2023-02-09 Nr. BB-1076-1-01-1-05518-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-592/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05518-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Tamošaičio kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutarties, taip pat prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas S. Tamošaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo principu bei teismų praktika, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Pažymima, kad teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, taip pat nepašalino abejonių ir prieštaravimų, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie nenustatytas būtinosios ginties sąlygas. Atkreipiamas dėmesys, kad D. K. įvykio metu nesiekė nukentėjusiojo sužaloti ir jokių tyčinių veiksmų neatliko, o gynėsi tik nuo provokuojančiai agresyvaus ir puolančius veiksmus atlikusio V. K. Be to, teismai nagrinėdami bylą neatsižvelgė, kad nuteistojo veikos padarymui įtakos turėjo ir sistemingas nukentėjusiojo provokuojamas elgesys (t. y. sistemingai užstatomas nuteistojo automobilis). Kasatorių nuomone, D. K. padaryti veiksmai atitinka BK 28 straipsnyje nustatytą veikimą esant būtinosios ginties sąlygoms.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-7-94-788/2021). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydami panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti, kasatoriai nurodo, jog teismai pažeidė BPK nuostatas, tačiau iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą, jų nuomone, neteisingą įrodymų (paties nuteistojo D. K., nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. D., J. Č., J. F. parodymų, specialisto išvados, specialisto D. Banionio paaiškinimų, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimą, kartu pateikia ir savą šių įrodymų vertinimą. Minėta, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju, kasatorių paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, D. K. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Tamošaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas