2022-09-28 Nr. AB-23807-4-11-3-00020-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3869-50/2022

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00020-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. K., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei H. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei H. K. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai 2021 m. liepos 5 d., neturėdama asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Centras taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41388 nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

4. Centras pažymėjo, jog Užsienietei 2022 m. liepos 26 d. buvo pasiūlyta galimybė savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, tačiau Užsienietė nesutiko bei pabrėžė, kad ji nori pasilikti Europos Sąjungoje bet kokiomis aplinkybėmis ir neketina išvykti.

5. Centras teigė, kad Užsienietė buvo linkusi pažeidinėti įstatymus, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik ją sulaikius. Centras taip pat nurodė, jog Užsienietė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Centro vertinimu, neskyrus Užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jos judėjimo laisvės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti Užsienietės išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, nes egzistuoja reali grėsmė, jog Užsienietė, siekdama išvengti išsiuntimo, gali pasislėpti.

II. 6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą bei skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nurodė, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir yra būtina įvykdyti sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo.

8. Teismo vertinimu, Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo pagrindai nėra išnykę. Teismas pažymėjo, kad išliko pakankamas pagrindas manyti, jog Užsienietė, neturėdama gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, lėšų pragyventi, gali savavališkai išvykti iš Lietuvos iš Lietuvos Respublikos, tuo sutrukdydama įvykdyti galutinį sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistavo nelegalios migracijos pavojus.

9. Teismas nurodė, kad aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, jog Užsienietei taikomas judėjimo laisvės ribojimas pažeidžia proporcingumo principą, nėra nustatyta, todėl egzistuoja pagrindas Užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki tam tikro termino, bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsienietės išsiutimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietė nurodo, kad jai taikomas apgyvendinimo režimas faktiškai prilygsta sulaikymui, todėl, nustatant tokį apgyvendinimo režimą, atitinkamai turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y. kiekvienas atvejis turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu ir ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas. Užsienietės teigimu, teismas nevertino šių aplinkybių.

12. Užsienietė pažymi, jog jai taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra proporcingas ir tinkamai pagrįstas, be to, su sulaikytais trečiųjų šalių piliečiais turėtų būti elgiamasi humaniškai ir gerbiant jų orumą, pagrindines jų teises bei laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 25 d.

14. Centras nurodo, kad šiai dienai Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos yra neįmanomas dėl Užsienietės kilmės šalies ambasados nebendradarbiavimo. Centras pažymi, jog Užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jos tapatybė nenustatyta, Užsienietė pagal galimybes bendradarbiavo su teisėsauga nagrinėjant jos prašymą suteikti prieglobstį, nėra bandžiusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar pažeidusi apgyvendinimo vietos vidaus taisykles, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl Užsienietės buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti pakanka taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, ji neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o sprendimas išsiųsti Užsienietę į kilmės šalį įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Užsienietė, siekdama išvengti išsiuntimo, gali pasislėpti.

17. Apeliaciniame skunde Užsienietė nurodo, kad jai taikomas apgyvendinimo režimas faktiškai prilygsta sulaikymui, jis nėra proporcingas ir tinkamai pagrįstas, nes ji, be kita ko, yra sulaikyta jau ilgą laiką. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka, kad Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. sausio 25 d.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios priemonės: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

19. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šiuo metu Užsienietė yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, yra vykdoma jos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra, Užsienietės nesieja jokie ryšiai su Lietuvos Respublika, Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 5 d., t. y. jau daugiau kaip vienus metus. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo tvarką, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o vien neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės šalį savaime nereiškia, kad Užsienietė nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas Užsienietei negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietę į jos kilmės valstybę įvykdymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsienietei skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki sprendimo išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 25 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei H. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) pilietės H. K. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė