2025-06-03 Nr. CB-3290-2-06-3-06525-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2051

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06525-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu ieškovės E. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė E. Z. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „T&A idėja“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „Langų parkas“, K. T., UAB „Green admin“, UAB „Tauralaukio investicijos“, AAS „Gjensidige Baltic“ filialas Lietuvoje, „IF P&C Insurance“ filialas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „T&A idėja” 4233,69 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė E. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės reikalavimų sudėtį (kiekvieną reikalaujamą sumą atskirai) ir kvalifikuoti, ar (i) konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar (ii) reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą, tačiau to nepadarė. Defektai, už kuriuos yra atsakinga atsakovė, sukėlė ieškovei dvejopo pobūdžio išlaidas – viena vertus, išlaidas, susijusias su atliktų darbų trūkumų šalinimu, ir antra – nuostolius, kurie buvo patirti dėl to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai (t. y. ne paties defekto šalinimas, o papildomos išlaidos, kurios buvo sąlygotos nekokybiškai atliktų darbų).

2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada, esą pareikšdama reikalavimus ieškovė praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, padaryta netinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką – apeliacinės instancijos teismas nevertino skirtingos pareikštų reikalavimų prigimties. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas taikytiną ieškinio senaties terminą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atribojant ieškinio senaties terminų taikymą pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 6.667 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 79 punktas, suformuluota tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė – „<... teismai, spręsdami dėl taikytino ieškinio senaties termino nustatymo, turėjo vertinti kiekvieną atsakovės reikalavimo sudedamąją dalį atskirai, kvalifikuoti, ar konkreti reikalavimo dalis laikytina reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančiu specialiuosius užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdus, ar reikalavimu dėl žalos atlyginimo, ir dėl kiekvienos jų nustatyti taikytiną ieškinio senaties terminą,...>”. Nurodomoje nutartyje kasacinis teismas spręsdamas bylą nurodė, kad turi būti atskirti reikalavimai, kurie tiesiogiai kyla iš užsakovo teisių gynimo būdų rangos teisiniuose santykiuose (atlikto darbo trūkumo pašalinimo reikalavimas), ir kiti reikalavimai, kylantys iš to, kad buvo netinkamai įvykdyta sutartis. Pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį, kitiems nuostoliams, kurie atsiranda rangovui netinkamai atlikus darbą, yra taikytinas bendrasis trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės reikalavimas apėmė jos nuostolius, kuriuos jai sukėlė netinkamai atlikti darbai ir atitinkamai buvo reikalaujama šių nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai nuo reikalaujamos sumos prigimties, taikė vieną ieškinio senaties terminą, kylantį iš rangos teisinių santykių ir nevertino pareikštų reikalavimų prigimties, t. y. nevertino, kuris reikalavimas yra ne netinkamai atlikto darbo perdarymas, o papildomi ieškovei atsiradę nuostoliai. Ieškovės pareikšti tokie reikalavimai kaip ekspertizės išlaidos ir pan. kvalifikuotini kaip papildomi reikalavimai ir jiems taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas terminas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. Z. 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 131, kodas ZO35316.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė