2025-02-19 Nr. AB-3158-3-61-3-03448-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-1-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03448-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Č. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1206-811/2023 pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui K. Č. dėl susidariusios skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo K. Č. priteisti 47 780,62 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško skolos sugrąžinimo.

2. Agentūra paaiškino, kad 2016 m. balandžio 22 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 „Dėl 2016 m. sausio 13 d. paramos sutarties Nr. 21EA-KP-15-1-05292-PR001 pakeitimo“ (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuria atsakovas iš I. N. perėmė visus paramos sutartyje numatytus įsipareigojimus ir tapo paramos gavėju.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad projektas buvo įgyvendintas. Bendra išmokėta paramos suma – 47 780,62 Eur. 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išmokėta 19 764,62 Eur pagal pirmąjį mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KP-15-1-05292-MP001, o 2017 m. gegužės 10 d. – 28 016 Eur pagal antrąjį mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KP-15-1-05292-MP002.

4. Agentūra nurodė, kad įtarusi paramos gavėjo (atsakovo) padarytų įgyvendinto projekto pažeidimų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Pareiškėja paaiškino, kad grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – atlikus pažeidimo tyrimą nustatytas pažeidimas – sąmoningai pateikta neteisinga informacija ir sąmoningai nuslėpta informacija, turinti reikšmės išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.

5. Agentūra pabrėžė, kad atsakovo projektui buvo atlikta net 12 patikrų vietoje, nuolat būdavo nustatinėjami neatitikimai, taip pat 2022 m. gegužės 2 d. atsakovas, pateikdamas pareiškėjui nuotraukas apie tai, jog trūkumai yra pašalinti ir parkas sutvarkytas, ne tik kad nepašalino neatitikimų ir parko nesutvarkė, bet dar ir pateikė neteisingą informaciją, t. y. siekdamas pagrįsti neva dėtas pastangas įrodyti, jog įvykdė prašymą ir neatitikimus pašalino, žinodamas, kad parko nesutvarkė, siekdamas išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, pateikė nuotraukas Agentūrai, vadovaujantis teisės aktais, buvo pritaikyta sankcija – 47 780,62 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant paramos sutartį, papildomai taikant sankciją – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad su 2021 m. gegužės 19 d. raštu (reg. Nr. BRK-5655) kreipėsi į atsakovą ir informavo, jog 2021 m. balandžio 27 d. atlikus atsakovo užbaigto projekto patikrą vietoje, nustatė, jog link poilsio parko nėra įrengtos informacinės rodyklės, sunkus priėjimas, medinio tako lentelės sulūžusios, takai nenušluoti, ant medinio tako užvirtę medžiai ir šakos; įgyvendinimo vietoje nėra vieno suolo, kiti du suolai rasti sulūžę, medinio tualeto konstrukcija pažeista, po tualetu yra žvėrių ola, nesaugu naudotis, nupuvusi ir nugriuvusi medinė informacinė rodyklė, rastos penkios medinės skulptūros vietoje septynių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, Agentūra atsakovui priminė, kad Susitarimo Nr. 13.1.15 papunktyje yra nustatyta, jog atsakovas privalo užtikrinti visų kitų žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) nustatytų įsipareigojimų laikymąsi, taip pat Susitarimo Nr. 13.1.1 papunktyje yra nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, jei reikalavimas apdrausti turtą nebuvo taikomas, atsakovas įsipareigoja savo lėšomis atstatyti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir neblogesnių techninių parametrų.

7. Agentūra nurodė, kad atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 3 d. ištaisyti nustatytus trūkumus ir apie tai informuoti Agentūrą, pridedant tai patvirtinančius dokumentus (fotografijas). K. Č. 2021 m. birželio 3 d. raštu (reg. Nr. GDP-2154) pareiškėją informavo, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki birželio 2 d. parkas buvo sutvarkytas: nušienautos laužavietės, žaidimo aikštelės, pakeista apie 500 sulūžusių takų lentelių, nuvalyti takai, žaidimų aikštelės, sutaisyti stalai ir suolai, pastatytas naujas suolas, pašalinti keturi ant takų nuvirtę medžiai, sutaisyti tualetai, atstatyta medinė informacinė rodyklė, parke bus septynios skulptūros. Prie rašto atsakovas pateikė tai įrodančias fotonuotraukas, kuriose matosi minėtame rašte nurodyti atlikti darbai ir ištaisyti neatitikimai.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. sausio 10 d. rašte (reg. Nr. BRK-294) K. Č. paprašė per 20 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos ištaisyti neatitikimus, tačiau atsakymo per šį terminą iš atsakovo nesulaukė. 2022 m. vasario 17 d. atlikus užsakomąją patikrą vietoje, pagal surinktą tyrimo medžiagą buvo nustatyta, kad projekto įgyvendinimo vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., t. y. (duomenys neskelbtini)seniūnijos Grigiškio kaime, viduryje miškų yra įrengtas „Grigiškio parkas“. Į parką neveda joks kelias – vieta iš trijų pusių yra apsupta mišku, o likusi pusė, kurioje turėtų būti įėjimas į parką, ribojasi su aktyviai naudojama žemės ūkio paskirties žeme.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 25 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė ištaisyti patikros metu nustatytus trūkumus bei pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra sudarytos galimybės visuomenei privažiuoti / prieiti prie projekto lėšomis įrengto parko. 2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu buvo gautas K. Č. atsakymas, kad jis 2022 m. vasario 27 d. rašto negavo, be to, buvo pažymėta, jog nėra ir nebuvo sudaroma jokių kliūčių visuomenei laisvai bei nemokamai naudotis projekto lėšomis įrengtu parku. Atsakovas nurodė, kad projekte nėra numatytas kelio tiesimas, o privažiavimas prie įkurto parko yra per privačius žemės sklypus.

10. Agentūra pabrėžė, kad šios aplinkybės nėra pasikeitusios nuo paraiškos padavimo dienos. Pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. pakartotinai atsakovui nustatė terminą ištaisyti patikros metu nustatytiems trūkumams. K. Č. 2022 m. kovo 24 d. Agentūrai atsakė, kad parko tvarkymo darbai yra numatyti 2022 m. balandžio mėnesį, juos numatyta baigti ne vėliau kaip gegužės 1 d.; anksčiau pradėti darbų nėra galimybių dėl gamtinių sąlygų (įšalas, sniegas). Atsakovui buvo nustatytas terminą iki 2022 m. balandžio 30 d. pašalinti neatitikimus.

11. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo gautas atsakovo 2022 m. gegužės 2 d. raštas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. balandžio 30 d. parkas buvo sutvarkytas, tačiau Agentūrai 2022 m. gegužės 3 d. atlikus patikrą vietoje, buvo padaryta išvada, jog K. Č. 2022 m. gegužės 2 d. Agentūrai pateikdamas nuotraukas apie tai kad neatitikimai pašalinti ir parkas sutvarkytas, ne tik kad nepašalino neatitikimų ir parko nesutvarkė, bet dar ir pateikė neteisingą informaciją, t. y. siekdamas pagrįsti neva dėtas pastangas įrodyti, kad įvykdė Agentūros prašymą ir pašalino neatitikimus, žinodamas, jog parko nesutvarkė, siekdamas išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, pateikė nuotraukas pareiškėjui.

12. Agentūra atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 konstatavo, jog pagal taisyklių nuostatas, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos. Nepriklausomai nuo asmens pasirinkto papildomo būdo, informacija apie jo pateiktą paraišką pateikiama Agentūros informacijos portale.

13. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo neskundė, todėl jis galioja ir K. Č. sukelia teisines pasekmes. Per nurodytą terminą negrąžinus skolos, atsakovui buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos.

14. Atsakovas K. Č. atsiliepimo į pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo Agentūros prašymą tenkino ir jai iš atsakovo K. Č. priteisė 47 780,62 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus susigrąžintos.

16. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 235.1 papunkčiu, kuriame numatyta, jog pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – Programa) paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti. Pagal Administravimo taisyklių 182 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

17. Teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių 183 punkte yra nustatyta, jog detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta sankcijų taikymo metodika ir atskirų Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ yra pažymėta, jog lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

18. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklėse taip pat yra nustatyta, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (4 p.). Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 p.).

Grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 p.).

Metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas (14 p.). Jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).

19. Teismas nustatė, kad Agentūra 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SKP-19 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas) nusprendė iš atsakovo susigrąžinti 47 780,62 Eur susidariusią skolą. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas.

20. Teismas nurodė, kad apie Sprendimą K. Č. buvo informuotas 2022 m. birželio 1 d. raštu Nr. BRK-7697, kuriame taip pat buvo nurodyta, jog atsakovas 47 780,62 Eur skolą privalo sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo, o nesumokėjus skolos nustatytu terminu, vadovaujantis Administravimo taisyklių 14 ir 15 punktais, jam bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos. K. Č. per Agentūros nurodytą terminą skolos nesumokėjo, todėl jam pagrįstai nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos visiškai bus susigrąžintos, skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir K. Č. sukelia teisines pasekmes.

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu, todėl jį tenkino ir Agentūrai iš atsakovo K. Č. priteisė 47 780,62 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

III. 22. Atsakovas K. Č. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kurį šalindamas teismo nustatytus trūkumus patikslino, ir prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1206-811/2023 bei atsakovui iš pareiškėjo priteisti jo patirtas teismo išlaidas.

23. Prašymą atnaujinti procesą atsakovas K. Č. argumentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

24. Aptaręs su proceso atnaujinimu susijusį teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, K. Č. pažymi, kad nagrinėjant bylą, buvo padaryti esminiai ir akivaizdūs materialiosios teisės pažeidimai, taip pažeidžiant teisės viršenybės principą, o tai lėmė esminių proceso klaidų padarymą. Atsakovas mano, kad procese buvo šiurkščiai pažeista jo teisė būti išklausytam, o tai lėmė neteisėtą bei nepagrįstą jo teisių apribojimą. Nurodo, kad procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami nei K. Č. gyvenamosios, nei darbo vietos adresu; dokumentai jam buvo siunčiami tik per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą, kurios atsakovas neturi nei pareigos tikrinti, nei realiai tai atliko. K. Č. akcentuoja, kad jis nėra ir nebuvo profesionalus teisininkas, todėl nei žinojo, nei galėjo numatyti, kad privalo nuolatos tikrinti EPP sistemą.

25. Atsakovas pažymi, kad jo EPP sistema buvo sukurta visai kitais tikslais ir senokai, tačiau tai niekaip nebuvo susiję su šia byla. K. Č. nuomone, tik tinkamai jį informavus apie vykstančią bylą ir gavus jo sutikimą dokumentus gauti per EPP sistemą būtent šioje byloje, būtų galima toliau dokumentus įteikti per EPP sistemą, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, teismui yra matoma, kad atsakovas dokumentų EPP sistemoje neperskaitė, todėl tokiais veiksmais buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai.

26. K. Č. nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punkte yra nustatyta, jog jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 4 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Ši nuostata netaikoma baudžiamosiose bylose, kurios nėra Teisėjų tarybos nurodytos kaip baudžiamosios bylos, nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, ir Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios vedamos vien elektronine forma, įteikiant procesinius dokumentus prokurorams, kuriems procesiniai dokumentai įteikiami per Informacinės prokuratūros sistemos ir LITEKO integracinę sąsają, taip pat administracinių nusižengimų bylose įteikiant procesinius dokumentus Administracinių nusižengimų registro tvarkytojams, kuriems procesiniai dokumentai įteikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają.

27. Atsakovas akcentuoja, kad Aprašo 22 punktas nustato, jog jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

28. K. Č. pažymi, kad Aprašo 23 punkte yra nurodyta, jog jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Atsakovas paaiškina, kad jis nėra davęs sutikimo šioje byloje procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą, o elektroniniu paštu jis taip pat nebuvo informuotas apie pradėtą bylą bei priimtus sprendimus. K. Č. taip pat nebuvo žinoma ir apie pareiškėjo priimtą sprendimą kurio apskundimo galimybę jis svarsto. Atsakovas mano, kad turėtų būti pripažinta, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą ir teisė būti išklausytam. K. Č. akcentuoja, kad Aprašo 24 punkte yra nustatyta, jog jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

30. Remdamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsniais bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigia, kad teisės išklausyti turinys yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant papildomais aspektais. Viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, kita vertus, tai administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą. K. Č. mano, kad jam nesuteikus teisės dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, kurioje buvo priimtas Sprendimas, ypatingai ribojantis jo teises bei interesus, jam nebuvo sudaryta veiksminga galimybė būti išklausytam ir dalyvauti procese, todėl buvo apribota ir teisė į gynybą.

31. Atsakovas akcentuoja, kad nors jis teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nori pastebėti, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, jog neva K. Č. neįgyvendino projekto „Grigiškio parko įkūrimas“, kurio tikslas buvo įkurti rekreacinį objektą miške. Pažymi, kad vien iš Agentūros pateiktų duomenų ir rašytinių įrodymų (fotonuotraukų), matosi, jog projektas buvo įgyvendintas ir tinkamai užbaigtas, o ginčas kilo jau prižiūrint patį objektą, kadangi pareiškėjas neatsižvelgė į tai, kad objektas yra po atviru dangumi, todėl nuolatos yra veikiamas gamtos veiksnių ir natūraliai dėvisi. Atsakovas akcentuoja, kad laikas nuo laiko atnaujino objektą ir Agentūrai siuntė tai patvirtinančias nuotraukas, kurias institucija pateikė į bylą, o tai reiškia, kad Agentūra byloje įrodė, jog objektas ne tik kad buvo įrengtas, tačiau ir buvo tvarkomas. Atsakovo nuomone, tai, kad tarp šalių ginčas kilo dėl natūralaus nusidėvėjimo ir gamtos veiksnių per daug metų, negali būti pripažinta pagrindu laikyti, jog projektas nebuvo įgyvendintas. K. Č. pažymi, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, jis pateiks išsamius paaiškinimus apie projekto įgyvendinimą ir priežiūrą.

32. Atsakovas papildomai nurodo, kad jam atsakomybė buvo pritaikyta pagal Įgyvendinimo taisyklių punktą, kuriame nustatyta, jog pagal priemonės veiklos sritį visos paramos susigrąžinimas taip pat taikomas ir tuo atveju, kai paramos gavėjas, norėdamas gauti paramą, pateikė melagingos informacijos arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos; tokiu atveju paramos gavėjas netenka teisės dalyvauti pagal priemonę ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. K. Č. pabrėžia, kad jokios klaidinančios informacijos ar duomenų jis nepateikė ir tas nebuvo nustatyta. Akcentuoja, kad ginčas kilo dėl neva netinkamai prižiūrimo jau įgyvendinto projekto, o ne dėl neteisingai ar klaidinančiai pateiktos informacijos, todėl Sprendimu buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo ir aiškinimo klaida, o tai lėmė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus.

33. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1206-811/2023.

34. Agentūra paaiškina, kad teismo sprendimą mano esant nuoseklų, detalų ir motyvuotą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti administracinės bylos Nr. eI3-1206-811/2023 procesą.

35. Agentūra kategoriškai nesutinka, kad procese buvo šiurkščiai pažeista atsakovo teisė būti išklausytam (jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylą), o tai lėmė jo teisių neteisėtą bei nepagrįstą apribojimą. Pareiškėjas pažymi, kad Aprašo 25 punkte yra nustatyta, jog naudojimosi LITEKO VEP posistemiu, taip pat procesinių dokumentų teikimo per LITEKO ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos integracinę sąsają sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės. Pacitavusi Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.1–7.3, 8, 9.1, 32 ir 34 punktų bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, Agentūra pažymi, kad duomenų / įrodymų, jog K. Č. Vilniaus apygardos administraciniam teismui siųstų dokumentų negavo, kad paskyrą būtų deaktyvavęs arba atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis bylą nagrinėjančiam teismui, pateikdamas prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, į bylą nėra pateikta. Priešingai, atsakovas nurodo, jog dokumentai jam buvo siųsti per EPP sistemą. Agentūros nuomone, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, K. Č. sutikimas gauti procesinius dokumentus savo paskyroje buvo išreikštas kai jis patvirtino, kad susipažino Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų, yra galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai procesinius dokumentus, šaukimą į posėdį bei teismo sprendimą K. Č. teikė elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP sistemą), t. y. tinkamai atsakovą informavo; šiuo atveju būtent atsakovas dėl savo paties nerūpestingų veiksmų ir aplaidumo (nepakankamai atidžiai susipažinęs su Taisyklėmis) nepasinaudojo teise būti išklausytam, o ne pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą.

36. Pareiškėjas nurodo, kad vertinant atsakovo elgesį, yra būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, o K. Č., sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje išreiškė patvirtindamas, kad susipažino Taisyklėmis, Vartotojo vadovu ir sutinka laikytis jų sąlygų, nesielgė atidžiai, rūpestingai, teisingai bei sąžiningai, savo pareigas įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl jo argumentai turėtų būti vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant pateisinti savo paties neveikimą, t. y. paskyros netikrinimą, jos nedeaktyvavimą, informacinių pranešimų neužsakymą, sutikimo neatšaukimą.

37. Agentūra pažymi, kad paslaugų vartotojai privalo susipažinti su paslaugų gavėjo paskyroje pateiktu Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis jame nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.2 pp.). Remdamasis minėto vadovo 4.6 papunkčiu, pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepakankamai atidžiai susipažinęs su šiuo vadovu, tiesiog nepasirinko kokio pobūdžio ir kokiu būdu (SMS žinute ar / ir elektroniniu paštu) informacinius pranešimus norėtų gauti, todėl jų gauti ir negalėjo.

38. Agentūra nurodo, kad apie priimtą Sprendimą K. Č. buvo informuotas 2022 m. birželio 1 d. raštu (reg. Nr. BRK-7697) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ elektroniniu paštu, neregistruotu laišku ir Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 konstatavo, jog pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos; nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie jo pateiktą paraišką pateikiama Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Pareiškėjo nuomone, K. Č. apie Sprendimą buvo informuotas ir tai buvo padaryta tinkamai.

39. Agentūra pažymi, kad vadovaudamasis Sprendimu, atsakovas privalo jai grąžinti susidariusią skolą (47 780,62 Eur). Nesutikdamas su Sprendimu, K. Č. jo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl Sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas bei atsakovui sukelia teisines pasekmes. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Agentūra teigia, kad būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl pareiškėjo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas; argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinami. Pareiškėjo nuomone, atsakovo prašymo tenkinimo atveju jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, kadangi Sprendimas yra galiojantis bei K. Č. sukelia teisines pasekmes.

40. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas akcentuoja, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir panašiai. Proceso atnaujinimo institutą reguliuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti nepagrįsti ir neteisėti. Asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar jo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu, o tai šiuo atveju prašyme nebuvo padaryta. Agentūros nuomone, K. Č. nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, t. y. jo prašymas nėra pagrįstas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Atsakovas dėl savo paties nerūpestingo ir aplaidaus elgesio prarado teisę būti išklausytam, todėl procesas nagrinėjamoje administracinėje byloje neturėtų būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad, nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo šiurkščiai pažeista jo teisė būti išklausytam, o tai lėmė neteisėtą bei nepagrįstą jo teisių apribojimą. K. Č. pažymi, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinę bylą, kadangi procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami tik per EPP sistemą, kurios jis neturėjo pareigos tikrinti, ir nei apie pareiškėjo prašymą nei administracinę bylą, kurioje jis buvo nagrinėjamas, nei apie priimtus sprendimus nežinojo. Atsakovo nuomone, jam nesuteikus teisės dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, kurioje buvo priimtas sprendimas, ypatingai ribojantis jo teises bei interesus, jam nebuvo sudaryta veiksminga galimybė būti išklausytam ir dalyvauti procese, todėl buvo apribota ir teisė į gynybą. Savo poziciją K. Č. grindžia netinkamu Aprašo 21, 22, 23, 24 punktų nuostatų jo atžvilgiu taikymu. Jis taip pat teigia, kad ginčas kilo dėl neva netinkamai prižiūrimo jau įgyvendinto projekto, o ne dėl neteisingai ar klaidinančiai pateiktos informacijos, todėl Sprendime buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo ir aiškinimo klaida, o tai lėmė materialiosios ir proceso teisės pažeidimus.

42. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas ir teisėjos rezoliucija priimtas pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundas atsakovui K. Č. dėl skolos grąžinimo. Tą pačią dieną atsakovui per EPP išsiųsta skundo kopija ir atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo skundo gavimo pateikti atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovo atsiliepimas gautas nebuvo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarta baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, nustačius, kad visi bylai nagrinėti reikalingi dokumentai gauti. 2023 m. sausio 9 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas prašyme pageidavo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o atsakovas atsiliepimo nepateikė, pasiūlyta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Paskyrus teismo posėdį, 2023 m. sausio 12 d. atsakovas per EPP informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas atsakovą apie procesinius veiksmus informavo per EPP, kitų papildomų veiksmų, siekiant informuoti atsakovą apie vykstantį procesą, nebuvo imtasi.

43. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas apie procesinius veiksmus (įpareigojimą pateikti atsiliepimą, pranešimą apie posėdį) atsakovą informavo tik elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP ir byla buvo išnagrinėta atsakovui nieko nežinant apie prieš jį pradėtą administracinės bylos procesą ir kad atsakovas de facto (faktiškai) sužinojo apie priimtą teismo sprendimą jau bylos vykdymo procese antstolei ėmusis įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmų – bei nustatytas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo atliktais veiksmais siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas nedėjo visų pastangų, siekdamas atsakovui įteikti procesinius dokumentus ir sudaryti jam galimybę sužinoti apie vykstantį teismo procesą.

44. Teisėjų kolegijai iš esmės nenustačius aplinkybių, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu, savo procesines teises įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, teismui iš LITEKO duomenų nenustačius, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų atsakovui įteikti, atsakovui nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jo tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) atsako dėl procesinių dokumentų gavimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovas žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nenustatęs, kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų buvę realiai įteikti per Elektroninių paslaugų portalą, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.

45. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pateikdamas argumentus dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama jos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reguliavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

46. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

47. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 18986/06) 53 p.). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08) 35 p.; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 53723/13), 70 p.; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją (pareiškimų Nr. 7942/05, 24838/05) 77 p.). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 71872/12) 48 p.).

48. Nors įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai gali būti taikomi, Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr. EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 30459/13) 34 p.; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12) 26 p.), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotos Zavodnik prieš Slovėniją 72 p.). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją 73 p.; Karakutsya prieš Ukrainą 44 p.).

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į skundą), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus.

50. Atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje nurodytą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teismo procesą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia pareiga nagrinėjamu atveju buvo pažeista, nes teismas, iš LITEKO duomenų turėdamas galimybę nustatyti, kad asmuo nesusipažino su jam per EPP sistemą pateiktais dokumentais, laikė procesinių dokumentų įteikimą tinkamu, nesiėmęs jokių papildomų priemonių realiai informuoti asmenį apie prieš jį inicijuotą teismo procesą. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas būtų ėmęsis papildomų veiksmų siekiant realaus, o ne deklaratyvaus, atsakovo informavimo apie jam pradėtą teisminį procesą, nors bylos aplinkybės bei teisinis reguliavimas suponavo tokią galimybę (pvz., procesinių dokumentų įteikimas kitu įstatyme nustatytu būdu), laikytina, jog teismas nebuvo pakankamai atidus ir tai lėmė, kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės būti informuotam ir dalyvauti teisminiame procese, t. y. atsakovui nebuvo suteikta teisė pasinaudoti teismine gynyba.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kiek joje nenustatyta galimybė atnaujinti administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesą, tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. KT85-N13/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas).

53. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Nutarime pripažino, kad ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. redakcija, TAR, 2016-06-15, Nr. 16849) 156 straipsnio 2 dalis (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu, TAR, 2020-07-10, Nr. 15516) tiek, kiek joje nenustatyta galimybė atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso, kai byla išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nepranešta apie teismo posėdį ir nebėra galimybės apskųsti tokio sprendimo (nutarties), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

54. Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytu teisiniu reguliavimu nesudarė galimybių atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso, kai byla išnagrinėta nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdį ir nebėra galimybės apskųsti tokio sprendimo (nutarties), ir taip nepaisė iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančio reikalavimo nenustatyti tokio įsiteisėjusių teismo sprendimų patikros teisinio reguliavimo, pagal kurį nebūtų sudaryta galimybė ištaisyti teismo padarytų esminių proceso teisės normų taikymo klaidų, kuriomis paneigiama asmens teisė kreiptis į teismą, suponuojanti kiekvieno asmens teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, taip pat teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui.

55. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalies 9 punktą (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas šią nuostatą yra konstatavęs, kad pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida (2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022); be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atveju teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

57. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog yra akivaizdi proceso teisės normos taikymo klaida (atsakovui tinkamai nepranešta apie bylą), todėl, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra pagrindas atnaujinti procesą.

59. Pagal ABTĮ 163 straipsnio 1 dalį teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.

60. Pagal ABTĮ 164 straipsnio 1 dalį atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 163 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti atsakovo K. Č. prašymą atnaujinti procesą.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1206-811/2023 pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui K. Č. dėl susidariusios skolos priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Iveta Pelienė