0ae98015-4603-4bbc-a499-dfd5435c8638 · Vilniaus apygardos teismas

                                       Bylos Nr. 2A-1207-656/2015                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16970-2014-9                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6.; 30.2.; 121.21. (S)                                        VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                             N U T A R T I S                                           2015 m. sausio 6 d.                                                     Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų O.

I. ir B. J. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams jų nuomojamÄ butÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â n u s t a t ė :                                                    I.Bylos esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybÄ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos lygiomis dalimis parduoti ieÅ¡kovams O.

I. ir B. J. jų nuomojamÄ ir savivaldybei priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Valstybės paramos bÅ«stui įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , laikantis sÄ lygos, kad pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ kaip nuomininkams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad 1991 m. gruodžio 4 d. T. I. bei B. J. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau buto privatizavimo procedÅ«ra dėl Vilniaus miesto valdybos kaltės nebuvo baigta. 1998 m. birželio 1 d. Valstybinės komisijos, sudarytos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118 „Dėl gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiÅ¡kimams nagrinėti ir galutinėms iÅ¡vadoms teikti“ posėdžio protokolu Nr. 29 (215) buvo nutarta leisti B.

J. ir T. I. privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias ir kitas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas), tačiau Vilniaus miesto administracija delsusi tvarkyti privatizavimo dokumentus. 2007 m. lapkričio 29 d. T. I. mirė, jos turtÄ ir teises paveldėjo sÅ«nus O. I.. IeÅ¡kovai gyvena Ginčo bute ir yra Å¡io buto nuomininkai. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu privatizuoti nuomojamÄ butÄ . 2014 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovai notariÅ¡kai patvirtintu susitarimu susitarė tarpusavyje pirkti butÄ . 2014 m. vasario 12 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nusprendė siÅ«lyti pritarti praÅ¡ymui privatizuoti Ginčo butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bei pavesti Ekonomikos ir investicijų departamentui rengti dokumentus dėl leidimo privatizuoti minėtas gyvenamÄ sias patalpas, taip pat siÅ«lyta pritarti paskaičiuotai buto pardavimo kainai (1277,72 Lt). IeÅ¡kovai su buto įkainojimo aktu sutiko. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2014 m. balandžio 2 d. posėdyje nepritarė sprendimo projektui, t.y.

Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė parduoti ieÅ¡kovams nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o senaties nepritaikius – atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nenurodė jokių 2014 m. balandžio 2 d. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje priimto sprendimo, kuriuo nepritarta Tarybos sprendimo projektui privatizuoti Ginčo butÄ negaliojimo pagrindų.

Valstybės paramos bÅ«stui įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato teisę leisti privatizuoti butÄ tačiau ne imperatyviÄ pareigÄ , dėl kurios nuomininkams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ turėtų bÅ«ti leista privatizuoti butÄ . Buto privatizavimo klausimas buvo apsvarstytas teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo priimtas teisėtas sprendimas.

Savivaldybės tarybos nariai yra laisvi apsisprendžiant dėl balsavimo ir negali bÅ«ti įtakojami, tad ir balsuodami 2014 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto Tarybos posėdyje Nr. 53 Tarybos nariai priėmė savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ , atsižvelgdami į savivaldybės tarybos nario mandato turinį. Abu ieÅ¡kovai nėra tinkami privatizavimo subjektai, nes 1991 m. gruodžio 5 d. tarp ieÅ¡kovo B. J. ir T. I. buvo sudarytas susitarimas, kad Ginčo butas bus privatizuojamas T. I. vardu, taigi ieÅ¡kovas B. J. neturi teisės privatizuoti minėto buto, nes buvo susitaręs, kad butas bus privatizuotas T.

I. vardu. IeÅ¡kovas O. I. taip pat neįgijo teisės privatizuoti buto, nes Valstybinės komisijos nutarimu tokia teisė suteikta tik T. I. kaip asmeninė teisė, o iÅ¡ 2011 m. balandžio 21 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad O. I. paveldėjo tik T. I. pinigines lėšas banko sÄ skaitoje, tačiau daugiau jokių teisių į mirusiosios turtÄ nepaveldėjo. Seimo Valstybinė komisija sprendimÄ leisti privatizuoti Ginčo butÄ priėmė 1998 m. birželio 1 d., o atsakovai į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Å¡io buto privatizavimo pagal šį leidimÄ kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 23 d., t.y. praėjus daugiau nei 14 metų po Å¡io sprendimo priėmimo, o Å¡iuo metu galiojantis LR Civilinis kodeksas numato 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris turėtų bÅ«ti pasibaigęs 2011 m. gegužės 31 d.

                                   II. Teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kovais B. J. ir O. I. buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo lygiomis dalimis sutartį pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė.Teismas nurodė, kad ieškinys atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atžvilgiu atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, toliau teismas pasisako dėl ieškovo reikalavimų kitam atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei pagrįstumo. 1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima užbaigti pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Å io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ tuo atveju, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.

Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Sprendžiant ar ieÅ¡kovai įgijo subjektines teises privatizuoti ginčo butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ir jų teisės gali bÅ«ti ginamos Valstybės paramos bÅ«stus įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bÅ«tina nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme nustatytas privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovai, kaip subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo Atsakovas nurodė, jog teisę privatizuoti ginčo butÄ Ä¯gijo T. I., tokia teisė yra asmeninio pobÅ«džio, todėl nei ieÅ¡kovas B. J., nei O. I., nėra tinkami subjektai ginčo butui privatizuoti. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Subjektinė teisė privatizuoti butÄ savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali bÅ«ti paveldima.

Teismas konstatavo, kad abu ieÅ¡kovai yra tinkami ginčo buto privatizavimo subjektai, nes ieÅ¡kovas B. J. subjektinę teisę privatizuoti ginčo butÄ Ä¯gijo įstatymo nustatytais pagrindais kaip buto nuomininkas, o ieÅ¡kovas O. I. tokiÄ teisę paveldėjo iÅ¡ savo motinos T. I..Atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį nepagrįstas. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.Byloje nustatyta, kad dėl ginčo buto privatizavimo T. I. ir B. J. kreipėsi dar 1991 metais, tačiau procedÅ«ra nebuvo baigta ne dėl pastarųjų asmenų kaltės. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija priėmė sprendimÄ leisti T. I. ir B. J. ginčo butÄ ir tokiu bÅ«du buvo sudarytos prielaidos privatizavimo procedÅ«rai pabaigti, tačiau iki pakartotino ieÅ¡kovų atstovo kreipimosi į atsakovÄ dėl buto privatizavimo 2013 metais, jokie veiksmai iÅ¡ atsakovo pusės nebuvo atlikti.

Po ieÅ¡kovų atstovo kreipimosi atlikti veiksmai, jų tarpe ginčo buto įkainojimas ir susipažindinimas ieÅ¡kovų su paskaičiuota kaina, sudarė ieÅ¡kovams pagrįstus lÅ«kesčius, kad jų teisės į buto privatizavimÄ bus įgyvendintos. Tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nepritarus ginčo buto pardavimui, ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieÅ¡kovai nepraleido įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ , nes iki 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog jų teisės į ginčo buto privatizavimÄ bus realizuotos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino B. J. tinkamu ieÅ¡kovu, kuris turi teisę privatizuoti ginčo butÄ . LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. imperatyviai numatė, kad buto nuomininkais ir jo Å¡eimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku.

Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 1991-12-05 tarp B. J. it T. I. susitarimas, kad ginčo butas bus privatizuojamas T. I. vardu.2.Seimo sudarytos Valstybinės komisijos sprendimas dėl ginčo buto privatizavimo buvo priimtas 1998-06-01, tačiau ieškovai į Vilniaus miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo kreipėsi tik 2013 metais, t.y. praėjus 15 metų. Po 1998-06-01 ieškovai nesiėmė jokių veiksmų siekdami pasidomėti buto privatizavimo eiga ar ginčyti galimai pažeistų teisių.

Aplinkybė, jog tai buvo padaryta po 15 metų nėra laikytina protingu terminu turėti „pagrįstų lÅ«kesčių“, jog butas bus privatizuotas. Svarbi aplinkybė, kad 2001-05-31 T. I. ir B. J. su atsakovu pasirašė ginčo buto nuomos sutartį. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas ir T. I. suprato, kad ginčo butas nėra privatizuotas ir nesiekė ginti galimai pažeistų savo teisių į buto privatizavimÄ . 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2011-05-31. IeÅ¡kovai neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenurodė praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ laikė 2014-04-02 ir konstatavo, kad ieÅ¡kovai iki Å¡ios datos turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad jų teisės į ginčo buto privatizavimÄ bus realizuotos.3.Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės taryba turtu disponuoja LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. 81 str. nustatė, kad turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-04-02 priėmė sprendimÄ nepritarti sprendimo dėl ginčo buto privatizavimo projektui, tačiau Å¡is sprendimas nenuginčytas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali vykdyti ginčo buto pardavimo, nes pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir atsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:1.Valstybinė komisija padarė galutinę iÅ¡vadÄ , kad B. J. ir T.

I. turi teisę privatizuoti ginčo butÄ . Pretendentai buvo pasirašę notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ dėl ginčo buto privatizavimo. Valstybinės komisijos sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas. 2014-01-29 susitarimas privatizuoti ginčo butÄ buvo sudarytas žodiniu atsakovo darbuotojo nurodymu, nors nebuvo bÅ«tinas. IeÅ¡kovai tokį susitarimÄ sudarė, nenorėdami ginčų.2.Astsakovui neįgyvendinus ieÅ¡kovų teisės privatizuoti ginčo butÄ , ieÅ¡kovų atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 str. 5 d.).

3. Butų privatizavimo įstatymas yra specialus įstatymas LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, todėl taikytinas specialusis įstatymas.4. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-04-02 sprendimas nepritarti sprendimo dėl ginčo buto privatizavimo projektui yra niekinis nes atsisakyta vykdyti imperatyvų įstatymo reikalavimÄ . LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos, kurioms įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.

Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylÄ tik apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais pagrindais.          Dėl tinkamo ieÅ¡kovo              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012 kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino: „Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentas, kad teisė reikalauti pripažinti teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis ginčo butÄ yra asmeninio pobÅ«džio ir tiesiogiai susijusi su R.

V. asmeniu, laikytinas nepagrįstu. Paveldimų teisių sÄ raÅ¡as apibrėžtas CK 5.1 straipsnyje: paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad subjektinė teisė privatizuoti butÄ savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali bÅ«ti paveldima.Specialiojo teisės akto (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad Å¡i teisė nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebÅ«ti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymÄ Ä¯sigyti kitas gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-342/2004;2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-694/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-254/2008). Atsižvelgiant į tai, kad R. V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butÄ , tačiau Å¡ios teisės neįgyvendino, jo įpėdinis, neprivatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, gali įgyvendinti iÅ¡ R.

V. paveldėtÄ reikalavimo teisę įsigyti butÄ lengvatine tvarka.“          Nqagrinėjamoje byloje turtinė teisė privatizuoti Ginčo butÄ atsirado T. I. bei B. J. 1991 m. gruodžio 4 d. kreipimosi į Vilniaus miesto valdybÄ dėl ginčo buto privatizavimo pagrindu. IeÅ¡kovas O. I. yra T. I. sÅ«nus, todėl kaip įstatyminis pirmos eilės įpėdinis paveldėjo T. I. turtÄ , įskaitant turtinę teisę privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovų atitikimÄ Butų privatizavimo įstatymo reikalavimams įvertino Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija, kuri 2014-02-12 posėdžio protokoliniu sprendimu Vilniaus miesto savivaldyb4s tarybai (Nr.A16-110/14(2.1.28-AD4) siÅ«lė pritarti praÅ¡ymui privatizuoti ginčo butÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis, jei ji ir bÅ«tų suėjusi, neturėtų bÅ«ti Å¡ioje byloje argumentu ieÅ¡kiniui atmesti – ieÅ¡kinio senatis nepaneigia ieÅ¡kovės teisės, kuri jai buvo suteikta įstatymu, įgyvendinimo, nes Å¡ios teisės įgyvendinimui pareiga įstatymu buvo uždėta ne tik ieÅ¡kovei, tačiau ir institucijoms, kurių balanse buvo butai (Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 2 d.). 1998 m. birželio 1 d. Valstybinei komisijai davus leidimÄ nuomininkams B. J. ir T.

I. baigti įforminti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo dokumentus, atsakovas privalėjo ne vėliau kaip per dvi savaites įforminti gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo dokumentus. Tokia atsakovo pareiga buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290p „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“ 4 punkte, pagal kurį ministerijos, kitos valstybės tarnybos, miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, gavusios teigiamÄ valstybinės komisijos iÅ¡vadÄ , privalo ne vėliau kaip per dvi savaites įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, gavęs valstybinės komisijos teigiamÄ iÅ¡vadÄ , per dvi savaites neįformino gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutarties su nuomininke T. I., nors pagal nurodyto Vyriausybės potvarkio Nr. 290p 4 punktÄ privalėjo tai padaryti. 2000 m. Civilinio kodekso 1.127 str. 5 d. nustato: „Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .“ Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo T.

I. bei ieškovų aktyvumo įgyvendinant savo subjektinę teisę, atsakovas nevykdė teisės aktuose nustatytos imperatyvios pareigos paruošti dokumentus Ginčo buto privatizavimui, todėl, esant tęstiniam ieškovų teisių pažeidimui, ieškinio senaties terminas nepraleistas.              Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos diskrecijos teisės              Teismų praktikoje pripažįstama, kad Butų privatizavimo santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai nepriklausomai nuo, kad privatizavimo santykiuose dalyvaujančios viešojo administravimo institucijos priima individualius viešojo administravimo aktus.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai civilinę subjektinę teisę privatizuoti Ginčo butÄ Ä¯gijo T. I. bei B. J. 1991 m. gruodžio 4 d. kreipimosi į Vilniaus miesto valdybÄ dėl ginčo buto privatizavimo pagrindu bei Valstybinės komisijos, sudarytos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118 „Dėl gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiÅ¡kimams nagrinėti ir galutinėms iÅ¡vadoms teikti“ 1998 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo Nr. 29 (215) sprendimu leisti B.

J. ir T. I. privatizuoti nuomojamÄ Ginčo butÄ . IeÅ¡kovų įgyta civilinė subjektinė teisė privatizuoti Ginčo butÄ Ä¯gyvendintina nepriklausomai nuo atsakovo valdymo organų sprendimų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas nepritarti Ginčo buto įkainojimo akto tvirtinimo ir Å¡ių patalpų pardavimui teisinės reikÅ¡mės neturi ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo atskirai ginčyti nėra pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai įgyvendindami mandato suteiktÄ diskrecijos teisę turi laikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Butų privatizavimo įstatymas yra specialus įstatymas LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, todėl taikytinas specialusis įstatymas. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-04-02 sprendimas nepritarti sprendimo dėl ginčo buto privatizavimo projektui yra niekinis nes atsisakyta vykdyti imperatyvų įstatymo reikalavimÄ . LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos, kurioms įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.

Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo iÅ¡davusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,                                        n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Andrius Ignotas                                                                  Zita Smirnovienė                                                                  Asta Radzevičienė