0ae0b430-469c-4e63-a004-fa5cc4a37247 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Šiugždinytė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-238/2012;Teisėja A. Levinskienė                  Proceso Nr. 1-21-3-00017-2011-9;      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam A.

L., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ A.

K. priteista A. L. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :             A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), laukiant matuoti žemės sklypų ribas, nukentėjusiajam A. L. pasiteiravus, kodėl atvyko jis, o ne Č. S. K., kuris UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime buvo įvardytas kaip sklypo savininkas, A. K. akivaizdžiai susierzino, ėmė Å¡aukti ant nukentėjusiojo, liepė važiuoti iÅ¡ sklypo, bandant kalbėtis su A.

K. bei taikiai iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ , jis puolė prie A. L. ir sudavė kelis smÅ«gius kumščiais į rankÄ bei spyrė į deÅ¡inę kojÄ , padarydamas kairio žasto sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje kojoje, tai yra nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatÄ .             Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę Å¡io nusikaltimo padarymu teismui nebuvo pateikta, todėl neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , tai yra, kad nežymiai sutrikdė A. L. sveikatÄ . Teismo posėdyje apklaustas vienintelis įvykio liudytojas R. B. parodė, jog pradėjus parengiamuosius žemės matavimo darbus, pats nukentėjusysis pasakė, jog žemės negalima matuoti, nes ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inama.

Tai nukentėjusiajam pakartojus kelis kartus, apeliantas jam pasakė „dink iÅ¡ čia“ ar kažkaip panaÅ¡iai. Paskui A. L. tęsė toliau, jog matavimai čia negali bÅ«ti vykdomi. Tuomet A. K. dėdę Å¡iek tiek pastÅ«mė ir vyrai pradėjo trankytis delnais, kumščiais, tačiau po pusės minutės iÅ¡siskyrė. Pasakęs, jog iÅ¡kvies policijÄ , A. L. iÅ¡važiavo. Liudytojas taip pat parodė, jog nepastebėjo, kad kokie nors veiksmai bÅ«tų buvę atliekami kojomis. Jis matė, kaip A.

L. ėjo link automobilio, tačiau apeliantas prie jo nebuvo pribėgęs. Apelianto nuomone, vienintelio įvykio liudytojo parodymai jo kaltės neįrodo. IÅ¡ parodymų yra akivaizdu, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo ne nuteistasis, o nukentėjusysis. Nors liudytojas ir nenurodė, kas pirmas pradėjo trankytis delnais ir kumščiais, tačiau paaiÅ¡kino, jog rankomis mosavosi abu giminaičiai. Taigi, Å¡ie liudytojo parodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad konfliktas prasidėjo dėl nuteistojo žodžių ir veiksmų bei, kad į kojÄ jam buvo spirta jau einant į maÅ¡inÄ .Specialisto iÅ¡vadoje A.

L. konstatuoti kÅ«no sužalojimai - kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje 7x8 cm plote minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva melsvai violetinės spalvos deÅ¡inės čiurnos iÅ¡oriniame - priekiniame pavirÅ¡iuje, anot nukentėjusiojo, buvo padaryti bÅ«tent jam nueinant, tai yra apeliantui į kojÄ spyrus iÅ¡ nugaros, besivejant. Esant byloje tokiems prieÅ¡taravimams bei atsižvelgiant į prieÅ¡iÅ¡kus A. L. ir A. K. santykius (giminaičiai senokai konfliktavo dėl traktoriaus, tarp jų vyksta ginčų dėl žemės) kyla pagrįstų abejonių dėl 2011-07-26 įvykio aplinkybių.

Tačiau Å¡ios abejonės ir prieÅ¡taravimai, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alinti nebuvo. Be to, apelianto nuomone, akivaizdžių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alinimas, kaltės konstatavimas, grindžiant jÄ spėlionėmis ir prielaidomis, pagrindžia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas tiek subjektyviÄ ja (nusikalstamÄ veikÄ teismas konstatavo tendencingai, net nepamėginęs paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų), tiek objektyviÄ ja (procesÄ organizavo taip, kad iÅ¡ankstinis palankumas kaltinimui buvo akivaizdus, nes nuteistajam net nebuvo suteiktas paskutinis žodis) prasmėmis.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A.

K. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo teismui, nes teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantas tvirtina, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, nes pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neužtikrino teisės į gynybÄ , padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.Kolegija konstatuoja, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Ä¯tvirtinta įvairiuose teisės Å¡altiniuose:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo klausimais daug kartų pasisakyta Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse, Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų teismų sprendimuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiÅ¡kinama asmens turima konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sÄ lyga. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Pirmiausia teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas, t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. Atitinkamos nuostatos iÅ¡dėstytos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse 2K-195/2010; 2K-446/2009; 2K-198/2009 ir kt.

Å ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad nuÅ¡alinimų teisėjai nebuvo pareikÅ¡ta. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iÅ¡ aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Å ių aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus.

To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem iÅ¡ minėtų – subjektyvaus ir objektyvaus - vertinimo aspektų buvo Å¡aliÅ¡kas. Kolegija pažymi, kad bylos duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, bet savo nesutikimÄ grindžia tik deklaratyviais teiginiais ir nenurodo padarytų konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iÅ¡tyrus bylos duomenis ir pripažinus juos įrodymais, konstatuota, kad A.

K. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta. Teismas įvertino apelianto parodymus kaip gynybinę versijÄ , kuriÄ paneigia kiti bylos duomenys. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad 2011-07-26 A. K. smurtavo prieÅ¡ A. L. ir jį sužalojo. Å i iÅ¡vada patvirtinta nukentėjusiojo parodymais, specialisto iÅ¡vada, liudytojo R. B. parodymais. Nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ , kad apeliantas jam smÅ«giavo į rankÄ ir spyrė į kojÄ , ir taip jį sužalojo, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiojo nurodytose poveikių vietose buvo užfiksuoti sužalojimai ir jie padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku.

TÄ aplinkybę, kad A. K. smurtavo prieÅ¡ A. L. patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kuris patvirtino, kad „A. K. pastÅ«mė A. L. ir jie pradėjo trankytis delnais, kumščiais“. Taip paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas R. B. nepatvirtino smurto aplinkybių prieÅ¡ nukentėjusįjį. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinio analizė neduoda pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas, įrodinėdamas A. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, bÅ«tų pažeidęs BPK 20 straipsnio nuostatas.

Darytina iÅ¡vada, kad panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog apeliantui nebuvo suteiktas paskutinis žodis, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo, neduoda pagrindo naikinti nuosprendį ir nedaro jo neteisėto. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantui buvo suteiktas žodis pasisakyti, naujų aplinkybių nuteistasis nenurodė, todėl daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo padarytas pažeidimas buvo iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme.

Be to įvertinama ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo apklaustas, jam suteikta teisė duoti parodymus ir gintis, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nesuteikus paskutinio žodžio, buvo pažeista nuteistojo teisė gintis.Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, teismo nuosprendis paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :              Nuteistojo A.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                     Valdas Vitunskas Gytis Večerskas