0ad9e3c8-156a-4bcd-b357-62d2602f8320 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-494/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01802-2012-1Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.2; 44.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-611/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo Panevėžio apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu ir dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M.

D. taikė dvigubus teisingumo standartus ir diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu ir pažeidė jo teises ir teisėtus interesus; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 350 020 Lt žalos atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ bei suvaržymÄ minėtos bylos nagrinėjimo metu (b.l. 1). Nurodė, kad 2011 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl organizuoto neteisėto turto prievartavimo ir konstitucinių teisių pažeidimo bei dėl to padarytos 150 000 Lt žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismui, antstolei R.

M.. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kurio teisėja M. D. 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 Lt atsakovui Lietuvos Respublikai, tuo padarydama ieÅ¡kovui 150 020 Lt dydžio turtinę žalÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. organizavo, kad minėtas ieÅ¡kinys neteisėtai bÅ«tų paliktas nenagrinėtas. Tai patvirtina 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2012 m. balandžio 5 d. nutartys.

Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. tyčia atsisakė vertinti kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ kartu su kitais įrodymais Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytus įsiteisėjusius faktus ir aplinkybes dėl antstolės R. M. ir Kauno miesto apylinkės teismo sistemingų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu pripažinimo. Taip pat Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. tyčia atsisakė prilyginti antstolę R. M. valstybės tarnautojai, kad nenagrinėtų jos sistemingais neteisėtais veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo ir įtakotų baudžiamosios bylos Nr. I-11-840/2012 eigÄ ieÅ¡kovui nepalankia linkme ir trukdytų bei suvaržytų jo teisę į gynybÄ nurodytoje baudžiamojoje byloje tikslu Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai padėti Jonavos rajono apylinkės teismui ir antstolei R.

M. minėtose baudžiamojoje ir civilinėje bylose. IeÅ¡kovas teigia, kad jam pateikus apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo, pažeidžiant CPK 315 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , neteisėtai nebuvo informuotas apie apeliacinio skundo eigÄ . IeÅ¡kovo teigimu, tai patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. jo atžvilgiu taikė dvigubus teisingumo standartus ir vykdė diskriminacijÄ civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu ir padarė jam 150 020 Lt turtinę žalÄ ir 200 000 Lt neturtinę žalÄ .

Dėl sudarytų nepatogumų ir trukdymų gintis baudžiamojoje byloje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme bei įtakojimo baudžiamÄ jį procesÄ jam nepalankiu procesiniu sprendimu ieÅ¡kovas patyrė 100 000 Lt neturtinę žalÄ . Dėl minėtoje baudžiamojoje byloje patirtų nepatogumų ir pergyvenimų buvo žalojama ieÅ¡kovo kaip invalido sveikata, kas sukėlė 50 000 Lt neturtinę žalÄ . LikusiÄ 50 000 Lt neturtinės žalos dalį patyrė dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas neinformavo apie ieÅ¡kovo apeliacinio skundo nagrinėjimo eigÄ , tuo pasireiÅ¡kė jo diskriminavimas, žeminimas prieÅ¡ Å¡eimos narius ir artimuosius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 85-88). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D., 2012 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 padarė jam 150 020 Lt turtinę žalÄ , yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo patenkintas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo, nereiÅ¡kia turtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja M.

D. padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Taip pat ieÅ¡kovo minėtos Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis palikti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria panaikinta 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, nepatvirtina bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡iurkščios ir akivaizdžios teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos padarymÄ . IeÅ¡kovas nenurodo, kokia jam buvo padaryta žala priimta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi, koks priežastinis ryÅ¡ys tarp jo galimai patirtos žalos ir teisėjos veiksmų.

Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 ieÅ¡kovas negrindė ieÅ¡kinio Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieÅ¡kinys buvo grindžiamas visai kitais antstolės ir Kauno miesto apylinkės teismo veiksmais, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis minėtÄ nutartį kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ buvo pateikęs į civilinę bylÄ Nr. 2-590-227/2012 bei kad minėta nutartis buvo susijusi su nagrinėta civiline byla. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartyje teismas pasisakė tik dėl antstolės R.

M. veiksmų teisėtumo, tačiau nepasisakė dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų, jų nevertino. Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. 2012 m. birželio 18 d. sprendime pasisakė dėl antstolės R. M. neteisėtų veiksmų, taip pat dėl Kauno miesto apylinkės teismo veiksmų neteisėtumo, iÅ¡duodant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 1000 Lt baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, juos įvertino ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Dėl antstolio prilyginimo valstybės tarnautojui teismas nurodė, kad antstolis atsako įstatymų nustatyta tvarka, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka jis atsako kaip valstybės pareigÅ«nas, tačiau už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ civiline tvarka atsako asmeniÅ¡kai, o valstybė už antstolio padarytÄ Å¾alÄ , net jeigu ji padaryta tyčiniais veiksmais, neatsako (Antstolių įstatymo 16, 17 str.).

Tokios valstybės atsakomybės nenumato ir CK 6.272 straipsnis. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui iÅ¡liko teisė teismine tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ antstolės R. M., pareiÅ¡kiant jai ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nepagrindė savo teiginių, kad valstybė turėtų atlyginti antstolio padarytÄ Å¾alÄ nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad teisėja M. D. tyčia siekė įtakoti baudžiamosios bylos eigÄ ieÅ¡kovui nepalankia linkme, Å¡ių teiginių neįrodė, nepateikė jokių jiems pagrįsti pakankamų įrodymų.

Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė nei Panevėžio apygardos teismo teisėjos siekio įtakoti baudžiamosios bylos eigÄ , nei priežastinio ryÅ¡io tarp minėtos baudžiamosios bylos ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio 2012 m. birželio 18 d. sprendimu atmetimo. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad ieÅ¡kovas kaltinamas pagal BK 232 straipsnį dėl to, jog jis užgauliai žemino Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas ir antstolę R. M., kaltino jas turto prievartavimu ir plėšikavimu. Baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka yra kitoks įrodinėjimo dalykas ir taisyklės, kitokios įrodinėtinos aplinkybės, ir todėl net tuo atveju, jei civiline tvarka bÅ«tų konstatuoti antstolės ar teismo (teisėjo) neteisėti veiksmai, dar nereiÅ¡kia, kad tai sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinti minėtoje baudžiamojoje byloje, nes neteisėti veiksmai civilinių įstatymų prasme nebÅ«tinai reiÅ¡kia turto prievartavimo ar plėšimo veikÄ baudžiamÄ ja prasme.

Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė nei Panevėžio apygardos teismo teisėjos siekio įtakoti baudžiamosios bylos eigÄ , nei priežastinio ryÅ¡io tarp minėtos baudžiamosios bylos ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio 2012 m. birželio 18 d. sprendimu atmetimo.IeÅ¡kovo minimas CPK 315 straipsnis nenumato teismo pareigos informuoti apeliantÄ apie jo apeliacinio skundo priėmimÄ , o teismo veiksmus po apeliacinio skundo priėmimo reglamentuoja CPK 317 straipsnis. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo buvo gautas 2012 m. liepos 19 d., civilinė byla iÅ¡siųsta į Lietuvos apeliacinį teismÄ 2012 m. rugpjūčio 16 d., ieÅ¡kovas apie tai informuotas praneÅ¡imu (b.l. 30-31).

Ä® ieÅ¡kovo paklausimÄ dėl apeliacinio skundo eigos Panevėžio apygardos teismas ieÅ¡kovÄ informavo (b.l. 28). Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, jog jis neteisėtai nebuvo informuotas apie jo apeliacinio skundo eigÄ , Panevėžio apygardos teismo ar jo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas neįrodė. IeÅ¡kovo argumentai dėl dvigubų teisingumo standartų jo atžvilgiu taikymo ir diskriminavimo, įvertinus į bylÄ pateiktus Å¡alių įrodymus, nesudaro pagrindo daryti tokias ieÅ¡kovo nurodomas iÅ¡vadas.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, neįrodė Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D. ir kitų Å¡io teismo darbuotojų kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Dėl Å¡ios priežasties teismas atskirai nebepasisakė dėl Å¡alių argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 90-92).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais būtų atmesti kurie nors įrodymai sprendžiant ieškinio reikalavimus, todėl pirmas ieškinio reikalavimas neišnagrinėtas pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.). Neišnagrinėjus pirmo ieškinio reikalavimo ir neįvertinus visų pateiktų rašytinių įrodymų bei nenurodžius motyvų ir argumentų, kuriais atmetami kurie nors įrodymai, negalimas antro ieškinio reikalavimo objektyvus ir visapusiškas išnagrinėjimas.

Sprendime pažeisti CPK 21, 179, 185, 263 ir 270 straipsniai, nes teismas Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai vertino aplinkybes. Teismui buvo pateikti procesiniai dokumentai, įrodantys neteisėtus Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos M. D. veiksmus ir kaltę civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 taikius dvigubus teisingumo standartus ir vykdžius diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu bei įtakojus baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 eigÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme, tačiau skundžiamame sprendime nėra nei vieno argumento, kuriais bÅ«tų atmesti apelianto pateikti įrodymai.IeÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 buvo pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo ne tik iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bet ir iÅ¡ antstolės R.

M.. Teismas sprendime pripažino, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. pažeidė CPK 6, 7 straipsnius ir neužtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, taikė dvigubus standartus bei vykdė diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu. Civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu nustačius, kad Lietuvos Respublika nėra tinkamas atsakovas ir negali atsakyti dėl antstolės neteisėtų veiksmų, tyčia nenutraukdamas bylos, nekėlė antstolės R. M. įtraukimo atsakove klausimo, kad civilinė byla Nr. 2-590-227/2012 bÅ«tų nevilkinama ir nebÅ«tų demaskuoti Å¡ios antstolės neteisėti ir nusikalstami veiksmai iki sueitų baudžiamojo persekiojimo senatis.

Todėl teismas padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neva neįrodyta, kokiÄ akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ padarė teisėja M. D.. Kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. taikė dvigubus standartus ir vykdė diskriminacijÄ patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-406-881/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736/2013 arba Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013, arba Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7-356/2012 ir kitos, kuriose tiek antstolė R.

M., tiek antstolė S. V. įtrauktos į bylÄ atsakovėmis, kai nustatyta, kad Lietuvos Respublika netinkamas atsakovas atsakyti už antstolių neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .Teismas nustatė, kad neva nepakanka įrodymų pagrįsti Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos M. D. kaltės ir neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatė termino ir neįpareigojo pateikti pakankamai įrodymų, kad padėtų Å¡iai teisėjai iÅ¡vengti atsakomybės, tuo pačiu įtakotų KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos tolimesnę eigÄ apeliantui nepalankia linkme.

Apelianto teigimu, sprendimÄ priėmė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas A. M.. Sprendime iÅ¡vedžiojimai dėl kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje tik patvirtina, kad sprendime nustatinėjamomis aplinkybėmis iÅ¡einama už ieÅ¡kinio ribų bei daroma įtaka tolimesnei baudžiamosios bylos eigai. Apelianto teigimu, padaroma dar viena nepagrįsta ir neteisėta iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė teisėjos M. D. siekio įtakoti baudžiamosios bylos eigÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios baudžiamosios bylos ir 2012 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinio atmetimo.

Kadangi teisėja M. D. tyčia pažeidė CPK 6, 7, 45 straipsnius, grubiai ir Å¡iurkščiai taikydama dvigubus teisingumo standartus ir vykdydama diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu, atsisakė iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 ir spręsti antstolės R. M. neteisėtais veiksmais apeliantui padarytos žalos atlyginimÄ , todėl negalėjo kelti klausimo dėl nusikaltimo požymių jos veikoje buvimo ir praneÅ¡imo apie tai prokurorui (CPK 300 str.). Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B.

V. tyčia 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi organizavo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties civilinės bylos vilkinimÄ , kad toliau su kitais Lietuvos teismais įtakotų baudžiamosios bylos eigÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme apeliantui nepalankia linkme. Sprendime pažeidžiamas Konstitucijos 25 straipsnis aiÅ¡kinant, kad Panevėžio apygardos teismas apeliantÄ informavo apie apeliacinio skundo eigÄ CPK 317 straipsnio pagrindu. Apeliantas nurodo, kad apeliacinis skundas buvo iÅ¡siųstas 2012 m. liepos 18 d.

Apeliantas 2012 m. liepos 30 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl informacijos apie jį gavimo. Panevėžio apygardos teismas apeliantÄ informavo 2012 m. rugpjūčio 18 d., t.y. tik po daugiau kaip 10 dienų termino po pareiÅ¡kimo pateikimo, nors pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ kiekviena valdžios institucija privalo atsakyti nustatyta tvarka ir terminais. Buvo pažeistas CPK 199 straipsnis, nes apelianto praÅ¡ymu nebuvo iÅ¡reikalauta ir prijungta kaip raÅ¡ytinis įrodymas Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-590-227/2012.

Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nustatoma, kad nepateikta įrodymų, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis pateikta kaip raÅ¡ytinis įrodymas civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 118-120). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas aiÅ¡kiai pasisakė dėl teisėjos M.

D. atliktų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012. Teismas vertino ir nustatė, kad teisėjos kaltė neįrodyta, o tai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl dvigubų teisingumo standartų nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-590-227/2012 taikymo, nes įvertinus į bylÄ pateiktus Å¡alių įrodymus, apelianto pateiktų teismų procesinių sprendimų ir kaltinamojo akto turinys nesudaro pagrindo daryti tokias apelianto nurodomas iÅ¡vadas.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis neteisėtai nebuvo informuotas apie jo apeliacinio skundo eigÄ . Teismas pagrįstai nurodė, kad teismo veiksmus po apeliacinio skundo priėmimo reglamentuoja CPK 317 straipsnis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantas apeliacinį skundÄ inter alia grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktus, tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai – sprendime nėra motyvų (sutrumpintų motyvų), dėl kurių neiÅ¡spręsti visi pareikÅ¡ti reikalavimai ar reikalavimai atmesti.

Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Apeliantas ieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. taikė dvigubus teisingumo standartus ir diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu bei pažeidė jo teises ir teisėtus interesus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 350 020 Lt žalos atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ bei suvaržymÄ minėtos bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimÄ , ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas (pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas) apskritai nėra savarankiÅ¡kas materialinis reikalavimas, jis yra tik viena iÅ¡ nustatinėtinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kuriÄ konstatavus bei esant nustatytoms kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms spręstina dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Dėl Å¡ios priežasties laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad neiÅ¡nagrinėtas pirmas ieÅ¡kinio reikalavimas ir yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais bÅ«tų atmesti kurie nors įrodymai sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Galima su jais sutikti arba nesutikti, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra be motyvų. Taigi, negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 iÅ¡reikalavimoApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas A. M., kuris padėjo teisėjai M. D. iÅ¡vengti atsakomybės, taip pat įtakoti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos tolimesnę eigÄ apeliantui nepalankia linkme, nes nenustatė termino ir neįpareigojo apelianto pateikti pakankamai įrodymų pagrįsti teisėjos M.

D. kaltę ir neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, kad apeliantas, dalyvaudamas teismo posėdyje, nuÅ¡alinimų bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, nepaisant kai kurių jo praÅ¡ymų netenkinimo, nereiÅ¡kė (b.l. 82), t.y. dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo apeliantui abejonių nekilo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo padaryta iÅ¡vada, jog nepakanka įrodymų pagrįsti Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos M. D. kaltę ir neteisėtus veiksmus, savaime nelaikytina, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas apelianto atžvilgiu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto argumentas dėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ priėmusio teismo ir teisėjo Å¡aliÅ¡kumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).              Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad buvo pažeistas CPK 199 straipsnis, nes apelianto praÅ¡ymu nebuvo iÅ¡reikalauta ir prijungta kaip raÅ¡ytinis įrodymas Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-590-227/2012. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę civiliniame procese įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str.).

Įstatymas numato, kad rašytinius įrodymus gali pateikti dalyvaujantys byloje asmenys arba šie įrodymai gali būti išreikalauti teismo CPK nustatyta tvarka (CPK 198 str., 199 str.). CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas gali išreikalauti tuos įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti patys. Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, buvęs minėtų procesų šalimi, pats neturi galimybės pateikti konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas nagrinėjamame ieškinyje aplinkybes (pavyzdžiui, atitinkamų dokumentų kopijų).

Be to, jis faktiÅ¡kai ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkrečiai toje byloje esantys ir nepateikti į nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymai reikÅ¡mingi Å¡iai bylai. Tuo tarpu reikÅ¡mingi Å¡iai bylai įrodymai yra pateikti iÅ¡ dalies paties apelianto su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-14), dalį buvo pateikęs su atsiliepimu Panevėžio apygardos teismas (b.l. 24-31), o pati byla kaip tokia nei patvirtina, nei paneigia kokias nors ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas neprivalo visais atvejais reikalauti visų Å¡alies praÅ¡omų duomenų, nes gali bÅ«ti priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

             Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir žalos fakto įrodytumoCK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Kasacinis eismas yra nurodęs, jog kad „pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. IÅ¡ CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina iÅ¡vada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumÄ , o ne už žalÄ , padarytÄ kitais teisėjo ar teismo pareigÅ«nų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos pagal Å¡io straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas.

Toks aiÅ¡kinimas paremtas Å¡ios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylÄ â€œ. <...> Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).Kaip minėta, apeliantas ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė:

1) pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. taikė dvigubus teisingumo standartus ir diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu ir pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei 2) priteisti iÅ¡ atsakovo 350 020 Lt žalos atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ bei suvaržymÄ minėtos bylos nagrinėjimo metu (b.l. 1). Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-590-227/2012 teismas taikė dvigubus teisingumo standartus ir vykdė diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu bei darė įtakÄ baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 eigai KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme.

Neteisėti veiksmai taip pat pasireiÅ¡kė tuo, kad 2012 m. birželio 18 d. sprendimu apelianto ieÅ¡kinys atmestas; atsisakymu vertinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ ; atsisakymu antstolę prilyginti valstybės tarnautojui; CPK nustatyta tvarka ir terminais apelianto neinformavus apie jo pareikÅ¡to apeliacinio skundo eigÄ ; Panevėžio apygardos teismas ir teisėja B. V. organizavo apelianto ieÅ¡kinio palikimÄ nenagrinėtu. Minėta, kad iÅ¡ esmės yra pareikÅ¡tas vienas materialinis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl apelianto nurodomų pažeidimų pripažinimo vertintinas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas.

Todėl spręstina, ar civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu teismas neteisėtais veiksmais pažeidė apelianto teises, o jei taip - ar pažeidimas lėmė apelianto nurodomos patirtos turtinės bei neturtinės žalos atsiradimÄ dėl teismo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais apelianto argumentus, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D., 2012 m. birželio 18 d. sprendimu atmesdama apelianto ieÅ¡kinį dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdama iÅ¡ jo 20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui - valstybei, padarė jam 150 020 Lt turtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad nebuvo patenkintas apelianto ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo, apskritai net ir nereiÅ¡kia turtinės žalos jam padarymo, nes toje byloje apeliantas dar tik siekė prisiteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Todėl ieÅ¡kinio atmetimas savaime nereiÅ¡kia, kad asmuo patyrė tiesioginę turtinę žalÄ , taip pat tai nereiÅ¡kia ir negautų pajamų, kurias apeliantas bÅ«tų gavęs, jei neteisėti veiksmai ir bÅ«tų konstatuoti (CK 6.249 str. 1 d.).

Civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 priimtas 2012 m. birželio 18 d. sprendimas yra peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliktas nepakeistas, konstatavus, kad Panevėžio apygardos teismas toje civilinėje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties motyvų kontekste laikytini nepagrįstais apelianto ieÅ¡kinyje nurodomi ir neva neteisėti teisėjos M.

D. veiksmai. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad teisėja M. D. tyčia atsisakė vertinti raÅ¡ytinį įrodymÄ kartu su kitais įrodymais Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytus faktus ir aplinkybes dėl antstolės R. M. ir Kauno miesto apylinkės teismo sistemingų neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu pripažinimo. Tačiau minėtoje 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. pagrįstai nesivadovavo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, nes ji negali pagrįsti jokių civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 apelianto įrodinėjamų aplinkybių.

Taip pat atmestinas ieÅ¡kinyje nurodytas apelianto teiginys, kad teisėja M. D. tyčia atsisakė prilyginti antstolę R. M. valstybės tarnautojai, kad nenagrinėtų jos sistemingais neteisėtais veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo ir įtakotų baudžiamosios bylos Nr. 1-11-840/2012 eigÄ jam nepalankia linkme. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybė atlygina tik už neteisėtais teismo antstolių veiksmais žalÄ , padarytÄ iki 2003 m. sausio 1 d.

Tuo tarpu už po 2003 m. sausio 1 d. padarytÄ Å¾alÄ atsako antstolis asmeniÅ¡kai (Antstolių įstatymo 16 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje yra konstatuota, kad teismas nepažeidė apelianto teisių, nes apeliantas ieÅ¡kinyje antstolę įvardijo kaip trečiÄ jį asmenį bei dėl jos procesinės padėties klausimÄ iÅ¡kėlė tik teismui jo atžvilgiu priėmus neigiamÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui priklauso teisė pasirinkti byloje atsakovÄ , kuriam yra reiÅ¡kiami reikalavimai, o teismas pakeisti jį ar papildomai įtraukti kitÄ asmenį atsakovu gali tik esant motyvuotam ieÅ¡kovo praÅ¡ymui arba jam reiÅ¡kiant patikslintÄ ieÅ¡kinį (CPK 45 str. 1 d., 135 str.).

Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 buvo pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo ne tik iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bet ir iÅ¡ antstolės R. M., tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ Å¡ios antstolės nėra reikÅ¡tas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad kai kuriose kitose bylose antstoliai buvo įtraukti atsakovais, taigi, ir civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 antstolė turėjo bÅ«ti įtraukta atsakovu.

Tačiau, visų pirma, ieÅ¡kinio pagrindu nagrinėjamoje byloje Å¡i aplinkybė, t.y. kad antstolė turėjo bÅ«ti įtraukta atsakove, nebuvo nurodyta (ir netgi prieÅ¡ingai – ieÅ¡kinyje nurodoma, kad teismas tyčia antstolės neprilygino valstybės tarnautojai, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantas ir Å¡ioje byloje teikdamas ieÅ¡kinį vis tik manė, kad žalÄ turi atlyginti valstybė), dėl ko ja remtis apeliacinės instancijos teisme apeliantas apskritai negali (CPK 306 str. 2 d.). Antra, civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 teismo posėdyje apeliantas nedalyvavo, todėl atsakovas toje byloje vien teismo iniciatyva ir negalėjo bÅ«ti pakeistas dėl jau aukščiau minėto teisinio reglamentavimo.

Apeliantas ieÅ¡kininius reikalavimus ir apeliacinį skundÄ taip pat grindžia tuo, kad Panevėžio apygardos teismo teisėja B. V. tyčia 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi organizavo, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas nenagrinėtu ir iki Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties vilkino civilinę bylÄ , kad toliau su kitais Lietuvos teismais įtakotų baudžiamosios bylos eigÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme apeliantui nepalankia linkme. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Tiek iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiek iÅ¡ apelianto pateiktų teismo procesinių sprendimų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi (teisėja B. V.) apelianto ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi panaikinus aukščiau minėtÄ nutartį, civilinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taigi, Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. toliau nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-590-227/2012 ir 2012 m. birželio 18 d. sprendimu apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Sutiktina su pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje kitaip įvertino bylos faktines aplinkybes nei Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, skundžiama nutartis buvo panaikinta, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Panevėžio apygardos teismo veiksmų neteisėtumÄ siekiant vilkinti civilinės bylos nagrinėjimÄ . Be to, apeliantas nenurodo, kokia jam buvo padaryta žala apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį ir vėliau civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės bei koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp jo galimai patirtos žalos ir teisėjos B.

V. veiksmų.Apelianto teigimu, Panevėžio apygardos teismas ir teisėja M. D. taikė dvigubus teisingumo standartus ir diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 nagrinėjimo metu ir pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, t.y. trukdė gintis KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje bei įtakojo Å¡ioje byloje nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ . Tai, pasak apelianto, patvirtina civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 medžiaga ir eiga bei joje ir nagrinėjamoje byloje bei su apeliaciniu skundu pateikiami teismų procesiniai sprendimai, kurių įrodomosios reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos civilinės bylos eiga ir medžiaga bei kiti teismų priimti procesiniai sprendimai savaime negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , nes juose neteisėti teismo (teisėjo) veiksmai nekonstatuoti. Apeliantas ne tik neįrodė, bet iÅ¡ esmės argumentuotai net nepagrindė, kokiÄ Ä¯takÄ turi civilinės bylos Nr. 2-590-227/2012 iÅ¡nagrinėjimas, procesiniai sprendimai jo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir kokiu bÅ«du dėl to jam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala.

Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo kitokiai iÅ¡vadai. Tas pat pasakytina ir dėl apelianto teiginių apie dvigubų teisingumo standartų taikymÄ ir diskriminacijÄ jo atžvilgiu, kurie iÅ¡ esmės yra deklaratyvaus pobÅ«džio.Apeliantas nurodo, kad jis CPK 315 straipsnio nustatyta tvarka bei terminais nebuvo informuotas apie jo apeliacinio skundo eigÄ , tačiau teisėjų kolegija ir su Å¡iais argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 315 straipsnio norma reglamentuoja apeliacinio skundo priėmimo tvarkÄ , numato atvejus, kuomet teismas atsisako priimti apeliacinį skundÄ ir tokio atsisakymo įforminimo tvarkÄ , tačiau ji nenumato teismo pareigos informuoti apeliantÄ apie jo apeliacinio skundo priėmimÄ .

Teismo veiksmus, priėmus apeliacinį skundÄ , reglamentuoja CPK 317 straipsnis, pagal kurį numatyta teismo pareiga iÅ¡siųsti apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims. Pasibaigus apskundimui apeliacine tvarka terminui ir atsiliepimų pateikimo terminui, pirmosios instancijos teismas turi per septynias dienas iÅ¡siųsti civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims - praneÅ¡imus apie bylos iÅ¡siuntimÄ (CPK 317 str. 2 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apelianto apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-590-227/2012 gautas 2012 m. liepos 19 d., tÄ pačiÄ dienÄ ir priimtas. 2012 m. rugpjūčio 16 d. civilinė byla su apelianto apeliaciniu skundu iÅ¡siųsta į Lietuvos apeliacinį teismÄ , apie tai informuojant byloje dalyvaujančius asmenis inter alia ir apeliantÄ (b.l. 30, 31).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad į apelianto 2012 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kimÄ (paklausimÄ ) dėl apeliacinio skundo eigos, Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡siuntė apeliantui atsakymÄ (b.l. 27, 28). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie jo apeliacinio skundo eigÄ . Taigi, neįrodžius nei turtinės žalos padarymo fakto, nei, instancine tvarka apskritai nenustačius kokių nors materialinės ar procesinės teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų, pažeidimų, t.y. neteisėtų Panevėžio apygardos teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-590-227/2012, nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                    Danguolė Martinavičienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus Donatas Å ernas