0adce4dd-170c-4be7-88fb-dcece002ea35 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2243-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 6 d. teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o atlyginti 8 000 Eur neturtinę žalÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (b. l. 8–9). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d.

PaaiÅ¡kino, kad kameros, kurių plotas buvo apie 7-8 m2 buvo apstatytos baldais, todėl pareiÅ¡kėjui neužtekdavo laisvo ploto. Nurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių buvo varžomas pareiÅ¡kėjo judėjimas. PareiÅ¡kėjas neturėjo vietos judėti ar sportuoti. Teigia, kad dėl riboto judėjimo pablogėjo jo sveikata. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas. Nurodė, kad sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas.

Pažymėjo, kad kamerų negalėjo vėdinti per langus, kadangi langai atitverti grotomis. Nurodė, kad kamerose nebuvo galima džiovinti iÅ¡skalbtų rÅ«bų. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–18). Nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Esant tokiems atitvėrimams, atsakovo atstovo tvirtinimu, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Teismas k o n s t a t u o j a: Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovų paÅ¡alintas LukiÅ¡kių TI-K, Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Vilniaus pataisos namai. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki skundo pateikimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 10). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Taisyklių 111.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Atsižvelgęs į EŽTT 2016 m spalio 20 d. sprendime MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas pažymi, kad, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neįskaičiuotini į bendrÄ kameros plotÄ .

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima 0,56 m2. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, t. y. 0,56 m2.

IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, todėl buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo įrengimo neatleidžia LukiÅ¡kių TI-K nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra pasisakęs, kad, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT) nuomone, sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Į Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). LukiÅ¡kių TI-K neneigia aplinkybės, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele.

Iš Lukiškių TI-K paaiškinimų matyti, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele ir užuolaida. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerų negalėjo vėdinti per langus, kadangi langai atitverti grotomis. Pažymėtina, kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo atžvilgiu LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas teismui teigia, kad, neužtikrinus galimybių atidaryti langus, jis negalėjo tinkamai vėdinti patalpų. Higienos normoje 134:2015 16 punkte nustatyta, kad oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu nenustatyti pažeidimai, susiję su kamerų vėdinimu (b. l. 24–36). Esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai dėl kamerų vėdinimo nenustatyti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo galima džiovinti iÅ¡skalbtų rÅ«bų. Teismas pažymi, kad teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. praneÅ¡imas (b. l. 20–22) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K drabužiai skalbiami nemokamai ir iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. Aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėtų pasinaudoti LukiÅ¡kių TI-K teikiama drabužių skalbimo paslauga, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, todėl jo argumentai dėl neužtikrintos galimybės džiovinti drabužius atmetami kaip nepagrįsti. Kitų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nedetalizavo.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d. (199 paras) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos negalavimus. Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausiÄ LVAT praktikÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 600 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 8 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė