AS-756-608-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS756-608/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01908-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 67.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ 6-11 punktus. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ 6-11 punktų galiojimą.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 1-515 dar nėra įvykdytas. Tačiau, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ginčijamam sprendimui įvykdyti nebūtų jokių kliūčių, priešingai – sprendime įvardinti konkretūs valstybės tarnautojai yra įpareigoti atlikti veiksmus, kurie pažeistų viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – kuo operatyviau pašalinti aplinkybes, kurios gali apsunkinti arba padaryti neįmanomą pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso pažeidimas pasireiškia neteisėtu savivaldybės turto perleidimu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn. Viešojo intereso pažeidimas būtų pašalintas tuomet, jei nebeliktų prielaidų neteisėtam savivaldybės turto perleidimui. Tačiau, jei skundžiamas sprendimas bus įvykdytas, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Naujininkų valda“ iš esmės nebus kliūčių toliau perleisti turtą kitiems asmenims, šį turtą įkeisti ar kitaip apsunkinti, o tokiu atveju turto grąžinimas savivaldybei akivaizdžiai komplikuotųsi. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikti teismui visą su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 priėmimu susijusią medžiagą. Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teismas patenkino iš dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ 6-10 punktų galiojimą.

Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas nutartyje nurodė, kad skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-515 buvo atšauktas UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo procesas ir padidintas šios įmonės įstatinis kapitalas savivaldybės perduodamu turtu bei lėšomis. Ginčijamo sprendimo 6-11 punktais, kurių galiojimą prašo sustabdyti pareiškėjas, UAB „Naujininkų valda“ perduotas Vilniaus miesto savivaldybės papildomas įnašas ir nuosavybės teise priklausantys pastatai (6 punktas); padidintas UAB „Naujininkų valda“ įstatinis kapitalas savivaldybės perduodamo turto verte (7 punktas);

Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius bei UAB „Naujininkų valda“ direktorius įgalioti pasirašyti turto perdavimo ir priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį (8 punktas); UAB „Naujininkų valda“ direktorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu įmonės vardu (9 punktas); Finansų departamentas įpareigotas pervesti UAB „Naujininkų valda“ lėšas papildomam įnašui (10 punktas); savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatus ir spręsti visus klausimus, susijusius su UAB „Naujininkų valda“ įstatinio kapitalo didinimu (11 punktas).

Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2012 m. liepos 13 d. raštas Nr. A51-44066(2.14.1.17-ek5) patvirtina, kad UAB „Naujininkų valda“ perduodamo turto perdavimo - priėmimo aktai bei akcijų pasirašymo sutartys dar nėra pasirašytos, papildomo įnašo perdavimas taip pat nebuvo atliktas. Taigi ginčijamo sprendimo 6-10 punktai dar nėra realizuoti. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kartu su prašymu teismui pateiktų UAB „Naujininkų valda“ įstatų matyti, kad jie yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-515, iš dalies įgyvendinant ginčijamo sprendimo 11 punktą.

Todėl nėra pagrindo stabdyti skundžiamo sprendimo 11 punkto galiojimą. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-515 patvirtintų UAB „Naujininkų valda“ įstatų 1, 10 punktais, UAB „Naujininkų valda“ yra savarankiška įmonė, kuri savarankiškai (be Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų) gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų. UAB „Naujininkų valda“ gali savarankiškai spęsti klausimus, susijusius su disponavimu ginčo turtu.

Savivaldybės turto valdymo, naudojimo bei disponavimo klausimai sudaro viešąjį interesą. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ir adekvati siekiamam tikslui. Todėl ginčo turto perleidimo grėsmė nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo sprendimo 6-10 punktų galiojimą.

III. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį ir atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tai reiškia, kad, visų pirma, proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo prašymą turi pagrįsti. Antra, reikalavimo užtikrinimo priemonę prašantis taikyti proceso dalyvis taip pat turi įrodyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, palankaus prašančiajam teismo sprendimo atveju to sprendimo nebūtų galima įvykdyti arba jo įvykdymas sukeltų nepagrįstai daug sunkumų.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administraciniam aktui.

Lietuvos administraciniuose teismuose laikinųjų apsaugos priemonių sampratą atitinka reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos ABTĮ 71 straipsnyje. Minėtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje nurodyta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), teismas turi įvertinti visus reikšmingus veiksnius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-380/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Nagrinėjamu atveju teismo priimta nutartis taip pat yra nemotyvuota ir neatitinka ABTĮ 106 straipsnio reikalavimų. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Naujininkų valda“ yra kontroliuojama įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės kontroliuojamos įmonės – tai savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

Vilniaus miesto savivaldybė gali daryti lemiamą įtaką bendrovės valdymo ar priežiūros organams, ji yra vienintelė įmonės akcininkė ir valdo 100 procentų įmonės akcijų. Tai pašalina bet kokią grėsmę, kad Vilniaus miesto savivaldybės turtas neracionaliai galėtų būti perduotas tretiesiems asmenims ir tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Ginčijamu sprendimu perdavus Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius Tyzenhauzų g. 18, Vilniuje, pastatų valdytojas pasikeis tik formaliai. Toks valdytojo pasikeitimas, panaikinus skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, nesukels sunkumų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymui.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra reali grėsmė, jog perdavus turtą UAB „Naujininkų valda“, pastatai bus perleisti tretiesiems asmenims ar dėl kitų priežasčių, panaikinus skundžiamą sprendimą, iškiltų sunkumų pastatus susigrąžinti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Tačiau nagrinėjamu atveju, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, buvo pažeistas proporcingumo principas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės turto investavimas yra turto, kaip įnašo perdavimas įstatyme nustatytiems subjektams. Vienas jų yra turto perdavimas didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei savivaldybė yra jų dalyvė. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vienintelis UAB „Naujininkų valda“ akcininkas, ginčijamu sprendimu nutarė investuoti nuosavybės teise turimą turtą, t. y. padidinti bendrovės, kurios dalyvė yra, įstatinį kapitalą.

UAB „Naujininkų valda“ veikla susijusi su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių priežiūra, statyba, remonto darbais. UAB „Naujininkų valda“ vykdant įstatuose numatytą veiklą, būtų atliekamas pastatų remontas ir rekonstravimas, aplinkos tvarkymas, taip pat būtų įgyvendinti visuomenei ir miestui svarbūs projektai (sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose srityse), t. y. būtų tenkinamas visuomenės interesas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas sudaro galimybes efektyviai planuoti ilgalaikę UAB „Naujininkų valda“ veiklą ir užtikrina visuomenei naudingų projektų įgyvendinimą bei vystymą.

Todėl skundžiamo sprendimo 6-10 punktų galiojimo sustabdymas vertintinas kaip neproporcinga priemonė, neužtikrinanti proceso šalių interesų bei viešųjų interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ 6-11 punktus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1-515 nuspręsta: atšaukti UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo procesą (1 punktas); įgalioti UAB „Naujininkų valda“ direktorių įregistruoti bendrovės likvidavimo atšaukimo faktą Juridinių asmenų registre (2 punktas); patvirtinti pridedamus UAB „Naujininkų valda“ įstatus (3 punktas); patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ valdybą (4 punktas);

įgalioti UAB „Naujininkų valda“ direktorių pasirašyti patvirtintus įstatus ir įregistruoti juos valstybės įmonėje Registrų centre (5 punktas). Šio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 6 punktu, kurį ginčija pareiškėjas, nuspręsta perduoti UAB „Naujininkų valda“ papildomą Vilniaus miesto savivaldybės įnašą – 50 000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini), Vilniuje: trijų aukštų mūrinį ligoninės pastatą 1D3p (plotas – 1 198,11 kv. m, rinkos vertė – 5 102 000 Lt); trijų aukštų mūrinį ligoninės pastatą 2D3p (plotas – 524,01 kv. m, rinkos vertė – 2 231 000 Lt); vieno aukšto vaistinės pastatą 3D1p (plotas – 104,46 kv. m, rinkos vertė – 398 000 Lt); vieno aukšto sandėlio pastatą 4I1p (užstatytas plotas – 31,69 kv. m, rinkos vertė – 8 000 Lt); vieno aukšto sandėlio pastatą 5I1p (užstatytas plotas – 38,96 kv. m, rinkos vertė – 10 000 Lt).

Minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 7-11 punktais, kuriuos taip pat ginčija pareiškėjas, nuspręsta: padidinti UAB „Naujininkų valda“ įstatinį kapitalą savivaldybės perduodamo turto verte, t. y. 7 799 000 Lt (7 punktas); įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Naujininkų valda“ direktorių pasirašyti turto perdavimo ir priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį (8 punktas); įpareigoti UAB „Naujininkų valda“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu (9 punktas);

įpareigoti Finansų departamentą pervesti UAB „Naujininkų valda“ 50 000 Lt iš Administracijos direktoriaus rezervo papildomam Vilniaus miesto savivaldybės įnašui (10 punktas); įgalioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatus ir spręsti visus kitus klausimus, susijusius su UAB „Naujininkų valda“ įstatinio kapitalo didinimu (11 punktas). Taigi, šioje byloje pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 punktus, susijusius su Vilniaus miesto savivaldybės turto perleidimu UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn ir šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimu perleidžiamo turto verte.

Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo aprašo reikalavimai.

Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas (pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas), o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Todėl tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006, Nr. AS756-368/2009).

Nagrinėjamu atveju, nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 6-10 punktų galiojimo, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos bus perleisti UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn ir bendrovė galės valdyti, naudoti šį turtą bei juo disponuoti savo nuožiūra. Tai, savo ruožtu, gali sąlygoti, kad per laikotarpį, kurį bus nagrinėjama byla, perleisto turto būklė gali pasikeisti, jis (jo dalis) gali būti perleistas tretiesiems asmenims, jo teisinė padėtis gali būti apsunkinta ir pan. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad minėto turto perleidimo UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn atveju savivaldybė galės besąlygiškai kontroliuoti jo naudojimą, valdymą ir disponavimą juo. Todėl teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 punktus, iki šio sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali žymiai pasunkėti. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, konstatuotų, jog savivaldybės turtas perleidžiamas minėtos bendrovės nuosavybėn nepažeidžiant įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų ir atmestų pareiškėjo skundą, ginčijamame sprendime numatyto savivaldybei priklausančio turto perleidimas UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn galėtų būti tęsiamas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ginčijame sprendime nurodyto nekilnojamojo turto (ligoninių, vaistinės ir kitų pastatų) neperleidus UAB „Naujininkų valda“ nuosavybėn, ši bendrovė negalėtų vykdyti savo funkcijų, susijusių su negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių priežiūra, statyba, remonto ir kitokiais darbais. Teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas nepaisė proporcingumo ar proceso šalių interesų pusiausvyros principų, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ 6-10 punktų galiojimą. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė