0af3e4ff-c02b-4f00-94ee-3683dcc8ef31 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33074-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.2.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B. ir E. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo: R. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

E. K. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. IÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam D. K. buvo solidariai priteista 23000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. B. buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), A. S. sodybos kieme, prie gyvenamojo namo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su D. K., tyčia sudavė jam kumščiu nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 - 3 smÅ«gius į galvÄ , o pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į veidÄ ; tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val., tos pačios sodybos kieme prie krÅ«mų, tyčia kumščiu D.

K. sudavė nenustatytÄ kiekį kartų, bet nemažiau kaip 3 – 4 smÅ«gius į veidÄ , spyrė nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 – 3 kartus jam į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas D. K. daugkartinius smÅ«gius į veido ir kitas galvos sritis, daugybines kraujosruvas veide, žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse, kairėje kaktinėje žievės – požievio srityse sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

K. sveikatÄ .

2. E. K. buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), A. S. sodybos kieme, prie gyvenamojo namo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su D. K., nuėjus ant įvažiavimo į A. S. sodybÄ , tyčia sudavė kumščiu jam nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 – 3 smÅ«gius į galvÄ , pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius jam į pilvÄ ; taip jis padarė D.

K. daugkartinius smÅ«gius į veido ir kitas galvos sritis, daugybines kraujosruvas veide, žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse, kairėje kaktinėje žievės – požievio srityse, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistieji praÅ¡o: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 4 punktu, dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo R.

B. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti; arba paskirti jiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu; arba sumažinti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes; be to, nukentėjusiajam priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 9000 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma: 2.1. R. B. seniai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, todėl gynėjo dalyvavimas procese turėjo bÅ«ti pripažintas bÅ«tinu, kaip tai numatyta BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau nuteistajam gynėjas nebuvo paskirtas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Todėl, nagrinėjant bylÄ buvo suvaržyta R. B. teisė į gynybÄ . 2.2. Teismas nuteistiesiems paskyrė per griežtas bausmes, nes nepakankamai įvertino nuteistųjų asmenybes, neatsižvelgė į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks jų socialinius ryÅ¡ius, jie neteks nuolatinio darbo, taip pat apribos jų galimybes atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiajam. 2.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo 12000 Eur ir didesnė neturtinė žala paprastai priteisiama tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi reikÅ¡mingi, ilgalaikiai ar visam laikui iÅ¡liekantys neigiami padariniai sveikatai.

Taigi, šiuo atveju nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra per didelė.

3. Teismo posėdyje nuteistieji prašė sumažinti jiems paskirtas bausmes. Nuteistųjų gynėjai prašė panaikinti nuosprendį ir bylÄ R. B. nutraukti arba grÄ Å¾inti jÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl pažeistos nuteistųjų teisės į gynybÄ . Prokuroras prašė panaikinti nuosprendį ir bylÄ dėl padaryto esminio BPK pažeidimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl esminio BPK pažeidimo, pažeistos nuteistojo R. B. teisės į gynybÄ , nuteistiesiems E. K. ir R. B. paskirtų bausmių, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡keltų klausimų, susijusių su paskirtomis bausmėmis ir neturtinės žalos dydžiu, nagrinėjimas yra svarbus, bet svarbiausia Å¡iuo atveju yra tai, kad Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, padarytas esminis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ydingai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas bei teisės į gynybÄ pažeidimas sutrukdė pirmosios instancijos teismui visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Visa tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nuosprendį panaikinti ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes pažeidimai buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7. Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ â€“ asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

8. BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus, keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad, be kita ko, kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos duomenimis, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui.

Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

9. Be to, kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimÄ užbaigiančiame ir svarbiausiame Å¡ios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiÅ¡kiamoje oficialioje pozicijoje (bÅ«tent taip apibrėžiamas valstybinis kaltinimas ir kaltinamasis aktas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime), turi atsispindėti ne tik BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui. Siekiant objektyviai, iÅ¡samiai ir greitai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir joje kylančius ginčo aspektus, kaltinamasis aktas turi bÅ«ti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimÄ pagrindžiančiais argumentais tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniÅ¡kame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali bÅ«ti sklandus ir taip pat gali sÄ lygoti bylos nagrinėjimo trukdymÄ . Tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra reikÅ¡mingas ir teisės į gynybÄ užtikrinimo aspektu. Tai grindžiama ir Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, jog „ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti toks, kad jo trÅ«kumai kliudytų teismui teisingai iÅ¡spręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ .

Ä®statymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neiÅ¡samiai ar turi kitų trÅ«kumų, ikiteisminį tyrimÄ (ar atskirus jo veiksmus) bÅ«tų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimÄ priimami sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, pagrįsti teisiniais argumentais. Å ių sprendimų aiÅ¡kumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia (be kita ko), teisės į teisingÄ teisinį procesÄ , taip pat teisės į teisminę gynybÄ , garantija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

10. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ . Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiÅ¡kiam ir konkrečiam kaltinimui. AiÅ¡kumas ir konkretumas pasireiÅ¡kia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietÄ , laikÄ , bÅ«dus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismų praktikoje, sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto, pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali bÅ«ti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikÅ¡to kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieÅ¡koti Å¡ių duomenų baudžiamojoje byloje. Ä®statymų leidėjas bylÄ nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorÄ suformuluoti kaltinimo, nes taip bÅ«tų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iÅ¡ baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-195-453/2017, Nr. 1S-318-654/2019).

11. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. ir R. B. buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ bei vėliau jiems buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. kad jie atskirais smurtiniais savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatÄ (detalus Å¡ių veikų apraÅ¡ymas pateiktas Å¡ios nutarties 1 ir 2 punktuose). Lygiai tokias pat aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei stokoja aiÅ¡kumo ir logikos.

Nuteistųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais (tarnybiniais pranešimais, specialisto išvadomis bei kitais) byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpiu nuo pietų iki 17 val. A. S. sodybos kieme vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo pats A. S., nukentėjusysis D. K. ir nuteistieji E. K. bei R. B.. Visi jie buvo smarkiai girti (kaip patys, išskyrus nukentėjusįjį, parodė, daugelio įvykio aplinkybių jie net neatsimena). Šių išgertuvių metu nukentėjusysis D.

K. buvo sumuÅ¡tas, dėl ko patyrė sužalojimus, tarp jų – galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , atitinkantį sunkų jo sveikatos sutrikdymÄ . Dėl nukentėjusiojo D. K. sužalojimo ir jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo patraukti E. K. ir R. B.. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. (čia pabrėžiama – apie 14 val.) smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį D. K., padarydamas jam daugybines kraujosruvas veide, žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse, kairėje kaktinėje žievės – požievio srityje.

Šie sužalojimai (o iš esmės – vienintelis galvos smegenų sumušimas su intrasmegenine kraujosruva dešiniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse, kairėje kaktinėje žievės – požievio srityje) lėmė tai, kad D. K. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

12. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį D. K. smurtavo tÄ pačiÄ dienÄ 2 kartus, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus – 16 val. ir 17 val. Pagal kaltinimÄ , R. B. taip pat sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius kumščiu ir jį spardė, tik darė tai intensyviau – jam inkriminuota daugiau smÅ«gių. Tačiau, kas svarbu, sužalojimus nukentėjusiajam D. K. jis padarė lygiai tuos pačius (daugybines kraujosruvas veide, žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io srityje, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse, kairėje kaktinėje žievės – požievio srityje) ir jie lygiai taip pat buvo kvalifikuoti kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ tokio kaltinimo suprantama, kad E. K. jau apie 14 val. buvo padaręs D. K. sužalojimus, kurie lėmė jo sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuomet, kaip gi R. B. nukentėjusiajam po 2 – 3 valandų galėjo padaryti lygiai tokius pat sužalojimus, kurie taip pat nukentėjusiojo sveikatÄ sutrikdė sunkiai. Toks kaltinimas yra ir alogiÅ¡kas, ir nesuprantamas, jis kelia pagrįstų abejonių, kuris gi iÅ¡ nuteistųjų, kada ir kaip sužalojo nukentėjusįjį ir sukėlė jam teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose nurodytas pasekmes.

Į tai nesureagavo ir klaidos neištaisė ir pirmos instancijos teismas.

13. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta diferencijuoti E. K. ir R. B. galimai padarytus sužalojimus nukentėjusiajam. 2020 m. spalio 30 d. buvo surašyta užduotis specialistui ir jam pateikti tokie klausimai:

1) kokį D. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ atitiktų, jei E. K. bÅ«tų sudavęs kumščiu 1 smÅ«gį jam į veidÄ , o jam nukritus ant žemės, spyręs 2 kartus į pilvÄ ;

2) kokį D. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ atitiktų, jei R. B. bÅ«tų sudavęs kumščiu 8 kartus į veidÄ , galvÄ , o jam nukritus ant žemės, spyręs 6 kartus į veidÄ , galvÄ , įvairias kÅ«no vietas. Specialistas 2020 m. lapkričio 18 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad D. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo. Å ie galvos sužalojimai padaryti daugkartiniais smÅ«giais į veido ir kitas galvos sritis. Galima atmesti galimybę, kad nustatyti galvos smegenų sužalojimai, pagal pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , buvo padaryti dėl vieno smÅ«gio į veido sritį.

Toje pačioje iÅ¡vadoje specialistas nurodė, kad sunkų D. K. sveikatos sutrikdymÄ lėmė jo galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse ir kairėje kaktinėje žievės – požievio srityse. Ä® tai rodo daugybinės poodinės kraujosruvos veide, žaizda apatinėje lÅ«poje, poodinė kraujosruva pakauÅ¡io srityje (1 t., 157 b. l.). Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme specialistas nebuvo klaustas ir iÅ¡ viso nebuvo tirta, kiek gi iÅ¡ viso trauminių poveikių buvo nukentėjusiajam į galvÄ , kiek iÅ¡ jų lėmė ar galėjo lemti galvos smegenų sumuÅ¡imÄ su intrasmegenine kraujosruva deÅ¡iniame galvos smegenų pusrutulyje, kraujosruvomis abipus galvos smegenų momeninėse ir kairėje kaktinėje žievės – požievio srityse.

Tai nustatyti yra svarbu, nes Å¡iuo atveju nuteistieji kaltinami sunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė ir tikslus įvykio mechanizmo nustatymas leistų tinkamai identifikuoti jų veiksmus ir kvalifikuoti jų veikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. K. padaryti sužalojimai abiem nuteistiesiems buvo inkriminuoti kaip padaryti skirtingu laiku, bet sukėlę tas pačias pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal kaltinimo formuluotę R. B. veiksmai, kuriais jis galimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

K. sveikatÄ , negali bÅ«ti vertinami taip pat kaip ir ankstesni E. K. prieÅ¡ nukentėjusįjį padaryti veiksmai, galimai sukėlę tuos pačius padarinius, ar atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmų apraÅ¡ymas yra ydingas, jis prieÅ¡taringas, keistinas, nes pagal tokiÄ kaltinimo formuluotę spręsti dėl nuteistųjų kaltės nėra galimybės. Todėl byla perduotina prokurorui.

14. Pažymėtina, kad kaltinimuose nuteistiesiems tik aptakiai nurodyta, kad:

1) R. B. sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ kiekį smÅ«gių kumščiu, bet ne mažiau kaip 2 – 3 smÅ«gius į galvÄ , o pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į veidÄ ; po to, kumščiu nukentėjusiajam sudavė dar kartÄ nenustatytÄ kiekį kartų, bet nemažiau kaip 3 – 4 smÅ«gius į veidÄ , bei spyrė nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 – 3 kartus jam į įvairias kÅ«no vietas;

2) E. K. sudavė kumščiu nukentėjusiajam nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 – 3 smÅ«gius į galvÄ , pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius jam į pilvÄ . Galima suskaičiuoti, kad nukentėjusiajam, anot kaltintojo, į galvÄ buvo suduota iki 12 smÅ«gių, bet iÅ¡ kur tas skaičius paimtas, byloje lieka neaiÅ¡ku. Kolegija atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡kai atvejais iÅ¡ viso yra ydinga ir neturėtų bÅ«ti naudojama formuluotė „ne mažiau kaip ... smÅ«gių“, nes ji reiÅ¡kia, kad smÅ«gių galėjo bÅ«ti bet kiek, tame tarpe – ir gerokai daugiau, nei tarkim Å¡iuo atveju 2 – 3 R.

B. smÅ«giai kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ lemia ne smÅ«gių skaičius, o jam padarytų sužalojimų sunkumas, todėl ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti stengiamasi nustatyti, kuris iÅ¡ padarytų sužalojimų (ar jų keletas) yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su sukeltomis pasekmėmis, ir kas tokį sužalojimÄ padarė.

15. Be to, kolegija pažymi, kad net gramatine prasme nesuvokiama kaltinimuose (bei skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje) abiem nuteistiesiems nurodyta formuluotė „taip padarydamas D. K. daugkartinius smÅ«gius į veido ir kitas galvos sritis“. VisiÅ¡kai akivaizdu, kad smÅ«giai nukentėjusiajam yra suduodami, o ne padaromi, patys smÅ«giai yra neteisėtas veikimas, o ne pasekmė, kuri lemia nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Tokių formuluočių kaltinimuose reikėtų vengti, nes jos daro kaltinimÄ neaiÅ¡kų.

16. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai pagrįstai nurodoma, kad tiek tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista R. B. teisė į gynybÄ , nes tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek pirmosios instancijos teismas, turėdami informacijos dėl Å¡io nuteistojo psichikos sutrikimo (ligos), nesiėmė reikiamų priemonių, kad jam bÅ«tų užtikrinta tinkama gynyba (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. BPK numato atvejus, kai įtariamojo (kaltinamojo) interesams baudžiamojo proceso metu bÅ«tinai turi atstovauti gynėjas. Tai situacijos, kai dėl įtariamojo (kaltinamojo) asmeninių savybių ar dėl bylos sudėtingumo yra manoma, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens interesai, nedalyvaujant gynėjui, gali bÅ«ti pažeidžiami. Atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, nurodyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Šis sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas. Tokiems asmenims priskiriami asmenys, kurie turi esminių kalbos, regėjimo, klausos defektų arba serga sunkia liga, aiÅ¡kiai apsunkinančia bendravimÄ , suvokimÄ ar minčių reiÅ¡kimÄ , taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Negalinčiais visavertiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ laikytini ir įtariamieji (kaltinamieji, nuteistieji), kurie, nors ir pripažinti pakaltinamais, turi nuolatinį ar laikinÄ psichinės veiklos sutrikimÄ .

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos, aplinkybės, kad E. K. bei R. B. nėra registruoti psichoneurologinio ar narkologijos kabinetų įskaitoje, buvo nustatytos iÅ¡ jų pačių žodžių. Kita vertus, paskutinėje įtariamojo apklausoje R. B. parodė, kad jis turi lengvÄ protinį atsilikimÄ . Tačiau reikiamas dėmesys į tai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atkreiptas. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė medicininį pažymėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad R.

B. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas; kiti elgesio sutrikimai (3 t., 59 b. l.). Tai tik patvirtina R. B. parodymus dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo. Nepaisant to, byloje nebuvo gauta specialisto išvada, visų pirma, ar tikslinga ir reikalinga R. B. atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Antra, byloje nėra aišku, ar R. B. neserga psichikos liga, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, apribojančių galimybę jam savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

Gynėjo dalyvavimas Å¡ioje byloje, ginant kaltinamÄ jį, kuris dėl psichinių trÅ«kumų galimai negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybÄ , yra itin reikÅ¡minga jo procesinių teisių užtikrinimo garantija ir viena iÅ¡ teisingo teismo sprendimo priėmimo sÄ lygų. Be viso to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ryÅ¡kėjo E. K. ir R. B. gynybos interesų prieÅ¡taravimai (E. K. pradėjo neigti savo kaltę), kas sudaro atskirÄ ir jam bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ Å¡iame procese pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ ).

19. Apibendrindama tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek pirmosios instancijos teismas, nors ir buvo byloje duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. B. negali tinkamai save atstovauti teisme, tačiau nepagrįstai neužtikrino jam bÅ«tinos teisės į veiksmingÄ gynybÄ . Susidariusi situacija vertintina kaip reiÅ¡kianti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bei byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant kaltinamojo teisę turėti gynėjÄ , dėl to padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

Jau minėta, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta ilgalaikė iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas negali bÅ«ti atidedamas pagal BK 75 straipsnį. Tai leidžia teigti, kad tokiu atveju teisės į gynybÄ užtikrinimas įgauna itin didelę reikÅ¡mę. Atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡ioje byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nustatinėjamos iÅ¡ esmės vien tik nuteistųjų ir liudytojo A. S. parodymais (kaip tiesioginiais įrodymais).

Tuo tarpu nukentėjusysis D. K. dėl savo sveikatos bÅ«klės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme negalėjo bÅ«ti apklaustas. Vadovaujantis nuteistųjų ir minėto liudytojo parodymais buvo teikiamos užduotys specialistui, jais remiantis specialistui suformuluoti klausimai. IÅ¡taisyti padarytus pažeidimus, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, negalima. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų trÅ«kumų skaičių ir pobÅ«dį, proceso dalyvių skaičių bylos apimtį nustatytinas 3 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo, minėtiems pažeidimams paÅ¡alinti. 21. Nustačius, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir byla buvo iÅ¡nagrinėta padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir Å¡iuo pagrindu panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ perdavus prokurorui, teisėjų kolegija negali daryti jokių apibendrintų iÅ¡vadų dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės iÅ¡sakyti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės Å¡ias aplinkybes iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

22. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl E. K. gynybos apeliacinės instancijos teisme sudaro 131,94 Eur, praÅ¡oma Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti (3 t., b. l. 58). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ E. K. už jam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡ieÅ¡komos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutaria:

Nuteistųjų E. K. ir R. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas ir tai trukdo nagrinėti Å¡iÄ bylÄ .

Nustatyti 3 mėnesių terminÄ Å¡ioje nutartyje nurodytiems pažeidimams paÅ¡alinti. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo iÅ¡ E. K. iÅ¡ieÅ¡koti 131,94 Eur iÅ¡laidas dėl jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Gaputis Donatas Jatužis Valdas Petras Meidus