0af7227d-e35e-4ea8-b816-2232b66031e4 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-302-836/2019 Proceso Nr. 1-01-1-04934-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant: prokurorui O. S., dalyvaujant nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams: A. K., N. Z. K., jų atstovui advokatui V. B., civilinio atsakovo Ergo Insurance SE atstovui advokatui J.

S. kaltinamajam S. J., jo gynėjai advokatei S. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirba AB "(duomenys neskelbtini)" meistru, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : S. J., 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. ties sankryža su Rasos g., kryptimi nuo Respublikos g. link Mindaugo g., trečioje eismo juostoje vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, esant tamsiam paros metui, artėdamas prie dirbtiniu apÅ¡vietimu apÅ¡viestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančiÄ pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamÄ jÄ kelio dalį pėsčiÄ jÄ V.

K., jÄ parbloÅ¡kė, taip padarydamas V. K. kÅ«no sužalojimus, nuo kurių V. K. žuvo. Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val., vairavo jam priklausantį automobilį "Toyota Rav4", Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, nuo Respublikos gatvės, link centro, iÅ¡ garažų, link Mindaugo gatvės, maždaug 40-50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, buvo dulksna, perėjoje nieko nebuvo, ramiai važiavo ir nepastebėjo. Pajuto smÅ«gį, sustojo.

Jam pasirodė, kad kai perėjÄ pravažiavo ir tada pajuto smÅ«gį, bet specialistas - ekspertas nustatė, kad įvykis buvo perėjoje. Tikriausiai automobilis dar pavažiavo į priekį ir to įvertinti negali, nes taip netikėtai, kol sureagavo. Sustojo, įjungė avarinį, priėjo prie nukentėjusiosios, paėmė jos rankÄ , lyg pulsas ir buvo. Nesugebėjo paskambinti 112 dėl nervinio sukrėtimo, dėl Å¡oko. Sustojo bendradarbis, kuris iÅ¡kvietė policijos ekipaÅ¾Ä , kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Vairavimo stažas kaltinamojo virÅ¡ 20 metų. Turi teisę vairuoti tik lengvÄ jį automobilį. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus. Tuo metu sankryžoje blyksėjo geltonas Å¡viesoforo signalas, sankryža buvo nereguliuojama. Suprato, kad Å¡viesoforas neveikiantis, kad jis iÅ¡jungtas, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, nes nieko nematė perėjoje. Važiavo trečia eismo juosta, kurioje buvo tamsu.

Pagal jo važiavimo kryptį, pėsčioji turėjo eiti iš dešinės pusės, iš parduotuvės „Maxima“ pusės. Pajuto smūgį ir atrodo, kad jis pertrenkė. Kliudė automobilio dešine puse, ties „fara“. Atsiprašė nukentėjusiųjų, labai gailisi, atlygino 5000 eurų žalos, su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė atlyginti per 3 mėnesius dar 8000 eurų žalos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka iÅ¡tirtais kitais įrodymais: praneÅ¡imu apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodyta, jog 2018-01-29 apie 05.40 val. S. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį Toyota Rav 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje Aristava - Kėdainiai - CinkiÅ¡kis 8 km., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje (tiksliai kur tikslinama) partrenkė pėsčiÄ jÄ V.

K., kuri eismo įvykio metu žuvo. Pirminiai duomenimis vairuotojas blaivus (1 tomas, b. l. 1-2). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. S. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (1 tomas, b. l. 6). 2018-01-29 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«rėta įvykio vieta - kelio Aristava-Kėdainiai-CinkiÅ¡kis 8 km. 959.5 m, Kėdainiai, J.

Basanavičiaus g. ties namu Nr. 120. Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is - užvažiavimas ant pėsčiojo. Eismo reguliavimo bÅ«das - nereguliuojama sankryža, kuri reguliuojama kelio ženklais ir kelio ženklinimu, kelio ženklai galiojimo zonoje: kilometrinis ženklas (KET 1 pr. 620), pagrindinis kelias (KET 1 pr. 201), duoti keliÄ (KET 1 pr. 203), apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės (KET 1 pr. 407), pėsčiųjų perėja (KET 1 pr. 534). Matomumas iÅ¡ vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų Å¡viesų žibintus - 50 m., tolimųjų Å¡viesų žibintus - 100 m.

Užfiksuota automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta kelio atžvilgiu, kitų rastų daiktų iÅ¡sidėstymas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo rasti ir paimti daiktai, iÅ¡vardinti protokole, kurie 2018-03-21 grÄ Å¾inti N. K. (1 tomas, b. l. 9-24, 66-87, 103). Laikmena CD kompaktinis diskas (1 tomas, b. l. 135). 2018-01-29 Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«rėtas automobilis „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo apgadinimai (1 tomas, b. l. 27-31).

 2018-01-29 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. J. pateikė vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 35-37), kuris 2018-03-26 grÄ Å¾intas S. J. (1 tomas, b. l. 128).  2018-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad S. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 88). nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad gyveno su žmona N. Z.

K. ir dukra V. K. viename bute Kėdainiai, J. Basanavičiaus gatvėje. Dukra savo Å¡eimos sukÅ«rusi neturėjo. Vaiva dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", kuris yra Kaune, Raudondvario pl. 2018-01-29, apie 05.30 val. ji išėjo iÅ¡ namų į darbÄ . Apie 08.10 min. į namus atėjo policijos pareigÅ«nas ir pranešė, kad eismo įvykyje žuvo jų dukra V. K.. Po keliolikos minučių grįžo po rytinio pasivaikščiojimo žmona, kuriai pasakė apie Å¡iÄ nelaimę. KitÄ dienÄ dukrÄ atsiėmė iÅ¡ Kauno morgo, o 2018-02-01 jÄ palaidojo.

Dėl dukters V. K. žūties eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . (1 tomas, b. l. 90, 92) nukentėjusiosios N. Z. K. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su sutuoktiniu A. K. bei dukra V. K. gyveno kartu. 2018-01-29, apie 05.30 val. dukra išėjo iÅ¡ namų į darbÄ . Apie 08.20 val. po rytinio pasivaikščiojimo grįžo namo ir sužinojo iÅ¡ sutuoktinio, kad eismo įvykyje žuvo dukra V. K.. Patyrė didelį stresÄ ir skausmÄ , nes viskas įvyko netikėtai, o dukra buvo gana jauna ir energinga moteris. Bendraujant su kaimynais sužinojo, kad viena moteris iÅ¡ gretimo namo E. M., važiuodama į darbÄ , kelios akimirkos po eismo įvykio pravažiavo pro Å¡iÄ vietÄ , įsidėmėjo kelias jai įstrigusias aplinkybes.

Ji taip pat nurodė, kad yra moteris, kuri galimai kažkÄ matė. Buvo, jai patariant, nuėjusi prie PC "Maxima", kalbėjosi su gėlininke ir sužinojo, kad tai turėtų bÅ«ti PC "Maxima" darbuotoja, vardu A. Vėliau ji nuėjo į PC "Maxima", surado jÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ji eismo įvykio metu buvo netoli nelaimės vietos. Ji bendrais bruožais papasakojo, kad girdėjo stabdymo garsÄ automobilio, kuris partrenkė ir mirtinai sužalojo jos dukrÄ . Ji dėl dukters V. K. žūties eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . (1 tomas, b. l. 99-102).

 liudytojos E. M. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2018-01-29, apie 06.30 val. vairavo savo automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡važiavo į Rasos g., privažiavo Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su J. Basanavičiaus g. Tuo metu Å¡viesoforo sekcijoje dar mirksėjo geltono signalo Å¡viesa, sankryža buvo nereguliuojama. Pastebėjo sankryžoje ties pėsčiųjų salele 2 policijos tarnybinius automobilius su skiriamaisiais ženklais-vienas stovėjo vienoje pėsčiųjų salelės pusėje, o kitas prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje.

PrieÅ¡ salelę buvo sustojęs greitosios med. pagalbos automobilis. Sankryžoje stovėjo tamsios spalvos visureigis, modelio ir valst. numerių neįsidėmėjo. Atsargiai suko kairėn į J. Basanavičiaus g. ir pamažu stebėjo, kas čia įvykę. Matė važiuojamoje dalyje gulintį moteriÅ¡kÄ iÅ¡skleistÄ lietsargį, kuris gulėjo apie 50-60 metrų už sankryžos su Rasos g., 1-oje eismo juostoje. Nesustojusi nuvažiavo toliau kryptimi link darbo, dirba (duomenys neskelbtini). Vėliau po 2 dienų, jos nedarbo dienÄ , viena kaimynė besikalbant pasakė, kad avarijoje žuvo joms pažįstamos N.s dukra.

Ketvirtadienį, berods vasario 1d. ji nuvyko į Å¡arvojimo salę, kur buvo paÅ¡arvota eismo įvykyje žuvusi N. dukra V. K., pareikÅ¡ti N. užuojautÄ . Jai pasakė, kad tÄ lemtingÄ rytÄ maždaug 40 min. po eismo įvykio važiavo pro Å¡alį ir matė dar ant kelio gulintį moteriÅ¡kÄ lietsargį. Po kurio laiko N. jai paskambino ir paklausė ar nesupyks, jei paminės jÄ kaip asmenį, kuris gali pateikti duomenų policijos pareigÅ«nui, atliekančiam Å¡io eismo įvykio tyrimÄ . Ji neprieÅ¡taravo, sutiko.

Paties eismo įvykio nematė, pro langus šio įvykio taip pat nepastebėjo, nes ryte dažniausiai skuba išsiruošdama, o langai būna užtraukti (1 tomas, b. l. 106). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. K. mirė nuo galvos-kaklo traumos su pailgųjų smegenų pažeidimu. V. K. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jos lavono tyrimo. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nėra. Muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai kairiame klube, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairės pusės dubens kaulų lūžimai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, aortos, kairio plaučio plyšimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, jungties tarp kaukolės ir kaklo slankstelių nutraukimas su pailgųjų smegenų pažeidimu V.

K. padaryti po kontaktų su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais. Tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti autoavarijos metu jÄ sužalojant kaip pėsčiÄ jÄ . Sužalojimai padaryti tuoj pat prieÅ¡ mirtį (1 tomas, b. l. 115-120).  Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniÅ«nijos pateiktoje pažymoje Nr. M6-223 nurodyta, kad Kėdainiuose, J. Basanavičiaus ir Rasos g. sankryžos Å¡viesoforai veikė tokiu režimu:

1) Nuo 06.30 val. iki 21.00 val. šviesoforas veikė darbiniu režimu, t. y. besikeičiantys raudonos ir žalios spalvos signalai.

2) Nuo 21.00 val. iki 06.30 val. šviesoforas veikė mirksinčio geltono signalo režimu.  Minimu metu jokių gedimų šios sankryžos šviesoforinės signalizacijos sistemoje nebuvo. Šį sankryža nėra stebima vaizdo kameromis, todėl filmuotos medžiagos nėra (1 tomas, b. l. 130). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta:

1) Å io eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „Toyota RAV 4“, važiuodamas Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatve, trečioje eismo juostoje, priekinės dalies deÅ¡ine puse, apie 0.5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo gabarito, partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ . Po smÅ«gio pėsčioji buvo nublokÅ¡ta į priekį automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis „Toyota RAV 4“, pavažiavęs į priekį, buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

2) Nustatyti, koks buvo automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su pėsčiÄ ja, iÅ¡ turimų duomenų negalima. Vairuotojo nurodomas greitis- 50 km/h yra tikėtinas.

3) Tikėtina, kad pėsčioji buvo partrenkta Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, 3-ioje eismo juostoje, skirtoje važiuoti Aristavos k. link, pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su Rasos gatve, apie 9.2 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. 4) „Toyota RAV 4“ vairuotojas S. J., važiuodamas paties nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos, mažindamas greitį, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį.

5) Tikėtina, kad automobilio „Toyota RAV 4“, vairuotojo S. J. veiksmai, - važiuodamas 50 km/h greičiu ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ar nesustojo bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ ,- techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui.

6) Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyti kada ir kaip eismo įvykio metu buvo stabdomas automobilis „Toyota RAV 4“, negalima.

7) Jeigu pėsčioji V. K. ėjo ramiu tempu, tai tuo momentu, kada pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį, automobilis „Toyota RAV 4“, važiuodamas 50 km/h greičiu, buvo ne mažesniu nei 93.9 m atstumu nuo partrenkimo vietos, jeigu bėgo greitu tempu- ne mažesniu nei 36.7 m atstumu.

8) Jeigu pėsčioji V. K. ėjo automobiliui iÅ¡ kairės, jos veiksmai,- įžengė nuo skiriamosios juostos į važiuojamÄ jÄ dalį, kada vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti partrenkimo stabdydamas, -turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

9) Grėsmė eismo saugumui Å¡ioje kelių eismo situacijoje iÅ¡kilo tuo metu, kai pėsčioji įžengė į J. Basanavičiaus gatvės važiuojamÄ jÄ kelio dalį (1 tomas, b. l. 148-153). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. T. paaiÅ¡kinimais, kur jis parodė, kad įvertinus V. K. padarytų sužalojimų pobÅ«dį (dauguma iÅ¡orinių ir vidinių sužalojimų yra kairėje kÅ«no pusėje), V. K. batuose padarytus pažeidimus bei susipažinus su automobilio „Toyota RAV 4“ apgadinimais, labiausiai tikėtina, kad V.

K. pirminį smÅ«gį atsikiÅ¡usiomis automobilio dalimis gavo į kairę kÅ«no pusę (1 tomas, b. l. 155-156). IÅ¡ byloje esančio draudimo bendrovės Ergo Insurance Se Lietuvos filialo praneÅ¡imo apie draudimo iÅ¡mokÄ , matyti, jog N. Z. K. iÅ¡mokėta 5000 eurų neturtinė žala (2 tomas, b. l. 41, 42). IÅ¡ byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-12-31 praneÅ¡imo matyti, jog nukentėjusiesiems N. Z. K. ir A. K. iÅ¡mokėta po 24261,00 eurų kiekvienam vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajai V.

K. mirus (2 tomas, b. l. 79). 2019 m. sausio 15 d. susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais asmenimis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (2 tomas b. l. 100) Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. asmens žūties. Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų.

Taigi, Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikÅ¡mę pasekmių atsiradimui. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo S. J. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. ties sankryža su Rasos g., kryptimi nuo Respublikos g. link Mindaugo g., trečioje eismo juostoje vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, esant tamsiam paros metui, artėdamas prie dirbtiniu apÅ¡vietimu apÅ¡viestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančiÄ pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamÄ jÄ kelio dalį pėsčiÄ jÄ V.

K., jÄ parbloÅ¡kė, taip padarydamas V. K. kÅ«no sužalojimus, nuo kurių V. K. žuvo, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis kaltu prisipažino, taip pat jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais: specialistų iÅ¡vadomis, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Eismo įvykio metu žuvimo faktÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Kaltinime nurodyto eismo įvykio mechanizmÄ patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vadų 5-ame punkte nurodoma: tikėtina, kad automobilio „Toyota RAV 4“, vairuotojo S. J. veiksmai, - važiuodamas 50 km/h greičiu ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ar nesustojo bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡io eismo įvykio kilimui.

Taigi, įvertinus kaltinamojo parodymus, specialistų iÅ¡vadas, raÅ¡ytinius įrodymus, kurie yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, teismas sprendžia, iÅ¡ tiesų pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Teismas neabejoja, tuo, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumÄ bei numatyti pasekmes, sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus.

Todėl S. J. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iÅ¡ turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iÅ¡ transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, specifikos.

Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, apibÅ«dinantis vairuotojo, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. S. J. nebuvo atidus, dėmesingas bei atsakingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymÄ , dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo žmogus. IÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sÄ lygas bei bÅ«damas atidus ir dėmesingas, galėjo teisingai vertinti situacijÄ , t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veikÄ , dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , neteistas (1 tomas b. l. 101), administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, b. l. 132, 2 tomas b. l. 64). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo padarytÄ veikÄ , atlygino dalį žalos, dėl kitos žalos dalies atlyginimo susitarė su nukentėjusiaisiais, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis padaręs nusikaltimÄ prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, nukentėjusieji pasirašė susitaikymo protokolÄ , susitarė dėl likusios žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir praÅ¡o bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių keliÄ BK 38 straipsnio taikymui (BK 38 straipsnio 2 dalis), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis.

Todėl sutinkamai su LR BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi S. J. pritaikytas BK 38 straipsnis, praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nesvarstytinas (2 tomas, b. l. 56). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje žuvo žmogus, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja.

Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, ankščiau jis nėra baustas už jokį administracinį teisės pažeidimÄ , tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , padarytas KET pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo S. J. vertinti kaip nedrausmingÄ ir neatsakingÄ vairuotojÄ , todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones Å¡iuo atveju nebÅ«tų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Be to, jis yra dirbantis, nurodė, jog jo darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, o bÅ«tent dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, anksčiau neteistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonių, o tuo pačiu galimai ir darbo, bÅ«tų apsunkintas žalos atlyginimas, kas Å¡iuo atveju pažeistų nukentėjusiųjų interesus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Automobilis, kurį vairuodamas S. J. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės Ergo Insurance Se Lietuvos filialas. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu ir draudimo bendrovė atlygino N. Z. K. 5000 eurų neturtinę žalÄ (2 tomas, b. l. 41, 42). Nukentėjusieji N. Z. K. ir A. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai po 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai N. Z. K. priteisti 8156,66 eurus turtinės žalos ir 900 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 tomas, b. l. 46-54).

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013). 2019 m. sausio 15 d. teismui pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais asmenimis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Tai yra atlygino 5000 eurų ir susitarė atlyginti dar 8000 eurų žalos kartu su bylinėjimosi iÅ¡laidomis per 3 mėnesius (2 tomas b. l. 100) Taip pat iÅ¡ byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-12-31 praneÅ¡imo matyti, jog nukentėjusiesiems N. Z. K. ir A. K. iÅ¡mokėta po 24261,00 eurų kiekvienam vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajai V. K. mirus. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog susitarė su kaltinamuoju dar dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, į kuriÄ Ä¯skaičiuotos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o dėl civilinio ieÅ¡kinio likusios dalies - neturtinės ir turtinės žalos atsisako.

Esant tokiai situacijai civilinių ieÅ¡kovų N. Z. K. ir A. K. civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas. Dėl daiktų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei kitų procesinių klausimų Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku su fotonuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos. (1 tomas, b. l. 135) Automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu grÄ Å¾intÄ S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje. (1 tomas, b. l. 109-110) Laikinas nuosavybės teisės apribojimas: netaikytas.

KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis). (1 tomas, b. l. 168-169) Proceso iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 12,12 Eur), priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. J. valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nusprendžia:

S. J., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti S. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2019 m. sausio 15 dienos susitarimÄ baudžiamojoje byloje, sudarytÄ tarp kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiųjų A. K. ir N. Z. K., kuriuo jie susitarė, kad kaltinamasis S. J. įsipareigoja per 3 (tris) mėnesius nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos (2019 m. sausio 15 dienos) sumokėti bendrai nukentėjusiesiems 8000 eurų (aÅ¡tuonis tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos su advokato iÅ¡laidomis. Civilinių ieÅ¡kovų ir nukentėjusiųjų A. K. ir N. Z. K. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priimti ir procesÄ dėl Å¡io ieÅ¡kinio nutraukti.

KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti: automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu grÄ Å¾intÄ S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje. VokÄ su kompaktiniu disku, su fotonuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos Priteisti iÅ¡ S. J. 12,12 Eur (dvylika eurų 12 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Henryta Gerdvilė