N-575-784-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-784/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01849-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 50.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Žurnalistų etikos inspektorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Žurnalistų etikos inspektorė (toliau – ir Inspektorė) 2010 m. gruodžio 9 d. G. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamo laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja redaktore, neužtikrino Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų laikymosi, kadangi 2010 m. liepos 9–23 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijoje buvo parengta ir šio laikraščio numeryje paskelbta publikacija „Ekstrasensas:

D. K. nužudytas tardymo metu/Ukrainos ekstrasensas: D. K. buvo nužudytas tardymo metu“ („(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. liepos 9–23 d., Nr. 14/128), 2010 m. liepos 23 d.–2010 m. rugpjūčio 6 d. buvo parengta ir laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta publikacija „Garliava keliasi prie Generalinės prokuratūros“ („(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. liepos 23 d.–2010 m. rugpjūčio 6 d., Nr. 15/129), kurios iliustruotos mirusio žmogaus nuotraukomis. Protokole nurodyta, kad toks mirusio žmogaus kūno rodymas stambiu planu nebuvo reikalingas mirusio asmens tapatybei nustatyti, todėl minėtose publikacijose paskelbta informacija (nuotraukos) atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų.

Nagrinėjamo turinio publikacija su nuotraukomis 2010 m. liepos 2 d. bei 2010 m. liepos 19 d. paskelbta ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), o antroji paskelbta ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta publikacija „L. S. per pasimatymą mergaitei vėl rodo filmus“, kurioje aprašomos mergaitės susitikimų su motina detalės bei pateikiami šie duomenys: mamos nuotrauka, vardo pirmoji raidė, pavardė, tėvo vardo pirmoji raidė, pavardė, globėjos vardo pirmoji raidė, pavardė.

Šių duomenų pakanka nepilnametės asmens tapatybei nustatyti, o pateikiant duomenis apie nepilnametę pažeidžiami jos interesai, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytą kriterijų. 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo parengta ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija „L. S. šokdina vaiko teisių apsaugos tarnybą – N. V. namuose vėl patikrinimas“, kurioje aprašoma kova tarp mergaitės globos siekiančių mamos ir tetos, pateikiant šiuos duomenis: mamos nuotrauką, vardo pirmąją raidę, pavardę, tėvo vardo pirmąją raidę, pavardę, globėjos vardą ir pavardę.

Be to, publikacijoje paviešinta informacija apie mergaitės sveikatą. Tokios privačios informacijos atskleidimas pažeidžia mergaitės interesus, o publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytą kriterijų. 2010 m. rugsėjo 17 d.–2010 m. spalio 1 d. buvo parengta ir laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta publikacija „N. V.: „Aš kovosiu iki galo“ („(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. rugsėjo 17 d.–2010 m. spalio 1 d., Nr. 19/133), kurioje pateikiant duomenis apie nepilnametę (tėvų, globėjos vardus, pavardes), informaciją apie seksualinę prievartą („mergaitė buvo netvirkinta, bet prievartauta“), medicininę informaciją („vaistai nuo kirmėlių“), buvo pažeisti jos interesai.

Publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytą kriterijų. 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo parengta ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija „K. nužudymo byloje – štilis“, iliustruota nuotrauka, kurioje pavaizduota mirusio žmogaus galva. Tokios nuotraukos paskelbimas nebuvo reikalingas, kadangi miręs žmogus jau buvo atpažintas, todėl publikacijoje paskelbta informacija atitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą kriterijų.

Inspektorės teigimu, nepilnametis nuotraukos paskelbimo tikslo gali nesuprasti, todėl interneto tinklalapyje turėjo būti įdiegtas atitinkamas priešlapis. Be to, interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytojas netinkamai įvertino, klasifikavo publikacijoje esančią informaciją. 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo parengta ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbta publikacija „D. G. išvykus į JAV, Policijos departamente surengtas L. S. „šou“, kurioje paskelbiant duomenis apie galimai seksualinę prievartą patyrusią nepilnametę (jos mamos vardas, pavardė, atvaizdas, globėjos vardas ir pavardė), rašant, kad mergaitė buvo galimai tvirkinta („Nusikaltimo vieta – L.

S. nuomojamas butas. Buvo penkios mergaitės apklausos, kuriose mergaitė aiškiai pasakojo, kas ir ką jai darė“, „Kaip žinia, ginekologas negali nustatyti mergaitės tvirkinimo, kadangi į šią sąvoką įeina lytinio organo kišimas mergaitei į burną, mergaitės laižymas, tepimas „kremu“ ir kt.“), pateikiant sveikatos informaciją („Mergaitei tuomet buvo išrašyti vaistai nuo kirminų ir nustatytas paraudimas, kurį L. S. žurnalistams įvardijo kaip lytinių organų uždegimą“) buvo pažeisti nepilnametės interesai. Protokole nurodyta, kad tokia veika G.

G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21419 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Žurnalistų etikos inspektorės 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimu G. G. už ATPK 21419 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi minėtą Inspektorės nutarimą panaikino ir grąžino bylą Žurnalistų etikos inspektorei nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad ATPK 286 straipsnio 1 dalis numato, jog išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas;

šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. ATPK 288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą, o 2 dalyje numatyta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Pagal ATPK 288 straipsnio 3 dalį, nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai.

Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ant ginčijamo Inspektorės nutarimo nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo posėdyje dalyvavusios G. G. parašo, patvirtinančio, jog jai įteiktas minėto nutarimo nuorašas (kopija). Be to, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog nutarimas jo paskelbimo dieną nebuvo iki galo surašytas ir įteiktas G. G. ar jos atstovei. Nurodė, kad Inspektorės 2010 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. S-798 patvirtina, jog minėtas nutarimas G.

G. buvo išsiųstas per tris dienas nuo jo paskelbimo, t. y. nepažeidžiant ATPK 288 straipsnio 2 dalyje nustatyto nutarimo nuorašo įteikimo ar išsiuntimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui termino. Tačiau, įvertinęs šalių ir jų atstovų pasisakymus teisminio nagrinėjimo metu bei išsamiai išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Inspektorė pažeidė ATPK 288 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, jog nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį, kad iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2010 m. gruodžio 14 d. daryto garso įrašo ir stenogramos išrašo matyti, jog Inspektorė, išnagrinėjusi bylą, paskelbė ne nutarimą, o pranešimą apie priimtą nutarimą, kuriame nebuvo paskelbtas nei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas, nei motyvuotas jų įvertinimas.

Teismas vertino, kad toks paskelbimas nelaikytinas tinkamu paskelbimu ATPK 288 straipsnio 1 dalies prasme, o tai reiškia, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, ir tai yra pakankamas pagrindas naikinti Inspektorės nutarimą ir grąžinti bylą Žurnalistų etikos inspektorei nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat netenkino G. G. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 4 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 7 ir 9 dalys, 31 straipsnio 1 dalies 1–2 ir 4 punktai bei 2 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 45 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnio 1 ir 2 dalys, 71 straipsnio 1–2 dalys, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1–3 ir 6 dalys, 20 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai, 20 straipsnio 2–3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 2–3 dalių, 111 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 2–3 dalių ir 116 straipsnio nuostatoms.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašomos ištirti teisės aktų nuostatos nėra reikšmingos, kadangi prašomų ištirti teisės aktų nuostatų apimtyje tarp šalių ginčas nėra kilęs ir šios nuostatos nagrinėjant bylą konkrečiai nebuvo taikytos, be to, teismui nekilo abejonių dėl G. G. prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą įvardintų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai.

II. Apeliaciniu skundu Žurnalistų etikos inspektorė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. skundo bei palikti Žurnalistų etikos inspektorės 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės Žurnalistų etikos inspektoriui, baigusiam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, atidėti nutarimo priėmimą ir (ar) jo paskelbimą, o privalėdamas tuojau pat paskelbti nutarimą, pareigūnas negali tuo pačiu metu jį surašyti, be to, nutarimas negali būti surašytas iš anksto.

Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama ir nutarimas skelbimas tą pačią dieną, todėl nebuvo galimybės tą pačią dieną surašyti nutarimą (parengti nutarimo nuorašą), kadangi jis turi būti įformintas laikantis ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, mano, jog nutarimo santraukos, t. y. ne viso nutarimo teksto, paskelbimas negali būti pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu. Atkreipia dėmesį, jog ATPK nereikalauja nutarimo nuorašą įteikti tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas nutarimas, o ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trijų dienų terminas nutarimo nuorašo įteikimui arba išsiuntimui taikytinas ir tais atvejais, kai bylos nagrinėjime dalyvauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju, paskelbiant nutarimą, buvo trumpai žodžiu išdėstyta sprendimo motyvų esmė. Nurodo, kad nutarimo paskelbimas yra baigiamoji bylos nagrinėjimo procedūros dalis, o šiuo atveju nutarimas buvo paskelbtas tą pačią dieną, dalyvaujant tiems patiems asmenims, bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai pranešta, kas nagrinėja bylą, koks asmuo ir už kokį pažeidimą traukiamas administracinėn atsakomybėn, kokie asmenys dalyvauja nagrinėjant bylą, buvo išaiškinta, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jį padaręs, supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu ir visa bylos medžiaga, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei išspręsti kiti klausimai (nušalinimo, dokumentų pridėjimo, asmenų įtraukimo, supažindinimo su byla ir pan.).

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai per daug siaurai įvertino tik nutarimo paskelbimo neatitikimą ATPK nuostatoms, tačiau nevertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nutarimo nuorašo, kuris buvo parengtas bei išsiųstas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepažeidžiant ATPK nustatytų reikalavimų. Be to, pabrėžia, jog pagal ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo gali tik tokiu atveju, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad bylos grąžinimas institucijai yra siejamas su veikos perkvalifikavimu ir papildomų bylos aplinkybių tyrimu, o ATPK 286 straipsnio, numatančio tinkamą nutarimo motyvavimą, pažeidimai nėra tokie, kurie sudarytų prielaidas administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimui. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutarimo nesurašymas yra esminis ATPK 286 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Teigia, jog nesurašyto ir nepasirašyto nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimas negali būti pripažįstamas nutarimo priėmimu. Pabrėžia, kad nutarimo nesurašymas ir neįteikimas po jo paskelbimo suvaržė asmens teisę jį apskųsti per įstatymų nustatytą terminą. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 4 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 7 ir 9 dalys, 31 straipsnio 1 dalies 1–2 ir 4 punktai bei 2 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 45 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnio 1 ir 2 dalys, 71 straipsnio 1–2 dalys, ABTĮ 13 straipsnio 1–3 ir 6 dalys, 20 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai, 20 straipsnio 2–3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 2–3 dalių, 111 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 2–3 dalių ir 116 straipsnio nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog remiantis ATPK 286 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas (ATPK 286 str. 2 d.). Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius (ATPK 286 str. 6 d.). Taigi įgalioto organo (pareigūno) priimtas nutarimas yra baigiamasis aktas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 288 straipsnio 1 dalimi, nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti skelbiamas, kai jis visas yra oficialiai priimtas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, numatančių, kad teismo baigiamieji aktai (nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir sprendimai) gali būti priimami ir paskelbiami be motyvų arba tik žodžiu paaiškinant motyvus, o patys motyvai surašomi vėliau, konstatavo, jog toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas, o baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal įstatymus turi būti atskira aprašomoji arba motyvuojamoji dalis).

Taigi baigiamasis teismo aktas jokiomis aplinkybėmis negali būti „sudurstytas“ iš atskirų skirtingu laiku surašytų fragmentų – atskirų dokumentų. Konstitucinis įpareigojimas surašyti ir viešai paskelbti teismo baigiamojo akto motyvus nereiškia pareigos visais atvejais teismo posėdžių salėje viešai paskelbti visą surašytą baigiamojo akto tekstą (išskyrus įžanginę ir rezoliucinę dalis), o tik pareigą, kad jis visas būtų surašytas dar prieš priimant baigiamąjį teismo aktą; tokiais atvejais baigiamasis teismo aktas per protingą ir trumpiausią įmanomą laiką turi būti viešai paskelbiamas kitokiu būdu.

Bet kurio baigiamojo teismo akto (sprendimo, nuosprendžio, nutarties, nutarimo) surašymas dar prieš oficialiai jį priimant (t. y. teisėjams balsuojant dėl jo ir jį pasirašant) ir jį viešai paskelbiant nėra savitikslis dalykas – tai yra priemonė, leidžianti užtikrinti, kad visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės bus nustatytos būtent dar prieš oficialiai priimant ir viešai paskelbiant atitinkamą baigiamąjį teismo aktą, kad dar prieš oficialiai priimant tą baigiamąjį teismo aktą bus deramai įvertinti visi turintys reikšmės argumentai, kad į juos visus bus deramai įsigilinta, kad tinkamai bus pritaikyti teisės aktai ir kt.

Ne mažiau svarbu yra tai, kad <...> tik surašius baigiamąjį teismo aktą pagrindžiančius argumentus – jo priėmimo motyvus galima patikrinti ir įsitikinti, kad jie nėra nenuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, neturi kitų trūkumų, o jeigu taip yra – tuos argumentus pakoreguoti; todėl būtina, kad jie būtų surašyti dar prieš oficialiai priimant ir paskelbiant baigiamąjį teismo aktą.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucija netoleruoja tokios teisinės ir faktinės situacijos, kai baigiamasis teismo aktas (sprendimas, nuosprendis, nutartis, nutarimas) yra oficialiai priimamas ir viešai paskelbiamas ne visas, inter alia kai yra oficialiai priimama ir viešai paskelbiama tokio akto rezoliucinė dalis (kurioje yra išdėstomas sprendimas iš esmės), o ją (t. y. joje išdėstytą teismo sprendimą) pagrindžiantys argumentai – jo priėmimo motyvai yra surašomi vėliau, post factum. Atkreipė dėmesį, jog tokie baigiamieji teismo aktai gali patys sudaryti prielaidas pažeisti asmens teises ir laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Taip pat nurodė, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004, 2012 m. birželio 8 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N261-903/2012, 2012 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-870/2012 ir kt.). Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nagrinėjamu atveju Žurnalistų etikos inspektorės 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas jo priėmimo ir paskelbimo dieną nebuvo iki galo surašytas, jame nebuvo išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas, nesurašyti nutarimą pagrindžiantys argumentai (nutarimo priėmimo motyvai), t. y. minėtas nutarimas buvo oficialiai priimtas ir viešai paskelbtas ne visas, iš esmės oficialiai priimant ir viešai paskelbiant tik jo rezoliucinę dalį, o ją pagrindžiančius argumentus (priėmimo motyvus) surašant vėliau (post factum), konstatuotina, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, dėl ko minėtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino ir grąžino bylą Inspektorei nagrinėti iš naujo.

Pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 4 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 7 ir 9 dalys, 31 straipsnio 1 dalies 1–2 ir 4 punktai bei 2 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 45 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnio 1 ir 2 dalys, 71 straipsnio 1–2 dalys, ABTĮ 13 straipsnio 1–3 ir 6 dalys, 20 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai, 20 straipsnio 2–3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 2–3 dalių, 111 straipsnio 1 dalies, 112 straipsnio 2–3 dalių ir 116 straipsnio nuostatoms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, todėl jų nebekartoja. Kartu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tuo tarpu nuostatos, dėl kurių konstitucingumo G. G. prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nagrinėjamoje byloje netaikytinos ir ginčas tarp bylos šalių jų taikymo atžvilgiu nėra kilęs. Be to, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl G. G. nurodytų nuostatų konstitucingumo nekilo, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Žurnalistų etikos inspektorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas