0adc81c8-943d-42fc-9198-c8c19f2e5cde · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-306-478/2023

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.6, 2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Ernesto RimÅ¡elio, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato Olego Å ibkovo skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo virÅ¡ininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ,

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, 111 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas ir S. R. pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi S. R. padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktuose, perkvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ; 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktuose – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ; 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktuose – pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus. Už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. S. R. paskirta turto konfiskavimo bausmė panaikinta.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista: S. R. padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį; 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį; 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje – pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos su kitomis bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir S. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 12 punktÄ , 105 straipsnio 12 punktÄ S. R. atžvilgiu nutraukta.

5. S. R. nuteistas už tai, kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž. ir G. B. bendrais veiksmais savavaliÅ¡kai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamas G. B. teises, ginčijamas A. L., grasinant pavartoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, padarant didelę žalÄ jo teisėms; kad kartu su J. Ž., peržengdami bendro susitarimo su G. B. ribas, kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė A. L.; kad be atitinkamo leidimo, tardymo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai įgijo, laikė ir neÅ¡iojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ; kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J.

Ž., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ užpuolė J. R. ir plėšimo bÅ«du užvaldė jo įvairius daiktus bei dokumentus; kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudodamas ginklÄ užpuolė A. L. bei A. K. ir atimdamas jiems galimybę prieÅ¡intis pagrobė krepšį su pinigais – 32 000 Lt, taip užvaldė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ stambiu mastu; kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., bÅ«damas anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė I.

J.; kad Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , taip sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tyčia du kartus iÅ¡Å¡ovė į E. V., O. C. ir A. R., padarydamas E. V. ir O. C. lengvus kÅ«no sužalojimus, sukėlusius trumpalaikius sveikatos sutrikdymus, o A. R. tyčinį sunkų kÅ«no sužalojimÄ , pavojingÄ gyvybei; kad iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B. užpuolė O. G., turėdamas tikslÄ užvaldyti jo turtÄ , ir panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, bÅ«damas anksčiau nusikaltęs tyčiniais nužudymais, pasikėsino nužudyti O.

G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios; kad įvairiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos laikė įvairiuose butuose, kuriuose tuo metu gyveno, šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nešiojo neturėdamas atitinkamo leidimo. Bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d.

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo virÅ¡ininko Mindaugo Žirlio teikimu Kauno apygardos teismui buvo siÅ«loma S. R. skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo virÅ¡ininko teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais (drauge ir bičiuliais), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 13 kartų, mokėsi ir įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat mokėsi 12 klasėje, turi ateities planus (kurti Å¡eimÄ , mokytis), neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos įstaigoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien tik Å¡ios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Žemesniojo teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, įrodo jo siekį prasmingai iÅ¡naudoti laikÄ , atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, iÅ¡skirtinės, sudarančios pagrindÄ jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir nuteistasis padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl savo elgesio, iÅ¡ esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

II. Skundo argumentai bei prašymai

8. Nuteistojo S. R. gynėjas skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir S. R. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8.1. Nuteistojo gynėjo nuomone, Å¡iuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai pakeisti nuteistajam S. R. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas rėmėsi tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų, be to, iÅ¡ esmės atsižvelgė tik į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir pavojingumÄ . Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra deklaratyvi, pagrįsta tik formaliais teiginiais ir neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties.

8.2. Apygardos teismas, remdamasis tuo, kad per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis S. R. 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 7 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, padarė iÅ¡vadÄ , jog S. R. elgesys visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. Tačiau, gynėjo manymu, su tokiu Kauno apygardos teismo vertinimu negalima sutikti. Pirmiausiai, S. R. bausmę atlieka jau daugiau nei 27 metus, taigi negalima vertinti, kad 10 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų per 27 metus yra didelis pažeidimų skaičius. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti bÅ«tent į nuteistojo elgesio pokyčių kryptingumÄ ir dinamikÄ , o ne į vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus prieÅ¡ daugelį metų. Gynėjas pažymi, kad paskutinį kartÄ nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas dar 2016 metais, taigi nuo paskutinio pažeidimo praėjo jau septyneri metai. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, kadangi, gynėjo vertinimu, septyneri metai be jokių drausminių pažeidimų yra pakankamai ilgas laikotarpis, leidžiantis tinkamai įvertinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius. Akivaizdu, kad apygardos teismas atsižvelgė tik į nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , formaliai nurodydamas S. R. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, iÅ¡kraipydamas visas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes neigiama linkme, net septynerius metus be drausminių pažeidimų įvertindamas neigiamai, kaip maÅ¾Ä laiko tarpÄ be reikalavimų pažeidimų. Anot gynėjo, sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota bausme, vertintina, pirmiausiai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Todėl itin svarbu yra atsižvelgti bÅ«tent į teigiamÄ nuteistojo įvertinimÄ , jo elgesį, vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ bei akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ .

8.3. Kauno apygardos teismas vertino, kad S. R. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, tačiau tinkamai neatsižvelgė į tai, kad 2022 m. vasario 17 d. nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal 2023 m. balandžio 19 d. vertinimÄ padidėjo ne dėl pablogėjusio nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, o tik dėl objektyvių, iki tol neįvertintų, praeities faktų. Tokiu bÅ«du, gynėjo manymu, nuteistajam S. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vėl yra siejama bÅ«tent su nuteistojo praeitimi ir jo padarytų nusikaltimų sunkumu, o ne su dabartiniu jo elgesiu.

8.4. Gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyta teismo pozicija, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kuris buvo įvertintas nuosprendžiu skiriant bausmę, yra svarbus analizuojant nuteistojo asmenybę, elgesio pokyčius ir bausmės poveikį. Nuteistojo gynėjas teigia, jog toks teismo požiÅ«ris prieÅ¡tarauja BK 51 straipsnio 2 daliai, kurioje tiesiogiai nurodyta, kokias aplinkybes vertina ir į kokias aplinkybes atsižvelgia teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad teismai, nagrinėdami klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tuo labiau, gynėjo vertinimu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas daro aptariamÄ baudžiamojo įstatymo normÄ beprasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir yra skiriamas tik už ypač sunkias ir pavojingas nusikalstamas veikas.

8.5. Gynėjas skunde pažymi, jog Kauno apygardos teismas, neatsižvelgdamas į BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios turi bÅ«ti vertinamos, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, tiesiogiai nurodo, kad S. R. elgesio pokyčiai ir dinamika buvo vertinami bÅ«tent nuteistojo praeities kontekste. Taigi, Kauno apygardos teismas vertino nuteistojo elgesį ne objektyviai, o bÅ«tent atsižvelgdamas į nuteistojo praeitį, kurios nuteistasis pakeisti negali, į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo padaryta daugiau nei prieÅ¡ 27 metus, į Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kuris jau buvo įvertintas nuosprendžiu, paskiriant S. R. bausmę.

8.6. Gynėjas sutinka su tuo, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, iÅ¡ vienos pusės, yra susiję bÅ«tent su S. R. praeitimi, tačiau, gynėjo manymu, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, koks ilgas laiko tarpas praėjo po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat į tai, jog kitus kriminogeninius veiksnius įtakoja bÅ«tent laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi toks ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje, tarp kitų nusikaltusių asmenų, be jokių abejonių paveikia kiekvienÄ asmenį. Be to, anot gynėjo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad S. R. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme bÅ«damas dar labai jauno amžiaus, todėl suprantama, kad jis gali stokoti socialinių įgÅ«džių ir pozityvios gyvenimo patirties, tačiau pakeitus S. R. laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu, nuteistasis turės dar didesnę ir žymesnę motyvacijÄ keistis teigiama linkme.

8.7. Gynėjas skunde pažymi, jog S. R. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme jau aÅ¡tuonerius metus, o tai objektyviai nėra mažas laiko tarpas. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismas objektyviai nevertina S. R. elgesio, jo pokyčių bei bausmės poveikio nuteistajam, kaip tai yra numatyta BK 51 straipsnio 2 dalyje, atmesdamas visas pozityviai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes bei nuteistojo pastangas bei visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai vertindamas, kad aÅ¡tuoneri metai teigiamų elgesio pokyčių yra nepakankami.

8.8. Gynėjo manymu, skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties nepagrįstumas akivaizdžiai pastebimas ir vertinant teismo pasisakymus dėl S. R. darbinės motyvacijos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, kÄ teismas vertina neigiamai. Nors nutartyje ir yra pastebėta, kad S. R. nedirba dėl turimo neįgalumo (nustatyta 55 proc. nedarbingumas), tačiau, teismo vertinimu, nuteistasis turėtų dėti pastangas dirbti, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog S. R. pasiruošęs grįžti į visuomenę. Gynėjas pažymi, kad visuomenėje asmenims, netekusiems daugiau kaip 45 procentų darbingumo, yra užtikrintos tam tikros iÅ¡mokos, tokia teisė asmenims yra užtikrinta bÅ«tent dėl to, jog yra pripažįstama, kad asmenų, netekusių daugiau kaip 45 procentų darbingumo, galimybė dirbti yra ribota. Gynėjo vertinimu, nesuprantama, kaip apygardos teismas gali daryti neigiamas iÅ¡vadas dėl S. R. darbinės motyvacijos, jeigu laisvėje esantys asmenys, netekę daugiau kaip 45 procentų darbingumo, turi ribotas galimybes dirbti ir dėl Å¡ios priežasties gauna paramÄ , o S. R., teismo vertinimu, galėtų dirbti ir esant laisvės atėmimo vietoje, kur darbinės galimybės yra dar labiau ribotos. Atsižvelgiant į amžių, kurio bÅ«damas buvo nuteistas S. R., nepagrįstas yra ir teismo pasisakymas, kad iki bausmės paskyrimo nuteistasis niekur nedirbo.

8.9. Bausmė iki gyvos galvos yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu, tik jei asmuo yra kalinamas tol, kol egzistuoja teisėti penitenciniai pagrindai – tokie kaip bausmė, atgrasymas, visuomenės apsauga bei reabilitacija. Gynėjo manymu, S. R. atveju bausmė iki gyvos galvos jau negali būti laikoma suderinama su Konvencijos 3 straipsniu, nes visi minėti tikslai šiuo metu jau negali būti laikomi egzistuojančiais, kadangi S. R. savo pozityviais elgesio pokyčiais per paskutinius aštuonerius metus įrodė, jog tolesnė reabilitacija jo atveju yra įmanoma jam esant visuomenėje, nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad turėtų būti ir toliau laikomas izoliuotas nuo visuomenės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau nei 27 metai, taigi tolesnis laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimas yra betikslis ir nepagrįstas.

9. Nukentėjusioji H. J. atsiliepime į nuteistojo S. R. gynėjo advokato O. Å ibkovo skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti R. R. paskirtÄ bausmę – kalėjimÄ iki gyvos galvos.

9.1. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl R. R. kaltės žuvo jos vyras, kurį R. R. šaltakraujiškai nužudė, ji liko našle su trejų metų sūnumi, jos vyro mama liko be sūnaus. Nukentėjusiosios teigimu, nei ji, nei jos sūnus niekada iš R. R. nesulaukė nei atsiprašymo, nei moralinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios manymu, R. R. neturi jokių socialinių įgūdžių gyventi visuomenėje, nedarydamas nusikaltimų, išėjęs į laisvę R. R. kels grėsmę ne tik visuomenei, bet ir jai bei jos sūnui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. R. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rÅ«pimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio.

Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

IÅ¡vados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ar atlyginant padarytÄ Å¾alÄ , elgesį atliekant bausmę.

11. Ä®statymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. Nuteistasis S. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvideÅ¡imt metų – nuo 1996 m. kovo 6 d. Tačiau vien Å¡io formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BÅ«tina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

13. IÅ¡ nuteistojo S. R. asmens byloje esančios 2023 m. rugpjūčio mėn. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. RV-23-7147 matyti, jog nuteistajam 2019 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ ir nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Maža rizika taip pat buvo nustatyta dar tris kartus atlikus vertinimus 2020 m. birželio 15 d., 2021 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. vasario 17 d. Atvykus į tuometinius PravieniÅ¡kių pataisos namus–atvirÄ jÄ kolonijÄ , nuteistajam S. R. 2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas pakartotinis rizikos vertinimas, rizika buvo nustatyta vidutinė.

Rizikos vertinimo metu rizika padidėjo ne dėl nuteistojo pablogėjusio elgesio atlikto vertinimo metu, o dėl ankstesnių vertinimų metu neįvertintų faktinių aplinkybių, susijusių su teistumu. Paskutinio vertinimo metu PravieniÅ¡kių 2-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 19 d. S. R., atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigoje (norÄ keisti savo nusikalstamÄ elgesį, dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ ), buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nuteistajam S. R. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai – statiniai: smurtinio elgesio istorija; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; ir dinaminiai: neturi arba turi maÅ¾Ä nestabiliÄ darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; turi maÅ¾Ä darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojama asocialios grupės; bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; bÅ«dingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai; iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta (asmens bylos t. 4, b. l. 129–135).

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, S. R. asmens bylos medžiagÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės suÅ¡velninimui, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi paÅ¡alinti arba reikÅ¡mingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiÅ¡kai įvertinti jo socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , dar labiau sumažėtų arba visiÅ¡kai iÅ¡nyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistÄ jį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis S. R. nėra pavojingas visuomenei.

14. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, Å¡iuo metu S. R. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesÄ ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: noras keisti savo nusikalstamÄ elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. IÅ¡ 2023 m. spalio 16 d. gautų papildomų S. R. charakterizuojančių dokumentų matyti, kad S. R. dalyvavo ir iÅ¡klausė teisinio ir socialinio Å¡vietimo užsiėmimų programÄ , skirtÄ asmenims, kuriuos ruoÅ¡iamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų; pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas, kad minėta įmonė priims dirbti į vadybininko–konsultanto pareigas S. R. ir suteiks gyvenamÄ jį plotÄ .

Prie papildomai pateiktų dokumentų yra pateikta ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos (toliau – LKKA) kapeliono T. B. charakteristika apie nuteistÄ jį, kurioje nurodyta, kad S. R. lankosi LKKA organizuojamuose susitikimuose, dvasinės–socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, kapelionas yra pastebėjęs akivaizdžius nuteistojo pasikeitimus į teigiamÄ pusę, ypač siekiant dvasinių tiesų pažinimo. Nurodyta, kad nuteistasis aktyviai lanko įvairius kitus rengiamus socialinius užsiėmimus, yra rimtas, atsakingas, atviras, nuoÅ¡irdus ir dėmesingas, nekeliantis jokios grėsmės aplinkiniams.

Taip pat pateikta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos PravieniÅ¡kių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus iÅ¡sami pažyma apie S. R. dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veiklose (teikimo Nr. T-288 medžiaga, b. l. 30–37). Nuteistasis S. R. buvo skatintas 13 kartų. Kita vertus, nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2015 m., kai jis iÅ¡ esmės pripažino kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų ir pradėjo kritiÅ¡kai vertinti savo neigiamÄ elgesį (asmens byla 2 t., 2 d., b. l. 127) bei iÅ¡ esmės tik nuo 2016 m. pradėjo aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, įvairiose socialinės reabilitacijos programose.

Be to, iÅ¡ asmens byloje esančių duomenų matyti, jog S. R. paprastajai grupei priskirtas tik praėjus septyneriems metams (2003 m. liepos 1 d.), o iÅ¡ linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos iÅ¡brauktas tik praėjus devyneriems metams (2005 m. liepos 27 d.) nuo bausmės atlikimo pradžios (1996 m. kovo 6 d.); ilgÄ laikÄ pataisos įstaigos administracijos buvo charakterizuojamas patenkinamai; iki 2018 m. gruodžio 3 d. stebėtas jo abejingumas resocializacijai, gynybiÅ¡ka reakcija į aplinkÄ , taip pat siÅ«lomas intervencines priemones, buvo motyvuotas tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams ir rizikos valdymui, iÅ¡laikė neigiamas nuostatas pareigÅ«nų atžvilgiu, pagrinde bendravo su nusikalstančiais ir drausmės taisyklių nesilaikančiais nuteistaisiais, kurie jam darė neigiamÄ Ä¯takÄ ; iki 2021 m. lapkričio 15 d. iÅ¡ dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; deÅ¡imt kartų pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir jam septynis kartus skirtos nuobaudos, taip pat už Å¡iurkščius pažeidimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymu.

Paskutinė nuobauda S. R. skirta 2016 m. spalio 28 d., tačiau jis 2022 m. vasario 17 d. ir vėl pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus nevykdydamas pataisos įstaigos administracijos nurodymo. Nors nuobauda už minėtÄ pažeidimÄ S. R. nebuvo skirta, buvo apsiribota tik jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje (asmens byla 4 t., 2 d., b. l.

89) ir Å¡iuo metu nuteistasis S. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau Å¡i aplinkybė kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių bei reikalavimų laikymÄ si, o tuo pačiu paneigia gynėjo skundo argumentÄ apie nepriekaiÅ¡tingÄ nuteistojo elgesį jau aÅ¡tuonerius paskutiniuosius metus. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį S. R. ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga, koreguojant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, vertinant nuteistojo S. R. elgesio korekcijÄ , jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pakankamumÄ , reikÅ¡mės turi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Kaip matyti iÅ¡ asmens bylos duomenų, o taip pat nuteistojo gynėjo skundo argumentų, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo dėl turimo neįgalumo (nuteistajam nustatytas 55 procentų nedarbingumas). Nors, turint tik 45 procentų darbingumo lygį, galimybė dirbti iÅ¡ tiesų yra ribota, tačiau, atsižvelgiant į S. R. diagnozuotus sveikatos sutrikimus (2004 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotame Invalidumo pažymėjime (duomenys neskelbtini), pridėtame prie nuteistojo asmens bylos, nurodyta invalidumo priežastis – (duomenys neskelbtini)), tai pat į asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas, suraÅ¡ytas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime 2002 m. gruodžio 23 d., 2003 m. gruodžio 23 d., kuriose nuteistojo sveikatos bÅ«klė įvardinta – praktiÅ¡kai sveikas, darbingas (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 31, 36), 2008 m. sausio 2 d. charakteristikÄ , kurioje nurodyta, jog nuteistasis S. R. noriai sportuoja įstaigoje organizuojamuose krepÅ¡inio čempionatuose (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 92), įsidarbinimo pataisos įstaigoje ir atitinkamų darbų atlikimo galimybė nėra neįmanoma.

Esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi stebima itin žema S. R. motyvacija dirbti. Asmens byloje esančioje 2011 m. vasario 19 d. charakteristikoje, taip pat paties S. R. raÅ¡ytuose raÅ¡tuose nurodyta, jog nuo pasiÅ«lyto darbo nuteistasis ne kartÄ atsisakė, motyvuodamas tuo, jog yra invalidas (asmens bylos t. 2, 2 d., b. l. 83, 121, 124). Be to, ir iki bausmės paskyrimo nuteistasis S. R. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, jo nusikalstamos veikos susijusios su materialinės naudos siekimu, kaip minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat nerodo iniciatyvos dirbti, yra pilnai iÅ¡laikomas kitų asmenų, kas rodo, kad ir turėdamas galimybę nuteistasis nededa maksimalių pastangų įgyti iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ , dirbti jo sveikatos bÅ«klę atitinkančius darbus ir tokiu bÅ«du keisti savo elgesį teigiama linkme.

Gynėjo skundo argumentas, jog iki nusikaltimų padarymo ir bausmės atlikimo pradžios nuteistasis nedirbo dėl jauno amžiaus, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas, kadangi 1996 metais, kuomet S. R. pradėjo atlikinėti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuteistasis buvo beveik dvideÅ¡imt vienerių metų amžiaus, o tokio amžiaus asmuo turėjo visas galimybes dirbti ir turėti oficialų pragyvenimo Å¡altinį. Noras dirbti ir mokytis yra svarbÅ«s faktoriai, mažinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Darbinių įgÅ«džių atkÅ«rimas yra viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos formų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo dedamos pastangos (iÅ¡silavinimo siekimas, noras įgyti kvalifikacijÄ , savanoriÅ¡kai pagal sveikatos galimybes atliekami darbai ir pan.) ir teigiamas požiÅ«ris į darbÄ leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę.

16. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad S. R. yra nuteistas už vienuolikos nusikaltimų padarymÄ , be kita ko, labai sunkius smurtinius nusikaltimus – kvalifikuotÄ dviejų žmonių nužudymÄ ir pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ Å¾mogų sunkinančiomis aplinkybėmis, padarytus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikiant bendrininkų grupe ir panaudojant Å¡aunamuosius ginklus. Tai rodo itin didelį S. R. pavojingumÄ visuomenei, tuo labiau, kad jo indėlis į nusikaltimų padarymÄ buvo didžiausias. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobÅ«dis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos Å¡ios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumÄ , elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali bÅ«ti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Be to, iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad S. R. vis dar yra linkęs minimizuoti savo indėlį į nusikaltimus teigdamas, jog pats nebÅ«tų pasiryžęs jų padaryti, nors bÅ«tent jis buvo nusikaltimų organizatorius ir telkė bendrininkus. IÅ¡dėstytos aplinkybės atskleidžia vis dar netinkamÄ S. R. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius.

17. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis S. R. Å¡iuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu skatintas 13 kartų, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos įstaigoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu. Visgi, vien Å¡ios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. R. jau yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Nuteistojo S. R. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų bÅ«ti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog S. R. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjo advokato Olego Å ibkovo skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė

Regina Pocienė

Ernestas Rimšelis