2023-06-14 Nr. AB-12215-3-61-3-02028-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-298-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02028-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1, 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (V. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ sprendimą dėl vairavimo teorijos egzamino neigiamo įvertinimo ir įpareigoti atsakovą pripažinti, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. teorijos vairavimo egzaminą išlaikė.

Teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, jis įpareigotas patikslinti skundo reikalavimus; pateikti įrodymus, patvirtinančius apie VĮ „Regitra“ rašto įteikimo datą – 2023 m. vasario 10 d.; pateikti informaciją (įrodymus), ar pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“ direktorių su apeliaciniu skundu Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 44 punkte nustatyta tvarka ir terminais; pateikti žyminį mokestį arba prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį, pateikė skundo patikslinimą, kuriame išdėstė nesutikimo su 2023 m. vasario 10 d. gautu VĮ „Regitra“ sprendimu argumentus, prašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti jo 2022 m. gruodžio 21 d. teorijos vairavimo egzaminą. Pareiškėjas taip pat pateikė įrodymus apie VĮ „Regitra“ sprendimo įteikimo datą bei įrodymus apie 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Teismas iš pirminio ir patikslinto skundo turinio ir priedų nustatė, kad pareiškėjas nesutiko su 2022 m. gruodžio 21 d. vykusio teorijos vairavimo egzamino rezultatu, todėl jo atstovas 2022 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu „Dėl teorijos vairavimo egzamino pažeidimo duomenų pateikimo“. Pareiškėjo atstovas prašė atsakyti elektroniniu paštu, kokią teorijos vairavimo egzamino tvarką pažeidė jo atstovaujamasis bei pateikti šio pažeidimo įrodymus. Pareiškėjo atstovui į prašymą atsakyta 2023 m. vasario 10 d.

Teismas nurodė, kad su skundu nepateikta duomenų (įrodymų), kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Aprašo 44 punktas). Teismas vertino, kad pareiškėjo atstovo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymas VĮ „Regitra“ nelaikytinas apeliaciniu skundu, teiktinu VĮ Regitra direktoriui, kaip numatyta Aprašo 44 punkte, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunduose nurodė, kad nesutinka su VĮ „Regitra“ sprendimu, tačiau įvertinus jo turinį pažymėtina, kad sprendimas (atsakymas) yra paaiškinamojo pobūdžio. Jame pareiškėjui nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, šiuo sprendimu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Taigi, skundžiamas sprendimas – tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

Sprendimu pareiškėjui (jo atstovui) tik buvo atsakyta į jo prašymą suteikti informaciją apie egzamino aplinkybes. Pažymėjo, kad ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal šią teisės nuostatą, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro poveikį konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tai reiškia, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo skundžiamas VĮ „Regitra“ sprendimas yra tik informuojantis pareiškėją (jo atstovą) apie vykusio egzamino eigą ir konstatuotą pažeidimą, tačiau nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktika pagal kurią laikoma, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010, 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-180/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl VĮ „Regitra“ sprendimo, kaip individualaus akto, panaikinimo negalimas, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti jo 2022 m. gruodžio 21 d. teorijos vairavimo egzaminą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VĮ Regitra sprendimą, todėl nepriėmus pagrindinio reikalavimo (dėl sprendimo panaikinimo), reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti priimtas nagrinėti teisme kaip savarankiškas reikalavimas. Šį reikalavimą teismas taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad nėra gavęs atsakovo sprendimo, kurį galėtų skųsti, nes gavo tik atsakovo 2023 m. vasario 10 d. paaiškinimą dėl vairavimo teorijos egzamino rezultatų, paaiškinime nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nurodytas administracinis aktas jam nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjo teisės buvo pažeistos, atsakovas nesilaikė gero administravimo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ tvarka) ir 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo atsakymas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo informuoja pareiškėją (jo atstovą) apie vykusio egzamino eigą ir nustatytą pažeidimą, tačiau nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad nurodytas pareiškėjo sprendimas nėra apskųstas Aprašo 44 punkte nustatyta privaloma ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015).

Siekiant nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nesukeliantį jam teisinių padarinių, pirmiausia svarbu nustatyti paties ginčo teisinio santykio pobūdį, taip pat, ar yra pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas, ir jei toks yra, koks jis.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas Algirdas Putna, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostata, nurodydamas, kad yra pareiškėjo atstovas, tačiau savo, o ne pareiškėjo vardu kreipėsi į VĮ „Regitra“, kad ji pateiktų atsakymą nurodydama, kokią teorijos egzamino tvarką pažeidė pareiškėjas bei pateikti nustatyto pažeidimo įrodymus. VĮ „Regitra“ atsakydama į advokato A. Putnos prašymą pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 25 punktą (atsakinėdamas į teorijos egzamino klausimus naudojosi draudžiama įranga). Taigi 2023 m. vasario 10 d. raštas skirtas pareiškėjo atstovui advokatui, teisiniai santykiai susiklostė tarp Regitros ir advokato dėl informacijos teikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Tokiais atvejais teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turi įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgiant į tai, spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-905-442/2022).

Vis dėlto nagrinėjamoje byloje pareiškėju nurodytas ne advokatas, o V. J. (V. J.), iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų darytina prielaida, kad siekiama skųsti ne veiksmus, atliktus advokato santykiuose su Regitra dėl informacijos teikimo (skundžiant 2023 m. vasario 10 d. raštą), o veiksmus, atliktus santykiuose, kurie susiklostė pareiškėjui V. J. (V. J.) laikius teorijos vairavimo egzaminą ir atsakovui pripažinus, kad egzaminas neišlaikytas, nes pažeista teorijos egzamino vykdymo tvarka.

Tokius santykius reglamentuoja Aprašas (redakcija, aktuali nuo 2022 m. lapkričio 1 d.), 2021 m. vasario 26 d. VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-115 „Dėl Vairuotojų teorinių žinių patikrinimo klausimų sudarymo ir vertinimo tvarkos aprašo ir Vairuotojų teorinių žinių patikrinimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Vairuotojų teorinių žinių patikrinimo vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Teorinių žinių patikrinimo aprašas).

Aprašas nustato, kad pasibaigus teorijos egzaminui, egzaminuojamasis gali susipažinti su teorijos egzamino įvertinimu (26 p.).

Teorinių žinių patikrinimo aprašas nustato, kad egzaminuojamasis, baigęs laikyti egzaminą, turi teisę: egzaminų klasėje susipažinti su egzamino testo įvertinimu, kuris parodomas kompiuterio monitoriaus ekrane (6.1 papunktis); gauti informaciją apie egzamino rezultatą VĮ „Regitra“ Vairuotojų portale (6.2 papunktis); VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre, kuriame laikė egzaminą, gauti pažymą apie išlaikytą ar neišlaikytą teorijos egzaminą (toliau – pažyma). Pažymą egzaminuojamajam gali įteikti darbuotojas, kai egzaminą baigia laikyti visi grupės, kurioje egzaminuojamasis laikė egzaminą, egzaminuojamieji, arba kitas VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, kai egzaminuojamasis išeina iš egzaminų klasės (6.3 papunktis).

Jei ginčas kilo dėl pareiškėjo laikyto teorijos egzamino įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo ginčijami teorijos egzamino rezultatai užfiksuoti VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje, būtent šį sprendimą, aktualų pareiškėjui V. J., užfiksuotą elektroninėje sistemoje, pareiškėjas turi ginčyti. Tiek teisės aktai numato, kad pareiškėjas turi teisę gauti informaciją apie šį egzamino įvertinimą (Aprašo 26 punktas ir Teorinių žinių patikrinimo aprašo 6 punktas), tiek pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjas įmonės duomenyse mato egzamino rezultatą (nurodyta 2022 m. gruodžio 28 d. advokato prašyme, pateiktame VĮ „Regitra“).

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo išsiaiškinti ginčo esmę (ar advokatas siekia apskųsti jam adresuotą 2023 m. vasario 10 d. raštą ar pareiškėjas siekia apskųsti teorijos egzamino įvertinimą), pareiškėjui išaiškinti, kurį sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti, siekdamas norimų teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-205-815/2023) akcentuojama, kad, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti skundo priimtinumo klausimą, taip pat padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), galėjo pareiškėjui pasiūlyti patikslinti skundo reikalavimus ar aplinkybes per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas prašymą atsisakė priimti taip pat vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjas nesikreipė Aprašo 44 punkte nustatyta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Aprašo 44 punktas numato, kad su egzamino rezultatais nesutinkantis egzaminuojamasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po egzamino gali pateikti VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui apeliaciją dėl egzamino įvertinimo. VĮ „Regitra“ darbuotojų veiksmai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (Aprašo 45 p.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas Aprašas, preambulėje nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, pagal kurį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (ministras) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką. Pažymėtina, kad Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenustato ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos (privalomos ar alternatyvios), neįgalioja jos nustatyti vidaus reikalų ministrui ar kitam viešojo administravimo subjektui.

Teorinių žinių patikrinimo aprašo 25 punktas nustato, kad atsakovo darbuotojų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.).

Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).

Taigi, išnagrinėjusi atskirojo skundo turinį, ginčo santykiams aktualų teisinį reguliavimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nenustatyta įstatyme, todėl netinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindą atisakyti priimti skundą.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialiosios teisės normas, todėl neteisingai sprendė klausimą dėl pareiškėjo skundo priimtinumo, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo priimtinumo, turi įvertinti, ar pareiškėjo skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo termino (nustatyti, ar pareiškėjas buvo supažindintas su egzamino rezultatu pagal Aprašo ir Teorinių žinių patikrinimo aprašo nustatytą tvarką), jei jis praleistas, turi būti aiškinamasi, ar yra pagrindas jį atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė