0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr.1-80-519/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00768-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 1.2.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 27 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Gražvydas PoÅ¡kus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamajam S. M. ir jo gynÄjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentÄjusiesiems A.
Legislator headnote
AI generated0ad621f6-db48-41a5-8aca-86b1bfbe76c8 · Å iaulių apygardos teismas: Visi susÄdo terasoje prie namo valgyti vakarienÄ. UoÅ¡vis papraÅ¡Ä prie vakarienÄs buteliuko, todÄl jis atneÅ¡Ä du nepilnus butelius, o juose buvo likuÄiai, gal pilnai sudÄjus galÄjo bÅ«ti apie 0,5 l degtinÄs. Daugiau gÄrÄ uoÅ¡vis, o jis tik kompanijÄ palaikÄ, gal keturis mažus stikliukus iÅ¡gÄrÄ. Vakarieniaujant bendravo, jokių tarpusavio ginÄų ar nesutarimų nebuvo, daugiausiai kalbÄjo dÄl uoÅ¡vio sÅ«naus, kuris kartu su juo gyvena, nes dÄl jo uoÅ¡vis buvo susinervinÄs, supykÄs, kadangi uoÅ¡viui jis neduoda ramybÄs. Dažnai jis skundžiasi dÄl jo, apsiverkia.
Full text
Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr.1-80-519/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00768-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 1.2.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 27 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Gražvydas PoÅ¡kus,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamajam S. M. ir jo gynÄjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentÄjusiesiems A.
B., E. B.,ekspertui R. P. P.,psichologei V. V., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas 8 kl., iÅ¡siskyrÄs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 2 dalį.           Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä:
          S. M. 2014 m. liepos mÄnesio 30 dienÄ , apie 24 val., (duomenys neskelbtini), A. B. ir E. B. gyvenamojo namo terasoje, peiliu sužalojo savo dukrÄ A. B., t. y. nukentÄjusiajai A. B. peiliu smogdamas vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄ pusÄ, jai padarÄ kiauryminÄ-durtinÄ-pjautinÄ deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs pusÄs žaizdÄ su plauÄio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmÄ, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo artimai giminaitei â dukrai A.
B.,               po to, tuo paÄiu metu ir toje paÄioje vietoje, po A. B. sužalojimo, dukros vyrui E. B. bandant iÅ¡ jo rankų atimti peilį, peiliu sužalojo E. B. deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nykÅ¡tį, tuo padarydamas nukentÄjusiajam E. B. pjautinÄ deÅ¡inÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykÅ¡Äio) žaizdÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaiÄiui â žentui E. B.. Kaltinamasis S. M. teismo posÄdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2014 m. liepos 30 dienos, apie 15 val. iÅ¡ namų, esanÄių (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į sveÄius pas savo dukrÄ A.
B., gyvenanÄiÄ (duomenys neskelbtini). Pas dukrÄ atvažiavo iÅ¡ anksto jos neįspÄjÄs, norÄjo pasisveÄiuoti ir nusimaudyti. Å iaip pas dukrÄ lankosi nedažnai. Kai atvažiavo pas dukrÄ , ji namuose buvo viena. Apie 18 val. į namus grįžo dukros vyras E. B.. Dukra paruoÅ¡Ä vakarienÄ ir visi valgÄ prie namo esanÄioje terasoje. VakarienÄs metu jis su žentu iÅ¡gÄrÄ porÄ butelių degtinÄs. VakarienÄs metu visi bendravo, kalbÄjosi, su dukra ir žentu nekonfliktavo. Kadangi užsibuvo sveÄiuose pas dukrÄ ir nebebuvo su kuo grįžti į namus, tai papraÅ¡Ä dukros pakloti jam miegoti palapinÄje sode, kÄ jinai ir padarÄ.
Pamena dar, kad besÄdint prie stalo jis pjaustÄ arbÅ«zÄ savo peiliu, kurį visada turi kiÅ¡enÄje. Peilį naudoja Å«kio darbams, taip pat kam nors atsipjauti. BÅ«tent tas peilis, kurio nuotrauka yra byloje ir priklauso jam. Begeriant degtinÄ, matyt dÄl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, jis prarado nuovokÄ , todÄl nieko daugiau neprisimena. Tik iÅ¡ vÄlesnių dukros ir žento pasakojimų žino, kad dukrai vedant jį miegoti, jis jai dÅ«rÄ peiliu. DÄl ko taip pasielgÄ, negali paaiÅ¡kinti, greiÄiausiai dÄl alkoholio poveikio jam pradÄjo maiÅ¡ytis protas, todÄl nebesuvokÄ kÄ daro, nes jau kelias dienas be perstojo gÄrÄ.
Kad žentas iÅ¡ jo norÄjo atimti peilį ir kad jam perpjovÄ rankÄ , jis taip pat neatsimena. Kaip nuÄjo miegoti, kada atvyko policija ir jį iÅ¡veÅ¾Ä policijos pareigÅ«nai, jis nepamena. Atsimena, kad tik iÅ¡ ryto atsibudo policijos areÅ¡tinÄje. Jis tikrai negali pasakyti, kodÄl sužalojo savo dukrÄ , nes nieko blogo ji jam nÄra padariusi, niekada su ja nesipyko. DÄl savo poelgio labai gailisi, blaivus taip tikrai niekada nebÅ«tų padarÄs. PareikÅ¡tus jam civilinius ieÅ¡kinius dÄl gydymo ir nedarbingumo iÅ¡mokų, jis pripažįsta ir sutinka atlyginti.
NukentÄjusioji A. B. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos tÄvas. 2014-07-30 ji buvo namuose, esanÄiuose sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), kai į sveÄius atvyko jos tÄvas S. M.. Po darbo grįžus vyrui E. B., ji pagamino vakarienÄ, visi trys sÄdÄjo lauke, prie namo esanÄioje terasoje, bendravo, vartojo alkoholį, taÄiau alkoholio nebuvo daug. Daugiausiai alkoholio vartojo jos tÄvas. Buvo iÅ¡ anksto sutarÄ, kad tÄvas pasiliks nakvoti, todÄl ji paklojo jam vietÄ miegoti kieme esanÄioje palapinÄje, nes jis taip norÄjo. Viso bendravimo metu jie nekonfliktavo ir viskas buvo gerai.
Po kiek laiko, kai jos tÄvas per daug prigÄrÄ, jis pradÄjo kalbÄti nesÄ mones, nebepažino jos nei jos vyro. Jos pradÄjo klausinÄti, rodydamas į jos vyrÄ , kas tas žmogus. Supratusi, kad tÄvas jau yra per daug prigÄrÄs ir kalba nesÄ mones, pasakÄ jam, kad eitų miegoti ir pasiÅ«lÄ palydÄti. Visi sÄdÄjo terasoje, o norint iÅ¡ jos iÅ¡eiti yra keletas laiptų ir reikia jais nulipti. TÄvas buvo labai girtas, todÄl ji eidama Å¡iek tiek priekyje jo ir, bÅ«dama nulipusi vienu laipteliu žemiau bei pastebÄjusi, kad jis smarkiai susvirduliavo ir nenorÄdama, kad jis nugriÅ«tų nuo laiptų, sugriebÄ jam už rankos.
Nežino, kas tuo metu jos tÄvui S. M. pasivaideno, bet kai sugriebÄ jį už rankos, pajuto smÅ«gį į deÅ¡inÄ krÅ«tinÄs pusÄ. IÅ¡ pradžių nieko nesuprato, tik vÄliau pamatÄ kraujÄ ir suprato, kad jai buvo durta peiliu. Peilį, kuriuo jai tÄvas dÅ«rÄ, matÄ visÄ vakarÄ , nes tÄvas pjaustÄ su juo arbÅ«zÄ , laÅ¡inius, duonÄ , bet kaip jis jį pasiÄmÄ nuo stalo, ji nepastebÄjo. Pirmiausia nelabai suvokÄ kas įvyko, bet paskui, kai pamatÄ, kad bÄga kraujas, susiÄmÄ už perdurtos vietos, pasakÄ vyrui, kad jÄ perdÅ«rÄ ir atsisÄdo terasoje bandydama iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .
MatÄ, kad jos vyras bandÄ atimti peilį iÅ¡ jos tÄvo, bet kaip ten viskas vyko ji nematÄ, nes paÄiai buvo silpna ir bandÄ kuo greiÄiau iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jai nepavyko. Daugiau nieko nepamena. Paskui vyras jai papasakojo, kad taip pat bandÄ susisiekti su greitÄ ja pagalba, bet jam nepavyko, todÄl pats jÄ kartu su sÅ«numi ant rankų nuneÅ¡Ä Ä¯ automobilį ir pristatÄ Ä¯ priÄmimo skyrių. Ji tikrai gali patvirtinti, kad tÄvas jai sudavÄ tik vienÄ smÅ«gį peiliu, iÅ¡ kur galÄjo atsirasti antras kaltinime nurodytas smÅ«gis bei kaltinimas tÄvui, kad jis jai sužalojo ir blužnį su jos plyÅ¡imu, ji negali pasakyti.
SpÄja, kad gal blužnis jai galÄjo plyÅ¡ti neÅ¡ant į automobilį, nes vyras ir sÅ«nus po to kai nepriskambino medikams, patys jÄ ant rankų neÅ¡Ä Ä¯ automobilį. NurodÄ, kad jos tÄvas taip pasielgÄ pirmÄ kartÄ , todÄl jam atleido, jokių pretenzijų ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, praÅ¡o teismo jį bausti kuo Å¡velniau.NukentÄjÄs E. B. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jam yra uoÅ¡vis. 2014 m. liepos 30 d. grįžÄs iÅ¡ darbo į namus sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), buvo atvykÄs uoÅ¡vis.
Visi susÄdo terasoje prie namo valgyti vakarienÄ. UoÅ¡vis papraÅ¡Ä prie vakarienÄs buteliuko, todÄl jis atneÅ¡Ä du nepilnus butelius, o juose buvo likuÄiai, gal pilnai sudÄjus galÄjo bÅ«ti apie 0,5 l degtinÄs. Daugiau gÄrÄ uoÅ¡vis, o jis tik kompanijÄ palaikÄ, gal keturis mažus stikliukus iÅ¡gÄrÄ. Vakarieniaujant bendravo, jokių tarpusavio ginÄų ar nesutarimų nebuvo, daugiausiai kalbÄjo dÄl uoÅ¡vio sÅ«naus, kuris kartu su juo gyvena, nes dÄl jo uoÅ¡vis buvo susinervinÄs, supykÄs, kadangi uoÅ¡viui jis neduoda ramybÄs. Dažnai jis skundžiasi dÄl jo, apsiverkia.
Besikalbant uoÅ¡vis savo peiliu papjaustÄ jų mažesniajam sÅ«nui arbÅ«zÄ . Terasoje nebuvo Å¡viesos, todÄl nematÄ, kada jis pasiÄmÄ peilį. SÄdint prie stalo pamatÄ, kad uoÅ¡vis pradÄjo nusikalbÄti, jam pradÄjo balti akys, todÄl žmona pasakÄ, kad nuves jį miegoti. Tuo metu, kai jis nuo stalo rinko indus ir neÅ¡Ä juos į virtuvÄ, iÅ¡girdo žmonos riksmÄ . AtsisukÄs pamatÄ, kad žmona žiÅ«ri į jį, klausÄ, kas buvo, pasakÄ, kad uoÅ¡vis įdÅ«rÄ.
Tada jis puolÄ iÅ¡ uoÅ¡vio atimti peilį. Peilį pamatÄ tik tada, kai priÄjo arÄiau. Jis buvo deÅ¡inÄje uoÅ¡vio rankoje. Tai buvo tas pats peilis, kuriuo uoÅ¡vis pjaustÄ arbÅ«zÄ . UoÅ¡vis tÄ peilį buvo atsineÅ¡Äs su savimi. IÅ¡ pirmo karto peilio nepaÄmÄ, kažkaip traukdamas peilį uoÅ¡vis jam įpjovÄ Ä¯ rankÄ . Tada prispaudÄ uoÅ¡vį prie žemÄs, pargriovÄ jį ant žolÄs ir atÄmÄs peilį numetÄ jį į terasÄ , o pats nubÄgo prie žmonos, kuri sÄdÄjo terasoje.
Skambino telefonu greitajai pagalbai, taÄiau telefono linija buvo užimta. Tada pakvietÄ telefonu netoliese pas kaimynus buvusį vyresnįjį sÅ«nų, su kuriuo žmonÄ ant rankų nuneÅ¡Ä Ä¯ automobilį ir automobiliu jÄ nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄs priimamÄ jį. UoÅ¡vį paliko gulÄti toje paÄioje vietoje, kur jį pargriovÄ, ir kÄ jis veikÄ toliau â nematÄ. Kai grįžo namo iÅ¡ ligoninÄs, uoÅ¡vis buvo nusiavÄs batus ir nuÄjÄs į palapinÄ miegoti. Galvoja, kad žmonai blužnies sužalojimai galÄjo atsirasti jÄ neÅ¡ant į automobilį.
Kadangi buvo sunku neÅ¡ti, slydo rankos, jis neÅ¡damas žmonÄ paÄmÄ jai už kairio Å¡ono. PraÅ¡o uoÅ¡vį bausti Å¡velniau, yra nepyktuoju. Nors Å¡iuo metu su uoÅ¡viu nebendrauja, taÄiau mano, kad vÄliau bendraus. Jokio civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. L. T. B. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jo senelis, o nukentÄjusieji yra jo tÄvai. TÄ dienÄ kai buvo sužaloti tÄvai, buvo su draugais. Senelis jau buvo atvažiavÄs, kai jis iÅ¡Äjo pas draugus. MatÄ, kad senelis tuo metu jau buvo neblaivus.
VÄliau jam paskambino tÄtis ir pasakÄ, kad senelis peiliu sužalojo mamÄ . Po tÄvo skambuÄio greitai grįžo namo, pamatÄ mamÄ , sÄdinÄiÄ terasoje ant sofos, tÄtis buvo rankÅ¡luosÄiu uždengÄs mamai žaizdÄ , o senelio nematÄ. TÄvui buvo perpjautas deÅ¡inÄs rankos pirÅ¡tas. MamÄ kartu su tÄvu, rankomis įkÄlÄ Ä¯ savo automobilį ir nuveÅ¾Ä Ä¯ priÄmimo skyrių. Kai nuveÅ¾Ä mamÄ , ji buvo praradusi sÄ monÄ, iÅ¡ maÅ¡inos mamÄ nuneÅ¡Ä Ä¯ ligoninÄ.
PirmÄ kartÄ taip padarÄ senelis, anksÄiau taip nÄra buvÄ, paprastai jis bÅ«na ramus, o jeigu konfliktuoja tai tik žodžiais. Mama su tÄÄiu gerai sugyvena, kartais žodžiais konfliktuoja. NÄra matÄs, kad tÄtis suduotų mamai. Liudytoja E. V. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra nukentÄjusiųjų kaimynÄ. Apie įvykį tiesiogiai nieko nežino, apie jį po kelių dienų sužinojo iÅ¡ vyro, o jos vyras sužinojo iÅ¡ kaimynų. Vyras sakÄ, kad kaimynÄ A. yra ligoninÄje, nes yra sužalota, o jÄ sužalojo tÄvas.
Ä®vykio dienÄ pas kaimynus jokio triukÅ¡mo negirdÄjo ar buvo atvykÄs kaimynÄs tÄvas, ji nematÄ. KaimynystÄje su nukentÄjusiaisiais gyvena apie 10 m., jie ramÅ«s, triukÅ¡mai pas juos nevyksta. Yra buvÄ, kad su kaimynais pavakarodavome, bet nieko panaÅ¡aus nÄra buvÄ.Liudytojas J. D. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninÄje, yra gydytojas chirurgas ir operavo nukentÄjusiÄ jÄ A. B.. Jo chirurgo darbo stažas yra daugiau nei 30 metų. NukentÄjusioji atvyko su durtine žaizda krÅ«tinÄs srityje, sÄ moninga, atlikus tyrimus rastas vidinis kraujavimas iÅ¡ blužnies vartų srities.
Rasta apie pusantro litro kraujo iÅ¡ blužnies. Blužnis buvo paÅ¡alinta, kraujavimas sustabdytas. KrÅ«tinÄs lÄ stoje kraujavimo nebuvo. NukentÄjusiajai iÅ¡orinių sužalojimų blužnies srityje jis nepastebÄjo. TeoriÅ¡kai gali bÅ«ti daug priežasÄių, kaip galÄjo atsirasti blužnies sužalojimas, tai nuo spontaninių plyÅ¡imų, nes blužnis turÄjo sÄ augų, gal pasitempÄ ir plyÅ¡o. Aplinkiniai audiniai nebuvo traumuoti. Buvo blužnies įplyÅ¡imas, iÅ¡ kurio kraujavo. Buvo sÄ augų blužnyje, gal jie nuo vaikystÄs galÄjo bÅ«ti, gal ji buvo griuvusi jaunystÄje ir susižalojusi.
Galimas variantas, kad aplinkiniai audiniai nesužaloti, o blužnis sužeista. Ekspertas R. P. P. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad tvirtina duotÄ iÅ¡vadÄ dÄl sužalojimų, padarytų A. B. nustatymo. A. B. sužalojimai buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Suduodant peiliu ir praslystant rankai negalÄjo atsirasti sužalojimas dÄl blužnies, nes tai kita pusÄ. Blužnis yra po Å¡onkaulių lanku, ji trÅ«kti gali maliarijos, piktybinio naviko atveju, gali bÅ«ti ir savaiminiai plyÅ¡imai.
Pagal dokumentus buvo nustatyta, kad blužnis trÅ«ko dÄl traumos poveikio. NukentÄjusioji buvo paguldyta į ligoninÄ, jai atlikta laparotomija, rasta trÅ«kusi blužnis. Mažai tikÄtina, kad blužnies plyÅ¡imas galÄtų atsirasti jÄ neÅ¡ant, nebent jei bÅ«tų iÅ¡metÄ. DÄl griuviminÄs traumos toks sužalojimas taip pat sunkiai galÄtų atsirasti, turÄtų bÅ«ti smÅ«gis blužnies kryptimi. Vien nuo tos traumos judÄjimas yra apsunkintas. Abi traumos kvalifikuotinos kaip sunkus kÅ«no sužalojimas.
Atsižvelgiant į operacijÄ atlikusio gydytojo parodymus, jog blužnyje operacijos metu buvo rastos sÄ augos, o Å¡ių duomenų medicininiuose dokumentuose nebuvo, sutinka, kad dÄl to blužnis galÄjo plyÅ¡ti ir bÅ«ti pažeista, nukentÄjusiÄ jÄ neÅ¡ant ant rankų į automobilį gabenimui į ligoninÄ bei patempiant už Å¡ono.             Be S. M. visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltÄ Ä¯rodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais: iÅ¡ 2014-07-31 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), terasoje ant stalo rastas ir paimtas lenktinis peilis, ant kurio geležtÄs ir rankenos matosi raudonos spalvos dÄmÄs. DaugybinÄs, netaisyklingos formos raudonos spalvos dÄmÄs užfiksuotos terasoje Å¡alia stalo, ant medinių terasos laiptų ir ant grindinio Å¡alia terasos. (1 t., 16â19 b. l.);iÅ¡ 2014-07-31 TelÅ¡ių AVPK NTS Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio tyrÄjos V.
U. tarnybinis praneÅ¡imas dÄl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0114000518776 matyti, kad atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad namuose, (duomenys neskelbtini), apie 24 val. neblaivus tÄvas - uoÅ¡vis S. M. be jokios priežasties peiliu sužalojo savo dukrÄ A. B. ir žentui E. B. bandant atimti peilį perpjovÄ jam pirÅ¡tÄ . E. B. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kÄ peilio pjÅ«viu į deÅ¡inÄs rankos nykÅ¡tį, o žmonai A. dÅ«riu į krÅ«tinÄ. Smurtu įtariamas asmuo â S. M. miegojo, nesuprato kas vyksta aplink, visiÅ¡kai nesiorientavo (1 t., 11â14 b. l.); iÅ¡ 2014-11-11 ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos KlaipÄdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2372/14(03) matyti, kad A.
B. buvo nustatyta kiauryminÄ durtinÄ-pjautinÄ deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs pusÄs žaizda su plauÄio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmÄ, pilvo sumuÅ¡imas su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, kas nukentÄjusiajai sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . (1 t., 41â42 b. l.);iÅ¡ 2015-02-09 ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos KlaipÄdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. pG 250/15(03) matyti, kad kiauryminÄ durtinÄ-pjautinÄ deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs pusÄs žaizdÄ su plauÄio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmÄ A.
B. negalÄjo patirti to paties veiksmo metu kartu su pilvo sumuÅ¡imu su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ. Pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ A. B. patyrÄ bukos traumos pasekoje, paveikus pilvo kairiÄ jÄ pusÄ kietu buku daiktu. KrÅ«tinÄs lÄ stos sužalojimas randasi deÅ¡inÄje pusÄje, o blužnis kÅ«no kairÄje po kairiuoju Å¡onkaulių lanku. (1 t., 45â46 b. l.);iÅ¡ 2014-11-11 ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos KlaipÄdos skyriaus papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. G 2371/14(03) matyti, kad E. B. nustatyta pjautinÄ deÅ¡inÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykÅ¡Äio) žaizda.
MinimÄ sužalojimÄ E. B. galÄjo patirti paveikus plaÅ¡takÄ aÅ¡triu pjaunanÄiomis savybÄmis pasižyminÄiu daiktu/įrankiu. Tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nurodyta, kad Å¡i žaizda buvo susiÅ«ta 2014-07-30, todÄl neatmetama galimybÄ, kad šį sužalojimÄ E. B. galÄjo patirti ir nagrinÄjamo užduotyje nurodyto įvykio metu. E. B. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 48 b. l.);iÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr.86-ISI-80 matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninÄs gamybos, Å«kinÄs-buitinÄs paskirties įrankis â lenktinis peilis, kuris Å¡altiesiems neÅ¡aunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., 54â55 b. l.); iÅ¡ alkotesterio duomenų matyti, kad 2014-07-31 01:41:20 val.
S. M. buvo nustatytas 2.19 promilių girtumas (1 t., 101 b. l.); iÅ¡ 2015-02-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentÄjusysis E. B. parodÄ, kaip buvo sužaloti jis pats ir nukentÄjusioji A. B. (1 t., 36â39 b. l.);iÅ¡ 2015-02-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentÄjusioji A. B. parodÄ, kaip buvo sužaloti ji ir nukentÄjusysis E. B.( 1 t., 26â30 b. l.);iÅ¡ 2015-01-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis S. M. parodÄ kas vyko iki to momento kai susiruoÅ¡Ä eiti miegoti, o kas vyko toliau ir kaip sužalojo dukrÄ A.
B. ir dukros vyrÄ E. B. parodyti negalÄjo, nes dÄl girtumo nieko neprisimena (1 t., 143â145 b. l.); iÅ¡ ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM KlaipÄdos teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-03 specialisto iÅ¡vados Nr. 95TPK-1005 matyti, kad ambulatorinÄje asmens sveikatos istorijoje Nr. 685, užvestoje 1998-04-15 UAB â(duomenys neskelbtini)â S. M. nÄra užfiksuotos patologijos, dÄl kurios jis negalÄtų adekvaÄiai suprasti aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs nagrinÄjamai bylai ir duoti apie tai parodymus.
Nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie jam galÄtų trukdyti savarankiÅ¡kai ar kokybiÅ¡kai ginti savo teises ir teisÄtus interesus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinÄjimo metu. S. M. dÄl jam 1998-04-15 ambulatoriÅ¡kai diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybÄs sindromo,         2014-08-04 â 2014-09-01 gydantis (duomenys neskelbtini) ligoninÄs psichiatrijos skyriuje (ligos istorija Nr.      14A-3980) diagnozuoto psichikos sutrikimo: Vidutinio sunkumo depresijos epizodo (laikino ir praeinanÄio nuotaikos sutrikimo, iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ stacionaro pagerÄjusioje bÅ«senoje) psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybÄs sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizÄ skirti netikslinga (1 t., 105 b. l.).
Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Baudžiamoji atsakomybÄ už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį ir 140 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentÄjusiojo sunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentÄjusiojo sunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas â dÄsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lÄmÄ padarinių atsiradimÄ .
             Faktiniais bylos duomenimis â kaltinamojo S. M., nukentÄjusiųjų A. B. ir E. B., liudytojo T. B. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vadomis â nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2014 m. liepos mÄnesio 30 dienÄ , apie 24 val. (duomenys neskelbtini), A. B. ir E. B. gyvenamojo namo terasoje, nukentÄjusiajai A. B. peiliu smogdamas vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinÄs lÄ stos deÅ¡inÄ pusÄ, jai padarÄ kiauryminÄ-durtinÄ-pjautinÄ deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs pusÄs žaizdÄ su plauÄio pažeidimu, oro ir kraujo patekimu į pleuros ertmÄ, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ savo artimai giminaitei â dukrai A.
B.. Taip pat jis toje paÄioje vietoje ir tuo paÄiu metu, po A. B. sužalojimo, dukros vyrui E. B. bandant iÅ¡ jo rankų atimti peilį, peiliu sužalojo E. B. deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nykÅ¡tį, padarydamas nukentÄjusiajam E. B. pjautinÄ deÅ¡inÄs plaÅ¡takos I pirÅ¡to (nykÅ¡Äio) žaizdÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaiÄiui â žentui E. B.. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad tarp nukentÄjusiųjų ir kaltinamojo iki sužalojimo jokių nesutarimų ar konfliktų nebuvo, o dÅ«ris peiliu nukentÄjusiajai buvo sÄ lygotas kaltinamojo girtumo, dÄl to atsiradusio jo neadekvataus elgesio bei nesugebÄjimo vertinti situacijÄ ir aplinkÄ â kaltinamajam susvyravus, nukentÄjusiajai sugriebiant jį už rankos, siekiant iÅ¡vengti kaltinamojo nugriuvimo.
Kaltinamasis sudavÄ vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajai į krÅ«tinÄs deÅ¡inÄ pusÄ rankoje laikytu peiliu, kurį prieÅ¡ tai naudojo maisto pjaustymui. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų tyÄia siekÄs nukentÄjusiajai padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jo veiksmai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡provokuoti suvartoto alkoholio kiekio. Sužalojimas E. B. taip pat sÄ lygotas tų paÄių, aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių ir padarytas tada, kad nukentÄjusysis po A. B. sužalojimo, mÄgino iÅ¡ kaltinamojo atimti jo peilį.Teismas, atsižvelgdamas į paminÄtas aplinkybes bei iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius duomenis apie padarytų veikų faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susijÄ, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo S. M. padarytos veikos ir padarinių (nukentÄjusiosios A.
B. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei E. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys,    t. y. nukentÄjusiosios A. B. sunkus sveikatos sutrikdymas ir nukentÄjusiojo E. B. nežymus sveikatos sutrikdymas â tiesioginis kaltinamojo S. M. veikos rezultatas. Teismas sutinka su kaltinamojo S. M. argumentu, kad jis neturÄjo tyÄios sunkiai ir nežymiai sutrikdyti nukentÄjusiųjų sveikatÄ , taÄiau byloje nustatytos aplinkybÄs ir kaltinamojo asmeninÄs savybÄs (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia sprÄsti, kad kaltinamasis, peiliu durdamas nukentÄjusiesiems, privalÄjo suvokti pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei numatyti, kad dÄl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentÄjusiesiems nuo dÅ«rio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai ir nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ kitiems žmonÄms, veikdamas netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Kadangi sveikata buvo sunkiai ir nežymiai sutrikdyta artimiems giminaiÄiams â dukrai ir žentui, todÄl kaltinamojo S. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 140 straipsnio 2 dalį.Kaltinamajam S. M. taip pat buvo inkriminuotas kaltinamas ir jis perduotas teismui dÄl to, kad jis nukentÄjusiajai A. B. kumÅ¡Äiu smogÄ vienÄ smÅ«gį į pilvo kairiÄ jÄ pusÄ, taip padarydamas pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu bei kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posÄdyje nukentÄjusioji A. B. tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavÄ vienÄ smÅ«gį peiliu â daugiau smÅ«gių nei ranka, nei peiliu nesudavÄ. TaÄiau Å¡ie jos parodymai prieÅ¡taravo specialisto iÅ¡vadai, kad abiems sužalojimams padaryti reikÄjo dviejų atskirų smÅ«gių. Teisiamajame teismo posÄdyje apklausiamas liudytojas J. D. nurodÄ, kad operuojant nukentÄjusiÄ jÄ A. B. jai buvo rastos blužnies sÄ augos, o ekspertas R. P. P. nurodÄ, kad esant tokioms blužnies sÄ augoms, kas nebuvo nurodyta medicininiuose dokumentuose, įmanoma, jog blužnies plyÅ¡imas galÄjo atsirasti tuo metu kai nukentÄjusioji ant rankų buvo neÅ¡ama į automobilį, ranka suspaudžiant kairiÄ jÄ pilvo pusÄ.
Atsižvelgdamas į šį aiÅ¡kinimÄ bei nukentÄjusiosios A. B. parodymus teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybÄ, kad kaltinamasis S. M. nukentÄjusiajai A. B. kumÅ¡Äiu smogÄ vienÄ smÅ«gį į pilvo kairiÄ jÄ pusÄ, taip padarydamas pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu bei kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplÄvÄs ertmÄ, nes byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinanÄių, kad jis padarÄ Å¡iÄ veikÄ , o bylos duomenys patvirtina, kad nurodomas sužalojimas nukentÄjusiajai A.
B. galÄjo atsirasti jÄ ant rankų perneÅ¡ant į automobilį.              DÄl atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarÄ, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais â kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentÄjusiajam neatidÄliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).
NuoÅ¡irdus gailÄjimasis nÄra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dÄl kaltÄs pripažinimo â jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisÄsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). PažymÄtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinanÄia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinÄjant teisme iki nuosprendžio priÄmimo prisipažįsta ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinÄs bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009,  Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. M. nuosekliai nurodo, jog jis su nukentÄjusiaisiais, nekonfliktavo, o kas įvyko toliau, dÄl girtumo nepamena, nurodo, kad momento kai peiliu sužalojo nukentÄjusiuosius nepamena, taÄiau atsižvelgdamas į nukentÄjusiųjų parodymus savo kaltÄ pripažįsta ir dÄl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posÄdžio metu Å¡ių savo parodymų jis irgi neatsisakÄ.Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamojo prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailÄjimusi, nes jis nurodÄ esmines byloje nustatytas aplinkybes, kurias objektyviai prisimena, todÄl teismas, kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarÄ asmuo, apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybÄs turÄjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Kaltinamasis S. M. nurodo, kad kartu su nukentÄjusiuoju iÅ¡gÄrÄ du butelius degtinÄs, nusikalstamų veikų padarymui įtakos, kaip nurodÄ pats kaltinamasis S. M., turÄjo girtumas ir blaivus jis taip niekada nebÅ«tų pasielgÄs. Å iuos kaltinamojo parodymus bylos nagrinÄjimo teisme metu apklausiant liudytojais patvirtino ir nukentÄjusieji, todÄl, teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina tai, kad S. M. veikÄ padarÄ, apsvaigÄs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybÄ turÄjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BausmÄs skyrimas BausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmÄs turi bÅ«ti teisingos.
Teisingumo ir teisinÄs valstybÄs principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybÄs taikomos priemonÄs turi bÅ«ti adekvaÄios siekiamam tikslui. Taigi bausmÄs turi bÅ«ti adekvaÄios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmÄs paskirÄiai. Ä®statymų leidÄjas apibÅ«dina bausmÄs paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmÄs skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dÄstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmÄs paskirtį.
BausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmÄ, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nÄ vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybÄ, o paskirta bausmÄ turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmÄs tikslus.
Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinÄs kaltinamojo asmenybÄ, jo padarytas nusikalstamas veikas (padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulÄmÄ jo tyÄiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jam skiriama bausmÄ turi bÅ«ti pakankamai griežta, taÄiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.Skirdamas bausmÄ kaltinamajam S. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ , kaltinamojo asmenybÄ, amžių, jo įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jo atsakomybÄ lengvinanti ir viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, į tai, jog kaltinamasis anksÄiau neteistas, galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama palankiai, neįtrauktas į psichikos centro psichiatrinÄ Ä¯skaitÄ , taÄiau Å¡iuo metu gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninÄs psichiatrijos skyriuje.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai Å¡velninti bausmÄ. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nÄra pagrindų paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.
Baudžiamasis kodeksas neapibrÄžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmÄs paskyrimas. Teisinga bausmÄ yra tokia bausmÄ, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrÄžtÄ bausmÄs paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinÄ byla Nr. 2K-7-259/2011).Nors kaltinamajam S. M. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taÄiau nÄra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti, t. y., kad ji savo noru atvyko ar praneÅ¡Ä apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , todÄl nÄra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, reikalaujama, kad bÅ«tų bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinÄ Å¾ala, jeigu ji buvo padaryta ir bÅ«tų nustatyta bent viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:
1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nÄra kam juos prižiÅ«rÄti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažameÄius vaikus, kurių dÄl paskirtos įstatyme numatytos bausmÄs nebÅ«tų kam prižiÅ«rÄti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikÄsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinÄs pareigos arba teisÄsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinÄs ar Å«kinÄs rizikos, mokslinio eksperimento teisÄtumo sÄ lygas.
Tokių sÄ lygų nagrinÄjamojoje byloje nenustatyta.BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TaÄiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisÄs pažeidimų nepadarÄ, nukentÄjusioji ir kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo nekonfliktavo, o kaltinamajam dÄl pavartoto alkoholio, kurio vartojimui neprieÅ¡taravo ir nukentÄjusieji, kiekio praradus nuovokÄ , kaltinamasis rankoje turÄtu, o ne specialiai paimtu, peiliu dÅ«rÄ nukentÄjusiajai vienÄ kartÄ , tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dÄsninga jo ankstesnio elgesio pasekmÄ, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosÄiusių aplinkybių pasekmÄ, pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe sudaranÄia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
DÄl civilinio ieÅ¡kinio IÅ¡ Å iaulių teritorinÄs ligonių civilinio ieÅ¡kinio, kasos raÅ¡to ir pažymos (1 t., 63â69, 72â73, 74 b. l.) matyti, kad už nukentÄjusiesiems A. B. ir E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lÄšų VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninei sumokÄta 3987,90 eurų, Å¡ias iÅ¡laidas apmokÄjo Å iaulių teritorinÄ ligonių kasa. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinio ieÅ¡kinio bei prie jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad A.
B. iÅ¡mokÄta ligos paÅ¡alpa sudaro 1319,87 eurų (1 t., 76â82, 83â85, 88 b. l.). Su kaltinamojo S. M. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos ir ligos paÅ¡alpos atitinkamai buvo apmokÄtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo lÄšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.
Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lÄšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lÄÅ¡as naudoja ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lÄÅ¡os už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokÄtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lÄšų. Kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3987,90 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokÄta už nukentÄjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.
Vadinasi, iÅ¡ kaltinamojo ValstybinÄs ligonių kasos naudai priteistinos nukentÄjusiųjų gydymo iÅ¡laidos. Taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, dÄl kurių kaltÄs Fondo administravimo įstaigos neteisÄtai iÅ¡mokÄjo apdraustiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisÄtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinÄ Å¾ala Fondui, privalo jÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo S. M. nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1319,87 eurų žala, nes tokia suma buvo iÅ¡mokÄta nukentÄjusiajai A. B. kaip ligos paÅ¡alpa dÄl jos patirto sužalojimo. DÄl paminÄtų priežasÄių ValstybinÄs teritorinÄs ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai už nukentÄjusiųjų A.
B. ir E. B. gydymÄ bei iÅ¡mokÄtÄ ligos paÅ¡alpÄ A. B. tenkintini, nes kaltinamasis S. M. padarÄ tyÄinį nusikaltimÄ , ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis.Bylos duomenimis kaltinamasis S. M. ir Å iaulių teritorinÄ ligonių kasa sudarÄ sutartį dÄl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatÄ Å¾alos atlyginimo tvarkÄ (2 t., 2â3 b. l.), todÄl civilinio ieÅ¡kinio suma iÅ¡ kaltinamojo priteistina jÄ atlyginant sutartyje nustatyta tvarka.
 Daiktinis įrodymas â peilis, paimtas 2014 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., 16 b. l.) ir perduotas saugoti pagal 2015 m. vasario 9 d. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (1 t., 56â57 b. l.), nuosprendžiui įsiteisÄjus sunaikintinas. DÄl atstovavimo iÅ¡laidų NagrinÄjant bylÄ , kaltinamajam S. M. buvo skirta gynÄja â advokatÄ Vida PovilaitienÄ. Byloje gauta 2015-04-15 Å iaulių valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-685(04.8), iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajam suteiktÄ teisinÄ pagalbÄ teisme antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos sudaro 46,32 Eur (1 t., 171 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu â kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis niekur nedirba, yra pensinio amžiaus, pragyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, taip pat Å¡ioje byloje gynÄjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todÄl ValstybinÄs garantuojamos antrinÄs teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2Kâ322/2014). DÄl laikino nuosavybÄs teisių apribojimo taikymo BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plÄstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 72 3 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybÄs teisÄs apribojimas.
Taigi, laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas gali bÅ«ti taikomas esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių pagrindų:
1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieÅ¡kinį, 2) pagrindui užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plÄstinį turto konfiskavimÄ .IÅ¡ BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikÅ¡tam ar ateityje galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. TodÄl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinÄ ar neturtinÄ Å¾ala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.
Pažymima, jog nusikalstamu bÅ«du gautas ar įgytas turtas â tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinÄ vertÄ turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali bÅ«ti apribojama nuosavybÄs teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismÄ , dÄl laikino nuosavybÄs teisÄs apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratÄsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).
IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikÅ¡tas Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys 3987,90 EUR sumai (1 t., 72 b. l.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys 1319,87 EUR (4557,25 Lt) sumai (1t., 83â84 b. l.).Esant paminÄtoms aplinkybÄms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybÄs teisių apribojimas S. M. nuosavybÄs teisÄms į jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ paliktinas nepakeistu iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.
Proceso iÅ¡laidų byloje nÄra. Teismas remdamasis iÅ¡dÄstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297â298 str., 301â302 str., 303 str. 2 d., 304â305 str., 307â308 str., n u s p r e n d ž i a: S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvÄs apribojimo bausmÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvÄs apribojimo bausmÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinti apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ S. M. paskirti laisvÄs apribojimo bausmÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvÄs apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkÄiu, 66 straipsniu į bausmÄs laikÄ S. M.
įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2014 m. rugpjÅ«Äio 1 d. (2 paras), prilyginant jas keturioms laisvÄs apribojimo dienoms. KardomÄ jÄ priemonÄ iki nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti tÄ paÄiÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti.Priteisti iÅ¡ S. M. ValstybinÄs ligonių kasos naudai 3987,90 eurus (tris tÅ«kstanÄius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 90 centų) A. B. ir E. B. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant pagal 2015 m. balandžio 21 d. sutartį, sudarytÄ tarp S. M. ir Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Priteisti iÅ¡ S. M.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 1319,87 eurus (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniolika eurų 87 centus) A. B. iÅ¡mokÄtos ligos paÅ¡alpos iÅ¡laidų atlyginimo. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, patirtų ginant kaltinamÄ jį, iÅ¡ S. M. nepriteisti.Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ dalinį nuosavybÄs teisių apribojimÄ S. M. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausanÄiam turtui:â žemÄs sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1000 ha ploto, esanÄiam (duomenys neskelbtini), 110 eurų vertÄs;â patalpai-butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄjimas plane (duomenys neskelbtini), 1A1m, bendro 186,63 kv. m. ploto, esanÄiam (duomenys neskelbtini), 2665 eurų vertÄs;â pastatui-daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymÄtam 8I1m, esanÄiam (duomenys neskelbtini), 280 eurų vertÄs;â pastatui-tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymÄtam 10I1p, esanÄiam (duomenys neskelbtini), 187 eurų vertÄs;bendra turto vertÄ 3242 eurai, palikti iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo Å¡ioje byloje.Daiktinį įrodymÄ â peilį, paimtÄ 2014 m. liepos 31 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir perduotÄ saugoti pagal 2015 m. vasario 9 d. kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisÄjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . TeisÄjas                                                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus