Legislator Case Law & Legislation
0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8 AI generated

0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr.1-80-519/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00768-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 1.2.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamajam S. M. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8 · Å iaulių apygardos teismas: Visi susėdo terasoje prie namo valgyti vakarienę. UoÅ¡vis paprašė prie vakarienės buteliuko, todėl jis atnešė du nepilnus butelius, o juose buvo likučiai, gal pilnai sudėjus galėjo bÅ«ti apie 0,5 l degtinės. Daugiau gėrė uoÅ¡vis, o jis tik kompanijÄ palaikė, gal keturis mažus stikliukus iÅ¡gėrė. Vakarieniaujant bendravo, jokių tarpusavio ginčų ar nesutarimų nebuvo, daugiausiai kalbėjo dėl uoÅ¡vio sÅ«naus, kuris kartu su juo gyvena, nes dėl jo uoÅ¡vis buvo susinervinęs, supykęs, kadangi uoÅ¡viui jis neduoda ramybės. Dažnai jis skundžiasi dėl jo, apsiverkia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr.1-80-519/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00768-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 1.2.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamajam S. M. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiesiems A.

B., E. B.,ekspertui R. P. P.,psichologei V. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas 8 kl., iÅ¡siskyręs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 2 dalį.           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

          S. M. 2014 m. liepos mėnesio 30 dienÄ , apie 24 val., (duomenys neskelbtini), A. B. ir E. B. gyvenamojo namo terasoje, peiliu sužalojo savo dukrÄ A. B., t. y. nukentėjusiajai A. B. peiliu smogdamas vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, jai padarė kiauryminę-durtinę-pjautinę deÅ¡inės krÅ«tinės pusės žaizdÄ su plaučio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo artimai giminaitei – dukrai A.

B.,               po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po A. B. sužalojimo, dukros vyrui E. B. bandant iÅ¡ jo rankų atimti peilį, peiliu sužalojo E. B. deÅ¡inės plaÅ¡takos nykÅ¡tį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. pjautinę deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykščio) žaizdÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui – žentui E. B.. Kaltinamasis S. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2014 m. liepos 30 dienos, apie 15 val. iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į svečius pas savo dukrÄ A.

B., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Pas dukrÄ atvažiavo iÅ¡ anksto jos neįspėjęs, norėjo pasisvečiuoti ir nusimaudyti. Å iaip pas dukrÄ lankosi nedažnai. Kai atvažiavo pas dukrÄ , ji namuose buvo viena. Apie 18 val. į namus grįžo dukros vyras E. B.. Dukra paruošė vakarienę ir visi valgė prie namo esančioje terasoje. Vakarienės metu jis su žentu iÅ¡gėrė porÄ butelių degtinės. Vakarienės metu visi bendravo, kalbėjosi, su dukra ir žentu nekonfliktavo. Kadangi užsibuvo svečiuose pas dukrÄ ir nebebuvo su kuo grįžti į namus, tai paprašė dukros pakloti jam miegoti palapinėje sode, kÄ jinai ir padarė.

Pamena dar, kad besėdint prie stalo jis pjaustė arbÅ«zÄ savo peiliu, kurį visada turi kiÅ¡enėje. Peilį naudoja Å«kio darbams, taip pat kam nors atsipjauti. BÅ«tent tas peilis, kurio nuotrauka yra byloje ir priklauso jam. Begeriant degtinę, matyt dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, jis prarado nuovokÄ , todėl nieko daugiau neprisimena. Tik iÅ¡ vėlesnių dukros ir žento pasakojimų žino, kad dukrai vedant jį miegoti, jis jai dÅ«rė peiliu. Dėl ko taip pasielgė, negali paaiÅ¡kinti, greičiausiai dėl alkoholio poveikio jam pradėjo maiÅ¡ytis protas, todėl nebesuvokė kÄ daro, nes jau kelias dienas be perstojo gėrė.

Kad žentas iÅ¡ jo norėjo atimti peilį ir kad jam perpjovė rankÄ , jis taip pat neatsimena. Kaip nuėjo miegoti, kada atvyko policija ir jį iÅ¡vežė policijos pareigÅ«nai, jis nepamena. Atsimena, kad tik iÅ¡ ryto atsibudo policijos areÅ¡tinėje. Jis tikrai negali pasakyti, kodėl sužalojo savo dukrÄ , nes nieko blogo ji jam nėra padariusi, niekada su ja nesipyko. Dėl savo poelgio labai gailisi, blaivus taip tikrai niekada nebÅ«tų padaręs. PareikÅ¡tus jam civilinius ieÅ¡kinius dėl gydymo ir nedarbingumo iÅ¡mokų, jis pripažįsta ir sutinka atlyginti.

Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos tėvas. 2014-07-30 ji buvo namuose, esančiuose sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), kai į svečius atvyko jos tėvas S. M.. Po darbo grįžus vyrui E. B., ji pagamino vakarienę, visi trys sėdėjo lauke, prie namo esančioje terasoje, bendravo, vartojo alkoholį, tačiau alkoholio nebuvo daug. Daugiausiai alkoholio vartojo jos tėvas. Buvo iÅ¡ anksto sutarę, kad tėvas pasiliks nakvoti, todėl ji paklojo jam vietÄ miegoti kieme esančioje palapinėje, nes jis taip norėjo. Viso bendravimo metu jie nekonfliktavo ir viskas buvo gerai.

Po kiek laiko, kai jos tėvas per daug prigėrė, jis pradėjo kalbėti nesÄ mones, nebepažino jos nei jos vyro. Jos pradėjo klausinėti, rodydamas į jos vyrÄ , kas tas žmogus. Supratusi, kad tėvas jau yra per daug prigėręs ir kalba nesÄ mones, pasakė jam, kad eitų miegoti ir pasiÅ«lė palydėti. Visi sėdėjo terasoje, o norint iÅ¡ jos iÅ¡eiti yra keletas laiptų ir reikia jais nulipti. Tėvas buvo labai girtas, todėl ji eidama Å¡iek tiek priekyje jo ir, bÅ«dama nulipusi vienu laipteliu žemiau bei pastebėjusi, kad jis smarkiai susvirduliavo ir nenorėdama, kad jis nugriÅ«tų nuo laiptų, sugriebė jam už rankos.

Nežino, kas tuo metu jos tėvui S. M. pasivaideno, bet kai sugriebė jį už rankos, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę. IÅ¡ pradžių nieko nesuprato, tik vėliau pamatė kraujÄ ir suprato, kad jai buvo durta peiliu. Peilį, kuriuo jai tėvas dÅ«rė, matė visÄ vakarÄ , nes tėvas pjaustė su juo arbÅ«zÄ , laÅ¡inius, duonÄ , bet kaip jis jį pasiėmė nuo stalo, ji nepastebėjo. Pirmiausia nelabai suvokė kas įvyko, bet paskui, kai pamatė, kad bėga kraujas, susiėmė už perdurtos vietos, pasakė vyrui, kad jÄ perdÅ«rė ir atsisėdo terasoje bandydama iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

Matė, kad jos vyras bandė atimti peilį iÅ¡ jos tėvo, bet kaip ten viskas vyko ji nematė, nes pačiai buvo silpna ir bandė kuo greičiau iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jai nepavyko. Daugiau nieko nepamena. Paskui vyras jai papasakojo, kad taip pat bandė susisiekti su greitÄ ja pagalba, bet jam nepavyko, todėl pats jÄ kartu su sÅ«numi ant rankų nunešė į automobilį ir pristatė į priėmimo skyrių. Ji tikrai gali patvirtinti, kad tėvas jai sudavė tik vienÄ smÅ«gį peiliu, iÅ¡ kur galėjo atsirasti antras kaltinime nurodytas smÅ«gis bei kaltinimas tėvui, kad jis jai sužalojo ir blužnį su jos plyÅ¡imu, ji negali pasakyti.

Spėja, kad gal blužnis jai galėjo plyÅ¡ti neÅ¡ant į automobilį, nes vyras ir sÅ«nus po to kai nepriskambino medikams, patys jÄ ant rankų nešė į automobilį. Nurodė, kad jos tėvas taip pasielgė pirmÄ kartÄ , todėl jam atleido, jokių pretenzijų ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, praÅ¡o teismo jį bausti kuo Å¡velniau.Nukentėjęs E. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jam yra uoÅ¡vis. 2014 m. liepos 30 d. grįžęs iÅ¡ darbo į namus sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs uoÅ¡vis.

Visi susėdo terasoje prie namo valgyti vakarienę. UoÅ¡vis paprašė prie vakarienės buteliuko, todėl jis atnešė du nepilnus butelius, o juose buvo likučiai, gal pilnai sudėjus galėjo bÅ«ti apie 0,5 l degtinės. Daugiau gėrė uoÅ¡vis, o jis tik kompanijÄ palaikė, gal keturis mažus stikliukus iÅ¡gėrė. Vakarieniaujant bendravo, jokių tarpusavio ginčų ar nesutarimų nebuvo, daugiausiai kalbėjo dėl uoÅ¡vio sÅ«naus, kuris kartu su juo gyvena, nes dėl jo uoÅ¡vis buvo susinervinęs, supykęs, kadangi uoÅ¡viui jis neduoda ramybės. Dažnai jis skundžiasi dėl jo, apsiverkia.

Besikalbant uoÅ¡vis savo peiliu papjaustė jų mažesniajam sÅ«nui arbÅ«zÄ . Terasoje nebuvo Å¡viesos, todėl nematė, kada jis pasiėmė peilį. Sėdint prie stalo pamatė, kad uoÅ¡vis pradėjo nusikalbėti, jam pradėjo balti akys, todėl žmona pasakė, kad nuves jį miegoti. Tuo metu, kai jis nuo stalo rinko indus ir nešė juos į virtuvę, iÅ¡girdo žmonos riksmÄ . Atsisukęs pamatė, kad žmona žiÅ«ri į jį, klausė, kas buvo, pasakė, kad uoÅ¡vis įdÅ«rė.

Tada jis puolė iÅ¡ uoÅ¡vio atimti peilį. Peilį pamatė tik tada, kai priėjo arčiau. Jis buvo deÅ¡inėje uoÅ¡vio rankoje. Tai buvo tas pats peilis, kuriuo uoÅ¡vis pjaustė arbÅ«zÄ . UoÅ¡vis tÄ peilį buvo atsinešęs su savimi. IÅ¡ pirmo karto peilio nepaėmė, kažkaip traukdamas peilį uoÅ¡vis jam įpjovė į rankÄ . Tada prispaudė uoÅ¡vį prie žemės, pargriovė jį ant žolės ir atėmęs peilį numetė jį į terasÄ , o pats nubėgo prie žmonos, kuri sėdėjo terasoje.

Skambino telefonu greitajai pagalbai, tačiau telefono linija buvo užimta. Tada pakvietė telefonu netoliese pas kaimynus buvusį vyresnįjį sÅ«nų, su kuriuo žmonÄ ant rankų nunešė į automobilį ir automobiliu jÄ nuvežė į ligoninės priimamÄ jį. UoÅ¡vį paliko gulėti toje pačioje vietoje, kur jį pargriovė, ir kÄ jis veikė toliau – nematė. Kai grįžo namo iÅ¡ ligoninės, uoÅ¡vis buvo nusiavęs batus ir nuėjęs į palapinę miegoti. Galvoja, kad žmonai blužnies sužalojimai galėjo atsirasti jÄ neÅ¡ant į automobilį.

Kadangi buvo sunku neÅ¡ti, slydo rankos, jis neÅ¡damas žmonÄ paėmė jai už kairio Å¡ono. PraÅ¡o uoÅ¡vį bausti Å¡velniau, yra nepyktuoju. Nors Å¡iuo metu su uoÅ¡viu nebendrauja, tačiau mano, kad vėliau bendraus. Jokio civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. L. T. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jo senelis, o nukentėjusieji yra jo tėvai. TÄ dienÄ kai buvo sužaloti tėvai, buvo su draugais. Senelis jau buvo atvažiavęs, kai jis išėjo pas draugus. Matė, kad senelis tuo metu jau buvo neblaivus.

Vėliau jam paskambino tėtis ir pasakė, kad senelis peiliu sužalojo mamÄ . Po tėvo skambučio greitai grįžo namo, pamatė mamÄ , sėdinčiÄ terasoje ant sofos, tėtis buvo rankÅ¡luosčiu uždengęs mamai žaizdÄ , o senelio nematė. Tėvui buvo perpjautas deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas. MamÄ kartu su tėvu, rankomis įkėlė į savo automobilį ir nuvežė į priėmimo skyrių. Kai nuvežė mamÄ , ji buvo praradusi sÄ monę, iÅ¡ maÅ¡inos mamÄ nunešė į ligoninę.

PirmÄ kartÄ taip padarė senelis, anksčiau taip nėra buvę, paprastai jis bÅ«na ramus, o jeigu konfliktuoja tai tik žodžiais. Mama su tėčiu gerai sugyvena, kartais žodžiais konfliktuoja. Nėra matęs, kad tėtis suduotų mamai. Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiųjų kaimynė. Apie įvykį tiesiogiai nieko nežino, apie jį po kelių dienų sužinojo iÅ¡ vyro, o jos vyras sužinojo iÅ¡ kaimynų. Vyras sakė, kad kaimynė A. yra ligoninėje, nes yra sužalota, o jÄ sužalojo tėvas.

Ä®vykio dienÄ pas kaimynus jokio triukÅ¡mo negirdėjo ar buvo atvykęs kaimynės tėvas, ji nematė. Kaimynystėje su nukentėjusiaisiais gyvena apie 10 m., jie ramÅ«s, triukÅ¡mai pas juos nevyksta. Yra buvę, kad su kaimynais pavakarodavome, bet nieko panaÅ¡aus nėra buvę.Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, yra gydytojas chirurgas ir operavo nukentėjusiÄ jÄ A. B.. Jo chirurgo darbo stažas yra daugiau nei 30 metų. Nukentėjusioji atvyko su durtine žaizda krÅ«tinės srityje, sÄ moninga, atlikus tyrimus rastas vidinis kraujavimas iÅ¡ blužnies vartų srities.

Rasta apie pusantro litro kraujo iÅ¡ blužnies. Blužnis buvo paÅ¡alinta, kraujavimas sustabdytas. KrÅ«tinės lÄ stoje kraujavimo nebuvo. Nukentėjusiajai iÅ¡orinių sužalojimų blužnies srityje jis nepastebėjo. TeoriÅ¡kai gali bÅ«ti daug priežasčių, kaip galėjo atsirasti blužnies sužalojimas, tai nuo spontaninių plyÅ¡imų, nes blužnis turėjo sÄ augų, gal pasitempė ir plyÅ¡o. Aplinkiniai audiniai nebuvo traumuoti. Buvo blužnies įplyÅ¡imas, iÅ¡ kurio kraujavo. Buvo sÄ augų blužnyje, gal jie nuo vaikystės galėjo bÅ«ti, gal ji buvo griuvusi jaunystėje ir susižalojusi.

Galimas variantas, kad aplinkiniai audiniai nesužaloti, o blužnis sužeista. Ekspertas R. P. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina duotÄ iÅ¡vadÄ dėl sužalojimų, padarytų A. B. nustatymo. A. B. sužalojimai buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Suduodant peiliu ir praslystant rankai negalėjo atsirasti sužalojimas dėl blužnies, nes tai kita pusė. Blužnis yra po Å¡onkaulių lanku, ji trÅ«kti gali maliarijos, piktybinio naviko atveju, gali bÅ«ti ir savaiminiai plyÅ¡imai.

Pagal dokumentus buvo nustatyta, kad blužnis trÅ«ko dėl traumos poveikio. Nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, jai atlikta laparotomija, rasta trÅ«kusi blužnis. Mažai tikėtina, kad blužnies plyÅ¡imas galėtų atsirasti jÄ neÅ¡ant, nebent jei bÅ«tų iÅ¡metę. Dėl griuviminės traumos toks sužalojimas taip pat sunkiai galėtų atsirasti, turėtų bÅ«ti smÅ«gis blužnies kryptimi. Vien nuo tos traumos judėjimas yra apsunkintas. Abi traumos kvalifikuotinos kaip sunkus kÅ«no sužalojimas.

Atsižvelgiant į operacijÄ atlikusio gydytojo parodymus, jog blužnyje operacijos metu buvo rastos sÄ augos, o Å¡ių duomenų medicininiuose dokumentuose nebuvo, sutinka, kad dėl to blužnis galėjo plyÅ¡ti ir bÅ«ti pažeista, nukentėjusiÄ jÄ neÅ¡ant ant rankų į automobilį gabenimui į ligoninę bei patempiant už Å¡ono.             Be S. M. visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais: iÅ¡ 2014-07-31 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), terasoje ant stalo rastas ir paimtas lenktinis peilis, ant kurio geležtės ir rankenos matosi raudonos spalvos dėmės. Daugybinės, netaisyklingos formos raudonos spalvos dėmės užfiksuotos terasoje Å¡alia stalo, ant medinių terasos laiptų ir ant grindinio Å¡alia terasos. (1 t., 16–19 b. l.);iÅ¡ 2014-07-31 TelÅ¡ių AVPK NTS Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio tyrėjos V.

U. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0114000518776 matyti, kad atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad namuose, (duomenys neskelbtini), apie 24 val. neblaivus tėvas - uoÅ¡vis S. M. be jokios priežasties peiliu sužalojo savo dukrÄ A. B. ir žentui E. B. bandant atimti peilį perpjovė jam pirÅ¡tÄ . E. B. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė peilio pjÅ«viu į deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį, o žmonai A. dÅ«riu į krÅ«tinę. Smurtu įtariamas asmuo – S. M. miegojo, nesuprato kas vyksta aplink, visiÅ¡kai nesiorientavo (1 t., 11–14 b. l.); iÅ¡ 2014-11-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2372/14(03) matyti, kad A.

B. buvo nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė deÅ¡inės krÅ«tinės pusės žaizda su plaučio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmę, pilvo sumuÅ¡imas su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas nukentėjusiajai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . (1 t., 41–42 b. l.);iÅ¡ 2015-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 250/15(03) matyti, kad kiauryminę durtinę-pjautinę deÅ¡inės krÅ«tinės pusės žaizdÄ su plaučio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmę A.

B. negalėjo patirti to paties veiksmo metu kartu su pilvo sumuÅ¡imu su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę. Pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę A. B. patyrė bukos traumos pasekoje, paveikus pilvo kairiÄ jÄ pusę kietu buku daiktu. KrÅ«tinės lÄ stos sužalojimas randasi deÅ¡inėje pusėje, o blužnis kÅ«no kairėje po kairiuoju Å¡onkaulių lanku. (1 t., 45–46 b. l.);iÅ¡ 2014-11-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. G 2371/14(03) matyti, kad E. B. nustatyta pjautinė deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykščio) žaizda.

MinimÄ sužalojimÄ E. B. galėjo patirti paveikus plaÅ¡takÄ aÅ¡triu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. Tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nurodyta, kad Å¡i žaizda buvo susiÅ«ta 2014-07-30, todėl neatmetama galimybė, kad šį sužalojimÄ E. B. galėjo patirti ir nagrinėjamo užduotyje nurodyto įvykio metu. E. B. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 48 b. l.);iÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr.86-ISI-80 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos, Å«kinės-buitinės paskirties įrankis – lenktinis peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., 54–55 b. l.); iÅ¡ alkotesterio duomenų matyti, kad 2014-07-31 01:41:20 val.

S. M. buvo nustatytas 2.19 promilių girtumas (1 t., 101 b. l.); iÅ¡ 2015-02-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. B. parodė, kaip buvo sužaloti jis pats ir nukentėjusioji A. B. (1 t., 36–39 b. l.);iÅ¡ 2015-02-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. B. parodė, kaip buvo sužaloti ji ir nukentėjusysis E. B.( 1 t., 26–30 b. l.);iÅ¡ 2015-01-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. M. parodė kas vyko iki to momento kai susiruošė eiti miegoti, o kas vyko toliau ir kaip sužalojo dukrÄ A.

B. ir dukros vyrÄ E. B. parodyti negalėjo, nes dėl girtumo nieko neprisimena (1 t., 143–145 b. l.); iÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-03 specialisto iÅ¡vados Nr. 95TPK-1005 matyti, kad ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje Nr. 685, užvestoje 1998-04-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. M. nėra užfiksuotos patologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus.

Nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie jam galėtų trukdyti savarankiškai ar kokybiškai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. S. M. dėl jam 1998-04-15 ambulatoriškai diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo,         2014-08-04 – 2014-09-01 gydantis (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje (ligos istorija Nr.      14A-3980) diagnozuoto psichikos sutrikimo: Vidutinio sunkumo depresijos epizodo (laikino ir praeinančio nuotaikos sutrikimo, išrašytas iš stacionaro pagerėjusioje būsenoje) psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 t., 105 b. l.).

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį ir 140 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .

             Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo S. M., nukentėjusiųjų A. B. ir E. B., liudytojo T. B. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vadomis – nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2014 m. liepos mėnesio 30 dienÄ , apie 24 val. (duomenys neskelbtini), A. B. ir E. B. gyvenamojo namo terasoje, nukentėjusiajai A. B. peiliu smogdamas vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, jai padarė kiauryminę-durtinę-pjautinę deÅ¡inės krÅ«tinės pusės žaizdÄ su plaučio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo artimai giminaitei – dukrai A.

B.. Taip pat jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, po A. B. sužalojimo, dukros vyrui E. B. bandant iÅ¡ jo rankų atimti peilį, peiliu sužalojo E. B. deÅ¡inės plaÅ¡takos nykÅ¡tį, padarydamas nukentėjusiajam E. B. pjautinę deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykščio) žaizdÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui – žentui E. B.. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo iki sužalojimo jokių nesutarimų ar konfliktų nebuvo, o dÅ«ris peiliu nukentėjusiajai buvo sÄ lygotas kaltinamojo girtumo, dėl to atsiradusio jo neadekvataus elgesio bei nesugebėjimo vertinti situacijÄ ir aplinkÄ â€“ kaltinamajam susvyravus, nukentėjusiajai sugriebiant jį už rankos, siekiant iÅ¡vengti kaltinamojo nugriuvimo.

Kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę rankoje laikytu peiliu, kurį prieÅ¡ tai naudojo maisto pjaustymui. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų tyčia siekęs nukentėjusiajai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jo veiksmai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡provokuoti suvartoto alkoholio kiekio. Sužalojimas E. B. taip pat sÄ lygotas tų pačių, aukščiau nurodytų aplinkybių ir padarytas tada, kad nukentėjusysis po A. B. sužalojimo, mėgino iÅ¡ kaltinamojo atimti jo peilį.Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytų veikų faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo S. M. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiosios A.

B. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei E. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys,    t. y. nukentėjusiosios A. B. sunkus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusiojo E. B. nežymus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamojo S. M. veikos rezultatas. Teismas sutinka su kaltinamojo S. M. argumentu, kad jis neturėjo tyčios sunkiai ir nežymiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis, peiliu durdamas nukentėjusiesiems, privalėjo suvokti pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei numatyti, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiesiems nuo dÅ«rio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ kitiems žmonėms, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kadangi sveikata buvo sunkiai ir nežymiai sutrikdyta artimiems giminaičiams – dukrai ir žentui, todėl kaltinamojo S. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 140 straipsnio 2 dalį.Kaltinamajam S. M. taip pat buvo inkriminuotas kaltinamas ir jis perduotas teismui dėl to, kad jis nukentėjusiajai A. B. kumščiu smogė vienÄ smÅ«gį į pilvo kairiÄ jÄ pusę, taip padarydamas pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu bei kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji A. B. tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu – daugiau smÅ«gių nei ranka, nei peiliu nesudavė. Tačiau Å¡ie jos parodymai prieÅ¡taravo specialisto iÅ¡vadai, kad abiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų atskirų smÅ«gių. Teisiamajame teismo posėdyje apklausiamas liudytojas J. D. nurodė, kad operuojant nukentėjusiÄ jÄ A. B. jai buvo rastos blužnies sÄ augos, o ekspertas R. P. P. nurodė, kad esant tokioms blužnies sÄ augoms, kas nebuvo nurodyta medicininiuose dokumentuose, įmanoma, jog blužnies plyÅ¡imas galėjo atsirasti tuo metu kai nukentėjusioji ant rankų buvo neÅ¡ama į automobilį, ranka suspaudžiant kairiÄ jÄ pilvo pusę.

Atsižvelgdamas į šį aiÅ¡kinimÄ bei nukentėjusiosios A. B. parodymus teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad kaltinamasis S. M. nukentėjusiajai A. B. kumščiu smogė vienÄ smÅ«gį į pilvo kairiÄ jÄ pusę, taip padarydamas pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu bei kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, nes byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė Å¡iÄ veikÄ , o bylos duomenys patvirtina, kad nurodomas sužalojimas nukentėjusiajai A.

B. galėjo atsirasti jÄ ant rankų perneÅ¡ant į automobilį.              Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009,  Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. nuosekliai nurodo, jog jis su nukentėjusiaisiais, nekonfliktavo, o kas įvyko toliau, dėl girtumo nepamena, nurodo, kad momento kai peiliu sužalojo nukentėjusiuosius nepamena, tačiau atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų parodymus savo kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu Å¡ių savo parodymų jis irgi neatsisakė.Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes jis nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, kurias objektyviai prisimena, todėl teismas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Kaltinamasis S. M. nurodo, kad kartu su nukentėjusiuoju iÅ¡gėrė du butelius degtinės, nusikalstamų veikų padarymui įtakos, kaip nurodė pats kaltinamasis S. M., turėjo girtumas ir blaivus jis taip niekada nebÅ«tų pasielgęs. Å iuos kaltinamojo parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant liudytojais patvirtino ir nukentėjusieji, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. M. veikÄ padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas (padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jo tyčiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama palankiai, neįtrauktas į psichikos centro psichiatrinę įskaitÄ , tačiau Å¡iuo metu gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės psichiatrijos skyriuje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).Nors kaltinamajam S. M. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusioji ir kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo nekonfliktavo, o kaltinamajam dėl pavartoto alkoholio, kurio vartojimui neprieÅ¡taravo ir nukentėjusieji, kiekio praradus nuovokÄ , kaltinamasis rankoje turėtu, o ne specialiai paimtu, peiliu dÅ«rė nukentėjusiajai vienÄ kartÄ , tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio Iš Šiaulių teritorinės ligonių civilinio ieškinio, kasos rašto ir pažymos (1 t., 63–69, 72–73, 74 b. l.) matyti, kad už nukentėjusiesiems A. B. ir E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninei sumokėta 3987,90 eurų, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinio ieškinio bei prie jo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A.

B. iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa sudaro 1319,87 eurų (1 t., 76–82, 83–85, 88 b. l.). Su kaltinamojo S. M. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos ir ligos paÅ¡alpos atitinkamai buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.

Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų. Kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3987,90 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Vadinasi, iÅ¡ kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidos. Taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo jÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1319,87 eurų žala, nes tokia suma buvo išmokėta nukentėjusiajai A. B. kaip ligos pašalpa dėl jos patirto sužalojimo. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai už nukentėjusiųjų A.

B. ir E. B. gydymÄ bei iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ A. B. tenkintini, nes kaltinamasis S. M. padarė tyčinį nusikaltimÄ , ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis.Bylos duomenimis kaltinamasis S. M. ir Å iaulių teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatė žalos atlyginimo tvarkÄ (2 t., 2–3 b. l.), todėl civilinio ieÅ¡kinio suma iÅ¡ kaltinamojo priteistina jÄ atlyginant sutartyje nustatyta tvarka.

 Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas 2014 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., 16 b. l.) ir perduotas saugoti pagal 2015 m. vasario 9 d. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (1 t., 56–57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajam S. M. buvo skirta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta 2015-04-15 Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-685(04.8), iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 46,32 Eur (1 t., 171 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis niekur nedirba, yra pensinio amžiaus, pragyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, taip pat Å¡ioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014). Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 72 3 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieÅ¡kinį, 2) pagrindui užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ .IÅ¡ BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikÅ¡tam ar ateityje galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.

Pažymima, jog nusikalstamu bÅ«du gautas ar įgytas turtas – tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali bÅ«ti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikÅ¡tas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 3987,90 EUR sumai (1 t., 72 b. l.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys 1319,87 EUR (4557,25 Lt) sumai (1t., 83–84 b. l.).Esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. M. nuosavybės teisėms į jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ paliktinas nepakeistu iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.

Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str., n u s p r e n d ž i a: S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę S. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laikÄ S. M.

įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (2 paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Priteisti iÅ¡ S. M. Valstybinės ligonių kasos naudai 3987,90 eurus (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 90 centų) A. B. ir E. B. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant pagal 2015 m. balandžio 21 d. sutartį, sudarytÄ tarp S. M. ir Å iaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Priteisti iÅ¡ S. M.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 1319,87 eurus (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniolika eurų 87 centus) A. B. iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos iÅ¡laidų atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų ginant kaltinamÄ jį, iÅ¡ S. M. nepriteisti.Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ S. M. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui:– žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1000 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), 110 eurų vertės;– patalpai-butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 1A1m, bendro 186,63 kv. m. ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), 2665 eurų vertės;– pastatui-daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam 8I1m, esančiam (duomenys neskelbtini), 280 eurų vertės;– pastatui-tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam 10I1p, esančiam (duomenys neskelbtini), 187 eurų vertės;bendra turto vertė 3242 eurai, palikti iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo Å¡ioje byloje.Daiktinį įrodymÄ â€“ peilį, paimtÄ 2014 m. liepos 31 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir perduotÄ saugoti pagal 2015 m. vasario 9 d. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus