0ae3dd40-d552-4ad5-b835-db4289f4e153 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-629-988/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24142-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerijaus LauÅ¡o (Valerij LauÅ¡) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistojo Eduardo Ripinskio gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo Eduardas Ripinskis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiÅ«ros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu Eduardas Ripinskis įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės terminÄ atlyginti Rolandui Kaminskui padarytÄ turtinę žalÄ . Rolando Kaminsko civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ Eduardo Ripinskio Rolando Kaminsko naudai priteista 1 399,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Rolando Kaminsko civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Eduardo Ripinskio Rolando Kaminsko naudai priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Eduardas Ripinskis nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimÄ , Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės, turtÄ â€“ buto, esančio Balandžių g. 21–3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei Å¡ampano butelį, tokiu bÅ«du iÅ¡daužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmÄ ir 70 Eur vertės vidines kambario duris.

Tokiais veiksmais Eduardas Ripinskis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Be to, praÅ¡o taikyti apeliantui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį ir skirti jame numatytÄ minimaliÄ piniginę baudÄ . 2.1.

Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės rėmėsi netiesioginių liudytojų parodymais ir nusprendė, kad tai patikimi liudytojai. Tačiau bylos medžiaga neleidžia daryti tokios iÅ¡vados. PrieÅ¡ingai, perÅ¡asi iÅ¡vada, ir ji yra pagrįsta, kad tai nėra patikimi liudytojai. Liudytojas J. Bolenaic svečiavosi pas A. Volodkevič ir vartojo alkoholį, po ko užmigo. A. Volodkevič taip pat nebuvo nuoseklus dėl alkoholio vartojimo.

Tai aplinkybė, rodanti jo nepatikimumÄ . Tačiau teismas Å¡ias aplinkybes vertino kaip nereikÅ¡mingas ir nurodė, kad svarbiausia, jog liudytojai girdėjo spardomas ir laužomas duris. 2.2. Pastebėjo, kad liudytojai nematė, kokiu bÅ«du buvo beldžiama į duris, be to, teisme A. Volodkevič nurodė, kad jokių lūžio garsų jis negirdėjo – beldimÄ girdėjo, bet laužymo ne. Taigi teismas padarydamas iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių liudytojų patikimumo suklydo. 2.3. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas nurodė, kad vienintelis objektyvus duomuo dėl beldimo į duris yra pačio kaltinamojo E. Ripinskio parodymai.

Jis neneigia beldęs, parodė, kaip tai darė, ir nieko nesulaužė. Kad kaltinamasis nieko nesulaužė, patvirtina ir tas faktas, kad nukentėjusysis, atvykęs į savo butÄ , įėjimo duris sėkmingai atsirakino raktu ir pateko į vidun. 2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiti teismo laikyti patikimais įrodymai – protokolas-pareiÅ¡kimas ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas – skiriasi keturiomis dienomis, kurios sukelia abejones fiksuotų duomenų patikimumu, tai yra kyla pagristos abejonės, ar tikrai E. Ripinskio kaltais veiksmais buvo apgadinti visi daiktai.

Nuotraukos iliustruoja, kad, pvz., įėjimo durys ir šiaip buvo abejotinos kokybės, o vidinių durų apgadinimai ir jų atsiradimo laikas taip pat abejotini. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodė, kad E. Ripinskis nebuvo kaltinamas, jog „sulaužė“ įėjimo duris. Kaltinime buvo nurodyta, kad jis spardė atitinkamos vertės duris, tačiau, kad būtų jas sugadinęs, to kaltinime nėra. Teismas priimdamas tokį nuosprendį, kokį priėmė, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas. 2.6.

Eduardas Ripinskis neneigia, kad įvykio dienÄ atliko įstatymui prieÅ¡taraujančius veiksmus, tačiau mano, kad jie nepatenka į BK reguliavimo sferÄ . Atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes apeliantas mano, kad jam galėtų ir turėtų bÅ«ti pritaikyta administracinė atsakomybė. 2.7. Apeliantai nurodė, kad nukentėjusysis pateikė kaip įrodymus vienos įmonės komercinį pasiÅ«lymÄ ir įtikinėjo teismÄ , kad pasiÅ«lymas gautas pateikus ekspertui atitinkamus duomenis, tačiau teismui praÅ¡ant tokius duomenis pateikti kaip įrodymus teismui nepateikė, todėl kyla pagrįsta abejonė, kuo vadovaudamasi UAB „Viva langai“ pateikė savo komercinį pasiÅ«lymÄ , t. y. kokiais duomenimis.

Duomenų, kad jie bÅ«tų atvykę į vietÄ ir tada pateikę savo paskaičiavimus, byloje nėra. Civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamajame procese nebuvo įrodytas.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o gynėjas – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinis skundas atmetamas 4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

IÅ¡ nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Eduardo Ripinskio nuteisimu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ nuteistojo Eduardo Ripinskio nukentėjusiojo Rolando Kaminsko naudai 1 399,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Dėl Eduardo Ripinskio pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 5. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo nusikalstamos veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 7.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumÄ â€“ veikos pavojingumÄ , priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčiÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.).

Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016). Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes.

9. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojas Jan Bolenaic vartojo alkoholį, po ko užmigo, dėl ko negalėjo matyti reikÅ¡mingų aplinkybių ir jo parodymai nėra patikimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog liudytojas Andžej Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį bute tuo metu buvo kaimynas Jan Bolenaic, jis atėjo 20-21 val., buvo iÅ¡gėręs alkoholio ir atsinešė alkoholio. TÄ vakarÄ Jan Bolenaic miegojo pas Andžej Volodkevič. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog liudytojas Jan Bolenaic įvykio metu galimai buvo neblaivus, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi jo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes (durų spardymÄ , langų dužimÄ ) atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

10. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima, kad Andžej Volodkevič nebuvo nuoseklus dėl alkoholio vartojimo ir tai kelia abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Andžej Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iš vakaro nebuvo pavartojęs alkoholio. Namo grįžo blaivus. Jis nevartojo alkoholio kartu su Jan Bolenaic. Kita vertus, jis parodė, kad neprisimena, ar įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad prieš šį įvykį vakare vartojo alkoholį, tad buvo tuo metu pusgirtis, tačiau įvykį prisimena gerai.

Apygardos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad Andžej Volodkevič nebuvo nuoseklus aiškindamas aplinkybes dėl savo girtumo. Kita vertus, teismas laikėsi nuomonės, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ir nepaneigia liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai, kadangi byloje nėra duomenų, kokio lygio buvo A. Volodkevič neblaivumas, jis parodė labiau tai, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, o, jei ir vartojo, įvykio aplinkybes prisimena gerai, davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

11. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojai nematė, kokiu bÅ«du buvo beldžiama į duris, be to, teisme A. Volodkevič nurodė, kad jokių lūžio garsų jis negirdėjo – beldimÄ girdėjo, bet laužymo ne. 11.1. Liudytojas A. Volodkevič apklaustas apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį, Andžej Volodkevič pažadino balsai ir laužomos durys, smÅ«giai į duris. Pradėjo belstis pas nukentėjusįjį. TriukÅ¡mas truko 3–5 minutes.

Girdėjo, kad nukentėjusiojo buto durys buvo spardomos, kad laužo nukentėjusiojo buto duris, beldimÄ , rėkimÄ , durų laužymÄ , daužymÄ , kažkur 1 minutę laiko užtruko durų daužymas. A. Volodkevič nieko nematė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Volodkevič parodė, kad 2020-06-16 apie 1-2 val. buvo pažadintas nuo stipraus beldimo į R. Kaminskio buto duris. Girdėjo labai stiprų spardymÄ Ä¯ duris ir langų stiklų dužimÄ . IÅ¡ savo buto neišėjo, tačiau girdėjo vietinių gyventojų pravardėmis „Rusla“ ir „Smetanka“ balsus.

Jie abu yra Kaminskio draugai (t. 1, b. l. 58). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas Andžej Volodkevič patikslino, kad „Smetanka“ tai Eduardas Ripinskis, jį supažindino Kaminskis. 11.2. Ikiteisminio tyrimo metu R. Kaminskis iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir parodė, kad Volodkevič jam pasakė, kad nakties metu prie jo buto buvo atėjęs Eduardas Ripinskis, kuris išdaužė buto langus bei spardė ir apgadino įėjimo duris. Savo kaltę dėl langų išdaužimo iš esmės pripažino ir pats nuteistasis E. Ripinskis, neigdamas tik kaltinimo dalį, kad savo veiksmais galėjo sugadinti duris. 11.3.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į liudytojo A. Volodkevičiaus parodymus, kad buto durys buvo pakankamai ilgai, vienÄ minutę, spardomos ir kitaip gadinamos, nuo Å¡ių garsų jis pabudo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Bolenaic taip pat parodė, kad iÅ¡girdo, jog į R. Kaminsko butÄ kažkas stipriai laužosi. Nors A. Volodkevič ir J. Bolenaic nematė, kokiu bÅ«du buvo beldžiama į duris, tačiau jie abu girdėjo, kaip tai buvo daroma, nuo Å¡ių garsų pabudo. KitÄ dienÄ tiek iÅ¡daužytus buto langus, tiek sugadintas duris matė pats nukentėjusysis R.

Kaminskis, taip pat abu minėti liudytojai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, todėl sprendžia, kad būtent tuo pat metu nuteistasis tyčia išdaužė ne tik langų stiklus, apgadindamas rėmus, tačiau savo veiksmais sugadino ir dvejas buto duris.

12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad nukentėjusysis, atvykęs į savo butÄ , įėjimo duris sėkmingai atsirakino raktu ir pateko į vidų. Apeliantų vertinimu, tai patvirtina, kad Eduardas Ripinskis nieko nesulaužė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rolandas Kaminskas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. birželio 15 d., 17.30 val., jis paliko Balandžių gatvėje esantį butÄ tvarkingÄ , uždarė duris. 2020 m. birželio 16 d., grįžęs, jis pamatė sulaužytÄ durų staktÄ , apgadintas duris. Buvo užlupta lauko durų stakta, luptos durys. Sugadinta durų apdaila. Atidarė duris raktu, spyna buvo tvarkinga. StaktÄ reikėjo atitraukti, kad duris atidarytų, jos atsidaro į iÅ¡orę. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai patvirtina, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis atsirakino duris, nereiÅ¡kia to, kad Å¡ios durys nebuvo sugadintos.

13. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad protokolas-pareiÅ¡kimas ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas skiriasi keturiomis dienomis, be to, nuotraukos iliustruoja, kad, pvz., įėjimo durys ir Å¡iaip buvo abejotinos kokybės, o vidinių durų apgadinimai ir jų atsiradimo laikas taip pat abejotini, todėl visa tai kelia abejonių, kad E. Ripinskio kaltais veiksmais buvo apgadinti visi daiktai. 13.1. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal 2020 m. birželio 20 d. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. birželio 20 d., tai yra praėjus 4 dienoms po įvykio.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ra, fotonuotraukos padarytos 2020 m. birželio 20 d. Nufotografuotos įėjimo į butÄ durys, tačiau spręsti apie jų kokybę iÅ¡ nuotraukų nėra galimybės, iÅ¡skyrus prie durų spynos ir durų apačios, kur matyti apgadinimai. 13.2. Rolandas Kaminskis teisiamajame posėdyje parodė, kad durys kaip buvo, taip yra, tik staktÄ atgal prisuko. Vidinių durų netaisė, taip ir stovi. Toje vietoje nieko nelietė. 2020 m. birželio 16 d. atvykus policijos pareigÅ«nams kaimynai pasakė, kad Rolandas Kaminskis nieko nekliudė.

PareigÅ«nai buvo užėję į butÄ . Jie viskÄ matė, fiksavo (spaudė) kameromis. Paskui atvažiavo kriminalistų ekspertas su liniuote. Liudytojas A. Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad jis po dviejų dienų apžiÅ«rėjo duris, jos ir stakta buvo sulaužytos. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 20 d. nebuvo keičiami ar daromas kitoks esminis poveikis sugadintiems daiktams.

14. Teisėjų kolegija pastebi, kad iÅ¡ nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad E. Ripinskio kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat pagrindžia raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Teismas vertino, be kita ko, protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ bei jo priedÄ . Anot teismo, Å¡ie duomenys patvirtina, kad buto durys buvo apgadintos, duomenų, rodančių, kad duris galėjo sugadinti ne E. Ripinskis, o kažkas kitas, byloje nėra, nes E. Ripinskis kaltinimui aktualiu laiku buvo prie nukentėjusiojo buto durų.

15. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nurodė, jog byloje taip pat įrodyta, kad savo veiksmais E. Ripinskis apgadino vidaus kambario duris. Teismas pagrįsdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ rėmėsi įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo priede fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, tai yra lauke ir kambaryje gulinčios baltos plytos ir butelio kaklelio formos stiklo Å¡ukė, apvyniota iÅ¡ virÅ¡aus folija; nukentėjusiojo R. Kaminsko parodymais, jog plyta skriejo per langÄ , nuo durų iki lango yra nedidelis – apie 2 metrų atstumas, durys buvo praviros, skriejusi plyta kliudė duris, todėl jos trenkėsi į krosnį ir dėl to dužo durų stiklas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog miegamojo lango stiklas buvo iÅ¡daužytas, iÅ¡ ko, kaip sprendė teismas, seka, kad E. Ripinskio mesta plyta iÅ¡daužė lango stiklÄ , patekusi į vidų kliudė buto vidaus duris ir jas apgadino. Apeliaciniame skunde neginčijamos Å¡ios teismo iÅ¡vados.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. Ripinskis nebuvo kaltinamas, jog „sulaužė“ įėjimo duris. Kaltinime buvo nurodyta, kad jis spardė atitinkamos vertės duris, tačiau, kad būtų jas sugadinęs, to kaltinime nėra. Teismas priimdamas tokį nuosprendį, kokį priėmė, nepagristai išplėtė kaltinimo ribas. Aukštesnysis teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad E. Ripinskis sulaužė įėjimo duris. 16.1.

IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad E. Ripinskis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimÄ , Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės turtÄ â€“ buto, esančio Balandžių g. 21-3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris, o bÅ«tent: spardė minėto buto 150 Eur vertės įėjimo duris, metė į langus plytas bei Å¡ampano butelį iÅ¡daužydamas langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadindamas 100 Eur vertės lango rėmÄ ir 70 Eur vertės vidines kambario duris.

Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. 16.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad E. Ripinskis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimÄ , Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės turtÄ â€“ buto, esančio Balandžių g. 21-3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei Å¡ampano butelį, tokiu bÅ«du iÅ¡daužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmÄ ir 70 Eur vertės vidines kambario duris.

E. Ripinskis Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. 16.3. Taigi skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kur iÅ¡dėstyta, be kita ko, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra konstatuota ir teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad E. Ripinskis sulaužė įėjimo duris. Teiginiai, jog jis spardė duris, nurodyti ir kaltinamajame akte, ir nuosprendyje.

Apskritai, matyti, kad tos pačios esminės faktinės aplinkybės yra nurodomos ir kaltinime, ir nuosprendyje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra nustatyta ir konstatuota nuosprendyje išdėstant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

17. Eduardo Ripinskio manymu, jam galėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį ir paskirta administracinė nuobauda – bauda. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rÅ«Å¡inis tokių veikų pavojingumas ir kad dėl mažesnio pavojingumo turėtų bÅ«ti taikomos kitos, ne baudžiamosios teisės, priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad byloje įrodyta, jog Eduardo Ripinskio sugadinto turto vertė sudaro daugiau nei 5 MGL dydžio sumÄ , todėl teismas sprendė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

18. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasis iÅ¡ dalies Eduardo Ripinskio parodymais, taip pat nukentėjusiojo Rolando Kaminskio ir liudytojų Jan Bolenaic, Andžej Volodkevič parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, fotonuotraukomis, daiktų, priklausančių Rolandui Kaminskiui, radimo vietomis ir kitais nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog Eduardas Ripinskis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimÄ , Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės, turtÄ â€“ buto, esančio Balandžių g. 21–3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei Å¡ampano butelį, tokiu bÅ«du iÅ¡daužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmÄ ir 70 Eur vertės vidines kambario duris.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuodamas Eduardo Ripinskio veiksmus kaip baigtÄ , BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ , nusikalstamÄ veikÄ bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

19. Pažymima ir tai, kad sugadintų daiktų vertės kaltinime yra nurodytos pagal nukentėjusiojo pateiktÄ pirminį įvertimÄ . Å ias vertes sulyginus su byloje esančiais komerciniais pasiÅ«lymais matyti, kad kaltinime nurodytos daiktų vertės yra kiek mažesnės, tačiau bet kokiu atveju sugadintų daiktų vertė virÅ¡ija 5 MGL sumÄ . Tikslinti Å¡iÄ vertę jÄ didinant apygardos teismas neturi pagrindo, nes tokiu atveju bÅ«tų pasunkinta nuteistojo padėtis, nesant prokuroro skundo. Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 20. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad kyla pagrįsta abejonė, kuo vadovaudamasi UAB „VIVA langai“ pateikė savo komercinį pasiÅ«lymÄ , t. y. kokiais duomenimis. Duomenų, kad jie bÅ«tų atvykę į vietÄ ir tada pateikę savo paskaičiavimus, byloje nėra. Civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamajame procese nebuvo įrodytas.

21. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad žemesnysis teismas vertino byloje nukentėjusiojo pateiktus duomenis – UAB „VIVA langai“ komercinį pasiÅ«lymÄ Nr. 201202-03VT dėl durų užsakymo (540 Eur sumai); komercinį pasiÅ«lymÄ Nr. 201202-06VT dėl stiklo paketų ir Aluplast langų užsakymo (579,98 Eur sumai); UAB „Nova Balt“ 2020 m. gruodžio 2 d. užsakymo detalizavimÄ dėl vidaus durų (280 Eur sumai); R. Kaminsko pateiktÄ ir kito gamintojo durų / langų komercinį pasiÅ«lymÄ 1 720 Eur sumai.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į durų ir langų vieÅ¡ai skelbiamas rinkos kainas, skelbiamas įmonių, gaminančių duris ir langus, internetiniuose puslapiuose. Teismas nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudaro ir langų montavimas / demontavimas bei senų gaminių utilizavimas, logiÅ¡ka, Å¡iuos kaÅ¡tus nukentėjusysis patirs atstatydamas duris ir langus, ir tai laikytina žalos atstatymu. Ä®vertinęs visa tai, teismas sprendė, kad R. Kaminsko praÅ¡omas atlyginti turtinės žalos dydis yra realus, adekvatus ir ekonomiÅ¡kai pateisinamas, todėl iÅ¡ E. Ripinskio R.

Kaminsko naudai priteistina 1 399,98 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

22. Taigi matyti, kad apylinkės teismas priteisė 1 399,98 Eur (540 Eur + 579,98 Eur + 280 Eur) dydžio sumos turtinės žalos atlyginimÄ . 21.1. 540 Eur sudaro vienos lauko (įėjimo) durys, senų gaminių utilizavimas, montavimas su demontavimu, PVM mokestis (1 t., b. l. 52); 21.2. 579,98 Eur sudaro trys stiklo paketai, vienas langas, pakeitimo darbai su utilizavimu, PVM mokestis (1 t., b. l. 54); 21.3. 280 Eur sudaro vienos (vidaus) durys, stiklas, varčia, stakta, apvadas, praplatinimas, montavimas (1 t., b. l. 53).

22. Rolandas Kaminskis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kreipėsi į įmones, kurie gamina stiklus, nurodė, kad iÅ¡daužti stiklo paketai. Ä®monės paskaičiavo sÄ matas pagal atsiųstus matmenis. Pagal nuotraukas pasakė, kad lango įlenkimo pataisyti neiÅ¡eina. Tik UAB „VIVA langai“ jam paskaičiavo žalÄ . Jam žmogus pasakė, kad langai sugadinti nepataisomai. UAB „VIVA langai“ pasakė, kad sugadinti rėmai, rėmų niekas neÅ¡pakliuos. Rolandas Kaminskis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daiktų vertes nurodė pagal jų įsigijimo vertę bei atsižvelgdamas į jų naudojimo laikÄ ir natÅ«ralų nusidėvėjimÄ , jie visi iki įvykio buvo visiÅ¡kai tvarkingi ir funkcionalÅ«s.

23. Apygardos teismas pažymi, kad R. Kaminskis kreipėsi į UAB „VIVA langai“, pateikė savo pageidavimus, pagal juos buvo parengta gaminių ir paslaugų sÄ mata, buvo derinama dėl matavimų atlikimo (1 t., b. l. 147). IÅ¡ UAB „VIVA langai“ komercinių pasiÅ«lymų, užsakymo detalizavimo matyti, jog pasiÅ«lymai sudaryti atsižvelgiant į įvairius parametrus – matmenis, plotÄ ir kita (1 t., b. l. 52–54).

24. E. Ripinskis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vertina apie 300 Eur turtinę žalÄ . Å iÄ sumÄ sudaro trys langai. VienÄ langÄ vertina 100 Eur maždaug. Apygardos teismas pažymi, kad tokia nukentėjusiojo nurodoma langų suma beveik atitinka UAB „VIVA langai“ nurodytas kainas už langus, vieno langa kaina 140,88 Eur (1 t., b. l. 54).

25. UAB „Labas darbas“ atliko plastikinių langų matavimÄ , apžiÅ«rėjimÄ . 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Labas darbas“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 20 Eur sumai už plastikinių langų matavimÄ , apžiÅ«rėjimÄ (1 t., b. l. 146). UAB „Labas darbas“ pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ 1 720 Eur sumai. Å iÄ sumÄ sudaro trys langai, viena vitrina, vienas slenkstis, viena durų rankena (1 t., b. l. 150–151). Å i suma yra kiek didesnė nei UAB „VIVA langai“ pasiÅ«lyta suma už langus 1 119,98 Eur (540 Eur + 579,98 Eur), taigi vadovaujamasi E. Ripinskiui palankesnėmis kainomis.

26. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors byloje yra tik komerciniai pasiūlymai ir nėra duomenų, kad pagal šiuos komercinius pasiūlymus langai ir durys būtų pakeisti ir už juos būtų apmokėta, tačiau teismas neabejoja, jog išlaidos, susijusios su langų ir durų pakeitimu, gali būti realios ir jų priteisimas, kaip būsimų realių išlaidų, galimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį. Tokios išlaidos, įvertinus sugadintų daiktų kiekį, pobūdį ir atitinkamų darbų atstatymų rinkos kainas nėra neprotingai didelės ar nepagrįstos.

27. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai vertino, kad 1 399,98 Eur suma yra protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai dėl sugadintų langų ir durų ir jų atstatymo iÅ¡laidoms, tiesiogiai susijusioms su E. Ripinskio neteisėtais veiksmais padarytu svetimo turto sugadinimu, todėl pagrįstai priteisė iÅ¡ jo 1 399,98 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Dėl Eduardui Ripinskiui paskirtos bausmės 28. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nuteistajam Eduardui Ripinskiui bausmės paskyrimo motyvai aptarti, į visas baudžiamojo įstatymo numatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriant bausmę – tiek apibÅ«dinančias padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek nuteistojo asmenybę (tarp jų ir į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ), atsižvelgta.

Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Eduardas Ripinskis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, praeityje teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę, baustas administracine tvarka, dirba, augina du mažamečius vaikus. Ä®vertinęs visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistajam Eduardui Ripinskiui BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis kartu su įpareigojimu atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i bausmė Eduardui Ripinskiui parinkta tinkamai, paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo taisykles reglamentuojančių BK nuostatų. Dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo, juo labiau, kad apeliaciniame skunde neginčijama bausmė ir nenurodytos aplinkybės, į kurias nebÅ«tų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas.

29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Darius Pranka