2018-02-08 Nr. AB-3509-3-61-3-02428-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3107-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02428-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.1; 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. P-759 „Dėl vyr. jrv. G. B. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) 3 punktą. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 26 d. su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) 4 metams sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, ji 2016 m. lapkričio 26 d. buvo pratęsta dar 4 metams. Pagal šią sutartį pareiškėjas turėjo tarnauti iki 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau, Karinėse jūrų pajėgose ištarnavęs daugiau kaip penkerius metus, dėl mažo atlyginimo, iš kurio negalėjo išlaikyti nei šeimos, nei savęs, dėl reikalavimo dirbti viršvalandžius, už kuriuos nebuvo mokama, nusprendė nutraukti profesinę karo tarnybą Karinėse jūrų pajėgose. Šios priežastys buvo pripažintos svarbiomis ir profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Taigi, iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono patrulinio laivo (duomenys neskelbtini) Artilerinės kovinės dalies artileristo pareigų jį atleido 2017 m. birželio 28 d., o 2017 m. liepos 3 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį.

3. Pareiškėjas teigė, kad MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursai, kuriuose jis dalyvavo 2015 m. sausio 12-30 d., jam buvo nereikalingi ir nedavė jokios naudos, šių kursų baigimas neturėjo jokios įtakos jo tolesnei karjerai, nepakėlė kvalifikacijos, nepagerino profesinių įgūdžių. Į šiuos kursus vyko vykdydamas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado įsakymą, už kurio nevykdymą jam būtų grėsusi baudžiamoji atsakomybė. Be to, nebuvo sudaręs mokymosi sutarties ar kitaip įspėtas, kad po minėtų kursų baigimo jam reikės ištarnauti 3 metus, o neištarnavus, teks sumokėti mokymosi išlaidas. Pareiškėjas nesutiko su grąžintina 634,78 Eur suma ir teigė, kad ji apskaičiuota neteisingai. Nurodė, kad iš pateikto MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso apskaičiavimo matyti, kad kurso kaina 29 833,20 Eur, o vienam kariui kurso kaina 1 841,34 Eur. Į šią kainą įskaičiuotos personalo išlaidos bei šaudmenų išlaidos, nors jos, pareiškėjo nuomone, neturėtų būti įskaičiuotos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad, apskaičiuojant mokymosi išlaidas, buvo pažeistos skaičiavimo taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 straipsnio 4 dalį, išieškomos mokymosi išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar aktyviajame rezerve metams. Po kursų baigimo (nuo 2015 m. sausio 30 d.) jis kariuomenėje tarnavo iki 2017 m. liepos 4 d., t. y. 884 dienas, iki 3 metų jam truko ištarnauti 211 dienų. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, suma turi būti skaičiuojama už 211 dieną, o tai sudaro 354,48 Eur. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įsakymo 6 punkte nurodoma, kad po atleidimo iš profesinės karo tarnybos jis skiriamas atlikti tarnybą rezerve (parengtojo rezervo kariniuose vienetuose). Šis Įsakymo punktas prieštarauja 4 punktui, nes reikalauja atlyginti profesinio parengimo išlaidas, tačiau jo įgytas žinias ir kvalifikaciją toliau siekiama panaudoti atliekant tarnybą rezerve.

5. Atsakovas KAM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė profesinę karo tarnybos sutartį Nr. ST-752, kuri vėliau buvo pratęsta. Pagal šios sutarties 3 punktą jis įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 26 d. profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose. Pagal šios sutarties 7 punktą, karys savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš terminą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu. Pradėdamas tarnybą pareiškėjas prisiekė Lietuvos valstybei. Taigi, jis savanoriškai, pasirašydamas profesinę karo tarnybos sutartį, įgijo profesinės karo tarnybos kario statusą ir įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje iki 2020 m. lapkričio 26 d. KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kadangi profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį, t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš joje nurodytą terminą, todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjas privalo atsakovui atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

7. Atsakovas pažymėjo, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti kario (šiuo atveju pareiškėjo) parengimo išlaidas atsirasti elementai (sąlygos). Šiuo atveju profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta prieš terminą, o aplinkybės, dėl kurių ji nutraukta, t. y. sunki materialinė padėtis, slegiantys finansiniai įsipareigojimai bankui, asmeninės priežastys, profesijos keitimas, nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. KAM nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis po profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo lieka karo tarnybos rezerve, todėl neprivalo grąžinti mokymo išlaidų. Pagal KASOKTĮ pareiškėjas buvo atsargos karys – karo prievolininkas, kuris buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Be to, KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse, kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), kad iš profesinės karo tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys, kuris pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktą ir kitais pagrindais paskiriamas atlikti tarnybą rezerve arba įsidarbina privačiose įmonėse, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų.

8. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl neteisingai apskaičiuotos grąžintinos mokymo išlaidų sumos. Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 „Dėl vyr. jrv. G. B. mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“ pateikiami detalūs apskaičiavimai su juos pagrindžiančiais dokumentais.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo „Dėl MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso organizavimo“, kuriuo jis buvo siunčiamas į šiuos kursus, todėl šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas pagal pareiginių nuostatų 7.1, 8.1, 13.1, 13.6 punktus turi žinoti ir išmanyti kovinės dalies ginkluotę ir techniką, jų eksploataciją, technines ir taktines charakteristikas, naudoti ginkluotę pagal gamintojo instrukcijas, tinkamai prižiūrėti, kontroliuoti ginkluotės būklę bei tinkamą jų panaudojimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Nurodė, kad pareiškėjas su KAM 2012 m. lapkričio 26 d. 4 metams sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. ST-752, kuri buvo pratęsta dar 4 metams iki 2020 m. lapkričio 26 d. Tačiau profesinė karo tarnybos sutartis pareiškėjo iniciatyva buvo nutraukta 2017 m. liepos 3 d., todėl pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2–3 dalis pareiškėjas turi atlyginti jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.

12. Lietuvos kariuomenė nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu dėl neteisingai apskaičiuotos mokymosi išlaidų sumos. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos kariu, t. y. turėjo kariui nustatytas bendrąsias pareigas bei teises, ėjo Karinėse jūrų pajėgose patrulinio laivo artilerinės kovinės dalies artileristo pareigas, todėl jis turėjo žinoti, gebėti naudoti, prižiūrėti ginklus ir techniką. Dėl to jis buvo siunčiamas į MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko mokymus, kuriuose gavo profesinių žinių, gerino praktinius ir teorinius įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei tobulino kvalifikaciją, t. y. įgijo profesinių žinių, reikalingų kario pareigoms eiti.

13. Atkreipė dėmesį, kad išlaidų išieškojimo pagrindas šiuo atveju nustatytas įstatymų (KASOKTĮ 44 straipsnis), o ne sutartinis. Iš pareiškėjo išieškomos ne daugiau kaip 3 paskutinių metų visos įstatyme įvardytos išlaidos, kurias patyrė krašto apsaugos sistemos institucijos. Vadinasi, kariui, kuris nutraukia profesinę karo tarnybos sutartį savo iniciatyva, visiškai išnyktų pareiga grąžinti išlaidas, jeigu jis ištarnautų 3 metus, skaičiuojant nuo paskutinių kursų (mokymų) baigimo dienos. 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjui buvo surašyta Kario mokymo, profesinio parengimo kvalifikacijos tobulinimo išlaidų 2017 m. birželio 6 d. pažyma Nr. PP-32, kurios 4 dalyje nurodyta grąžintina 634,78 Eur suma. Šią sumą pagrindžia detalus Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 su priedais pateiktas apskaičiavimas. Su minėta pažyma pareiškėjas susipažino pasirašytinai. Būtent remiantis šia pažyma ginčijamo Įsakymo 3 punktu jam suformuluotas nurodymas grąžinti mokymo išlaidas iš karto arba dalimis.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu (I t., b. l. 177–185) pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su KAM 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė profesinę karo tarnybos sutartį Nr. ST-752 (tęsinys), kuri buvo pratęsta iki 2020 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui nuo 2017 m. liepos 4 d. nutraukti su juo profesinę karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą. Prašyme nurodė, kad šį jo sprendimą lėmė sunki materialinė padėtis, slegiantys finansiniai įsipareigojimai bankui, didelės būtinosios išlaidos, tokios kaip būsto nuoma, komunalinės paslaugos, susiklosčiusios asmeninės priežastys. Įsakymu, vadovaujantis KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir 44 straipsnio 2 dalimi, Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Aprašo 3 punktu, jis 2017 m. birželio 28 d. buvo atleistas iš pareigų, o 2017 m. liepos 3 d. su pareiškėju nutraukta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. To paties įsakymo 3 punkte nurodyta pareiškėjui grąžinti mokymosi išlaidas, kurias sudarė 634,78 Eur. Išlaidas sumokėti pareiškėjas galėjo iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

16. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės vadas 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu įsakė Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų J. L. mokymo centro viršininkui organizuoti 2015 m. sausio 12–30 dienomis MG 3 KK kursą. Taip pat įsakė karinių vienetų vadams siųsti karius į kursus pagal patvirtintą sąrašą, į kurį pateko ir pareiškėjas. Nustatė, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. L. mokymo centro viršininko 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso baigimo“ patvirtino, kad pareiškėjas MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursą, vykusį 2015 m. sausio 12–30 d., baigė ir jam buvo suteiktos motorizuotųjų pėstininkų vidutinio 7,62 mm MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko (0145CA) ir mechanizuotųjų pėstininkų vidutinio 7,62 mm MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko (0154CA) karinės specialybės. Iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. L. mokymo centro viršininko 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl 2015 m. J. L. mokymo centre vykstančių kursų kainų sąrašo tvirtinimo“ patvirtinto sąrašo nustatė, kad minėtas kursas vienam kariui kainavo 1 841,34 Eur.

17. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas 2015 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. KM-63 „Dėl siuntimo į kvalifikacijos kursus“, vykdydamas Karinių jūrų pajėgų 2015 m. veiklos planą, 2015 m. kovo 23–24 d. siuntė Karinių jūrų pajėgų karius į viešosios įstaigos Energetikų mokymo centro organizuojamus krovinių kabinėtojų kursus pagal sąrašą, į kurį pateko ir pareiškėjas. 2015 m. kovo 27 d. viešosios įstaigos Energetikų mokymo centro pažymėjimas Nr. 4043 patvirtino, kad pareiškėjas krovinių kabinėtojų mokymo programą baigė ir įgijo kompetenciją dirbti krovinių kabinėtoju. Iš 2015 m. kovo 18 d. 504 Eur PVM sąskaitos faktūros, serija KLS Nr. 004543, teismas nustatė, kad krovinių kabinėtojų kursai 5 žmonėms kainavo 315 Eur. Taigi, vienam žmogui šių mokymų kaina buvo 63 Eur.

18. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjo prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį matyti, kad jo nurodytos priežastys nepatenka į atvejus, kai svarbios priežastys, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, pripažįstamos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priežastys buvo pripažintos svarbiomis, tačiau nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių nebuvo nustatyta, nes jos nepatenka į anksčiau minėtų priežasčių sąrašą, kuris yra baigtinis. Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su galimai prarasta motyvacija tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

19. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartyje nurodyta, kad karys įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 26 d. tinkamai vykdyti visas kario pareigas (šios sutarties 1, 3 punktai). Iš pareiškėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Karo laivų flotilės vado 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. FV-46, su kuriais pareiškėjas susipažino pasirašydamas asmeniškai, matyti, kad artilerinės kovinės dalies artileristas turi būti baigęs, be kita ko, ir kursus arba mokslus, leidžiančius jam vykdyti šias pareigas (pareiginių nuostatų 6.1 papunktis). Pareiga turėti atitinkamą kvalifikaciją šioms pareigoms atlikti nustatyta šių pareiginių nuostatų 7–8 punktuose. Taigi, teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo pareigą kelti kvalifikaciją ir tai žinojo tiek iš profesinės karo tarnybos sutarties, tiek iš pareiginių nuostatų.

20. Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties 8 punkte buvo nustatyta, kad karys, savo iniciatyva nutraukdamas sutartį prieš terminą, įsipareigoja krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti per paskutinius 3 tarnybos metus krašto apsaugos sistemos turėtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atvejus, kai sutartį nutraukia dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šią sutartį pasirašė asmeniškai, todėl preziumavo, kad jis susipažino su visais joje nurodytais punktais. Pareiškėjo argumentą, jog jis nebuvo įspėtas, kad reikės susimokėti mokymosi išlaidas, neištarnavus 3 metų po kursų baigimo, teismas laikė nepagrįstu.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad mokymo išlaidų jis neprivalo grąžinti dėl to, kad jis yra skiriamas atlikti tarnybą rezerve. Teismas nurodė, kad nei KASOKTĮ 44 straipsnio, nei Aprašo nuostatose nėra nustatytos sąlygos, kad nuo pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atleidžiamas karys, paskirtas karo tarnybą atlikti rezerve.

22. Vertindamas, ar ginčijamo Įsakymo 3 punkte nurodyta suma pagrįsta, teismas atsižvelgė į KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies ir Aprašo nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš 2017 m. birželio 6 d. Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymos Nr. PP-32 buvo matyti, jog pareiškėjo karinio rengimo kursas kainavo 1 841,34 Eur, kiti mokami kursai – 63 Eur, iš viso – 1 904,34 Eur. Su šia pažyma pareiškėjas susipažino tą pačią dieną ir pažymėjo, kad su pinigų suma nesutinka. Įvertinęs Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 pateiktą detalų mokymų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, apskaičiavimą teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo juo abejoti, todėl konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, Įsakymo 3 punktu, pagrįstai nurodė pareiškėjui grąžinti išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, kurios yra apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai.

23. Dėl pareiškėjo argumento, jog Įsakymo 3 punkte nenurodyta, kam jis turi sumokėti su mokymu susijusias išlaidas, teismas sprendė, jog tai nėra pagrindas panaikinti šį punktą. Pirmosios instancijos teismas šį Įsakymo trūkumą laikė formaliu, kuris nedarė ginčijamo Įsakymo punkto neteisėtu.

III. 24. Pareiškėjas G. B. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 189–193), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, panaikinti ginčijamą Įsakymą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas teigia, kad MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursai jam buvo visiškai nereikalingi ir jokios naudos nedavė. Jis vado įsakymu buvo pasiųstas į šiuos kursus kartus su 8 kitais kariais. Pareiškėjas profesinėje karo tarnyboje tarnavo nuo 2012 m. lapkričio 26 d. ir puikiai vykdė jam pavestas tarnybines pareigas, o MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursų baigimas neturėjo įtakos jo tolimesnei karjerai, profesiniams įgūdžiams ar kvalifikacijai. Jis nebuvo įspėtas ar kitaip informuotas, jog po mokymų turės ištarnauti dar 3 metus.

26. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu turi būti taikomas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos sąlygos, kuomet mokymosi išlaidos neatlyginamos. Įsakymo 3 punktas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas atlyginti mokymo išlaidas, pareiškėjo teigimu, prieštarauja KASOKTĮ 44 straipsnio 3 daliai, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi būti panaikintas. Visa kursų kaina – 29 833,20 Eur, o vienam kariui kurso kaina siekė 1 841,34 Eur, tačiau į kurso kaina buvo įskaičiuotos šaudmenų ir personalo išlaidos (6 089,19 Eur). Pareiškėjui nesuprantama, kodėl į kursų kainą buvo įskaičiuotos personalo išlaidos, nes personalas, tarnaujantis J. L. mokymo centre ir taip gauna tarnybinį atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar kursai yra, ar ne. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Lietuvos kariuomenė ar KAM būtų sumokėjusi J. L. centrui, t. y. patyrusi išlaidas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas dėl šaudmenų įtraukimo į kursų kainą išvis nepasisakė.

27. Pareiškėjas akcentuoja, jog pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalį išieškomos mokymosi išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar aktyviajame rezerve metams, todėl jam ištarnavus 884 dienas, už likusias 211 dienų jis turėtų sumokėti 354,48 Eur.

28. Atkreipia dėmesį, jog pagal ginčijamo Įsakymo 6 punktą jis buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve, todėl, pareiškėjo nuomone, iš jo negali būti reikalaujama atlyginti mokymosi išlaidas, nes jos gali būti panaudotos Tėvynės gynybai ateityje.

29. Atsakovas KAM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš profesinėje karo tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą), todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjas privalo atlyginti atsakovui krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4171-492/2016, atsakovas teigia, jog KAM, reikalaudama grąžinti mokymo lėšas, kurias skyrė kario reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti, siekia teisėto tikslo – kad krašto apsaugos interesams skirtos lėšos nebūtų panaudotos nesusijusiems tikslams.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis neturi atlyginti mokymosi išlaidų dėl to, kad jis liks karo tarnybos rezerve. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1086-756/2017, atsakovas akcentuoja, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse nėra numatytos sąlygos, kai iš tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys (praradęs profesinės karo tarnybos kario statusą ir tapęs civiliu) įrašomas į karinę įskaitą ir atliekantis nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete, arba po atleidimo iš tarnybos įstoja į savanorio karo tarnybą, neturi grąžinti jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų.

32. Dėl netinkamo mokymų išlaidų apskaičiavimo atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. FS-589 „Dėl vyr. jrv. G. B. mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“, kuriame pateikiami detalūs apskaičiavimai su pagrindžiančiais dokumentais. Be to, atsižvelgus į Aprašo 9 punktą, kuriame išdėstyta, jog į kurso kainą įskaitomos praktiniams užsiėmimams aprūpinti materialinės vertybės, personalo išlaidos ir kt. išvardintos išlaidos, teismas padarė teisingą išvadą, kad šaudmenų ir personalo išlaidos į mokymų kainą turėjo būt įskaičiuotos.

33. KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Atsakovo nuomone, šioje įstatymo nuostatoje aiškiai nustatyta, kad išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautiems metams atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus, bet įstatyme nenustatyta, kad išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautam laikui (ar dienų skaičiui).

34. KAM taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis buvo siunčiamas į kursus nepagrįstai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neginčijo Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo „Dėl MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kurso organizavimo“, kuriuo jis buvo siunčiamas į šiuos kursus. Todėl šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime (II t., b. l. 5–11) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

36. Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja tuos pačius motyvus, jau teiktus pirmosios instancijos teismui, dėl kurių tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos kariuomenė su atsakovu išsamiai pasisakė.

37. Nurodo, kad įvertinus prašyme nurodytus privalomosios karo tarnybos sutarties nutraukimo savo iniciatyvą motyvus, matyti, kad pareiškėjo pateiktos sutarties nutraukimo priežastys nors ir objektyviai laikytinos tikrai svarbiomis (dėl to nėra šioje byloje ir ginčo), tačiau pagal Aprašą nėra vertintinos kaip nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos priežastys, atitinkamai šioms kario nurodytoms svarbioms priežastims nepatenkant į baigtinį sąrašą atleisti pareiškėją nuo KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės įvykdymo, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nėra teisinių pagrindų.

38. Pažymi, kad pareiškėjas MG 3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko ir Krovinių kabinėtojo kursuose gavo profesinių žinių, gerino praktinius ir teorinius įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei tobulino kvalifikaciją, t. y. jis įgijo profesinių žinių reikalingų savo kario pareigoms eiti. KAM įsakymu nurodytų grąžintinų mokymo išlaidų suma iš esmės ir buvo skirta pareiškėjo reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Teigia, kad su G. B. pasirašyta privalomosios karo tarnybos sutartimi, krašto apsaugos sistemos institucijos mokydamos karį, keldami jo kvalifikaciją, turi pagrindą tikėtis, kad karys tęs tarnybą ir savo įgytų žinių realizavimu tarnybos vietoje taip kompensuos krašto apsaugos institucijų patirtas išlaidas, o jei sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva (kaip ir nagrinėjamu atveju), tai, esant teisės aktais nustatytiems pagrindams, sąžiningai atlygins visas su kursų, įskaitant materialinės bazės eksploatavimą bei žmogiškųjų išteklių naudojimą, pravedimu kariui susijusias išlaidas. Lietuvos kariuomenė mano, kad pareiškėjas tarnybos metu žinojo apie pareigą neištarnavus nustatyto laiko atlyginti krašto apsaugos sistemos jo atžvilgiu patirtas mokymosi išlaidas, todėl jo pateikiama motyvacija, kad tokios informacijos neturėjo yra niekuo nepagrįsta.

39. Pareiškėjui dar tarnaujant profesinėje karo tarnyboje (iki išleidimo į atsargą) buvo surašyta 2017 m. birželio 6 d. Kario mokymo, profesinio parengimo kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. PP-32, kurioje buvo nurodyta grąžintina 634,78 Eur suma. Su šia pažymą pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas ir šios pažymos pagrindu jis buvo įpareigotas grąžinti 634,78 Eur.

40. KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Nurodo, kad šioje įstatymo nuostatoje aiškiai nustatyta, kad išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautiems metams atsižvelgiant į privalomai ištarnautinus metus, tačiau pabrėžtina, kad niekur nėra pasakyta, jog išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautam laikui (ar dienų skaičiui). Todėl, Lietuvos kariuomenės teigimu, pareiškėjo skundo motyvai, jog jam mokymo išlaidos turi būti mažinamos atsižvelgiant į ištarnautų dienų skaičių, yra nepagrįsti.

41. Paaiškina, kad pareiškėjui savo iniciatyva nutraukus savanoriškai sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir ankščiau laiko pabaigus tarnybą, jis KAM įsakymu pagrįstai ir paskirtas atlikti šią tarnybą rezerve, tačiau kartu pažymi, kad šios pareigos vykdymas neatleidžia pareiškėjo nuo teisės aktais (KTĮ 44 str. 2 d.) nustatytos pareigos atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, jeigu prieš terminą nutraukiama (šiuo atveju) būtent profesinės karo tarnybos sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas kario iniciatyva ir jo pareiga grąžinti mokymosi išlaidas.

43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. P-759 „Dėl vyr. jrv. G. B. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta grąžinti mokymo išlaidas 634,78 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

44. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Nurodė, kad turėjo būti taikomos KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos sąlygos, kuomet mokymosi išlaidos neatlyginamos; iš jo negali būti reikalaujama išlaidų atlyginimo ir dėl to, kad jis buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve, pareiškėjo nuomone, kursai buvo visiškai nereikalingi ir jokios naudos nedavė, į kursų kainą buvo įskaičiuotos šaudmenų ir personalo išlaidos (6 089,19 Eur), grąžintina suma turėjo būti paskaičiuota proporcingai ne už metus, bet tik už likusias neištarnautas 211 dienų.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 26 d. Nr. ST-752 (tęsinys), kuri pareiškėjo sutikimu buvo pratęsta iki 2020 m. lapkričio 26 d. PKT sutartis buvo sudaryta vadovaujantis įstatymu – KASOKTĮ 31 straipsniu, įtvirtinančiu, kad Profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sutartis, sudaryta įstatymo pagrindu, pasižymi tuo ypatumu, kad jos šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo sąlygas, didžiąją dalimi nulemia KASOKTĮ ir su šiuo įstatymu susijęs teisinis reglamentavimas bei tikslai, kuriems pasiekti ji sudaryta. Tiek šalių diskrecija susitarti dėl sutarties vykdymo sąlygų, tiek galimi šalies (pareiškėjo) tam tikri subjektyvūs lūkesčiai yra reglamentuojami viešosios teisės (konkrečiu atveju – administracinės teisės) normų, todėl ginčams, kilusiems iš tokios sutarties įgyvendinimo, tarp jų ir dėl PKT sutarties nutraukimo, paprastai negali būti taikomos privatinės (civilinės, darbo, kt.) teisės normos ir principai. Pareiškėjas, tiek sudarydamas PKT sutartį, tiek ją siekdamas nutraukti, turėjo aiškiai suvokti jos sudarymo tikslą, vykdymo sąlygas ir savo atsakomybės mastą bei galimas sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5053-492/2017). Pareiškėjo dalyvavimas atsakovo organizuojamuose mokymuose laikytinas neatsiejama Profesinės karo tarnybos sutarties vykdymo sąlyga, tai laikytina pareiškėjo pareiga ir negali būti siejama su jo laisvu valiniu pasirinktu tiek mokymų pobūdžio, tiek sutikimo į juos vykti aspektu.

46. Kario išlaidų grąžinimą reglamentavusio KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 44 str. 3 d.).

47. Pareiškėjas, aiškindamas KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių, nepagrįstai nurodo, kad minėta įstatymo norma įtvirtina du savarankiškus PKT sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus – t. y. vieną dėl svarbių priežasčių, ir kitą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kario valios ir nepašalinamų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymo normos lingvistinė išraiška niekaip nepagrindžia galimybės aiškinti esant įtvirtintus alternatyvius PKT sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus; įstatymo leidėjo vartojamas jungtukas „ir“, priešingai, patvirtina, kad tai tam pačiam PKT sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindui taikytinos būtinosios sąlygos, kas reiškia, kad priežastys turi būti ir svarbios, ir susiję su nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis. Tokio teisės normos aiškinimo yra nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinę bylą Nr. A-1086-756/2017, Nr. A-4171-492/2016, kt.).

48. Pareiškėjo 2017 m. gegužės 23 d. prašyme nurodytas PKT sutarties nutraukimo priežastis (sunki materialinė padėtis, būsto nuoma, slegiantys finansiniai įsipareigojimai bankui, susiklosčiusios asmeninės priežastys šeimyniniame gyvenime su partnere, sprendimas keisti profesiją ir ieškoti geriau apmokamo darbo) pagrįstai tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nepatenkančias į svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, numatytų Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 2.1 punkte, sąrašą.

49. Karo tarnyba rezerve KPĮ apibrėžta kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose (KPĮ 2 str. 20 d., KASOKTĮ 2 str. 28 d.). Asmenys nuo 19 m. iki 55 m., kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą – karo prievolę (KPĮ 2 str. 8 d., 21 str. 2 d. 2 p.), t. y. privalo atlikti teisės aktų nustatytą pareigą valstybei. Taigi pareiškėjas pagal paminėtas įstatymų nuostatas teisėtai yra paskirtas atlikti tarnybą rezerve. Atsakovas pagrįstai teigė, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2–4 dalyse, kurios reglamentuoja kario parengimo išlaidų grąžinimą, nėra nustatyto atvejo (sąlygos), jog atleistas profesinės karo tarnybos karys, įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taip pat paminėtose KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatose nėra numatytos sąlygos, kad nuo šios pareigos yra atleidžiama ir kai karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigotų atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASOKTĮ 2 str. 16 d.). Taigi KASOKTĮ 44 straipsnyje nėra nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti jo mokymui išleistas lėšas.

50. Kuomet pareiga atlyginti kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas nustatyta įstatymu, sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio ir pagrįstumo reikšmingomis laikytinos tos sąlygos, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme. Aptariamu atveju tai reiškia, kad išlaidų atlyginimas ribojamas tam tikrais terminais ir jos turi būti susiję su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, tačiau pareiga atlyginti išlaidas įstatyme nėra siejama su konkrečios profesijos ar kvalifikacijos įgijimu, karinio laipsnio gavimu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad paskirti kursai jam buvo visiškai nereikalingi, nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės.

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (Vyriausybės įgaliotos institucijos) 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių 26 ir 27 punktais, pareiškėjo mokymui, profesiniam parengimui ir kvalifikacijos kėlimui buvo apskaičiuota išleista 634,78 Eur suma, įrašyta į ginčijamo atsakovo įsakymo 3 punktą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos buvo skirtos pareiškėjo mokymui, profesiniam parengimui ir kvalifikacijos tobulinimui ir kad jos patenka į įstatymu nustatytus laikotarpius.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, kad grąžintinos išlaidos turi būti paskaičiuotos proporcingai likusiam tarnauti laikui, kuris būtų skaičiuojamas ne metais, bet dienomis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apskaičiuotos mokymo išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams. KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Krašto apsaugos ministerijos (Vyriausybės įgaliotos institucijos) 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtinto Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo 17 punktas analogiškai nustato, kad apskaičiuotos mokymo išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus.

53. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grąžintinų išlaidų pagrįstumo ir dydžio, rėmėsi Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. FS-589 su priedais pateiktais detaliais apskaičiavimais. Atmestini apelianto teiginiai, kad į MG-3 kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursų kainą, kuri sudarė 29 833,20 Eur, buvo nepagrįstai įtrauktos personalo išlaidos, kurios sudaro 6 089,19 Eur, bei šaudmenų išlaidos, nes, pasak pareiškėjo, J. L. mokymo centro personalas tarnybinį atlyginimą gauna nepriklausomai nuo to, ar yra organizuojami kursai. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo 9 punkte yra įtvirtinta, kad į kursų kainą įskaitomos praktiniams užsiėmimams aprūpinti reikalingos materialinės vertybės (tarp jų ir ginčijamos išlaidos šaudmenims), personalo išlaidos, taigi minėtos išlaidos į pareiškėjo mokymų kainą įtrauktos pagrįstai, apskaičiuotos remiantis galiojančiais teisės aktais.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė