2016-06-06 Nr. AB-12107-3-63-3-00241-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-820-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00241-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.5; 14.7; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Akmena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Akmena“ patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kretingos rajono sodininkų bendrija „Akmena“ (toliau – ir SB „Akmena“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 14SD-(14.14.104)-4257 „Dėl projekto rengimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti SB „Akmena“ leidimą ir planavimo sąlygas SB „Akmena“ teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypo formavimo darbams atlikti.

Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamu sprendimu atsisakyta inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas SB „Akmena“ naudojamas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., rengimą. Paaiškina, kad Kretingos rajono savivaldybės mero 1996 m. kovo 8 d. potvarkiu Nr. 133 „Dėl sodininkų bendrijos „Akmena“ naudojamos žemės“ buvo patvirtina SB „Akmena“ teritorija, kurioje yra bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypas, bendrijos naudojamas rekreacijai ir poilsiui. Mano, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo atsisako pradėti minėto valstybinio žemės sklypo, esančio SB „Akmena“ teritorijoje, formavimo procedūras.

Teigia, kad atsakovas, kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios žemės patikėtinis, privalo siekti, kad kaip įmanoma daugiau valstybinės žemės sklypų būtų suformuota ir įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre, juolab kad SB „Akmena“ visas žemės sklypo formavimo išlaidas įsipareigoja padengti. Šiuo atveju atsakovas, pažeisdamas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies normą, užkerta kelią bendrijai įsigyti iš valstybės ar nuomoti jos teritorijoje esantį valstybinės žemės sklypą, kurį bendrija pageidauja naudoti rekreacijai. Mano, kad atsakovas be pagrindo teigia, jog SB „Akmena“ negali naudoti piniginių lėšų žemės formavimo darbų apmokėjimui ir žemės sklypų įsigijimui iš savo narių tikslinių įmokų, nes tai prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 daliai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad SB „Akmena“ 2014 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teigia, kad prie prašymo pridėtas SB „Akmena“ visuotinio ataskaitinio pakartotinio 2014 m. gegužės 17 d. susirinkimo protokolas Nr. 2, kuriame svarstyta išsipirkti bendrijos nariams jos teritorijos vakarinėje dalyje neišpirktą valstybinę žemę (apie 18 arų žemės, šalia žemės sklypų Nr. 10,11 ir 27) iš valstybės turto fondo, tam panaudojant ne bendrijos, bet jos narių pinigines lėšas, ir šias nupirktas teritorijas pagal panaudos sutartis perduodi bendrijos nariams priežiūrėti ir tvarkyti.

Teigia, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. tokiai mėgėjų sodo teritorijai, kuri turi gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį, o galimybės pirkti tokiems tikslams ir tokiomis sąlygoms, kaip nurodyta SB „Akmena“ visuotinio ataskaitinio pakartotinio susirinkimo, įvykusio 2014 m. gegužės 17 d. protokole Nr. 2, nenustato. Mano, kad NŽT Kretingos skyrius pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypo, esančio Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas nėra mėgėjų sodo teritorijoje suformuoti bendrojo naudojimo žemę, reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai. Taip pat teigia, kad jeigu būtų formuojamas valstybinės žemės sklypas, jis turėtų būti vienas, neskaidomas, racionalių ribų, tinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas SB „Akmena“ 2014 m. lapkričio 13 d. prašymu siekė suformuoti ir įsigyti 0,1855 ha kitos paskirties, naudojimo būdas – rekreacijos teritorijos, valstybinės žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje SB „Akmena“ teritorijos, patvirtintos Kretingos rajono savivaldybės mero 1996 m. kovo 8 d. potvarkiu Nr. 133 „Dėl sodininkų bendrijos „Akmena“ naudojamos žemės“, vakarinėje dalyje, šalia žemės sklypų Nr. 10, 11 ir 27. Iš 2014 m. gegužės 17 d. protokolo matyti, kad SB „Akmena“ siekia išsipirkti iš valstybės turto fondo bendro naudojimo žemę, šią nupirktą teritoriją pagal panaudos sutartis perduodant bendrijos narių priežiūrai ir tvarkymui.

Remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 ir 3 punktais, teismas nustatė, kad pareiškėjas SB „Akmena“ turi teisę pirkti tik mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatytą naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Pažymėjo, kad rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose. SB „Akmena“ teikdama 2014 m. lapkričio 13 d. prašymą nepateikė dokumentų, patvirtinančių jog siekiamas išsipirkti žemės sklypas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatytas naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. tokiai mėgėjų sodo teritorijai, kuri turi gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį.

Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 6 punkto nuostatomis, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

Remdamasi Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, Žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 3 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentams, jog žemės sklypų, skirtų sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, paskirtis – žemės ūkio.

Apibendrindamas, teismas padarė išvadą, kad Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, bei konstatavo, jog nenustatyta, kad priimant Skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad Skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, Skundžiamą sprendimą panaikinti. Išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Kretingos skyrių išduoti SB „Akmena“ leidimą ir planavimo sąlygas SB „Akmena“ teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypo formavimo darbams atlikti, konstatavus, jog nėra pagrindo panaikinti Skundžiamą sprendimą, taip pat laikytas nepagrįstu.

III. Pareiškėjas AB „Akmena“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Mano, kad tokiu sprendimu teismas paneigia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sodininkų bendrijų teisę iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę.

Remdamasis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, 9 straipsnio 5 dalies išlyga, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, teigia, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms įsigyti iš valstybės žemės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo veiklą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas, kuriame yra numatyta, kad bendrijų pinigines įplaukas sudaro iš jos narių mokami mokesčiai, kitos tikslinės įmokos (Sodininkų bendrijų įstatymo 24 str., 10 str. 2 d. 10 p.), nes pati bendrija ūkine komercine veikla nesiverčia. Todėl bendrijos aukščiausias valdymo organas bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę nustatyti, kad žemės sklypų formavimo išlaidas bei žemės sklypus iš valstybės bendrija savo vardu įsigis iš bendrijos narių surenkamų įmokų bei turi teisę nustatyti bendrijos narius, kurie bus atsakingi už rekreacinės teritorijos tvarkymą ir priežiūrą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 3 d.). Dėl šios priežasties atsakovas be pagrindo teigia, kad bendrija negali naudoti piniginių lėšų žemės formavimo darbų apmokėjimui ir žemės sklypų įsigijimui iš savo narių tikslinių įmokų, nes tai prieštarauja aukščiau nurodytoms Sodininkų bendrijų įstatymo normoms. Apeliantas mano, kad teismas neatsižvelgė į aukščiau išdėstytus motyvus, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas.

Atsakovas NŽT, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi su atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais bei skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Pažymi, kad neginčija pareiškėjo teisės pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatytą naudoti bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, nes tokia teisė įtvirtinta teisės aktuose. Tačiau pareiškėjas, pateikdamas 2014 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl sklypo formavimo, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad siekiamas išsipirkti sklypas anksčiau minėtiems tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 14SD-(14.14.104)-4257, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą SB „Akmena“, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav.

Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės meras 1996 m. kovo 8 potvarkiu Nr. 133 „Dėl sodininkų bendrijos „Akmena“ naudojamos žemės“ patvirtino sodininkų bendrijos sodo „Akmena“ aplinkines ribas pagal žemės skyrimo projektą bei sodininkų bendrijos narių naudojamų žemės sklypų ribas, bendro naudojimo kelius ir teritorijas pagal faktinį naudojimą ir privatizavimą.

Kretingos rajono sodininkų bendrija „Akmena“ su 2014 m. rugsėjo 4 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama leisti įsigyti SB „Akmena“ reikmėms 1855 kv. m ploto dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį SB „Akmena“ teritorijoje, inicijuojant žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas SB „Akmena“ naudojamas valstybinės žemės sklypas, rengimą. Minėtame prašyme nurodė, kad žemės sklypo planų parengimo bei žemėtvarkos projekto rengimo išlaidas sumokės SB „Akmena“. Su prašymu ir kitais dokumentais buvo pateiktas Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Akmena“ 2014 m. gegužės 17 d. visuotinio ataskaitinio pakartotinio susirinkimo protokolas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas „Dėl bendrijos bendro naudojimo žemės išpirkimo“ (darbotvarkės Nr. 5). Šiuo klausimu protokole nurodyta, kad nutarta: „Bendrijai išsipirkti iš valstybės turto fondo bendro naudojimo žemę vakarinėje bendrijos dalyje šalia 10, 11 ir 27 sklypų (apie 18 arų), tam panaudojant ne sodininkų bendrijos, bet jos narių pinigines lėšas, šias nupirktas teritorijas pagal panaudos sutartis perduodant bendrijos narių priežiūrai ir tvarkymui“. Be to, su 2014 m. rugsėjo 4 d. prašymu buvo pateikti SB „Akmena“ bei parengto planuojamo įsigyti žemės sklypo planai, iš kurių matyti, jog SB „Akmena“ siekia suformuoti 0,1855 ha valstybinės žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje SB „Akmena“ teritorijos vakarinėje dalyje, šalia žemės sklypų Nr. 10, 11 ir 27.

NŽT Kretingos skyrius 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-289 „Dėl projekto rengimo“ pranešė, kad į žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą neįtraukia sodininkų bendrijos teritorijoje esančius laisvus valstybinius žemės sklypus ir nurodė, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) sodininkų bendrijoms siūlo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotams, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuotiems atskirais valstybinės žemės sklypams. Nurodė, jog teisės aktai nenumato, kad sodininkų bendrijos, įsigijusios be aukciono iš valstybės sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemę ar rekreacijai naudojamą mėgėjų sodo žemę, gali sudaryti panaudos sutartis. Priminė, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nurodo kaip ir kokią valstybinę žemę, esančią sodininkų bendrijos teritorijoje, gali be aukciono įsigyti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys. Paaiškino, kad priims sprendimą tik tada, kai prašymas su kitais pateiktais dokumentais bus papildytas.

SB „Akmena“ su 2014 m. lapkričio 13 d. prašymu vėl kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama organizuoti apie 0,1855 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav. Nurodyti projekto tikslai: suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo būdas – rekreacijos teritorijos. Prie prašymo be kitų dokumentų pridėtas ir 2014 m. gegužės 17 d. protokolas bei žemės sklypo planas – pasiūlymas, iš kurio matyti, jog pareiškėja SB „Akmena“ siekia suformuoti 0,1855 ha žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje.

NŽT Kretingos skyrius skundžiamu 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 14SD-(14.14.104)-4257 „Dėl projekto rengimo“, vadovaudamasis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 ir 6 punktais, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), atsisakė tenkinti 2014 m. lapkričio 13 d. prašymą. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad nepateikti dokumentai, kurie leistų teigti, jog SB „Akmena“ valstybinę žemę pageidauja naudoti žmonių visaverčiam ir dvasiniam poilsiui; kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas; ir kad žemės sklypų, skirtų sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms (naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) paskirtis – žemės ūkio.

Pareiškėjas su 2014 m. gruodžio 30 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, tačiau NŽT 2015 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 1SS-436-(8.5) Skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d.).

Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: mėgėjų sodo žemės sklypus; sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus; specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus; rekreacinio naudojimo žemės sklypus; kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1–5 punktai). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad maksimalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemėtvarkos projektą); žemėtvarkos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, pagal patvirtintus žemėtvarkos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimo organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypas parduodamas aukcione; žemės sklypo plano ir žemėtvarkos projekto rengimo išlaidos apmokamos valstybinės žemės sklypo pirkėjo arba nuomininko lėšomis.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 2 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – tai mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas yra nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose.

Minėtų Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus (3.2.1 p.) bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (3.2.2 p.), naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Pagal Taisyklių 2 punktą, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 3 punktą, formuojant naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais; miestuose, miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esanti žemė, naudojama žemės ūkio veiklai; akvakultūros tvenkinių, naudojamų žuvininkystės produktų gamybai pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4 straipsnį, užimta žemė), kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, išskyrus 3.1–3.10 punktuose nustatytus atvejus.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas NŽT Kretingos skyriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad SB „Akmena“ valstybinę žemę pageidauja naudoti Taisyklių 3 punkte numatytais tikslais (bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai), atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir tai padarė laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisėjų kolegija patikrinusi bylą, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog teismas paneigia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sodininkų bendrijų teisę iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Ši teisė įtvirtinta įstatyme, tačiau įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai nustato ir valstybinės žemės pirkimo taisykles, kurių privalu laikytis, bei reglamentuoja pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta ir pareiškėjo išvada, kad iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, jog sodininkų bendrijoms, norinčioms įsigyti žemę iš valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, numatyti atskiri atvejai, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. toks valstybinės žemės plotas, kurio dėl nurodytų priežasčių neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo. Taisyklių nuostatos detalizuoja įstatymo nuostatas ir joms neprieštarauja.

Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Akmena“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė