2025-07-09 Nr. CB-4008-2-55-3-01228-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismai netinkamai vertino deonlologinės ekspertizės aktą, nepasinaudojo teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismo paskirta teismo medicinos ekspertų komisija neatsakė į visus klausimus, o jų pateikti parodymai neatitinka duotos išvados. Teismas rėmėsi ekspertizės akto išvada, kuri yra nemotyvuota, remiasi netiksliais pirminiais duomenimis, dėl ko negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas.
Legislator headnote
AI generated2025-07-09 Nr. CB-4008-2-55-3-01228-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo teismas atmėtė ieškinį priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3482,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Nr. DOK-2355
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01228-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2025 m. birželio 20 d. paduotu ieškovės V. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo teismas atmėtė ieškinį priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3482,27 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teismai netinkamai vertino deonlologinės ekspertizės aktą, nepasinaudojo teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismo paskirta teismo medicinos ekspertų komisija neatsakė į visus klausimus, o jų pateikti parodymai neatitinka duotos išvados. Teismas rėmėsi ekspertizės akto išvada, kuri yra nemotyvuota, remiasi netiksliais pirminiais duomenimis, dėl ko negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas.
2. Teismas pažeidė CPK 56 straipsnį, neleisdamas ieškovei turėti atstovą, turintį medicininių žinių. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė. Teismas, pažeisdamas rungimosi principą, ėmėsi iniciatyvos E. V. apklausti kaip liudytoją, o tada jis neturi teisės būti atstovu. Teismas ne tik apribojo ieškovės teises į sąžiningą procesą, bet ir išreiškė savo šališkumą, neleisdamas E. V. dalyvauti procese.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai, nes atmetęs ieškovės prašymą bylą nagrinėti žodine tvarka, nepriėmė ieškovės rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą.
4. Teismai rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau nepasisakė dėl pateiktų dokumentų, patvirtinančių jų šališkumą. Teismai taip išreiškė savo šališkumą, kritiškai nevertindami liudytojų parodymų arba nepasisakydami dėl ieškovės pateiktų duomenų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė