-d4974581bfb4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. PK-560-295/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00270-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.4.(S)                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. gegužės 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant nukentėjusiajai O.

J. (O. Y.),nukentėjusiosios atstovui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡),nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui I. K. (I. K.),gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,vertėjai Erikai Vencevičienei, Audronei Adomavičienei ir Natalijai Reut,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pradėtÄ privataus kaltinimo tvarka, kuriojeI. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :Nukentėjusiosios O.

J. (O. Y.) privataus kaltinimo skundu I. K. (I. K.) buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2013 m. liepos 25 d., apie 12 val., nukentėjusiajai O. J. su nepilnamete dukra bÅ«nant automobilyje, be jokios priežasties, sudavė nukentėjusiajai tris kartus ranka per galvÄ , vėliau, atėmė iÅ¡ nukentėjusiosios mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir sustabdęs automobilį Å¡alikelėje, griebė už plaukų ir iÅ¡traukęs iÅ¡ automobilio, ranka sudavė dar du smÅ«gius per veidÄ , nuo kurių nukentėjusioji nukrito ant žemės, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios O.

J. sveikatÄ , ir Å¡iais savo veiksmais padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis I. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡ esmės nepripažino ir teigė, kad nukentėjusiosios O.

J. jis nemušė ir nenaudojo jos atžvilgiu kitokio smurto, o visa tai, kÄ nukentėjusioji raÅ¡o savo privataus kaltinimo skunde, yra iÅ¡sigalvota, siekiant atgauti dukters auklėjimo teises, kadangi teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, t.y. kaltinamuoju I. K.. Kaltinamasis I. K. duodamas parodymus teisme, pripažino, kad 2013 m. liepos 25 d., apie 12:00 val., tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tačiau kaltinamojo teigimu, konfliktas buvo tik žodinis, kuris neperaugo į smurto panaudojimÄ ir kaltinamasis I.

K. nukentėjusiosios O. J. nestumdė, nemušė ir už plaukų netampė, o suėmęs už nukentėjusiosios rankų, tik laikė jas, kad nukentėjusioji pati negalėtų suduoti smÅ«gių, nes ji pati puolė kaltinamÄ jį. Be to, kaltinamojo teigimu, jis norėjo nuraminti įsiaudrinusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri turi psichikos sveikatos problemų ir yra linkusi į agresijÄ . Taip pat kaltinamasis I. K. teismo posėdyje pripažino, kad konflikto priežastimi tapo jo veiksmai vairuojant automobilį, kai jis, norėdamas atimti iÅ¡ dukros plėšomus svarbius dokumentus, netyčia kontaktavo su nukentėjusiÄ ja O.

J.. Kaltinimas nežymiu nukentėjusiosios O. J. sveikatos sutrikdymu kaltinamajam I. K. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios O. J. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. J. teigė, kad jos ir kaltinamojo I. K. dukrai buvo padaryta širdies operacija, po kurios kaltinamojo vairuojamu automobiliu jie važiavo namo. Jai ir dukrai sėdint ant galinės automobilio sėdynės, dukra pradėjo plėšyti kažkokius automobilyje buvusius dokumentus, dėl ko kaltinamasis I.

K. labai supyko ir atsisukęs į nukentėjusiÄ jÄ sudavė jai du ar tris smÅ«gius ranka į galvÄ , po to, tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi pakankamai ilgÄ laikÄ , kol kaltinamasis nusivežė jÄ Ä¯ nuoÅ¡aliÄ vietÄ , ir iÅ¡traukęs jÄ iÅ¡ automobilio, pradėjo smaugti ir tampyti už plaukų, vėliau spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir mušė rankomis, be to, sudaužė telefonÄ ir suplėšė nukentėjusiosios rankinę. Nukentėjusiosios O.

J. teigimu, vėliau kaltinamasis I. K. nusiramino, todėl jie atsisėdo į automobilį ir kaltinamasis jÄ su dukra nuvežė namo. Kaltinamasis I. K. apie porÄ valandų buvo kartu su nukentėjusiÄ ja jos bute, o vėliau jis iÅ¡važiavo. Tuo metu, kai kaltinamasis buvo nukentėjusiosios bute, ji užsiėmė buitiniais reikalais, o kaltinamajam iÅ¡važiavus nusprendė kreiptis į policijÄ , tačiau tÄ dienÄ policijos nuovadoje jos nepriėmė, nurodė kreiptis į kriminalinės policijos biurÄ , tačiau apie 16 val. jai nuvykus į VirÅ¡uliÅ¡kių mikrorajone esančiÄ policijos įstaigÄ , jos darbuotojai pasakė, kad darbo laikas yra pasibaigęs ir nėra tyrėjo, todėl į policijos pareigÅ«nus ji kreipėsi tik kitÄ dienÄ , o pas teismo medicinos ekspertus nuvyko tik praėjus savaitės laiko po įvykio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. J. patvirtino, kad teismo sprendimu dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su kaltinamuoju I. K. ir dėl to tarp jų yra kilęs teisinis ginčas, taip pat ji patvirtino, kad yra turėjusi psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau teigė, kad tų sutrikimų priežastimi ir tapo nesutarimai su kaltinamuoju I. K.. Teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡tyrusi nukentėjusiÄ jÄ ir jos medicininius dokumentus, pateikė iÅ¡vadÄ , kad O. J. (O. Y.) padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, žastuose, krÅ«tinės kairėje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su pavirÅ¡ine odos žaizda smakre, nuo trauminių poveikių kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-07-25.

Žastuose Å¡ašų ar randų likusių sugijus muÅ¡tinėms žaizdoms, kurios yra diagnozuotos medicininiuose dokumentuose, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius ir sužalojimai savęs žalojimui nebÅ«dingi. Teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės pateikta iÅ¡vada, 2014-07-03 pateikė papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad O.

J. (O. Y.) padaryti ir teismo medicinos specialistės Rasos Gaidienės 2013-07-29 nustatyti kÅ«no sužalojimai: nedidelės poodinės kraujosruvos, lokalizuotos kaktos vidurinėje dalyje ir smakro deÅ¡inėje su pavirÅ¡ine 1 cm ilgio žaizda, krÅ«tinės kairėje ties antru Å¡onkauliu, deÅ¡inio žasto vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame pavirÅ¡iuose bei kairio žasto vidurinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje (didžiausia 9x6 cm iÅ¡ visų kraujosruvų) bei deÅ¡inės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje - pagal savo pobÅ«dį, dydį ir lokalizacijÄ kÅ«ne, bÅ«dingos trauminiams poveikiams kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais iÅ¡ Å¡alies.

Kraujosruvų kaktoje, smakre, ir deÅ¡inėje blauzdoje atsiradimo galimybės parkrentant ar kitaip nurodytomis kÅ«no dalimis atsimuÅ¡ant į kietus bukus riboto pavirÅ¡iaus daiktus pilnai atmesti negalima. Tuo tarpu kraujosruvos rankų žastuose ir krÅ«tinėje dėl savo lokalizacijos tikėtina buvo padarytos smÅ«giuojant kumščiais, spaudžiant rankų pirÅ¡tais iÅ¡ Å¡alies. O. J. kÅ«no sužalojimai pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ nebÅ«dingi sužalojimams, padaromiems puolant kitÄ asmenį ir pastarajam ginantis nuo puolančiojo.

Tokiais atvejais paprastai sužalojama rankų plaštakos ir dilbiai, o šiuo atveju nei dilbiai, nei plaštakos nesužalota.Be to, teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis dalyvavo 2015-03-23 ir 2015-03-26 atliekant eksperimentus šioje baudžiamojoje byloje, kurių metu jis konstatavo, kad kaltinamasis I. K. smūgius rankomis nukentėjusiajai galėjo suduoti tik smarkiai palinkęs link galinės sėdynės ir prisitraukęs prie nukentėjusiosios veido, kadangi jo ranka nesiekia nukentėjusiosios galvos apie 15 cm atstumu, be to, teismo medicinos eksperto teigimu, „nukentėjusiajai padaryti sužalojimai veide, kaktos vidurinėje dalyje ir smakro dešinėje su paviršine 1 cm ilgio žaizda negalėjo būti padaryti tokiu būdu, t.y.

įtariamajam I. K. netyčia užkabinus (advokato Sergej PelÅ¡ prieraÅ¡as – „rankos plaÅ¡taka sudavus smÅ«gį“) į nukentėjusiosios veidÄ . Sužalojimų abejose vietose įtariamasis padaryti negalėjo <...>“. Savo duotas iÅ¡vadas teismo medicinos ekspertai Rasa Gaidienė ir Jonas Mindaugas Paliulis patvirtino ir duodami paaiÅ¡kinimus teisiamajame posėdyje.Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta, todėl vertinant nukentėjusiosios O.

J. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti. Tačiau nukentėjusiosios O. J. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi bei nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės. Teismas neabejoja teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis apie nukentėjusiajai padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį ir jų lokalizacijÄ , tačiau konstatuodami O.

J. padarytų kÅ«no sužalojimų mechanizmÄ , teismo medicinos ekspertai padarė tik prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai „galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius ir sužalojimai savęs žalojimui nebÅ«dingi <...>“, tuo pačiu konstatuodami, jog „kraujosruvų kaktoje, smakre, ir deÅ¡inėje blauzdoje atsiradimo galimybės parkrentant ar kitaip nurodytomis kÅ«no dalimis atsimuÅ¡ant į kietus bukus riboto pavirÅ¡iaus daiktus pilnai atmesti negalima. Tuo tarpu kraujosruvos rankų žastuose ir krÅ«tinėje dėl savo lokalizacijos tikėtina buvo padarytos smÅ«giuojant kumščiais, spaudžiant rankų pirÅ¡tais iÅ¡ Å¡alies <...>“.

Taigi, teismo medicinos ekspertai, konstatuodami nukentėjusiajai O. J. padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ ir mechanizmÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užduotyje teismo medicinos ekspertams nurodytomis aplinkybėmis, t.y. tomis aplinkybėmis, kurias jiems nurodė nukentėjusioji O. J., nurodydama įvykio laikÄ , kaltinamojo I. K. panaudoto smurto pobÅ«dį ir pan., kurių pagrindu specialistai padarė iÅ¡vadÄ , kad „sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis <...>“.

Tačiau nukentėjusioji O. J. su pareiÅ¡kimu dėl jai padarytų kÅ«no sužalojimų į policijos pareigÅ«nus kreipėsi praėjus daugiau kaip parai laiko po įvykio ir pareiÅ¡kime nurodė, kad jai kaltinamasis I. K. sudavė tik du smÅ«gius delnu per veidÄ ir tampė už plaukų bei stumdė, tuo tarpu 2013-07-29, t.y. praėjus keturioms paroms po įvykio, dėl kurio nukentėjusioji O. J. kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, konstatavo daugybines kraujosruvas įvairiose nukentėjusiosios kÅ«no vietose ir padarė iÅ¡vadÄ , kad visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius, o teismo medicinos ekspertas J.

M. Paliulis, po beveik metų laiko, t.y. 2014-07-03, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dar ir patikslino, teigdamas, jog kraujosruvos galėjo bÅ«ti (tikėtina) padarytos smÅ«giuojant kumščiais ir spaudžiant rankų pirÅ¡tais iÅ¡ Å¡alies. Taigi, teismo medicinos specialistų iÅ¡vados neatitiko nukentėjusiosios O. J. pirminiame pareiÅ¡kime nurodyto kaltinamojo I. K. panaudoto smurto pobÅ«džio ir mechanizmo. Be to, vėliau, duodama paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nukentėjusioji ne kartÄ tikslino, tiek juos papildydama, tiek iÅ¡ dalies pakeisdama, savo parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto pobÅ«džio ir mechanizmo, o duodama parodymus teisme jau teigė, kad kaltinamasis I.

K. nukentėjusiajai ir jų dukrai sėdint ant galinės automobilio sėdynės, sudavė O. J. du ar tris smÅ«gius ranka į galvÄ , o po to, automobiliui sustojus nuoÅ¡alioje vietoje, nukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis dar spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir mušė rankomis, be to, smaugė ir tampė už plaukų. Tačiau Å¡ios nukentėjusiosios O. J. nurodytos smurto panaudojimo aplinkybės nepatvirtintos teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadomis. Be to, teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis eksperimento metu kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai veide, kaktos vidurinėje dalyje ir smakro deÅ¡inėje su pavirÅ¡ine 1 cm ilgio žaizda negalėjo bÅ«ti padaryti nei kaltinamajam I.

K. netyčia „užkabinus“ nukentėjusiosios veidÄ , nei rankos plaÅ¡taka sudavus smÅ«gius. Å ios aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad nukentėjusios O. J. nurodomos įvykio aplinkybės, dėl kurių ji privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismÄ , kelia pagrįstas abejones. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusioji O. J. ne kartÄ kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus, praneÅ¡dama apie netinkamÄ kaltinamojo I. K. elgesį, tačiau jos nurodomi faktai nebuvo patvirtinti objektyviais duomenimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tarp kaltinamojo I.

K. ir nukentėjusiosios O. J. vyksta civilinis teisinis ginčas dėl jų dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir auklėjimo teisių, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios O. J. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiosios O. J. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien nukentėjusiosios parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo I.

K. atžvilgiu. Neigiamai vertindamas nukentėjusiosios O. J. parodymus apie įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo I. K. parodymai apie tai, kad jis, vairuodamas automobilį, netyčia kontaktavo su ant galinės automobilio sėdynės sėdinčia nukentėjusiÄ ja O. J. („užkabindamas“ ranka jos veidÄ ), taip pat neįtikinami, kadangi jie prieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio iÅ¡vadai, ir teismo nuomone, yra nelogiÅ¡ki, todėl atsižvelgdamas į Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nustatytas objektyvias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio, dėl kurio yra paduotas nukentėjusiosios privataus kaltinimo skundas, aplinkybės yra neaiÅ¡kios ir Å¡ie neaiÅ¡kumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos Å¡alies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis I. K. muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai O. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o teismas iÅ¡naudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti, tačiau Å¡ių abejonių paÅ¡alinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamasis I. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoNukentėjusioji O.

J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo I. K. jos naudai 31 € dydžio turtinės žalos ir 10 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas:

1) atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ;

2) palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Kadangi kaltinamasis I. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios O. J. civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baigiamųjų kalbų metu tiek kaltinamojo I. K. gynėja advokatė Vita Neverauskaitė, tiek nukentėjusiosios O. J. (O. Y.) atstovas prašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias turėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi, įstatymo leidėjas numatė, kad iÅ¡ kaltinamojo galima iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, jeigu teismas, priima apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kadangi kaltinamasis I. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, nėra pagrindo. Nėra pagrindo svarstyti ir kaltinamojo I.

K. gynėjos praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nukentėjusiosios O. J. kaltinamojo I. K. iÅ¡laidas, turėtas gynėjo paslaugoms apmokėti, kadangi tokios iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės baudžiamojo proceso įstatymai nenumato nei teismui priimant apkaltinamÄ jį, nei iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti kaltinamojo turėtas iÅ¡laidas gynėjos paslaugoms apmokėti negali bÅ«ti nagrinėjamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :I.

K. (I. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai O. J. (O. Y.), iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiosios O. J. (O. Y.) pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 31 € dydžio turtinės žalos ir 10 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtÄ . PraÅ¡ymus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. K. 700 € dydžio iÅ¡laidas, nukentėjusiosios turėtas advokato paslaugoms apmokėti, o iÅ¡ nukentėjusiosios O.

J. iÅ¡ieÅ¡koti 465 € dydžio iÅ¡laidas kaltinamojo turėtas gynėjo paslaugoms apmokėti, atmesti kaip nepagrįstus.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .Teisėjas                                                                                     Valdas Bugelevičius