2022-01-13 Nr. AB-1135-3-61-3-00804-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-89-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo „Dėl likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija 2021 m. vasario 19 d. sprendimu „Dėl likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltų kandidatų“ įpareigojo pareiškėją per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“. Pareiškėja paaiškino, kad Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius), 2021 m. sausio 28 d. išnagrinėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėja ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. Komisija, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, ginčijamu Sprendimu pripažino, kad pareiškėja, kandidatė Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67, politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas. Sprendimu pareiškėja buvo įpareigota kaip auką gautus 2 900 Eur per 20 dienų pervesti į valstybės biudžetą.

3. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 8 straipsnis numato kitų (ne partijų) savarankiškų politinės kampanijos dalyvių finansavimo šaltinių baigtinį sąrašą ir vienas iš jų, paminėtas 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – politinių partijų aukos, o Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) 22 straipsnio 4 dalyje išvardinti asmenys, turintys teisę aukoti politinės kampanijos dalyviams, tarp jų yra ir politinės partijos. Todėl partijos „Tvarka ir teisingumas“, turinčios likviduojamos partijos statusą, veiksmas paaukoti savarankiškos politinės kampanijos dalyviui, t. y. pareiškėjai, 2 900 Eur, pareiškėjos nuomone, neprieštarauja Finansavimo įstatymui ir Politinių partijų įstatymui. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. sausio 20 d. auditoriaus, tikrinusio pareiškėjos, kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyvės Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67, finansavimą, ataskaitos priedo pirmos lentelės 4 punkte teigiama, jog nenustatyta Finansavimo įstatymo pažeidimų priimant aukas.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams. Sprendimo 1 punkte konstatuota, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“, 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. pervedusi lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, tame tarpe ir pareiškėjai, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Kadangi likviduojamos politinės partijos lėšų aukojimas kandidatų politinėms kampanijoms nėra susijęs su politinės partijos veiklos nutraukimu bei nebuvo numatytas sprendime likviduoti partiją „Tvarka ir teisingumas“, atsakovo vertinimu, dalis partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto, pažeidžiant Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, buvo paskirstyta buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad sandorių, juridinio asmens organų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir Civilinis kodeksas), todėl tik nuginčijus šiuos sandorius teisme galima teigti, jog partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo aukoti pareiškėjos politinei kampanijai. Atsakovo teigimu, kandidatų finansavimas nepatenka į Civilinio kodekso reguliavimo sritį, be to, Komisija kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad likviduojama politinė partija „Tvarka ir teisingumas“, pažeisdama Politinių partijų įstatymo reikalavimus, skirstė lėšas buvusiems partijos nariams.

7. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos metu buvo patikrintas nepriklausomo auditoriaus, kuris nenustatė Finansavimo įstatymo pažeidimų. Šiuo aspektu atsakovas pažymėjo, kad auditoriai nėra įgalioti konstatuoti Finansavimo įstatymo pažeidimų. Pagal suformuluotą techninę užduotį auditorius gautas aukas tikrina tik ribota apimtimi, t. y. ar yra aukas pagrindžiantys dokumentai ir ar jos (aukos) gautas iš teisėtų finansavimo šaltinių pagal Finansavimo įstatymo 7 ir 8 straipsnius. Minėtas įstatymas leidžia priimti aukas iš politinių partijų, tačiau jame nėra reglamentuotas likviduojamos politinės partijos statusas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos L. J. skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2021 m. sausio 28 d. Komisijos Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nario skundą, paruošė pažymą Nr. 3-20 (1.2), kurioje konstatavo, kad pareiškėja ir kiti keturi savarankiškai rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanijoje dalyvavę kandidatai gavo nepriimtinas aukas ir jas panaudojo rinkimų kampanijai. Komisija, atsižvelgdama į Kontrolės skyriaus pažymą, ginčijamu Sprendimu pripažino, kad pareiškėja, kandidatė Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67, politinei kampanijai finansuoti priėmė ir panaudojo nepriimtinas aukas, todėl įpareigojo pareiškėją 2 900 Eur, gautus kaip auką, per 20 dienų pervesti į valstybės biudžetą.

10. Teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Politinių partijų įstatymo ir Finansavimo įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams (Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir to pareiškėja neginčija, jog likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 6 d. savarankiškai politinės kampanijos dalyvei – pareiškėjai, vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje Nr. 67 registruotai kandidatei, pervedė 2 900 Eur.

12. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad pareiškėjai, kaip politinės kampanijos dalyvei, paaukoti 2 900 Eur neprieštaravo Finansavimo įstatymui ir Politinių partijų įstatymui; 2020 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas politinių partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)“ ir visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ susitarimas „Dėl teisinio ir politinio partijų susijungimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriame teigiama, jog po partijų ir visuomeninio susijungimo likę veikiantys juridiniai asmenys visokeriopai rems partijos „Laisvė ir teisingumas“ politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių, teismas nurodė, kad iš šio Susitarimo turinio matyti, jog Susitarimo pasirašymo metu pareiškėja buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė, dalyvavo 2020 m. gegužės 27 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta kongreso darbotvarkė, numatanti partijos likvidavimą, pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti 2020 m. birželio 6 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata draudžianti partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“, 2020 m. rugpjūčio 4–6 dienomis pervedusi lėšas savarankiškai 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvei – pareiškėjai, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies draudimą politinės partijos turtą ir lėšas skirstyti jos nariams ir pareiškėja šių lėšų priimti negalėjo, nes žinojo apie partijos likvidavimą. Konstatavus, kad pareiškėja partijos „Tvarka ir teisingumas“ lėšų priimti neturėjo teisinio pagrindo, Komisija pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 12 dalį turėjo teisėtą pagrindą priimti Sprendimą įpareigoti politinės kampanijos dalyvį panaudotų lėšų ar nepiniginės aukos dydžio sumą per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

14. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAI) 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

15. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, darė išvadą, kad Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pripažino, kad Komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.

17. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo auką, kuri buvo registruota, patikrinta ir panaudota pareiškėjos rinkiminei kampanijai pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, nepagrįsta išvada, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ skirstė partijos lėšas savo nariams. Partija „Tvarka ir teisingumas“ šias lėšas aukojo, nes pagal Politinių partijų įstatymą ir Finansavimo įstatymą likviduojamai partijai tai daryti neuždrausta, jei nepažeidžiamas Civilinio kodekso 2.111 straipsnis. Pareiškėja pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog buvo pažeistos kreditorių teisės, todėl mano, jog teismo išvada, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta.

18. Pareiškėjos nuomone, auka iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ yra tinkamas finansavimo šaltinis, minėta partija turi visas teises aukoti lėšas politinės kampanijos dalyviams kaip ir kitos politinės partijos, todėl teismo išvada, kad pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį pareiškėja negalėjo priimti partijos „Tvarka ir teisingumas“ aukos prieštarauja Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir yra nepagrįsta bei neteisėta.

19. Atsakovas Komisija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis ir mano, jog teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, teismo sprendimas yra tinkamai argumentuotas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, teigdama, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, skunde nepaaiškino, kodėl teismo sprendime nurodytos teisės normos yra pritaikytos neteisingai. Savo skundą pareiškėja grindė jau anksčiau savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

22. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų, jog ji buvo partijos kreditorė ir turi teisę gauti likviduojamos partijos turto dalį. Pareiškėja savo skunde neigia, kad buvo pažeistos kreditorių teisės. Partija „Tvarka ir teisingumas“ savo likvidavimo dokumentuose nurodė, kad nebeturi galimybių vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir dėl to turi nutraukti savo veiklą dėl blogos finansinės padėties, todėl pareiškėja 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinėje kampanijoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ buvo finansuojama pažeidžiant Civilinio kodekso nuostatas bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo dokumentus.

23. Atsakovas nurodo, kad pagal turimą medžiagą pareiškėja, kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė, 2020 m. gegužės 27 d. dalyvavo partijos tarybos posėdyje, kuriame patvirtinta kongreso darbotvarkė, numatanti partijos likvidavimą, buvo kviečiama dalyvauti 2020 m. birželio 6 d. partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma įstatymo nuostata draudžianti partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuometinio pirmininko R. Ž. pasirašyto Susitarimo įgyvendinimas pažeidė Politinių partijų 22 straipsnio 2 dalį, nes likviduojamos partijos lėšos buvo pervestos susitarimo pasirašymo metu partijai priklausiusiems asmenims (jos tuometiniam pirmininkui ir tuomečiams partijos nariams, įskaitant pareiškėją), nors Susitarimo pasirašymo metu buvo žinoma, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ bus likviduojama ir turimas lėšas galės naudoti tik pagal Civilinio kodekso 2.111 straipsnį.

24. Atsakovo teigimu, tai, kad pareiškėja vėliau galimai nutraukė savo narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“, nekeičia situacijos vertinimo, nes tokiu būdu buvo siekiama išvengti įstatymo reikalavimų (Civilinio kodekso 2.111 straipsnio) taikymo pareiškėjos atžvilgiu. Susitarimas iš esmės buvo įgyvendintas paskirstant partijos turtą partijos nariams, pažeidžiant Politinių partijų 22 straipsnio 2 dalį, todėl Likvidavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas rėmėsi neteisėtu teisiniu pagrindu. Pareiškėja, būdama partijos „Tvarka ir teisingumas“ nare ir žinodama, kad pagal Susitarimą jai likviduojama partija paskirs savo turto dalį, tokios aukos priimti negalėjo, o priimdama tokią auką pažeidė Finansavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimo „Dėl likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ 2 ir 4 punktų, kuriais pareiškėja įpareigota per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pervesti į valstybės biudžetą 2 900 Eur sumą, lygią gautai ir priimtai aukai iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad ji iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo auką jos rinkiminei kampanijai, o ne likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto dalį. Pareiškėjos nuomone, auka iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ yra tinkamas finansavimo šaltinis, minėta partija turi visas teises aukoti lėšas politinės kampanijos dalyviams kaip ir kitos politinės partijos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Finansavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį pareiškėja negalėjo priimti partijos „Tvarka ir teisingumas“ aukos prieštarauja Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir yra nepagrįsta bei neteisėta.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ gavo 2 900 Eur. Tačiau ginčas kyla, ar ši pinigų suma gali būti laikoma auka rinkiminei kampanijai, ar visgi tai yra likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto dalis.

29. Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Taigi, politinė partija steigiama pirmiausia savo narių politiniams interesams tenkinti, be kita ko, jų rinkiminėms kampanijoms remti. Antra vertus, Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad politinės partijos turi teisę aukoti iškeltų kandidatų ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms, reiškia, kad politinės partijos gali aukoti ne tik savo nariams, bet ir kitiems kandidatams. Tai patvirtina ir Finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies nuostatos. Visgi, Politinių partijų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas kartu reiškia, kad likviduojama partija, negalinti tęsti ir vykdyti veiklos siekiant valdžios, t. y. nebegalinti remti savo partijos narių, negali remti ir jokių kitų kandidatų, nes taip nebūtų tenkinami jos narių politiniai interesai.

30. Partija „Tvarka ir teisingumas“ turi likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą ir jos galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais, todėl dėl savo specifinio teisinio statuso partija „Tvarka ir teisingumas“ negalėjo remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja nebuvo remiama pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, o gavo likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ turto dalį (Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

31. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2 900 Eur sumą gavo iš likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“, todėl yra pagrindas išvadai, jog buvo pažeistos Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias politinės partijos turtas ir lėšos negali būti skirstomi jos nariams, be kita ko, ir buvusiems nariams, nesantiems partijos kreditoriais. Paminėtina, kad šioje byloje duomenų, jog pareiškėja buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kreditorė, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja netinkamai aiškina Finansavimo įstatymo ir Politinių partijų įstatymo nuostatas, pareiškėjos pateiktas teisės aiškinimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus teismo ir VRK sprendimus.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė