A-492-1963-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1963/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00101-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. B.,

pareiškėjo atstovui advokatui Albinui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys V. K., R. Č., J. D. B., N. A. B., M. J. B., Z. R., V. R., L. J., N. P., V. P., J. K., V. K., V. P., E. M., A. G., K. R. J.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas V. B. su skundu, kurį patikslino bei ieškiniu (I t., b. l. 2–4, 23–25, 93–95) kreipėsi į teismą ir prašė:

1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius) išduoti išvadą, patvirtinančią, kad galioja pareiškėjo žemės sklypo koordinatės, nustatytos 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane;

2) panaikinti 2002 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo kadastro žemėlapyje pažymėtas V. B. priklausančio žemės sklypo, esančio Dembavos gyv., Velžio sen., Panevėžio r. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nustatytas koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad 2000 m. nusipirko žemės sklypą, vietinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, žemės sklypo planas suderintas su visomis institucijomis, tarp jų – ir su VĮ Registrų centru, sklypo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį. Nurodė, kad pagal parengtą žemės sklypo planą 2001 m. jis pradėjo statyti namą ir tvorą, o 2009 m. tarp jo ir kaimynų kilo ginčas dėl pastatytos tvoros. Pažymėjo, kad pradėjus teisminį procesą paaiškėjo, jog VĮ Registrų centras 2002 m. be pareiškėjo žinios pakeitė jam priklausančio žemės sklypo koordinates pagal 1994 m. priimtą Lietuvos koordinačių sistemą (toliau – ir LKS-94). Paaiškino, kad registruojant kitas žemės sklypo koordinates, jo žemės sklypas buvo „pastumtas“ ir namų valdos tvora atsidūrė kaimyniniame žemės sklype. Pareiškėjas aiškino, jog tai VĮ Registrų centras padarė pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos pateiktą išvadą bei planą, kurių originalų nėra. Teigė, kad jei žemės sklypo matavimai vietinėje koordinačių sistemoje laikytini klaida, ji, suderinus su juo ir kaimynais, turėjo būti taisoma atliekant naujus matavimus, įkasant riboženklius.

Atsakovas Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepimuose (I t., b. l. 39–41, 144–146) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad žemės sklypo koordinatės perkeltos į LKS-94 sistemą, todėl jų panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad 2002 m. koordinačių tikslinimas buvo atliktas siekiant nustatyti bendrą ribą su kaimyniniu žemės sklypu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pasirašė gretimo žemės sklypo plane bei ribų paženklinimo akte. Akcentavo, kad tuo metu jis vadovavo UAB „Panevėžio hidroprojektas“, kurio darbuotojai atliko tiek jo, tiek kaimyninių žemės sklypų geodezinius matavimus. Nurodė, kad kaimyninio žemės sklypo planuose V. B. pasirašė ir kaip kaimynas, ir kaip UAB „Panevėžio hidroprojektas“ vadovas, todėl jis negalėjo nežinoti apie 2002 metais įvykdytus pasikeitimus.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime (I t., b. l 148–149) nurodė, kad su skundu taip pat nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje ginčo žemės sklypo ribos buvo koreguotos 2002 m. balandžio 4 d. pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos pateiktą 2002 m. kovo 28 d. išvadą Nr. 03-349 ir suderintą žemės sklypo planą su pataisytomis koordinatėmis. Išvadoje buvo nurodyta, kad būtina koreguoti geodeziškai pamatuotą sklypą GIS (Geografinė informacinė sistema) duomenų bazėje, nes matavimas atliktas klaidingai. Taip pat aiškino, kad netenkino 2011 m. kovo 22 d. V. B. prašymo panaikinti kadastro registre įrašytus duomenis, t. y. palikti galioti duomenis, kurie, remiantis 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo planu, buvo įrašyti 2001 m. kovo 6 d., nes pažymėtos ribos atitinka greta esančių sklypų ribas. Akcentavo, kad atsisakymo ištaisyti duomenis pareiškėjas Centriniam registratoriui neskundė. Nurodė, kad 2001 m. kovo 6 d. pažymint V. B. žemės sklypo, pamatuoto vietinėje koordinačių sistemoje, ribas, aplinkui nebuvo jokių sklypų, o 2002 m. pataisymai padaryti pagal suinteresuoto asmens Žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentų originalus, kurių VĮ Registrų centras nepasilieka – uždėjęs žymą, grąžina juos pateikusiam asmeniui. Aiškino, kad jeigu ištaisytų kadastro duomenis taip, kaip prašo pareiškėjas, jo žemės sklypas persidengtų su greta esančiais žemės sklypais, o tokia situacija negalima.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir R. Č. atsiliepimuose (I t., b. l. 30–31, 133–135) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos realiai nebuvo keistos, jo žemės sklypo plotas nesumažėjo, pakeistas tik koordinačių taškų paskaičiavimas, t. y. ištaisyta klaida. Teigė, kad jų žemės sklypas buvo suformuotas vėlesniais matavimais nei buvo pakeistos pareiškėjo žemės sklypo koordinatės. Pažymėjo, kad pareiškėjas su V. K. ir R. Č. žemės sklypo ribomis sutiko, tą patvirtino savo parašu, jo vadovaujama įmonė sudarė kaimyninių žemės sklypų planus. Vėliau, atsiradus pareiškėjo tvorai, V. K. ir R. Č. pasikvietė matininką permatuoti sklypo. Paaiškėjo, kad pareiškėjo tvora pastatyta jiems priklausančiame žemės sklype. Aiškino, kad tenkinus pareiškėjo prašymą, V. K. ir R. Č. netektų apie 0,5 aro žemės, o šiaurinėje pareiškėjo sklypo pusėje atsirastų laisvos žemės plotas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 66–70) atmetė V. B. skundo dalį dėl įpareigojimo išduoti išvadą, patvirtinančią, kad galioja pareiškėjo žemės sklypo koordinatės, nustatytos 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane, o administracinės bylos dalį dėl 2002 m. balandžio 4 d. kadastro žemėlapyje pažymėtų, V. B. priklausančio žemės sklypo, ribų panaikinimo nutraukė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, kuriuo buvo patvirtinta nauja geodezinių koordinačių sistema, Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1 patvirtinta Perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarka (toliau – ir Tvarka) ir nurodė, kad 2000 metais, atliekant V. B. priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, privalėjo būti naudojama ne vietinė koordinačių sistema, o LKS-94, todėl padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypo geodeziniai matavimai (naudojant vietinę koordinačių sistemą) 2000 m. birželio 6 d. buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Remdamasis sistemine teisės aktų analize teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai ir duomenų įrašymas į kadastro duomenų bazę bei ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje 2001 m. kovo 6 d. privalėjo būti atlikti tik vadovaujantis LKS-94.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 32 straipsnio 1 dalimi (2001 m. vasario 21 d. redakcija) ir pažymėjo, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius (suinteresuotas asmuo) turėjo teisę reikalauti ištaisyti netikslius pareiškėjo žemės sklypo duomenis (ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje), o VĮ Registrų centro Panevėžio filialas – tokius duomenis ištaisyti.

Teismas konstatavo, kad 2002 m. balandžio 4 d. atliktas V. B. priklausančio žemės sklypo ribų koregavimas kadastro žemėlapyje (pagal LKS 94) atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad vien tik ta aplinkybė, kad nėra išlikę dokumentų, kurių pagrindu tokie ištaisymai padaryti, originalų, nėra pagrindo išvadai, kad į kadastro duomenų bazę įrašyti duomenys yra neteisingi.

Teismas nurodė, kad teise reikalauti ištaisyti, jo nuomone, neteisingus duomenis V. B. pasinaudojo VĮ Registrų centro Panevėžio filialui pateikdamas 2011 m. kovo 21 d. reikalavimą panaikinti kadastro duomenis dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų, atstatant 2001 m. kovo 6 d. įrašytus duomenis. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialas priėmė 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakė panaikinti kadastro žemėlapyje pažymėtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nurodyto VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo Centriniam registratoriui neskundė, t. y. nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, todėl teismas nutarė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2002 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo kadastro žemėlapyje pažymėtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas.

III. Pareiškėjas V. B. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 73–77), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad ir nesant 2002 m. kovo 28 d. išvados bei žemės sklypo plano originalo nėra pagrindo į kadastro duomenų bazę įrašytų duomenų laikyti neteisingais.

2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo pažymėtas ir įregistruotas 2001 m. kovo 6 d., todėl bet kokie ištaisymai ir pakeitimai, remiantis nurodyta teisės norma buvo negalimi, nes ištaisymus buvo galima daryti tik iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo įregistravimo.

3. Remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 51 punktu ir pažymi, kad pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m. lapkričio ir gruodžio mėn., jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl privaloma vadovautis jame užfiksuotais duomenimis.

4. Teigia, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus metodikos (toliau – ir Metodika) 1.3.2 punktas, nes keičiant pareiškėjo žemės sklypo koordinates, nebuvo sudarytas naujas žemės sklypo planas.

5. Pažymi, kad kai rengiamas naujas žemės sklypo planas, vadovaujantis Metodikos nuostatomis turi būti atlikti nauji geodeziniai matavimai įkasant naujus riboženklius, parengiant naują ribų paženklinimo aktą, o plano ribos turi būti iš naujo suderintos su gretimybėmis.

6. Remiasi Metodikos 5.1.3 punktu ir teigia, kad 2001 m. kovo 6 d. kadastro duomenų registracija turėjo būti ginčijama teismine, o ne panaikinama administracine tvarka.

7. Mano, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu neatsisakė panaikinti kadastro žemėlapyje pažymėtų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo pareiškėjo ieškinyje reikštą reikalavimą su VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimu, pareiškėjo nuomone, teismas turėjo šį reikalavimą išspręsti iš esmės.

Atsakovas Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 84–86) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas pateikia tokius esminius argumentus:

1. Paaiškina, kad koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir perkeltos į valstybinę LKS koordinačių sistemą, skiriasi nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo valstybinėje koordinačių sistemoje.

2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 2002 m. kovo 28 d. vienašališkai pakeitė ginčo žemės sklypo ribas be pareiškėjo žinios. Nurodo, kad žemės sklypų, suformuotų detaliuoju planu, kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje 2002 m. atliko tos pačios UAB „Panevėžio hidroprojektas“ matininkas P. M. ir žemės sklypo planus patvirtino V. B. parašu kaip gretimo žemės sklypo savininkas ir kaip UAB „Panevėžio hidroprojektas“ vadovas.

3. Paaiškina, kad matavimo metu buvo patikslinta bendra riba tarp žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra pareiškėjas. Pažymi, kad abiejų žemės sklypų savininkai su patikslinta riba sutiko, šie žemės sklypai yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus.

4. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių išduoti išvadą yra nepagrįstas, nes vietinės koordinatės galioja, tik jos yra perkeltos į nauja LKS-94 koordinačių sistemą, todėl Tarnyba neturi pagrindo jų pakeisti.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 97–99) taip pat nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 33 straipsnio 2 dalimi suinteresuoto asmens prašymu buvo ištaisyta techninė klaida. Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui yra pateikiami dokumentų originalai ar jų notariškai patvirtintos kopijos, kurie yra grąžinami pareiškėjui, saugomos yra tik šių dokumentų kopijos. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo keičiami nekilnojamojo turto objekto duomenys kaip tai numatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (tuomet galiojusios redakcijos) 25 straipsnio 1 dalis, o tik taisoma klaida, kaip to prašė Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius, todėl ir kadastro duomenų nustatymo (tikslinimo) data yra ta pati, t. y. 2001 m. kovo 6 d. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t. b. l. 82–85) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepime pateikia tokius esminius argumentus:

1. Nurodo, kad tai, jog šiuo metu nėra originalių dokumentų, kurių pagrindu buvo pataisytos ginčo žemės sklypo koordinatės, nereiškia, kad šių dokumentų originalų nebuvo ir 2002 metais.

2. Paaiškina, kad 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane, kurio koordinates pareiškėjas prašo pripažinti galiojančiomis, sklypo ribos buvo nustatytos pagal vietinę koordinačių sistemą, kuri tuo metu jau negalėjo būti naudojama.

3. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad 2001 m. kovo 6 d. kadastro duomenų registracija turėjo būti ginčyta teisme. Paaiškina, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos ne todėl, kad pareigūnai priėmė nepagrįstą išvadą, o todėl, kad sklypo koordinatės plane nurodytos klaidingai.

4. Akcentuoja, kad liudytojas P. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2002 metais matuojant pareiškėjo kaimynų sklypus LKS-94 koordinačių sistemoje paaiškėjo, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo geodeziškai pamatuotas klaidingai, liudytojas nurodė, kad pareiškėjas buvo apie tai informuotas ir kad su pakeistomis koordinatėmis sutiko, pasirašė V. K. ir R. Č. žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo akte.

5. Mano, kad jei šiuo metu galiotų pareiškėjo žemės sklypo koordinatės pagal ankstesnį jų paskaičiavimą vietinėje koordinačių sistemoje (taip kaip prašo pareiškėjas), pareiškėjo ir V. K. bei R. Č. sklypo riba nesutaptų, sklypai persidengtų.

6. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2002 m. balandžio 4 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2000 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,36 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio r., Dembavos k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 6). 2000 m. birželio mėnesį buvo parengtas ginčo žemės sklypo planas (I t., b. l. 7), jo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius GIS skyriui pateikė 2002 m. kovo 28 d. išvadą Nr. 03-349 (I t., b. l. 11), kurioje nurodė, jog ginčo žemės sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti klaidingai, pataisius jo kampų koordinates, būtina pakoreguoti GIS duomenų bazėje esančius duomenis. Kartu su išvada Panevėžio apskrities viršininko administracija pateikė ginčo žemės sklypo planą (I t., b. l. 18–19), kuriame buvo ištaisytos sklypo koordinatės. Pagal pateiktus dokumentus 2002 m. balandžio 4 d. (spaudas ant žemės sklypo plano (I t., b. l. 18)) kadastro žemėlapyje buvo pataisytos ginčo žemės sklypo ribos. Iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų (II t., b. l. 22–25) matyti, kad šiuo metu galiojančios pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos neatitinka ankstesnių ribų. Kaip paaiškina pareiškėjas – šiuo metu jo žemės sklypo ribą žymėjusi tvora patenka į kaimyninį žemės sklypą, dėl to šio žemės sklypo savininkai V. K. ir R. Č. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 58,76 m2 ploto, perkeliant tvorą, esančią ieškovų V. K. ir R. Č. žemės sklypo ribose, pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas ribas (I t., b. l. 112–113). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje reiškiamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti savo teises – t. y. siekia, kad kadastro žemėlapyje būtų pažymėtos jam priklausančio žemės sklypo ribos, galiojusios iki 2002 m. balandžio 4 d. kadastro tvarkytojo atlikto šių ribų ištaisymo.

Teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti galimai pažeistą teisę.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais, kuriuose prašė: įpareigoti Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių išduoti išvadą, patvirtinančią, kad galioja pareiškėjo žemės sklypo koordinatės, nustatytos 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane; VĮ Registrų centro Panevėžio filialą įpareigoti panaikinti 2002 m. balandžio 4 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas ginčo žemės sklypo ribas, nustatytas koordinatėmis. Todėl būtent šių reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti nagrinėjamas šioje byloje.

Nustatyta, kad 2011 m. kovo 29 d. reikalavimu (I t., b. l. 14–15) pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių prašydamas išduoti naują išvadą, nurodančią, kuris ginčo žemės sklypo planas yra teisingas. Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, kuriuo buvo atsakomą į nurodytą pareiškėjo reikalavimą (I t., b. l. 16–17), aptariamo prašymo netenkino, todėl pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą dėl atsakovo įpareigojimo nurodytus veiksmus atlikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio, nustatančio administracinių teismo kompetenciją, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Todėl vertinant, ar yra pagrindas atitinkamą valstybinio administravimo subjektą įpareigoti atlikti veiksmus, kuriuos jis atsisako atlikti ar vilkina tokių veiksmų atlikimą, turi būti nustatyta, kad tokių veiksmų atlikimas yra priskirtas jo kompetencijai – t. y. atitinkamam viešojo administravimo subjektui įstatymu turi būti suteikti atitinkami įgaliojimai ar nustatyti atitinkami įpareigojimai.

Nustatyta, kad reikalavimą įpareigoti Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrių išduoti išvadą, pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nuostatai) 126 punktu.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 109–129 punktuose yra reglamentuojama nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka. Nuostatų 126 punkte numatyta, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, jog žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini; taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini; kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teisės norma, nustatanti pareigą žemėtvarkos skyriui pateikti išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, negali būti aiškinama atsietai nuo kitų žemės sklypo ribų žymėjimo kadastro žemėlapyje procedūrą reglamentuojančių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normų. Nuostatų 123 straipsnyje numatyta, kad Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka kadastro žemėlapyje turi būti žymimos žemės sklypo ribos, kai nustatomi žemės sklypų (pažymėtų su naujai žymėtinais) ribų nesutapimai, kurie yra didesni nei: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Esant nurodytiems nesutapimams, kadastro tvarkytojas naujų ribų kadastro žemėlapyje nežymi, o netikslumus taiso vadovaudamasis Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. Viena iš aptariamų netikslumų taisymo procedūros stadijų – kreipimasis į žemėtvarkos skyrių dėl išvados apie teisingai parengtą žemės sklypo planą pateikimo (nuostatų 126 p.). Gavęs tokią išvadą (kuria yra išsprendžiami žemės sklypo ribų neatitikimai), kadastro tvarkytojas pažymi žemėtvarkos skyriaus teisingu įvardinto žemės sklypo ribas kadastriniame žemėlapyje.

Įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nuostatų 126 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes ginčas yra kilęs ne dėl naujai žymimų žemės sklypo ribų (tik tokiu atveju taikytinos Nuostatų 125–128 punktuose nustatytos taikylės), o dėl jau atlikto žymėjimo, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo išduoti pažymą dėl teisingai parengtą žemės sklypo planą, nes aptariamoje situacijoje pareiga išduoti tokio pobūdžio pažymą šiam atsakovui nėra nustatyta, vadinasi nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą veikti pareiškėjo pageidaujamu būdu.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti kadastro žemėlapyje pažymėtas ginčo žemės sklypo ribas. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl šio reikalavimo nutraukė. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos sprendimu šią bylos dalį nutraukti sutinka.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl netikslių kadastrinių duomenų kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas tokius duomenis ištaisyti ir pagal tokį prašymą yra priimamas sprendimas, kuris skundžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str.). Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, netikslių duomenų ištaisymo (panaikinimo) kreipėsi į kadastro tvarkytoją (I t., b. l. 12) ir atsakydamas į šį prašymą teritorinis registratorius 2011 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą (I t., b. l. 13), kuris vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi privalėjo būti skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra, kreiptis į teismą su skundu asmuo neturi teisės – jo reikalavimą turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei skundas buvo priimtas – jis paliekamas nenagrinėtas (jei tokia tvarka dar galima pasinaudoti – ABTĮ 103 str. 1 p.) arba byla nutraukiama (jei šia tvarka pasinaudoti nebegalima – ABTĮ 101 str. 7 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra jau nebegalima pasinaudoti (pasibaigę sprendimo apskundimo terminai) ir pagrįstai bylą dėl aptariamo reikalavimo nutraukė.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nagrinėjo ir 2002 m. kovo 28 d. pažymos Nr. 03-349 teisėtumą bei šios išvados pagrindu atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatavo, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius turėjo teisę reikalauti ištaisyti ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis, ir kad duomenys buvo ištaisyti pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių aplinkybių vertinimas nėra susijęs su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai bei išvados, susiję su nurodytų aplinkybių vertinimu, naikintini.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apginti galimai pažeistą pareiškėjo teisę šioje administracinėje byloje pasirinktu gynybos būdu nėra galimybių. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjo galimai pažeistos teisės negali būti apgintos šioje administracinėje byloje pasirinktu teisių gynimo būdu, nereiškia, kad jos negali būti apgintos kitais būdais, nes šioje byloje nėra paneigta, kad pareiškėjos teisės gali būti pažeistos.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas (2002 m. balandžio 4 d.) pakeisti jau įregistruotus ginčo nekilnojamojo turto – žemės sklypo – kadastrinius duomenis (sklypo ribų koordinates), todėl būtent šio sprendimo teisėtumas ir turėtų būti vertinamas siekiant nustatyti, ar ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo pakeisti pagrįstai. Vadovaudamasi ABTĮ 10 straipsniu, teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjui, kad dėl galimai pažeistų teisių gynybos, pareiškėjas turėtų kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu pakeisti ginčo žemės sklypo ribas ir atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas. Iš byloje esančio pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo VĮ Registrų centro Panevėžio filialui (I t., b. l. 12) turinio matyti, kad su tokiu reikalavimu pareiškėjas į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kreipėsi, tačiau iš VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo (I t., b. l. 13), kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. reikalavimą, turinio matyti, kad konkretus sprendimas pagal pareiškėjo pateiktą skundą priimtas nebuvo – t. y. nebuvo atsisakyta tenkinti prašymo dėl duomenų pakeitimo panaikinimo, nenurodyti tokio atsisakymo motyvai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad toks VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atsakymas, nors ir nebuvo skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka centriniam registratoriui, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo su iš esmės analogišku prašymu kreiptis į teritorinį registratorių, kad būtų priimtas konkretus sprendimas, kuriuo būtų atsakoma į pareiškėjo prašymą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (išskyrus motyvus, kurie šia nutartimi panaikinti), kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė