Legislator Case Law & Legislation
0ad222d7-fa83-4e7c-9d5e-0ee2eeef25b1 AI generated

0ad222d7-fa83-4e7c-9d5e-0ee2eeef25b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0ad222d7-fa83-4e7c-9d5e-0ee2eeef25b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas bei teismas nenurodė atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti jo, kaip įmonės vadovo, materialinė atsakomybė. IeÅ¡kinyje nurodyta bei pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad J. L. nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvus įformintam UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, buvo iÅ¡duotas 2008 m. birželio 18 d. įgaliojimas M. M., pagal kurį iÅ¡ banko sÄ skaitos grynaisiais pinigais nuo 2008 m. birželio 18 d. iki 2009 m. balandžio 17 d.

Legislator headnote

AI generated

0ad222d7-fa83-4e7c-9d5e-0ee2eeef25b1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas pripažino įrodyta aplinkybe, kad dėl tokių atsakovo M. M. veiksmų UAB „Montažo darbai“ prarado ieÅ¡kovo nurodomÄ sumÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. veikė kaip įmonės direktorius, suvokdamas arba privalėdamas suvokti savo pareigas užtikrinti tinkamÄ bendrovės pinigų panaudojimo apskaitÄ , bet to nepadarė, todėl jo veiksmus kvalifikavo neteisėtais ir nustatė jo kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ pasekmių (įmonės lėšų tinkamos apskaitos nebuvimu, dėl ko įmonė prarado neapskaitomų lėšų kontrolę, vadinasi – ir pačias lėšas) sukėlimu arba sÄ moningu leidimu tokioms pasekmėms kilti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1388/2014Proceso Nr. 2-55-3-02365-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.; 44.5.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

L. (J. L.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Montažo darbai“ ieÅ¡kinį atsakovams M. M., L. M. ir J. L. (J. L.) dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys A. A., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Dakartas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Disca Baltic“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. M. ir L. M. 741 775 Lt nuostolių atlyginimÄ ; priteisti solidariai iÅ¡ J. L. ir M. M. 245 071,26 Lt nuostolių atlyginimÄ ; priteisti solidariai iÅ¡ J. L. ir L. M. 8 350 Lt nuostolių atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ L. M. 372 020 Lt nuostolių atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ J. L. 48 202,18 Lt nuostolių atlyginimÄ ; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Montažo darbai“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Ä®monės administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė žalos įmonei padarymo faktÄ . Atsakovė L. M. yra buvusi įmonės akcininke ir direktore. Atsakovas M. M. (L. M. sutuoktinis) pagal įgaliojimÄ Ä¯monės vardu atlikdavo tam tikras operacijas. Atsakovas J. L. tam tikru laikotarpiu taip pat buvo UAB „Montažo darbai“ direktorius. L. M., bÅ«dama UAB „Montažo darbai“ direktore, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos grynais pinigais paėmė 372 020 Lt, M.

M. tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos grynais pinigais paėmė 741 775 Lt. Duomenų, kad Å¡ios grynųjų pinigų sumos bÅ«tų įneÅ¡tos į UAB „Montažo darbai“ kasÄ ar panaudotos UAB „Montažo darbai“ reikmėms nėra. Å ios pinigų sumos, kurios nebuvo įneÅ¡tos į bendrovės kasÄ ar kitaip apskaitytos, vertintinos kaip likusios pas atsakovus ir/ar iššvaistytos, Å¡i pinigų suma traktuotina kaip įmonei padaryta žala. L. M., kaip buvusi UAB „Montažo darbai“ direktorė, yra atsakinga už Å¡ių pinigų panaudojimÄ ir/ar praradimÄ .

L. M. yra atsakinga ir už M. M. paimtus pinigus, nes privalėjo kontroliuoti jo veiksmus ir reikalauti, kad pinigai bÅ«tų tinkamai apskaityti. Be to, M. M. yra atsakingas už savo veiksmus ir kaip asmuo veikęs pagal įgaliojimÄ (CK 2.150 str.). Taigi, M. M. ir L. M. abu solidariai atsako už 741 775 Lt, o L. M. vienasmeniÅ¡kai už 372 020 Lt įmonės lėšų praradimÄ . Nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. J. L. bÅ«nant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi iÅ¡ įmonės sÄ skaitos grynais pinigais paimta 289 895 Lt.

Juos paėmė M. M. (281 545 Lt) ir L. M. (8 350 Lt). Duomenų, kad Å¡ie pinigai bÅ«tų įneÅ¡ti į UAB „Montažo darbai“ kasÄ nėra. Pagal UAB „Dakartas“ atliktus skaičiavimus, yra pateikti dokumentai, pateisinantys 36 473,74 Lt. M. M. iÅ¡ bankų paimtos grynųjų pinigų sumos, kurios nebuvo įneÅ¡tos į bendrovės kasÄ ar kitaip tinkamai apskaitytos, mažintinos 36 473,74 Lt. Kita suma – 245 071,26 Lt vertintina kaip likusi pas atsakovÄ M. M. ir/ar kaip iššvaistytos lėšos.

Tuo metu buvęs įmonės direktorius J. L. leido M. M. ir L. M. paimti pinigus grynais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, neužtikrino, kad Å¡ie pinigai bÅ«tų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ar kitaip tinkamai apskaityti, todėl iÅ¡ banko paimtos grynųjų pinigų sumos, kurios nebuvo įneÅ¡tos į bendrovės kasÄ ar kitaip apskaitytos, vertintinos kaip iššvaistytos. J. L. bÅ«nant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi į įmonės kasÄ grynais pinigais iÅ¡ skolininkų buvo gauta 48 202,18 Lt.

Å ių pinigų BUAB „Montažo darbai“ kasoje nėra, kaip ir nėra pačių kasos dokumentų. Tokiu atveju įmonei padaryta 48 202,18 Lt žala. Už Å¡ių pinigų, turėjusių bÅ«ti įmonės kasoje, praradimÄ yra atsakingas tuo metu įmonės direktoriumi buvęs J. L.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų M. M. ir L. M. 741 775 Lt; solidariai iÅ¡ atsakovų M.

M. ir J. L. 245 071,26 Lt; solidariai iÅ¡ atsakovų J. L. ir L. M. 8 350 Lt; iÅ¡ atsakovės L. M. 372 020 Lt; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų M. M. ir L. M. po 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo M. M. 10 658 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ L. M. – 14 953 Lt, o iÅ¡ J. L. – 3 475 Lt; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas M. M. visÄ ieÅ¡kovo nurodytÄ 2007-2009 metų laikotarpį buvo asmuo, realiai vykdęs UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas, o sutartys su L.

M. ir J. L. eiti direktoriaus pareigas buvo sudarytos fiktyviai, siekiant pridengti tikrÄ jį M. M. teisinį santykį su UAB „Montažo darbai“. Teismas konstatavo, kad Å¡ios sutartys yra niekinės, negaliojančios nuo sudarymo momento ir tokiomis teismo pripažįstamos ex officio, kartu taikant CK 1.87 straipsnio 1 dalį ir nurodant, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomos sandorio, kurį buvo siekiama pridengti taisyklės. Teismas tais pačiais pagrindais taip pat konstatavo ir J. L. 2008 m. birželio 18 d. bei L.

M. (KasinavičiÅ«tės) 2007 m. vasario 6 d. M. M. iÅ¡duotų įgaliojimų negaliojimÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas M. M. nuo 2007 02 14 iki 2009 04 17 asmeniÅ¡kai gavo 1 387 375 Lt grynais pinigais pagal banko iÅ¡raÅ¡Ä ir čekius. Atsakovas M. M., gavęs įmonės pinigus ir neužtikrinęs, kad tų pinigų panaudojimas patektų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , neturintis ir negalintis nurodyti įrodymų, patvirtinančių pinigų panaudojimÄ bendrovės veikloje ir jos naudai, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atlikimo bendrovė neteko galimybės disponuoti ieÅ¡kovo nurodomos sumos dydžio lėšomis.

Teismas pripažino įrodyta aplinkybe, kad dėl tokių atsakovo M. M. veiksmų UAB „Montažo darbai“ prarado ieÅ¡kovo nurodomÄ sumÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. M. veikė kaip įmonės direktorius, suvokdamas arba privalėdamas suvokti savo pareigas užtikrinti tinkamÄ bendrovės pinigų panaudojimo apskaitÄ , bet to nepadarė, todėl jo veiksmus kvalifikavo neteisėtais ir nustatė jo kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ pasekmių (įmonės lėšų tinkamos apskaitos nebuvimu, dėl ko įmonė prarado neapskaitomų lėšų kontrolę, vadinasi – ir pačias lėšas) sukėlimu arba sÄ moningu leidimu tokioms pasekmėms kilti.

Teismas nustatė atsakovo M. M. kaltę tyčios formos DK 255 straipsnio 1 punkto prasme, taip konstatavo įstatyme numatytÄ pagrindÄ atsakovo visiÅ¡kai materialinei atsakomybei (DK 257 str. 2 d.) kilti, netaikant DK 254 straipsnyje nustatyto ribojimo. Teismas pažymėjo, kad direktorius atsako už pinigų panaudojimÄ Ä¯monėje, taigi – ir už jų praradimÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo M. M. žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė, kad L. M. ir J. L. veikė kartu su M.

M., suvokdami, kad jie neatlieka įstatymu ir bendrovės įstatais direktoriui priskirtų funkcijų, neturi realių įgalinimų vadovauti įmonei, tačiau laisva valia atliko neteisėtus veiksmus – sudarė fiktyvius sandorius, kuriais sutiko pridengti M. M. realų vadovavimÄ Ä¯monei ir neteisėtÄ pinigų panaudojimÄ bei žalos jai padarymÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie atsakovai, kiekvienas nepriklausomai, bet veikdami bendrai su M. M., atliko veiksmus, kuriais M. M. buvo talkinama ir be kurių M.

M. neteisėtas veikimas, padaręs ieÅ¡kovui žalÄ , bÅ«tų neefektyvus, todėl nustatė įstatymu preziumuojamÄ M. M. ir L. M. bei M. M. ir J. L. solidariosios pareigos pagrindÄ (CK 6.6 str. 3 d.), L. M. ir J. L. atsakomybę grindė bendrosiomis deliktinės atsakomybės normomis (CK 6.245 str., CK 6.263 str.), solidaraus skolininko M. M. atsakomybę grindė darbuotojo materialinę atsakomybę nustatančiomis normomis (DK 253 str. 6 p.). Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Teismas nustatė, kad bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2010 m. spalio 14 d., o bankroto administratorius ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2011 m. rugpjūčio 24 d., todėl sprendė, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Teismas nustatė, kad M. M. nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. gavo 741 775 Lt, o L. M. tuo pačiu laikotarpiu – 372 020 Lt ir už tuos pinigus įmonei neatsiskaitė. Bendrovės lėšas gavusiems atsakovams nepateikus tokių lėšų panaudojimÄ bendrovės naudai patvirtinančių įrodymų, nesant paimtų lėšų įmonės apskaitoje, teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovai bendrais veiksmais nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. padarė ieÅ¡kovui bendrÄ 1 113 795 Lt žalÄ , už kuriÄ Å¡ie atsakovai yra solidariai atsakingi.

Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ioje reikalavimų dalyje solidariai prašė iÅ¡ atsakovų priteisti tik 741 775 Lt, teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimų dalyje tenkino neperžengdamas ieÅ¡kovo reikalavimo ribų, likusiÄ 372 020 Lt dalį žalos priteisdamas tik iÅ¡ atsakovės L. M.. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. M. M. gavo 289 895 Lt UAB „Montažo darbai“ priklausančių lėšų, o atsakovė L. M. – 8 350 Lt. Pagal buhalterinę apskaitÄ vykdžiusios įmonės pateiktus duomenis, buvo pateikti dokumentai, nurodomu laikotarpiu pateisinantys 36 473,74 Lt panaudojimÄ UAB „Montažo darbai“ naudai, todėl Å¡ia suma teismas sumažino ieÅ¡kovui padarytos žalos dydį.

Už 245 071,26 Lt (289 895 – 36 473,74) žalÄ solidariai atsakingi bendrais veiksmais žalÄ padarę asmenys – M. M., asmeniÅ¡kai gavęs ir panaudojęs gautus UAB „Montažo darbai“ pinigus, ir atsakovas J. L., fiktyvia sutartimi pridengęs M. M. veiksmus. Už 8 350 Lt praradimÄ solidariai atsakingi bendrai žalÄ padarę asmenys – visi atsakovai. L. M. pinigus asmeniÅ¡kai iÅ¡gryninus, atsakovui J. L. veikus kaip M. M. priedanga ir sudarius galimybę L. M. pinigus paimti ir nekontroliuojamai perduoti M.

M., o M. M. pinigus panaudojus be įrodymų apie jų panaudojimÄ Ä¯monės naudai. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus solidarų reikalavimÄ dėl 8 350 Lt priteisimo tik dviem atsakovams – L. M. ir J. L., teismas ir Å¡iÄ reikalavimo dalį tenkino tik tokia apimtimi, kokia yra pareikÅ¡tas reikalavimas. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gegužės 22 d. į UAB „Montažo darbai“ kasÄ buvo perduoti 48 202,18 Lt. Vėliau Å¡i suma nebuvo apskaitoma įmonės buhalteriniuose dokumentuose, tačiau byloje nėra duomenų, kad pinigus iÅ¡ kasos bÅ«tų paėmęs atsakovas J.

L.. Teismas sprendė, kad nepakanka įrodymų apie atsakovų neteisėtus veiksmus, sukėlusius Å¡ių ieÅ¡kovo lėšų praradimÄ , todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui Å¡io patirtas atstovavimo iÅ¡laidas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Atsižvelgęs į pripažintÄ atsakovų solidarumÄ ir nustatytas priteisiamas sumas, ieÅ¡kovo patirtas 2 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas atitinkamai paskirstė tarp atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas J. L. (J. L.) apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ M. M. ir J. L. priteisti 245 071,26 Lt, solidariai iÅ¡ L. M. ir J. L. priteisti 8 350 Lt ir 3 475 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, panaikinti ir ieÅ¡kinį atsakovui J. L. atmesti kaip nepagrįstÄ ir paduotÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais argumentais:1. Nei ieÅ¡kovas, nei teismas nenurodė atsakovo J.

L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti jo, kaip įmonės vadovo materialinė atsakomybė. Vilnius apskrities VMI patikrinimo akte nėra konstatuoti jo neteisėti veiksmai, jis nėra nubaustas administracine tvarka, o tai patvirtina, kad atsakovo veiksmuose nėra darbuotojo materialinę atsakomybę sÄ lygojančių aplinkybių.

2. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas J. L. leido M. M. ir L. M. paimti grynais pinigus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos banke, tam suteikė įgaliojimus, davė nurodymus ar kitaip įtakojo minimų sumų pasisavinimÄ . Darbuotojo kaltė negali bÅ«ti preziumuojama ar laikytina įrodyta prielaidomis, o ne faktais.3. Žalos atlyginimui yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IÅ¡ darbo santykių kylantiems reikalavimams DK 27 straipsnio 2 dalis nustato trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Net jei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų teisinį pagrindÄ , ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi darbo santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti 2009 m. liepos 21 d., o teismas ex officio pripažino darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas turėjo teisę per trejus metus, t. y. iki 2011 m. birželio 17 d. pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, tačiau savo subjektine teise nepasinaudojo.4. IeÅ¡kovui bankroto byla iÅ¡kelta 2010 m. spalio 14 d. Po atsakovo direktoriumi buvo S. S., todėl nėra suprantama, kodėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas prieÅ¡paskutiniam, o ne paskutiniam direktoriui.

Atsakovas neturi įrodinėti, kad jis nėra padaręs žalos ieÅ¡kovui, kuomet jis dirbo direktoriumi, nes pasibaigus darbo santykiams jokių pretenzijų nei akcininkai, nei naujasis direktorius jam nepareiÅ¡kė. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta Å¡iuo atveju priklauso ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas yra pateikęs abstraktų ieÅ¡kinį, kuriuo bando iÅ¡ atsakovo J. L. priteisti sumas, dėl kurių galimo iššvaistymo nėra jokios jo atsakomybės.5. M. M. nedirbo pas ieÅ¡kovÄ tuo metu, kai direktoriumi dirbo atsakovas J.

L., todėl ieÅ¡kovo reikalavimas solidariai atlyginti žalÄ kaip įmonės vadovui kartu su asmeniu, kuris nėra to juridinio asmens darbuotojas motyvuojant, kad atsakovas J. L. leido M. M. paimti pinigus grynais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, vertintinas kaip argumentum ad absurdum. Atsakovas negali nei kÄ nors leisti, nei drausti kÄ nors M. M., nes jie neturi tarpusavyje nei horizontalaus, nei vertikalaus pavaldumo, todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovo atsakomybę neturi loginio ryÅ¡io.6. IeÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų, kad su atsakovu yra sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Apeliantas, kaip juridinio asmens vadovas, neatliko teisėtų ar neteisėtų veiksmų, kadangi faktiÅ¡kai nevykdė juridinio asmens vadovo funkcijų, o teismo iÅ¡vada apie apelianto neteisėtus veiksmus nepagrįsta faktais.7. Teismui ex officio pripažinus apelianto darbo sutartį niekine, nesant atliktų teisėtų ar neteisėtų apelianto veiksmų, apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už žalÄ , kurios atsiradimo jis negalėjo paveikti ar numatyti. Faktinės bylos aplinkybės dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl apelianto veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, todėl tinkamai neiÅ¡nagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti dėl apelianto, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryÅ¡io bei apelianto kaltės.

8. Net jei ieÅ¡kovas mano, kad yra pažeistos jo teisės ir jis patyrė žalÄ , ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.9. IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies teismas priteisė ieÅ¡kovui visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas bei teismas nenurodė atsakovo veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti jo, kaip įmonės vadovo, materialinė atsakomybė. IeÅ¡kinyje nurodyta bei pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad J. L. nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvus įformintam UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, buvo iÅ¡duotas 2008 m. birželio 18 d. įgaliojimas M. M., pagal kurį iÅ¡ banko sÄ skaitos grynaisiais pinigais nuo 2008 m. birželio 18 d. iki 2009 m. balandžio 17 d.

M. M. paėmė 281 545 Lt. Å ie pinigai nebuvo įforminti įmonės kasoje ar pateikti kokie nors jų panaudojimÄ Ä¯monės labui pateisinantys dokumentai. Tokiu bÅ«du buvo sudarytos sÄ lygos M. M. neteisėtai veikti ir padaryti žalÄ ieÅ¡kovui. J. L., bÅ«damas įformintas UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, nesiėmė veiksmų įmonės piniginėms lėšoms apskaityti, panaudoti įmonės labui ir/ar iÅ¡saugoti.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo atsakomybei atsirasti yra suėjęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos datos, nuo kurios bankroto administratorius galėjo padaryti iÅ¡vadÄ apie galimus kreditorių teisių pažeidimus. Bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2010 m. spalio 4 d., o ieÅ¡kinys atsakovams pareikÅ¡tas 2011 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.3. Atsakovas neteisus, kad jo atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tinų įstatyme nustatytų sÄ lygų. Teismas pagrįstai nurodė, kad savo veiksmais J.

L., veikdamas kartu su M. M. bei L. M., sudarė sÄ lygas Å¡iems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus – paimti pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos, kurių panaudojimo apskaita nebuvo užtikrinta ir dėl to buvo prarasta jų kontrolė bei prarastos piniginės lėšos. Teismas sprendime iÅ¡samiai aprašė kaltų dėl žalos padarymo atsakovų, tarp jų ir J. L., neteisėtas veikas, priežastinį ryšį ir padarytÄ Å¾alÄ bei nurodė (įvardino) apelianto kaltę dėl padarytos žalos ir atsakomybės ribas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Montažo darbai“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., 5 b. l.). Teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė žalos įmonei padarymo faktÄ .

Atsakovė L. M. (buvusi pavardė KasinavičiÅ«tė) nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 17 d. ėjo UAB „Montažo darbai“ direktorės pareigas (1 t., 7, 9 b. l.). UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. ėjo J. L.. Atsakovas M. M. pagal 2007 m. vasario 6 d. L. M. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ ir 2008 m. birželio 18 d. J. L. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ buvo besÄ lygiÅ¡kai įgaliotas atstovauti, derėtis, tarpininkauti, gauti ir iÅ¡mokėti bendrovės pinigus ir kitaip veikti kaip paskirtas ir įgaliotas UAB „Montažo darbai“ atstovas visuose oficialiuose sandoriuose, taip pat pasiraÅ¡yti įvairias sutartis, kontraktus bei kitus dokumentus (1 t., 28 b. l., 3 t., 5 b. l.).

Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nustatyta, kad nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2010 liepos 21 d. iÅ¡ UAB „Montažo darbai“ sÄ skaitų, esančių AB SEB banke ir AB Swedbank, grynaisiais pinigais ir pagal čekius iÅ¡imta 1 387 375 Lt (2 t., 11-39, 40-93, 94-225 b. l., 3 t., 3-4 b. l.). IÅ¡ Å¡ios sumos M. M. paėmė 1 007 055 Lt, o L. M. – 380 370 Lt (3 t., 3-4 b. l.). L. M., bÅ«dama UAB „Montažo darbai“ direktore, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2008 m. birželio 16 d. iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos grynais pinigais paėmė 372 020 Lt, M.

M. tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos grynais pinigais paėmė 741 775 Lt (1 t., 13-14 b. l.). J. L., bÅ«nant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi, nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, grynaisiais pinigais paimta 289 895 Lt – atsakovas M. M. paėmė 281 545 Lt, o atsakovė L. M. 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. čekiais iÅ¡sigrynino 8 350 Lt (1 t., 18, 19-20 b. l.). Pagal UAB „Montažo darbai“ buhalterinę apskaitÄ vedusios UAB „Dakartas“ atliktus skaičiavimus yra pateikti tik 36 473,74 Lt panaudojimÄ pateisinantys dokumentai.

Kitų duomenų, kad ginčo grynųjų pinigų sumos bÅ«tų įneÅ¡tos į UAB „Montažo darbai“ kasÄ ar panaudotos Å¡ios įmonės reikmėms, nėra.Bylos duomenimis teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau įrodinėja, kad jam netaikytina nei darbuotojo materialinė atsakomybė, nei civilinė atsakomybė, motyvuodamas tuo, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl įmonės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo jo kaltės nėra.

Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Dėl atsakovo J. L. atsakomybės Atsakovo J. L. sudarytÄ darbo sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų bei atsakovo 2008 m. birželio 18 d. M. M. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino apsimestiniais sandoriniais ir konstatavo, kad M. M. nuo 2007 metų iki 2009 metų buvo asmuo, realiai vykdęs UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas, o sutartys su J.

L. ir L. M. yra fiktyvios. Taigi teismas konstatavo, kad apelianto ir UAB „Montažo darbai“ darbo teisiniai santykiai nesiejo. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantas nepagrįstai vadovaujasi darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nepagrįstai nurodo apie darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas ir jų nebuvimÄ , taip pat nepagrįstai vadovaujasi akcinės bendrovės vadovo teisinį statusÄ ir jo atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktika, kadangi spręsdamas dėl apelianto pareigos atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ teismas taikė apeliantui deliktinę civilinę atsakomybę.

Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindÄ nenagrinėti ir nevertinti atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų ar bendrovės vadovo atsakomybės sÄ lygų nustatymu.Byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo J. L. deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir jo solidariosios prievolės atlyginti bendrovei padarytos žalos dalį. Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvo priimtas į UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigas.

Pagal jo 2008 m. birželio 18 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ M. M. buvo besÄ lygiÅ¡kai įgaliotas atstovauti, derėtis, tarpininkauti ir kitaip veikti kaip paskirtas ir įgaliotas UAB „Montažo darbai“ atstovas visuose oficialiuose sandoriuose, taip pat pasiraÅ¡yti įvairias sutartis, kontraktus bei kitus dokumentus. Atsakovui bÅ«nant UAB „Montažo darbai“ direktoriumi nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2009 m. liepos 21 d. M. M. ir L. M. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, grynaisiais pinigais paėmė 289 895 Lt – atsakovas M.

M. paėmė 281 545 Lt, o atsakovė L. M. 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. čekiais iÅ¡sigrynino 8 350 Lt (1 t., 18, 19-20 b. l.). UAB „Montažo darbai“ buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaityti 253 421,26 Lt, todėl teismas pagrįstai konstatavo žalos bendrovei padarymo faktÄ .Bendrovės vadovui įstatymai nustato tam tikrų pareigų vykdymÄ . Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo suÅ¡aukimÄ , praneÅ¡imÄ juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikÅ¡mės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimÄ , juridinio asmens dalyvių apskaitÄ , veiksmus, nurodytus Å¡io kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose.

CK 2.4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtÄ ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitÄ informacijÄ apie savo turtÄ , verslÄ ar profesinę veiklÄ taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesÄ asmuo bet kada galėtų gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie to asmens turtines teises ir pareigas. Taigi bendrovės vadovas atsakingas tiek už įmonės buhalterinę apskaitÄ , tiek už bendrovės kasdieninės veiklos organizavimÄ .

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad buvo tik formalus įmonės vadovas, sprendimų nepriiminėjo, nesprendė įmonės turto likimo, visu įmonės turtu disponavo M. M., įmonėje įsidarbino, kad savo vardu gautų socialinio draudimo įmokas įmonės sÄ skaita, tačiau supratimo apie įmonės valdymÄ ir veiklÄ neturėjo. Teismas konstatavo, kad apeliantas sudarė apsimestinę sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų, lygiai taip pat M.

M. iÅ¡davė įgaliojimÄ dėl įmonės atstovavimo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sudarė darbo sutartį neketindamas vykdyti bendrovės vadovo kompetencijai skirtų funkcijų, todėl sudarydamas darbo sutartį suprato, jog vadovo funkcijų nevykdys, tačiau tokiÄ sutartį pasirašė, taip pat M. M. iÅ¡davė įgaliojimÄ veikti įmonės vardu. Tokie atsakovai veiksmai nesuderinami su CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir negali bÅ«ti pripažinti teisėtais.

Nors tiek darbo sutartis, tiek įgaliojimas teismo buvo pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento, konstatavus bendrovės faktiniu vadovu visÄ laikotarpį buvus M. M., apelianto veiksmai, kai jis, neketindamas realiai vykdyti bendrovės vadovo funkcijų, pasirašė darbo sutartį dėl UAB „Montažo darbai“ direktoriaus pareigų ir, realiai neketindamas kontroliuoti įgaliotinio veiksmų, iÅ¡davė M. M. įgaliojimÄ , pagrįstai pripažinti neteisėtais, kadangi tokiais veiksmais apeliantas sudarė sÄ lygas tiek M.

M., tiek L. M. iÅ¡ UAB „Montažo darbai“ sÄ skaitos paimti pinigus, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ir tokiu bÅ«du bendrovei buvo padaryta žala. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Dėl bendrovei padarytos žalos yra apelianto kaltė, nes jis, suprasdamas, jog realiai direktoriaus pareigų nevykdys, pasirašė darbo sutartį ir vėliau M.

M. iÅ¡davė įgaliojimÄ . Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas veikė suvokdamas, jog bendrovės direktoriaus pareigų neatlieka, nevykdo įstatymo ir bendrovės įstatais priskirtų funkcijų, neturi realių įgalinimų vadovauti įmonei, tačiau, sudarydamas apsimestinius sandorius, kuriais sutiko pridengti M. M. realų vadovavimÄ ir neteisėtÄ pinigų panaudojimÄ bei žalos bendrovei padarymÄ , laisva valia atliko neteisėtus veiksmus. BÅ«tent dėl Å¡ių atsakovo veiksmų M. M. ir L.

M. buvo sudaryta galimybė iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos nusiimti pinigus ir tokiu bÅ«du padaryti bendrovei žalos. Nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos yra pakankamas konstatuoti apelianto deliktinę civilinę atsakomybę ir solidariÄ jÄ prievolę kartu su kitais atsakovais atlyginti bendrovei padarytos žalos dalį.CK 6.6. straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos žalos atsiradimui sÄ lygas sudarė apeliantas, t. y. M. M. iÅ¡davė įgaliojimÄ veikti įmonės vardu ir sutikdamas pasiraÅ¡yti darbo sutartį neketino vykdyti bendrovės direktoriui įstatymo nustatytų pareigų, teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais apeliantas bendrai su kitais atsakovais padarė bendrovei turtinės žalos, o tai sÄ lygojo jo solidariosios prievolės, kylančios iÅ¡ deliktinės atsakomybės, atlyginti žalÄ atsiradimÄ .Tai, kad Vilniaus apskrities VMI 2011 m. liepos 20 d. patikrinimo akte nėra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje jie negali bÅ«ti nustatyti.

Mokesčių inspekcijos atliktame patikrinime nustatyti tam tikri su įmonės finansine apskaita susiję faktai, tačiau patikrinimo metu nebuvo sprendžiama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl akte negalėjo bÅ«ti konstatuota atsakovo atsakomybė.Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymus ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto neteisėtus veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktÄ ir dydį, teismas nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ spręsti dėl apelianto solidariosios prievolės atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ buvimo, todėl teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė.

Dėl ieškinio senaties termino Apelianto manymu, teismo atsisakymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, ieškinys jam turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad trejų metų ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į tai, kad jo darbo sutartis pripažinta niekine, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. birželio 17 d., kuomet su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškinį atsakovams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo pareiškė įmonės bankroto administratorius.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų bendrovei padarytos žalos atlyginimÄ , kuri buvo padaryta nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2009 m. liepos 21 d. Svarbu atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios nustatymui yra tam tikrų ypatumų.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teismas paskiria bankroto administratorių, o pagal 6 punktÄ nustato laikotarpį, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktÄ , tai tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktÄ . Tiksli dokumentų bankroto administratoriui perdavimo data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nėra praėję nei metai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2010 m. spalio 14 d., o ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bankroto administratorius pareiÅ¡kė 2011 m. rugpjūčio 24 d., todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, ir pagrįstai sprendė dėl pagrindo atmesti ieÅ¡kinį pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį nebuvimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies teismas proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo jo (atsakovo) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliantas pateikė UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 3 660 Lt sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir ataskaitÄ už suteiktas paslaugas (3 t., 185, 188 b. l.), tačiau nepateikė įrodymų, kad už Å¡ias paslaugas atsiskaitė. Apelianto pateikti kasos pajamų orderiai (3 t., 186, 187 b. l.) nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsiskaitymÄ už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovo nurodytos sumos sumokėtos antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0018/13/00773. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantui nepateikus įrodymų apie faktiÅ¡kai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, pirmosios instancijos teismas proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė pagrįstai (CPK 98 str. 1 d.).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusi ginÄÄ , tinkamai taikė įrodymus ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo apelianto deliktinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl solidariosios apelianto pareigos atlyginti dalį bendrovei padarytos žalos.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė GasiÅ«nienė    Audronė Jarackaitė Gintaras Pečiulis                                                                     Â