2025-02-11 Nr. CB-832-2-69-3-16249-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnyje nustatytas actio Pauliana (Pauliano ieškinio) sąlygas, būtent ieškovės pareigą įrodyti savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, atsakovės privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį, bei atsakovų nesąžiningumą.
Legislator headnote
AI generated2025-02-11 Nr. CB-832-2-69-3-16249-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia atsakovų J. K. ir K. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją – grąžino atsakovei J. K. nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).
Full text
Nr. DOK-315
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16249-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 24 d. paduotu atsakovės J. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovės J. K. paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nordstreet“ ieškinį atsakovams J. K. ir K. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Damita“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia atsakovų J. K. ir K. K. sudarytą 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją – grąžino atsakovei J. K. nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini).
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnyje nustatytas actio Pauliana (Pauliano ieškinio) sąlygas, būtent ieškovės pareigą įrodyti savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, atsakovės privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį, bei atsakovų nesąžiningumą.
2. Ieškovė neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, o priešingai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2810-1023/2022 nustatyti prejudiciniai faktai, jog A. N. suklastojo dokumentus, tarp jų ir 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį, kurią ieškovė nurodė, o teismai pripažino kaip kreditorės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2021 m. balandžio 21 d. prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas dėl to, kad atsakovei buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios žinios ir pasinaudota jos pasitikėjimu. Nurodytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu A. N. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o 2021 m. balandžio 21 d. paskolos sutartis pasirašyta suklastojus J. K. parašą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, kurie paneigia, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei.
3. Paskolos sutartį pasirašė ne atsakovė, o jos parašas buvo suklastotas, tai patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl paskolos sutartis ir vekselis ex officio teismų turėjo būti pripažinti niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu.
4. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo ir prašė atkreipti teismo dėmesį į neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos iš naujo tirti ir vertinti įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovei, o vėliau ir nesuteikė galimybės byloje pareikšti priešieškinį.
5. Priešingai, nei nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsakovė privalėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį, kadangi ji turėjo kreditorinių įsipareigojimų K. K., dėl to, kad jis daugiau kaip penkerius metus mokėjo už butui suteikiamas komunalines paslaugas, darė einamuosius remontus, o K. K. pareikalavo grąžinti J. K. buto pirkimui padovanotas lėšas.
6. Priešingai nei nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsakovai sudarydami buto dovanojimo sutartį buvo sąžiningi. Atsakovų sąžiningumą pagrindžia tai, kad buto dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai K. K. atsirado anksčiau nei ieškovei, o atsakovė nežinojo apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovei.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėtinas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei J. K. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 24 d. UAB „Urbo bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 188990, kodas ZN94608.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė