2018-09-26 Nr. AB-16884-3-62-3-02685-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2226-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02685-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas karantino kameroje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kameroje buvo 14 nuteistųjų, kameros gyvenamasis plotas buvo apie 25 kv. m., todėl vienam nuteistajam joje teko 2 kv. m. gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad šį plotą atitinkamai mažino kameroje buvę baldai, todėl trūko vietos judėti, prieiti prie lovos bei asmeninių daiktų. Didžiąją dalį laiko praleisdavo gulėdamas, todėl skaudėjo raumenis. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Kameroje nebuvo lango į lauką, mechaninė ventiliacija neįrengta, todėl trūko deguonies, kameroje kaupėsi drėgmė. Prie stalo visiems nuteistiesiems susėsti nebuvo galimybės, todėl, laukiant savo eilės atsisėsti prie stalo, maistas atšaldavo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis karantino kameroje patyrė emocinių sunkumų, nepatogumų, fizinių ir dvasinių kančių, garbės ir orumo pažeminimą.

2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. jis gyveno 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 150 kv. m., joje gyveno 70 nuteistųjų, patalpa buvo užstatyta baldais, todėl buvo ženkliai pažeista gyvenamojo ploto norma. Esant vietos trūkumui, nebuvo galimybės laisvai judėti, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Šioje gyvenamojoje patalpoje nebuvo mechaninės ventiliacijos, vėdinimas per langus buvo silpnas, trūko deguonies, buvo netinkama dirbtinė apšvieta, todėl skaitant prastėjo regėjimas. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalų, todėl negalėjo rašyti laiškų, spręsti dvasinio ugdymo užduotis. 22 būryje nebuvo poilsiui skirto kambario, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į poilsį ir laisvalaikį. Nebuvo televizoriaus, todėl be laisvalaikio programų, žinių ir dvasinio ugdymosi laidų teko dvasiškai kentėti. Be to, būrio kiemas buvo mažas, jo danga sulūžinėjusi, duobėta. Būrio virtuvėlė buvo per maža, joje buvo tik viena skalbimo mašina, viena viryklė, stalas, kriauklė, vandens šildytuvas. Kadangi būryje buvo apie 85 asmenys, todėl jiems nebuvo sudarytos sąlygos pasigaminti maistą bei išsiskalbti. Tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos 5 praustuvės, 3 klozetai ir 3 pisuarai, todėl, norint pasinaudoti jais, tekdavo laukti eilėje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumų, emocinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, t. y. patyrė neturinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Nurodė, kad 2016 m. spalio mėn., jam buvo nurodyta rašyti paaiškinimą, jog sutinka su 22 būryje esančiomis kalinimo sąlygomis, grasinant perkėlimu į kirą būrį, kuriame būtų iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas karantino patalpoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kartu su pareiškėju atvyko 3 asmenys, 2015 m. rugpjūčio 14-18 d. naujai atvykusių nuteistųjų, kurie būtų laikomi karantino patalpoje, nebuvo. Pareiškėjo buvimo karantino patalpoje metu, joje buvo 4 nuteistieji, todėl teisės aktuose reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam nuteistajam, nebuvo pažeista. Paaiškino, kad karantino patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Nuteistieji didžiąją laiko dalį praleidžia apsilankymuose pas tam tikrus specialistus dėl pasiruošimo atlikti bausmę, todėl tikėtina, kad pareiškėjas karantino patalpoje praleido tik miegui skirtą laiką.

6. Nurodė, kad karantino patalpos aprūpintos baldais kaip ir bendrabučio tipo patalpos. Karantino patalpa visuomenės sveikatos centro specialistų nebuvo tikrinta. Tvirtino, kad 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyveno 46 nuteistieji, išskyrus 2016 m. gegužės–liepos mėn., kuomet į 22 būrį buvo perkelti 21 A būrio nuteistieji, minėtu laikotarpiu 22 būryje buvo 78 nuteistieji. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose galėjo judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti Valstybės įmonės „Mūsų amatai" Marijampolės filiale. Nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos įrengtos bei aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų normas. Teisės aktuose nėra numatyta, kad skaičiuojant asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas turi būti atimamas. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo stalas. 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos buvo tikrintos Visuomenės sveikatos centro, nustatyta, jog apšvieta ir vėdinimas atitinka higienos reikalavimus. 22 būryje yra trys unitazai, 2 pisuarai ir 1 dušas. Atskiro poilsio kambario 22 būrys neturi, jis naudojasi kito būrio poilsio kambariu. Pagal galiojančias teisės normas, virtuvėlė įrengiama tik esant techninėms galimybėms, 22 būriui virtuvėlė įrengta, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, nuteistieji yra maitinami, gali įsigyti maisto produktų veikiančioje parduotuvėje, maisto produktų laikymui įrengtas atskiras kambarys, todėl neprivalo maisto gamintis patys.

7. Pažymėjo, kad pagal nustatytą grafiką nuteistųjų drabužiai bei patalynė yra skalbiami įstaigos skalbykloje. Nuteistųjų sąlygų gerinimui 22 būryje yra pastatyta skalbimo mašina, jie aprūpinti skalbimo priemonėmis, todėl galimybė išsiskalbti drabužius yra sudaryta. Pasivaikščiojimo kiemų grindys lygios ir neslidžios, skundų dėl pasivaikščiojimo kiemų būklės nėra gauta, todėl jie nebuvo tikrinti. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

8. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl teismas vertino, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. ir atitinkamai 3,6 kv. m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas, todėl pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto normos vienam nuteistajam skaičiavimo iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto atėmus baldų užimamą plotą, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad nors atsakovo atstovas teigė, jog karantino patalpoje kalintys asmenys gali laisvai judėti, jiems taikoma bendrabučio tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų dienotvarkė, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Iš prie skundo pateiktos karantino patalpos plano matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas pačioje karantino patalpoje, todėl, teismo nuomone, ši patalpa savo įranga labiau atitinka kamerų tipo patalpas. Kadangi pagal savo pobūdį karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, teismas nurodė, kad vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 35,85 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų (šiuo metu įrengta 10 gyvenamųjų vietų), todėl, esant užpildytoms visoms vietoms, ginčo laikotarpiu vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,26 kv. m. Pareiškėjo atvykimo į Marijampolės PN dieną karantino patalpoje buvo laikoma 11 asmenų, kurie 2015 m. rugpjūčio 13 d. (pareiškėjo atvykimo dieną) buvo paskirstyti po kameras. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 7/07-314 matyti, kad su pareiškėju karantino patalpoje buvo 3 naujai atvykę nuteistieji, todėl viso karantino patalpoje buvo 4 nuteistieji. Atsakovo atstovas tvirtino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. naujai atvykusių nuteistųjų, kurie būtų laikomi karantino patalpoje, nebuvo. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, juos paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu vienam asmeniui karantino patalpoje teko apie 9 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos karantino patalpoje atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas gyveno 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 144,92 kv. m., joje įrengtos 46 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,15 kv. m. Atsakovo atstovas sutiko, jog 2016 m. gegužės–liepos mėnesiais 22 būryje kalėjo 78 nuteistieji, 22 būrio gyvenamųjų patalpų bendras plotas 201,7 kv. m., todėl šiuo laikotarpiu vienam nuteistajam teko 2,6 kv. m. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, juos paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjui kalint 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje 2016 m. gegužės–liepos mėnesiais, vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, todėl konstatavo, kad yra pagrindas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su kitomis kalinimo sąlygomis, t. y., karantino patalpoje nebuvo lango, mechaninė ventiliacija neveikė, buvo didelė drėgmė. 12 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat nebuvo mechaninės ventiliacijos, vėdinimas per langus buvo silpnas, buvo netinkama dirbtinė apšvieta, atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad karantino patalpoje yra du langai, todėl patalpoje sudaryta galimybė išvėdinti ją per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, dirbtinė apšvieta ir ventiliacija 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus, be to, į bylą nepateikti pareiškėjo skundai, prašymai dėl ventiliacijos, drėgmės bei apšvietos jam keliamų nepatogumų, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentus dėl lango nebuvimo karantino patalpoje, netinkamos ventiliacijos, drėgmės bei dirbtinės apšvietos karantino ir 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atmetė kaip nepagrįstus.

14. Vertindamas argumentus dėl per mažo stalo karantino patalpoje ir neįrengto stalo 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato stalo matmenų, todėl šias pareiškėjo pretenzijas atmetė. Teismas nurodė, kad 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos fotonuotrauka patvirtina, jog joje stalas yra, pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu atsakovui pretenzijų dėl stalo nebuvimo nekėlė, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo teismui pateikti faktiniai duomenys lieka nepaneigti. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinių įrenginių skaičiumi 22 būryje, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjui kalint 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemo sienų danga bei grindys atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau įrodymų nepateikė, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė iš esmės galėtų sudaryti sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl pasivaikščiojimo kiemo grindinio būklės keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovui, teikęs prašymus, skundus, dėl to, nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.

15. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog būrio virtuvėlė buvo per maža, joje buvo tik viena skalbimo mašina, viena viryklė, stalas, kriauklė, vandens šildytuvas, todėl nebuvo sudaryta sąlygų pasigaminti maistą bei išsiskalbti drabužius, nurodė, kad atsakovas 22 būrio virtuvėlėje įrengdamas vieną viryklę, stalą, plautuvę, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą virtuvėlės dydžiui reikalavimų nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentus dėl virtuvėlės dydžio laikė nepagrįstais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji Marijampolės PN maitinami nemokamai, taip pat jiems sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, 22 būriui įrengtas maisto laikymo kambarys, todėl nurodytos aplinkybės verčia abejoti pareiškėjo tvirtinimu dėl visų 22 būrio nuteistųjų poreikio naudotis virtuvėle, kuriuo grindžiamos pretenzijos dėl virtuvėlės dydžio. Pareiškėjo skundų dėl to nebuvo gauta, todėl atsakovo veiksmų teismas nepripažino neteisėtais. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad nuteistųjų patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami centralizuotai Marijampolės PN skalbykloje pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Esant būtinybei, gali būti skalbiami ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai, be to, 22 būrio virtuvėlėje įrengta skalbimo mašina. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų minėtais aspektais nepažeidė. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl negalėjimo išsiskalbti drabužių bei patalynės būtų kreipęsis į atsakovą, o šis į jo prašymus nereagavęs, byloje nėra, todėl deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konstatavimui.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl poilsio kambario neįrengimo ir dėl to neturėjimo galimybės žiūrėti televizoriaus, teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, 22 būrio nuteistieji galėjo naudotis kito būrio laisvalaikio kambariu, nes jiems sudaryta galimybė visą dieną laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritoriją. Atsakovas nenurodė konkretaus būrio, kurio laisvalaikio kambariu galėjo naudotis 22 būrio nuteistieji, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl poilsio kambario nebuvimo lieka nepaneigti. Teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad 2016 m. spalio mėn., jam buvo liepta rašyti paaiškinimą, nurodant, jog sutinka su 22 būryje esančiomis kalinimo sąlygomis, grasinant perkėlimu į kitą būrį, kuriame būtų iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybe, nurodė, kad šios aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas nenurodė, koks pareigūnas reikalavo rašyti tokį pasiaiškinimą bei grasino perkėlimu į kitą būrį, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Marijampolės PN administracijai pareiškėjas šio pareigūno veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad apie 3 mėnesius (2016 m. gegužės–liepos mėn.) buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nebuvo užtikrintas galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkantis sanitarinių įrenginių skaičius bei neįrengtas poilsio kambarys.

17. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio pareiškėjui priteisimo, nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus yra kreipęsis dėl bėrimų, klubo sąnario skausmo, slogos, karščiavimo, skrandžio skausmo ir pan. Nurodyti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos sutrikimų, todėl negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais kalinimo sąlygų pažeidimais. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Teismas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę (gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose buvo pažeista apie 3 mėnesius, sanitarinių įrenginių bei poilsio kambario nebuvo visą vertinamąjį laikotarpį (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.), jų pobūdį (vienam nuteistajam teko 2,6 kv. m., be to, šią gyvenamojo ploto normą atitinkamai mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai), atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas darbotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritoriją, lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą įvertino 150 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo. Kitą skundo dalį atmetė.

III. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti, sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Pareiškėjas buvo paskirtas į 22 būrį, kuriame minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,1 kv. m, buvo užtikrintas, kadangi vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto. 22 būryje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. liepos mėn. Marijampolės PN remonto darbams atlikti buvo uždarytas 21 A būrys, todėl trumpam laikui visi 21 būrio nuteistieji buvo perkelti į 22 būrį, dėl to 22 būryje tuo laikotarpiu buvo 78 nuteistieji. Pažymėjo, kad minimaliai perpildytos patalpos buvo tik kelis mėnesius, o tokia situacija susidarė dėl to, jog nuteistųjų paskyrimas į būrius yra nelengvas procesas, kurio metu reikia išanalizuoti kiekvieno nuteistojo asmenines savybes, charakterio bruožus, polinkius į tam tikrą saviugdos veiklą, net atsižvelgiama į tai, kaip nuteistasis sutartų su jau būryje esančiais nuteistaisiais, bei polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl paskirti į būrį nėra taip lengva ir paprasta, būtent dėl pačių nuteistųjų gerovės. Akcentuoja, kad pareiškėjas bausmę atliko ne kamerų tipo, bet bendrabučio tipo patalpose.

20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Taip pat nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas (dažnai gan elementarias) kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kuri savo gamybinę veiklą vykdo pataisos namų teritorijoje. Nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šių programų metu sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos.

21. Akcentuoja, kad EŽTT labai aiškiai atskiria kalinimo režimus kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose, kaip visiškai skirtingus ir skirtingai veikiančius asmenį Konvencijos kontekste, kadangi kalinami asmenys nuolat savo nuožiūra laisvai naudojasi žymiai didesnėmis patalpomis ir teritorijomis, nei vien miegui skirta patalpa. Pažymi, kad pareiškėjas niekada nereiškė jokių pretenzijų nei savo būrio viršininkui, nei Marijampolės PN administracijai. Jei pareiškėjas būtų reiškęs nepasitenkinimą ar būtų teikęs prašymus, Marijampolės PN būtų atsižvelgę ir išsprendę kilusias problemas operatyviau. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistieji būryje praleidžia ypač mažai laiko ir iš esmės būrys skirtas miego laikui.

22. Nurodo, kad nors Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse yra nurodyti poilsio kambariai, tačiau dėl vietos stokos ne visuose būriuose jie yra įrengti. Minėtos taisyklės numato, kad nesant galimybės įrengti laisvalaikio kambarį, jis gali būti įrengiamas 2 būriams. Aplinkybė, kad nėra įrengto poilsio kambario, negali būti vertinama kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos, nes nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas. Be to, Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 nebuvo reikalaujama įrengti poilsio kambarius, o naujoji higienos norma HN 134:2015 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Dėl to higienos normų reikalavimų taikymas seniai pastatytuose pataisos namuose pastaraisiais metais yra iš dalies komplikuotas dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo ir spragos.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visą ginčijamą laikotarpį trūko klozetų. Tačiau, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse - pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka, todėl galėjo naudotis kitose patalpose esančiais sanitariniais mazgais. Atsakovo teigimu, dėl to, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti nuteistieji būriuose būna tik miego laikotarpiu, todėl negalėjo patirti tokių nepatogumų, kuriuos nurodė skunde, dėl to ir neturtinė žala negalėjo būti įvertinta pinigais. Akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pagal EŽTT praktiką, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose (apie 3 mėn.), nustatytos teisės aktuose, sanitarinių įrenginių kiekio ir neįrengto poilsio kambario – visą ginčo laikotarpį, t. y. pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į Marijampolės PN susidariusias aplinkybes dėl remonto, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

30. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

31. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

32. Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais.

33. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių netinkamo vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl poilsio kambario neįrengimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes šiuo klausimu vertino pareiškėjo naudai, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas galėjo naudotis kito būrio poilsio kambariu, konkrečiai nenurodė, kurio būrio poilsio kambariu galėjo naudotis. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su poilsio kambario neįrengimu vertintini kaip nepagrįsti.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. liepos mėn. pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nustatytas teisės aktuose, šios aplinkybės, be kita ko, neginčija ir atsakovas Marijampolės PN. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas neužtikrino teisės aktuose nustatytų normų dėl sanitarinių įrenginių įrengimo, todėl pagrįstai konstatavo šį pažeidimą.

36. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs aukščiau nurodytus pažeidimus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius