0ae71c5a-c019-4835-be58-6ae2c557bfcc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-411-565/2013Teisminio proceso Nr.2-02-3-07118-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2.16.; 73.2.6.1; 121.14.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAA „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlygino, trečiasis asmuo E. J.

G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 11 851,16 Lt žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2004-12-09 eismo įvykio metu nukentėjo apdraustasis R. Å ., kuris dėl patirtų sužalojimų tapo iÅ¡ dalies darbingas. Kaltu dėl 2004-12-09 eismo įvykio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžiu pripažintas trečiasis asmuo E. J. G., vairavęs automobilį VW Passat, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Å io automobilio valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas.

IeÅ¡kovas R. Å . laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-08-31 paskyrė ir iÅ¡mokėjo 10 793,34 Lt netekto darbingumo pensijÄ , o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2011-03-17 paskyrė ir iÅ¡mokėjo 1 057,82 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ , iÅ¡ viso 11 851,16 Lt. Å ios sumos CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad atsakovas moka draudimo iÅ¡mokas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, bet ne pagal socialinį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad R. Å . dėl 2004-12-09 eismo įvykio negavo pajamų ar jų gavo mažiau. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos matyti, kad R. Å . atskirais laikotarpiais uždirbdavo daugiau pajamų, nei iki eismo įvykio. Atsakovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ 2012-08-16, ieÅ¡kinio senatis nesuėjo tik iÅ¡mokoms, iÅ¡mokėtoms po 2011-08-16.

Be to, ieÅ¡kovas praleido vienerių metų pretenzinį terminÄ ir ketverių metų naikinamÄ jį terminÄ pretenzijai atsakovui pareikÅ¡ti. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-17 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad kai transporto priemonių valdytojams atsiranda civilinė atsakomybė, dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos sprendžiama Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nustatyta tvarka, t.y. draudimo iÅ¡moka mokama nustačius draudžiamojo įvykio faktÄ bei žalos dydį.

Žalos asmens sveikatai atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. 2004-12-09 eismo įvykio metu buvo sužalotas R. Å ., kuris tapo iÅ¡ dalies darbingas. IeÅ¡kovas R. Å . iÅ¡mokėjo 10 793,34 Lt netekto darbingumo pensijÄ ir 1 057,82 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ , viso – 11 851,16 Lt. Socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1 ir 3 d.). Å i nuostata įtvirtinta ir TVPCAPDÄ® 19 str. 10 d. Tačiau ieÅ¡kovo teisė reikalauti ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti sumų iÅ¡ atsakovo nėra absoliuti. Ä®statyme nustatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).

Šiuo atveju ieškovo reikalavimas atsakovui grindžiamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl privalu spręsti, ar ieškovo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos CK 6.113 str. prasme neviršija atsakovui tenkančios prievolės iš delikto. Taigi privalu nustatyti, ar R. Š. laikotarpyje nuo 2008-07-01 iki 2012-08-31 negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Š., nors ir būdamas iš dalies darbingas, laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, su pertraukomis dirbo UAB „Tomega“ ir UAB „Kauno baldai“.

IÅ¡ pastarosios įmonės ieÅ¡kovas išėjo pagal DK 127 str. 1 d., t.y. savo pareiÅ¡kimu. Nuo 2008-07-01 iki 2012-08-31 R. Å . gavo 10 810,14 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4 857,61 Lt ligos paÅ¡alpos ir 1 884,49 Lt nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . Vien 2008 metais R. Å . gautų draudžiamųjų pajamų vidurkis buvo apie 961,30 Lt per mėnesį, t.y. kelis kartus virÅ¡ijo jo iki eismo įvykio gautas pajamas (nuo 2004-11-08 iki 2004-12-31 – 365 Lt). Taigi R. Å . dėl 2004-12-09 eismo įvykio jokių pajamų neprarado.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 1851,16 Lt žalai atlyginti. Nustatęs, kad ieÅ¡kovo teisės nėra pažeistos, atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas atmetė. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.1. R. Š. nuo 2004-11-08 iki 2004-12-09 eismo įvykio dirbo UAB „Trakai". R. Š. draudžiamosios pajamos nuo 2004-11-08 iki 2004-12-31 buvo 365,00 Lt (eismo įvykis įvyko 2004-12-09), nuo 2005-01-01 iki 2005-03-31 - 750 Lt. 2005-04-01 R. Š. buvo atleistas iš darbo UAB „Trakai". Nuo 2005-04-05 R. Š. nustatytas netektas darbingumas. Nuo 2007-06-05 iki 2009-03-07 R. Š. dirbo UAB „Tomega", o nuo 2012-05-15 iki 2012-05-29 - AB „Kauno baldai". R. Š. šiuo metu yra nedirbantis.

Todėl dėl 2004-12-09 eismo įvykio, R. Å . tapus iÅ¡ dalies darbingu, jis negalėjo tęsti darbo UAB „Trakai". Todėl R. Å . yra padaryta turtinė žala.IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas R. Å . netekto darbingumo pensijÄ , kompensavo R. Å . dėl jo sveikatos sužalojimo patirtÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma. Atsižvelgiant į tai, kad R. Å . mokama socialinio draudimo iÅ¡moka yra kompensacinio pobÅ«džio ir mokama dėl trečiojo asmens kaltės, ieÅ¡kovas turi teisę į minėtų iÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimÄ .2.

Teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui 1 500 Lt iÅ¡laidas už advokato paslaugas, neatsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus. Byla nėra sudėtinga, nedidelė ginčo suma, su byla susipažinti nebuvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, nes joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl trečiojo asmens naudai priteista 1 500 Lt suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ yra neproporcinga advokato darbo sÄ naudoms Å¡ioje civilinėje byloje.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1. IeÅ¡kovas neįrodė, kad R. Å . dėl 2004-12-09 eismo įvykio patyrė žalÄ negautų pajamų forma, todėl tiek ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas yra nepagrįsti.2. IeÅ¡kovas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo eismo įvykio dienos.Trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1.

Nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas atlygino žalÄ už skolininkÄ , jo reikalavimas grindžiamas deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl privalu spręsti, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos nevirÅ¡ija atsakovui tenkančios prievolės iÅ¡ delikto. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad R. Å ., nors ir bÅ«damas iÅ¡ dalies darbingas, laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovas reikalauja žalos atlyginimo, su pertraukomis dirbo UAB „Tomega" ir UAB „Kauno baldai".

Iš pastarosios įmonės R. Š. išėjo pagal DK 127 str. 1 d., t.y. savo pareiškimu. Vien 2008 m. R. Š. gautų draudžiamųjų pajamų vidurkis buvo apie 961,30 Lt per mėnesį, t.y. kelis kartus viršijo iki eismo įvykio gautas pajamas (nuo 2004-11-08 iki 2004-12-31 - 365 Lt). Taigi R. Š. dėl 2004-12-09 eismo įvykio jokių pajamų neprarado. Nagrinėjamuoju atveju įstatymo leidėjo ieškovui nustatyta pareiga mokėti R. Š. valstybinio socialinio draudimo išmokas negali būti pakankamas pagrindas spręsti, kad R.

Å ., tapęs iÅ¡ dalies darbingas dėl kalto trečiojo asmens neteisėtÄ veiksmų, negavo pajamų, kurias jis galėjo gauti, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota.2. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį maksimalus koeficientas yra 3 MMA. Todėl trečiojo asmens iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalaus koeficiento.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nagrinėjama byla yra sudėtinga, reikalaujanti teisinės analizės ir specialaus pasirengimo. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2004-12-09 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas R. Š.. Kaltu dėl eismo įvykio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžiu pripažintas trečiasis asmuo E.J.

G., eismo įvykio metu vairavęs automobilį VW Passat, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Å io automobilio valdytotų civilinė atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų R. Å . tapo iÅ¡ dalies nedarbingas. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Transporto lengvatų įstatymu, paskyrė R. Å . valstybinę netekto darbingumo socialinę pensijÄ ir transporto iÅ¡laidų konpensacijÄ .

Laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-08-31 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo R. Å . 10 793,34 Lt netekto darbingumo pensijÄ , o laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2011-03-17 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo R. Å . 1 057,56 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ . IÅ¡mokėtas sumas CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ trečiojo asmens civilinę atsakomybę apdraudusio atsakovo.Lietuvos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straispnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo.

ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245 – 6.250 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-73/2013). Netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtis – kompensuoti apdraustajam nuostolius, susijusius su dėl netekto darbingumo sumažėjusiomis pajamomis.

Tačiau Å¡i iÅ¡moka įstatymo leidėjo nėra tiesiogiai siejama su faktiniu asmens pajamų sumažėjimu. Todėl vien netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali bÅ«ti sutapatinamas su nukentėjusiojo asmens žala negautų pajamų forma ir pats savaime nėra pakankamas pripažinti ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį (jo draudikÄ ) iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų sumoje. Sprendžiant dėl atsakingo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma, turi bÅ«ti nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 793,34 Lt netekto darbingumo pensijÄ , paskirtÄ ir iÅ¡mokėtÄ laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-08-31, todėl turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kad nurodytu laikotarpiu R. Å . dėl netekto darbingumo realiai neteko pajamų. Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. IÅ¡ byloje esančios pažymos apie R. Å . valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad R. Å . draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2004-11-08 iki 2004-12-31 buvo 365 Lt.

Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-05-29 R. Š. gavo 23 320,04 Lt draudžiamųjų pajamų, maždaug po 440 Lt per mėnesį, t.y. daugiau negu prieš eismo įvykį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie R. Š. gautas pajamas laikotarpiu nuo 2009-03-07 iki 2012-05-15, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šiuo laikotarpiu R. Š. negavo pajamų dėl dalies netekto darbingumo. Vertinant R. Š. draudžiamasias pajamas tik tuo laikotarpiu, kai R. Š. turėjo darbo santykius, t.y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-07 ir nuo 2012-05-15 iki 2012-05-29, R.

Å . draudžiamųjų pajamų dydis buvo apie 1 500 Lt per mėnesį. R. Å . draudžiamosios pajamos 2008 metais buvo maždaug 1 280 Lt per mėnesį. 2012-05-29 R. Å . buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 d., t.y. negrindžiant atleidimo iÅ¡ darbo liga ar invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti darbÄ . Taigi, byloje nėra įrodymų, kad dėl dalies netekto darbingumo R. Å . pajamos laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-12-31 buvo mažesnės negu iki eismo įvykio. Pagal Transporto lengvatų įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. neįgalieji, turintys neįgalumÄ , turi teisę kiekvienÄ mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ .

Å i kompensacija įstatymo leidėjo taip pat nėra siejama su realiai nukentėjusiojo asmens patirtomis papildomomis iÅ¡laidomis transportui. IeÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2011-03-17 paskyrė ir iÅ¡mokėjo R. Å . 1 057,82 Lt transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ . Tačiau byloje nėra įrodymų, kad R. Å . nurodytu laikotarpiu patyrė kokio nors dydžio papildomas iÅ¡laidas transportui, susijusiais su dėl eismo įvykio netektu darbingumu.Kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka žalÄ patyrusiam asmeniui socialinio draudimo iÅ¡mokas ir pareiÅ¡kia reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalÄ padariusio asmens susiklosto triÅ¡aliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012).Pagal TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d.

Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ , o nukentėjusiajam asmeniui per nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus reikalavimo žalÄ padariusio asmens draudikui, nukentėjusysis asmuo prarastų draudimo sutarties teikiamÄ apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012).

Tuo tarpu TPVCAPDÄ® 16 str. 4 d. nustatytas 4 metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti nėra praleistas, nes netekto darbingumo pensijÄ ir transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ ieÅ¡kovas pradėjo mokėti 2008-07-01, o su pretenzija atsakovui, kaip atsakovas nurodė atsiliepime į ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas kreipėsi 2011-06-08.Tačiau ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 1.125 str.7 d. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas laikotarpiu 2008-07-01 iki 2011-08-01, todėl ieÅ¡kinys dėl Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų priteisimo atmestinas ir kaip pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, neįrodžius R. Å . patirtos žalos dydžio (CK 6.249 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, 8.2.p. nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio.

Trečiasis asmuo advokatei sumokėjo 1 500 Lt, iÅ¡ pateikto iÅ¡laidų iÅ¡Å¡ifravimo matyti, kad atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymo kaina yra 1 000 Lt, o atstovavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme kaina yra 500 Lt. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Todėl nebuvo pagrindo trečiajam asmeniui priteisti 500 Lt už atstovavimÄ teisme (Rekomendacijų 8.18 p.). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi iÅ¡laidomis patikslintina, trečiojo asmens naudai priteista 1 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suma mažintina iki 1 000 Lt (CPK 98 str. 2 d.). 1 000 Lt užmokestis už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ yra mažesnis už Rekomendacijų 8.2.p. nustatytÄ maksimalų dydį, todėl dar labiau jo mažinti nėra pagrindo.IÅ¡ ieÅ¡kovo trečiojo asmens naudai taip pat priteistinos 1 500 Lt iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus trečiojo asmens E. J. Gavėno naudai priteista 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 1 500 Lt.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus trečiojo asmens E. J.

Gavėno naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                Rūta Burdulienė Rūta Petkuvienė Jelena Šiškina