0ae4b629-ffb1-489a-8024-050cd2d982bc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1706-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00491-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,            sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,           2016-07-11 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismasnustatė:PareiÅ¡kėjas T. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 5-7) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-03-17 iki 2016-03-22 reguliariai buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK ir ten laikomas laikino sulaikymo patalpoje nuo 9.00 val. iki 17.00 val. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

Nurodo, jog laikino sulaikymo patalpoje negalėjo pasinaudoti tualetu ir atsigerti vandens, nes patalpoje buvusio klozeto bakelis sudaužytas, o čiaupas nulaužtas. Taip pat nurodo, jog jam nebÅ«davo duodama valgyti. Teigia, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė psichologinį ir emocinį sukrėtimÄ , pažemintas jo orumas, dėl negalėjimo visÄ dienÄ pasinaudoti tualetu kentė žarnyno skausmus. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 1-14) nurodė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis.Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas 2016-03-17, 2016-03-18, 2016-03-21 ir 2016-03-22.

Nurodo, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintÄ Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijÄ (toliau – Instrukcija) į laikino sulaikymo patalpas asmuo gali bÅ«ti uždarytas ne ilgiau kaip 5 valandoms, o teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos ir kitus reikalavimus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (2010-03-31 įsakymo Nr. 5-V-236 redakcija) patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai).

Argumentuoja, jog Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpos atitinka Reikalavimus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2016-03-17 laikinai sulaikytas, su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai, jis vežtas į Palangos miesto apylinkės teismÄ , todėl 2016-03-17 nuo 10.15 val. iki 16.31 val., 2016-03-18 nuo 10.11 val. iki 15.00 val., 2016-03-21 nuo 10.35 val. iki 14.21 val., 2016-03-22 nuo 10.17 val. iki 14.46 val. pareiÅ¡kėjas buvo Palangos miesto PK pareigÅ«nų žinioje. Pažymi, kad Palangos miesto PK operatyvaus valdymo padalinyje laikomų asmenų tualetas yra įrengtas Å¡alia laikino sulaikymo patalpų ir esant poreikiui pareiÅ¡kėjas galėjo juo naudotis, taip pat atsigerti vandens.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo laikino sulaikymo patalpoje metu tokio noro nereiÅ¡kė, nors visÄ laikÄ buvo stebimas pareigÅ«nų ir turėjo galimybę tiesiogiai su jais bendrauti. Taip pat galėjo pasinaudoti tualetu ar atsigerti prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į teismÄ , prieÅ¡ atliekant procesinius veiksmus, jiems vykstant ar grįžus. Pažymi, kad 2016-03-17 pareiÅ¡kėjas vakarienę gavo nustatytu laiku, 2016-03-18, 2016-03-21, 2016-03-22 pusryčius ir vakarienę gavo laiku, o grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ pietų į Klaipėdos AVPK nustatytu laiku nebuvo galimybės, todėl pietÅ«s jam buvo paliekami ir grįžus patiekiami Å¡ilti.

Argumentuoja, kad AreÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 62 punkte numatytas 7 valandų maitinimo intervalas nepažeistas. Atsakovo atstovo teigimu, neegzistuoja CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos privalomos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovo atstovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismaskonstatuoja:Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje, atlyginimo priteisimo.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡, jo teigimu, negalėjimo naudotis tualetu ir to, kad nebuvo maitinamas, laikymo Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpoje. PareiÅ¡kėjo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2 punktas numato, kad sulaikymo patalpos – tai specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti.

Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimÄ , skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 39.2 punktÄ Ä¯ laikino sulaikymo patalpas gali bÅ«ti uždarytas sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡imtiniais atvejais, kol asmuo bus perkeltas į ilgalaikio sulaikymo patalpas ar policijos areÅ¡tinę, bet ne ilgiau kaip 5 valandas; taip pat pagal 39.5 punktÄ asmuo, laikinai (procesiniams veiksmams atlikti) pristatytas iÅ¡ policijos areÅ¡tinės ar kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus iÅ¡vežtas į policijos areÅ¡tinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau kaip 5 valandas (neįskaičiuojamas laikas, kai buvo atliekami procesiniai veiksmai).

Teismas pabrėžia, kad 2010-06-30 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Instrukcija nedetalizuoja laikino sulaikymo kameros įrengimo. Instrukcijoje nėra įtvirtinti laikino sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo, aprūpinimo minkštuoju inventoriumi ir pan. reikalavimai, skirtingai nuo ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų. Toks reglamentavimas iš esmės pagrįstas, nes laikino sulaikymo patalpos skirtos asmenims laikyti ne ilgiau kaip 5 valandas.Iš Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2016-03-17 apie 10.15 val. laikinai sulaikytas ir 10.18 val. patalpintas į Palangos miesto PK laikino sulaikymo patalpas (b.l. 15).

Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016-04-26 tarnybiniame pranešime (b.l.

18) nurodyta, kad, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ laikino sulaikymo patalpų 12.17 val. iÅ¡vežtas į Palangos miesto apylinkės teismÄ , 12.41 val. parvežtas į Palangos miesto PK, o 16.31 val. iÅ¡vežtas į Klaipėdos APK areÅ¡tinę. 2016-03-18 9.56 val. pareiÅ¡kėjas pristatytas į Palangos miesto PK, 13.59 val. iÅ¡vežtas procesiniams veiksmams atlikti, 14.17 val. grÄ Å¾intas į PK, o 15.12 val. iÅ¡vežtas į Klaipėdos AVPK. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016-04-25 tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

17) nurodyta, kad 2016-03-21 apie 10.35 val. procesiniams veiksmams atlikti pristatytas pareiÅ¡kėjas, apie 14.21 val. jis iÅ¡vežtas atgal į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę. 2016-03-22 iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK apie 10.17 val. pristatytas pareiÅ¡kėjas, kuris apie 12.38 val. iÅ¡vežtas į Palangos miesto apylinkės teismÄ , iÅ¡ kurio 13.48 val. parvežtas atgal, o 14.46 val. iÅ¡vežtas į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016-05-02 tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.

16) iÅ¡dėstytos aplinkybės. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu ir gauti geriamo vandens paneigia 2016-04-25 ir 2016-04-26 pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad į laikino sulaikymo patalpÄ yra tiekiamas geriamas vanduo, pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis tualetu ir laikymo Palangos miesto PK metu nusiskundimų, praÅ¡ymų ar pageidavimų dėl laikymo sÄ lygų nereiÅ¡kė. Teismo vertinimu, pagrįstas ir logiÅ¡kas atsiliepimo argumentas, jog pareiÅ¡kėjas pasinaudoti tualetu ar atsigerti galėjo ir iÅ¡ laikino sulaikymo patalpos iÅ¡vykdamas į teismÄ ar atlikti procesinių veiksmų, o iÅ¡ atsiliepimo duomenų matyti, kad tokio praÅ¡ymo jis nereiÅ¡kė.

Pareiškėjui argumentuojant, jog buvimo laikino sulaikymo patalpose metu nebuvo maitinamas, pažymėtina, jog vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. 30-V-227 patvirtintomis Klaipėdos AVPK, Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių areštinėse bei teismo patalpose laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėmis, pusryčiai Klaipėdos AVPK areštinėje patiekiami 7.30 val. – 8.30 val., pietūs 12.00 val. - 13.00 val., vakarienė 17.00 – 18.00 val. Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016-05-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas areštinėje gaudavo pusryčius ir vakarienę nustatytu laiku, o pietūs jam būdavo paliekami ir patiekiami šilti, grįžus iš Palangos miesto PK.

Teismas neturi pagrindo netikėti AreÅ¡tinės virÅ¡ininko tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, juo labiau, jog ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jam nebÅ«tų tiektas maistas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje. Maitinimas laikant asmenis laikino sulaikymo patalpose, kaip jau minėta, teisės aktuose nėra numatytas atsižvelgiant į tokių patalpų paskirtį. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, netinkamas sulaikymo sÄ lygas ir jų tiesioginį poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant sulaikymo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Be to, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl sveikatos bÅ«klės ar policijos pareigÅ«nų veiksmų.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsnyje nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad laikino sulaikymo patalpose pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir jam kokiu nors bÅ«du sÄ moningai bloginamos sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs laikomas kankinančiomis, t.y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio, sÄ lygomis. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t.y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (bylai aktuali 2016-06-02 redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), teismasnusprendžia: atmesti kaip nepagrįstÄ T.

K. skundÄ dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė