0acea795-1197-42e2-b8e8-55d8d17eccf5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-138/2014Procesinio sprendimo kategorija 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo H. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-784-538/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui H.

P. dėl prievolės tinkamo įvykdymo, ir atsakovo H. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, J. V. reikalavimÄ ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankui, atsakovui H. P., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos aktima“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB SEB bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui H. P., praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 11 283 905,08 Lt pagal laidavimo sutartį, 30 000 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2005 m. liepos 11 d. su UAB „Baltijos aktima“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ AB SEB bankas įsipareigojo suteikti kreditÄ , o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis kreditÄ grÄ Å¾inti.

Siekiant garantuoti tinkamÄ skolininko prievolės įvykdymÄ , buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis su atsakovu H. P., kuria atsakovas įsipareigojo skolininkui UAB „Baltijos aktima“ tinkamai neįvykdžius prievolės, jÄ Ä¯vykdyti. IeÅ¡kovas nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į UAB „Baltijos aktima“ su praÅ¡ymu įvykdyti prievolę, tačiau jis prievolės neįvykdė, be to, 2010 m. sausio 11 d. teismas skolininkui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ 11 283 905,08 Lt sumai.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad prievolės per nustatytÄ terminÄ taip pat neįvykdė ir atsakovas laiduotojas H. P.. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinęs, prašė 2005 m. liepos 11 d. tarp H. P. ir AB SEB banko sudarytÄ laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, remiantis CK 1.86 straipsniu (kaip sudarytÄ dėl akių), arba, atsisakius tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pripažinti 2005 m. liepos 11 d. tarp H. P. ir AB SEB banko sudarytÄ laidavimo sutartį pasibaigusia, taip pat priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas laidavimo sutarties tariamumÄ Ä¯rodinėjo Å¡ioms aplinkybėmis:

1) laidavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad ši sutartis realiai niekada negalės būti įvykdyta, nes H. P. turtinė padėtis nesudarė jokių prielaidų jam prisiimti turtinę atsakomybę už UAB „Baltijos aktima“ prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį su jos pakeitimais;

2) kredito gavėjo prievolės buvo visiÅ¡kai užtikrintos pakankamomis ir perteklinėmis kredito grÄ Å¾inimo rizikos užtikrinimo priemonėmis, susijusiomis su nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių įkeitimu, todėl banko reikalavimas galėjo bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo turto ir kredito gavėjui priklausančių turtinių teisių;

3) bankas, pasirinkdamas fizinio asmens laidavimÄ , kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nevertino laiduotojo H. P. finansinių galimybių realiai įvykdyti pasiraÅ¡omÄ laidavimo sutartį, kaip to reikalauja Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalys;

4) sudarant laidavimo sutartį, bankas nereikalavo atsakovo H. P. sutuoktinės sutikimo su sudaromu sandoriu, nors laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo esamu ar būsimu turtu, kuris visas po santuokos sudarymo (2000-08-12) priklausė jam kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktiniai turi juo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti tik bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.);

5) papildomos kredito dalies iÅ¡mokėjimas, nereikalaujant pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties pakeitimo, patvirtina, kad sandorio Å¡alys iÅ¡ tiesų nesiekė užtikrinti UAB „Baltijos aktima“ prievolių bankui įvykdymo H. P. laidavimu. Anot atsakovo, laidavimas yra pasibaigęs, remiantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi. Jis laidavimu užtikrino terminuoto UAB „Baltijos aktima“ suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Baltijos aktima“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visi skolų mokėjimo terminai, įskaitant ir viso kredito grÄ Å¾inimo bankui terminÄ , laikomi pasibaigusiais nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Su teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Baltijos aktima“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjimu siejama CK 6.88 straipsnyje nustatyto termino eigos skaičiavimo pradžia. Tačiau bankas ieÅ¡kinį laiduotojui pateikė tik 2011 m. rugsėjo 12 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ .Trečiasis asmuo J. V. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2005 m. liepos 11 d. tarp ieÅ¡kovo AB „SEB bankas“ ir atsakovo H. P. pasiraÅ¡ytÄ laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigė, kad sudarant laidavimo sutartį, nebuvo gautas jos sutikimas, nors turtas, kuriuo laidavimo sutartimi atsakovas H. P. įsipareigojo atsakyti, yra įgytas po santuokos ir yra bendroji jungtinė jos ir atsakovo nuosavybė. Pažymėjo, kad sandorio pasekmės turi įtakos jos teisėtiems interesams, laidavimo sutartimi buvo pažeistos imperatyvios naudojimosi tokiu turtu tvarkÄ nustatančios normos. Teismo nutarties pagrindu yra areÅ¡tuotas sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo H.

P. ieÅ¡kovui 11 283 905,08 Lt pagal laidavimo sutartį, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 30 000 Lt žyminio mokesčio. Å iuo sprendimu teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad Ä®monių bankroto įstatymo 16 straipsnio teisinis reglamentavimas leidžia pagrįstai teigti, jog, kredito gavėjui UAB „Baltijos aktima“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovui atsirado pareiga įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

Nustatęs, jog ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu įvykdyti prievolę, kylančia iÅ¡ laidavimo sutarties, o atsakovas nevykdė savo prievolės, teismas pripažino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo pagrįstu. Teismas taip pat laikė pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Teismas, atsižvelgęs į laidavimo sutarties 2.1. ir 4.1. punktus, pripažino, kad atsakovo turtinė atsakomybė prilyginama kredito gavėjo turtinei atsakomybei, todėl pradinio kredito sutarties dalyko (kredito sumos) padidėjimas, anot teismo, nėra aplinkybė, reiÅ¡kianti, jog laiduotojas nesutinka su naujomis sÄ lygomis.

Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas sutiko su naujais kredito sutarties pakeitimais, Å¡ias kredito sutarties pakeitimo sÄ lygas pasirašė, taip iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ . Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, verslininkas, buvęs įmonės direktorius bei kitose įmonėse užėmęs atsakingas, vadovaujančias pareigas, teismas sprendė, kad jis turėjo ir privalėjo įsigilinti į laidavimo sutarties sÄ lygas. Ta aplinkybė, jog laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu atsakovo turto vertė buvo žymiai mažesnė negu kredito dydis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių.

Pažymėjo, kad bankas yra finansines paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymas su atsakovu, anot teismo, laikytinas ieÅ¡kovo prisiimama rizika, kurios teismas nenagrinėja ir dėl jos nepasisako.              Teismas, atsižvelgęs į kad laidavimo sutarties 4.7 punkte nuostatÄ , jog sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki kredito gavėjas pilnai įvykdys įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , nustačius, kad Å¡alių laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, CK 6.88 straipsnio   1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012), atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

Teismas pripažino nepagrįstu ir trečiojo asmens J. V. ieÅ¡kinį, kuriuo ji prašė tarp ieÅ¡kovo AB SEB banko ir atsakovo H. P. pasiraÅ¡ytÄ laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, motyvuojant tuo, kad ji nedavė sutikimo Å¡iam sandoriui sudaryti. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartimi nėra suvaržoma bendroji jungtinė nuosavybė, todėl Å¡iam sandoriui negali bÅ«ti taikomos CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios numato atvejus, kada privalomas abiejų sutuoktinių sutikimas. Taip pat pažymėjo, kad laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti tik savo turtu.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, sudarydami laidavimo sutartį, J. V. interesų nepažeidė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas H. P. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai sutapatino apeliantÄ , kaip UAB „Baltijos aktima“ vadovÄ ir kaip laiduotojÄ , dėl ko nepagrįstai iÅ¡plėtė apelianto, kaip laiduotojo, atsakomybę.

Apelianto vertinimu, tai, kad jis, kaip UAB „Baltijos aktima“ vadovas, sutiko su kreditavimo sutarties pakeitimais, t. y. UAB „Baltijos aktima“ finansinių įsipareigojimų padidinimu nuo 4 080 000 Lt iki 12 399 860 Lt plius 118 800 EUR, nereiškia ir negali reikšti, kad apeliantas sutiko su savo, kaip laiduotojo, prievolių padidinimu.Apeliantas, UAB „Baltijos aktima“ vardu sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimus, neišreiškė savo, kaip laiduotojo, valios, nes laiduotojo valia yra reiškiama tik rašytinėmis laidavimo sutartimis.

Kredito sutarties pakeitimo Nr. 4 2.3.4.1.2 punktas patvirtina, kad ir paties ieÅ¡kovo valia buvo, jog laiduotojo atsakomybė didėtų tik raÅ¡ytiniais laiduotojo įsipareigojimais (ar esamų įsipareigojimų pakeitimais), bet ne automatiÅ¡kai UAB „Baltijos aktima“ pasiraÅ¡ant kreditavimo sutarties pakeitimus, kaip konstatavo teismas.Aplinkybė, kad apeliantas, kaip laiduotojas, davė iÅ¡ankstinį pritarimÄ kreditavimo sutarties keitimams, negali bÅ«ti vertinama taip, lyg tokiu bÅ«du apeliantas sutiko su automatiniu ir neribotu jo asmeninės atsakomybės didinimu.

Anot apelianto, laidavimo sutartyje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to jo sutikimo dėl jo atsakomybės didinimo, didėjant UAB „Baltijos aktima“ prievolėms. Be to, automatinis laiduotojo prievolių didinimas aptariamu atveju buvo negalimas vien todėl, kad tokiu atveju atsirastų absoliučiai neprotingo dydžio disproporcija tarp apelianto, kaip laiduotojo, turimo turto ir apelianto, kaip laiduotojo, automatiÅ¡kai kilusių prievolių.Yra pagrindas apelianto laidavimÄ laikyti pasibaigusiu, remiantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nes kreditavimo sutarties pakeitimais piniginė prievolė buvo pakeista iÅ¡ esmės, t. y. padidinta beveik tris kartus, o Å¡is pakeitimas buvo visiÅ¡kai nepalankus apeliantui.IeÅ¡kovas praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Anot apelianto, jis laidavimu užtikrino terminuoto UAB „Baltijos aktima“ suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Baltijos aktima“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visi jo skolų mokėjimo terminai, įskaitant ir viso kredito grÄ Å¾inimo bankui terminÄ , laikomi pasibaigusiais nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Su teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimu siejama CK 6.88 straipsnyje nustatyto termino eigos skaičiavimo pradžia.

Nepaisant to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį laiduotojui pareiÅ¡kė tik 2011 m. rugsėjo 12 d., praleidęs ieÅ¡kinio terminÄ .Teismas nepagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovo ir apelianto pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis nėra tariama:

1) teismas be pagrindo visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl laidavimo sutartimi ieÅ¡kovo prisiimtos rizikos, nes tai leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir apeliantas laidavimo sutartimi iÅ¡ tiesų siekė sukurti teisines pasekmes, kadangi prievolės tinkamo įvykdymo esminė sÄ lyga yra prievolę turinčio asmens finansinis pajėgumas vykdyti prisiimtÄ prievolę; ieÅ¡kovas, pažeisdamas Finansų įstaigų 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, buvo visiÅ¡kai abejingas už trečiÄ jį asmenį UAB „Baltijos aktima“ laidavusio apelianto nemokumui; bankas buvo abejingas, kad apeliantas jam jau buvo skolingas 600 000 Lt pagal kitÄ kreditavimo sutartį;

2) trečiojo asmens prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymas buvo pakankamai užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl tiek bankas, tiek apeliantas, pasirašydami laidavimo sutartį, iš tiesų neketino sukurti realių teisinių laidavimo pasekmių ir jų nesiekė;

3) ieškovas nereikalavo atsakovo sutuoktinės sutikimo dėl sudaromo sandorio, nors laiduotojas sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo esamu ir būsimu turtu, kuris po santuokos sudarymo (2010-08-12) jam priklausė kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktiniai šiuo turtu galėjo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti tik bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.);

4) tai, kad Å¡alys nesiekė, kad apeliantas asmeniÅ¡kai užtikrintų daugiau nei 12 mln. reikalavimo tinkamÄ vykdymÄ , patvirtina Å¡alių elgesys po laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo – kredito suma pagal visus kreditavimo sutarties pakeitimus buvo iÅ¡mokėta kredito gavėjui UAB „Baltijos aktima“ nepaisant to, kad atsakovas taip ir nesudarė laidavimo sutarties pakeitimų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais: Atsakovas savo apeliaciniame skunde kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: praÅ¡o ginčo laidavimÄ pripažinti pasibaigusia, remiantis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, o tai prieÅ¡tarauja CPK 312 straipsnio nuostatoms. Kita vertus apelianto motyvai, susiję su CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, yra nepagrįsti, nes laidavimo sutarties 1.1 ir 4.1 punktai patvirtina, kad priimant papildomus susitarimus dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, atskiri laidavimo sutarties pakeitimai nebuvo reikalingi, nes Å¡alys susitarė ne dėl konkrečios laidavimo užtikrinimo sumos, o kad laiduotojas laiduoja už visÄ kredito sutartį, įskaitant jos tolimesnius papildymus ir pakeitimus.Nagrinėjamu atveju laidavimas negali bÅ«ti laikomas terminuotu, nes laidavimo sutartyje nurodyta, kad laidavimas galioja iki įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo.

Todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalis netaikytina.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas neįrodė pagrindų, kuriuos bÅ«tina nustatyti, pripažįstant sandorį tariamu, egzistavimo. Vien faktas, kad atsakovas tvirtina neketinęs įgyti teisių ir pareigų bei sukurti teisinių santykių pagal galiojančiÄ laidavimo sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡alys nesiekė sukurti realaus teisinio santykio. Be to, tiek kredito sutartis, tiek laidavimo sutartis buvo ne tik pasiraÅ¡ytos, bet ir vykdomos, sandorio Å¡alys realiai įgijo civilines teises ir pareigas.Byloje pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turėjo ir turi turto.PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, ta aplinkybė, kad siekiant užtikrinti kreditavimo sutarties įvykdymÄ , yra įkeičiamas didelės vertės nekilnojamasis turtas, neužkerta teisės kreditoriui pasiraÅ¡yti papildomų užtikrinimo priemonių.Tai, kad bankas nereikalavo sutuoktinės sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti, patvirtina, jog bankas nesiekė sutuoktinės atsakomybės už kredito gavėjo skolinius įsipareigojimus, ir Å¡i aplinkybė neįrodo laidavimo sutarties tariamumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2005 m. liepos 11 d. kreditavimo sutartimi bei visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ieÅ¡kovas AB SEB bankas (kredito davėjas) įsipareigojo suteikti kreditÄ UAB „Baltijos aktima“ (kredito gavėjui), o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas ir delspinigius (9-72 b. l., 1 t.), tuo tarpu atsakovas H.

P. (laiduotojas) 2005 m. liepos 11 d. laidavimo sutarties pagrindu įsipareigojo už kredito gavėjo prievoles atsakyti kredito davėjui visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį (77 b. l., 1 t.). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Baltijos aktima“ iškelta bankroto byla. Taip pat nustatyta, kad laidavimo sutarties pagrindu įgytos turtinės prievolės atsakovas nevykdo, į ieškovo reikalavimus nereaguoja.

IeÅ¡kovo teigimu, įsiskolinimÄ , susidariusį UAB „Baltijos aktima“ nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir kurį pagal laidavimo sutartį turi padengti atsakovas, kaip laiduotojas, sudaro 11 283 905,08 Lt. BÅ«tent Å¡iÄ sumÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Tuo tarpu atsakovas neigia esant jo atsakomybei pagal laidavimo sutartį, nes, anot jo, tarp jo ir ieÅ¡kovo 2005 m. liepos 11 d. sudaryta laidavimo sutartis yra negaliojanti, nes ji buvusi sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 str. 1 d.), taip pat, jo nuomone, Å¡i sutartis yra pasibaigusi pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo H.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Apelianto įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo laidavimo sandoris nėra tariamas.

Anot jo, Å¡ios sutarties tariamumÄ Ä¯rodo Å¡ios aplinkybės:

1) laidavimo sutartimi prisiimtos rizikos vertinimas leistų nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir apeliantas iÅ¡ tiesų siekė sukurti laidavimo sutarties teisines pasekmes, kadangi prievolės tinkamo įvykdymo esminė sÄ lyga yra prievolę turinčio asmens finansinis pajėgumas vykdyti prisiimtÄ prievolę; ieÅ¡kovas, pažeisdamas Finansų įstaigų 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, buvo visiÅ¡kai abejingas už trečiÄ jį asmenį UAB „Baltijos aktima“ laidavusio apelianto nemokumui, kad apeliantas jam jau buvo skolingas 600 000 Lt pagal kitÄ kreditavimo sutartį;

2) trečiojo asmens prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymas buvo pakankamai užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl tiek bankas, tiek apeliantas, pasirašydami laidavimo sutartį, iš tiesų neketino sukurti realių teisinių laidavimo pasekmių ir jų nesiekė;

3) ieškovas nereikalavo atsakovo sutuoktinės sutikimo dėl sudaromo sandorio, nors laiduotojas sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo esamu ir būsimu turtu, kuris po santuokos sudarymo (2010-08-12) jam priklausė kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktiniai šiuo turtu galėjo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti tik bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.);

4) tai, jog Å¡alys nesiekė, kad apeliantas asmeniÅ¡kai užtikrintų daugiau nei 12 mln. reikalavimo tinkamÄ vykdymÄ , patvirtina Å¡alių elgesys po laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo – kredito suma pagal visus kreditavimo sutarties pakeitimus buvo iÅ¡mokėta kredito gavėjui UAB „Baltijos aktima“ nepaisant to, kad atsakovas taip ir nesudarė laidavimo sutarties pakeitimų.Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, kt.). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ laidavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas reiÅ¡kia savo ieÅ¡kininius reikalavimus, pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip sudarytÄ dėl akių, nėra teisinio pagrindo. Laidavimo sutarties tariamumo atsakovas neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius dėl ieÅ¡kovo pareigos patikrinti laiduotojo finansines galimybes įvykdyti laidavimo sutartį nevykdymo, pažymi, kad Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų esmė yra įtvirtinti finansų įstaigos pareigÄ , prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti ar prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

Pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, finansų įstaigos klientas - tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Taigi, Å¡io įstatymo normų sisteminė analizė nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai turi bÅ«ti taikomi ir finansų įstaigai sudarant laidavimo sutartį, kuria užtikrinamas finansų įstaigos ir jos kliento (nagrinėjamu atveju – kredito gavėjo) sudarytos sutarties tinkamas įvykdymas.

Å ioje normoje nėra imperatyvo finansų įstaigai atlikti Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus laiduotojo atžvilgiu. Be to, kai finansų įstaiga sudaro laidavimo sutartį, nesilaikydama Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Nors laiduotojo turtinė padėtis yra svarbus laidavimo instituto aspektas, vertinant iÅ¡ laidavimÄ priimančio subjekto pozicijų, finansų įstaiga yra suinteresuota, kad laiduotojas turėtų pakankamai galimybių vykdyti prievoles, tačiau Å¡iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas teikė finansines paslaugas ne laiduotojui, o pagrindiniam skolininkui (kredito gavėjui), laidavimo tikslas yra tik palengvinti iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, jeigu pagrindinis skolininkas nevykdo prisiimtų prievolių. (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2005/2013) Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumÄ ir neatidumÄ , kaip pagrindÄ jo kaltei konstatuoti, galima bÅ«tų tik tuo atveju, jei tarp ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, veiksmų (neveikimo) ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuotų priežastinis ryÅ¡ys. Toks ryÅ¡ys nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Be to, finansinio lizingo teikimas visada siejamas su tam tikra ne tik finansų institucijos, bet ir jos kliento (Å¡iuo atveju – kredito gavėjo), taip pat asmenų, užtikrinančių skolininko prievolių vykdymÄ (nagrinėjamu atveju – laiduotojo), rizika. (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013) Taigi apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovo pareigos įvertinti jo, kaip laiduotojo, finansines galimybes įvykdyti laidavimo sutartį nevykdymo nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atskirai nenagrinėti Å¡ių atsakovo argumentų, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčo laidavimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti realių teisinių pasekmių, nes trečiojo asmens prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymas buvo pakankamai užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorius gali pasirinkti keletÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, todėl kreditoriaus nesaisto įkeitimo lakÅ¡to turėjimas ir jis gali kreiptis į laiduotojÄ dėl skolininko neįvykdytos prievolės įvykdymo dar nerealizavus įkeisto turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio           23 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-364/2010).

Taigi, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, jog nors nagrinėjamu atveju buvo įkeistas didelės vertės turtas, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nes ieÅ¡kovas savo reikalavimus gali patenkinti, pasinaudodamas bet kuria prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Å iuo atveju prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymÄ ieÅ¡kovas užtikrino keliomis priemonėmis, tokiu bÅ«du sumažindamas prievolių jam neįvykdymo rizikÄ .Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ bylose dėl laidavimo teisinių santykių, taip pat yra pažymėjęs, kad laidavimas dėl jo asmeninio pobÅ«džio sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ viso laiduotojo turto.

Tais atvejais, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iÅ¡ sutuoktinių savo turtu, iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimÄ turtÄ ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies (2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties pagrindu laidavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp banko ir atsakovo, todėl atsakomybė už laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ kyla atsakovui ir tai yra jo asmeninė prievolė, o jo sutuoktinei pareiga atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę nekils, todėl nėra pagrindo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir dėl to, kad laidavimas buvo sudarytas be atsakovo sutuoktinės sutikimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į laidavimo sutarties 2.1 ir 4.1 punktų turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad logiÅ¡ka teigti, kad atsakovo turtinė atsakomybė prilyginama kredito gavėjo turtinei atsakomybei, todėl pradinio kredito sutarties dalyko (kredito sumos) padidėjimas nėra aplinkybė, reiÅ¡kianti, kad laiduotojas nesutinka su naujomis sÄ lygomis. Taip pat teismas pripažino, kad atsakovas sutiko su naujais kredito sutarties pakeitimais, Å¡ias kredito sutarties pakeitimo sÄ lygas pasirašė, taip iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ .Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi jis įsipareigojo užtikrinti tik 4 080 000 Lt dydžio UAB „Baltijos aktima“ piniginės prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , ir tik už Å¡ios prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ jis, kaip laiduotojas, įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui visu savo esamu ir bÅ«simu turtu.

Apelianto vertinimu, tai, kad jis, kaip UAB „Baltijos aktima“ vadovas, sutiko su kreditavimo sutarties pakeitimais, t. y. UAB „Baltijos aktima“ finansinių įsipareigojimų padidinimu nuo 4 080 000 Lt iki 12 399 860 Lt plius 118 800 EUR, nereiškia ir negali reikšti, kad jis tokiu būdu sutiko su savo, kaip laiduotojo, prievolių padidinimu atitinkama suma. Pažymi, jog jis, UAB „Baltijos aktima“ vardu sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimus, nebuvo išreiškęs savo, kaip laiduotojo, valios, nes laiduotojo atsakomybė turėjo didėti tik rašytiniais laiduotojo įsipareigojimais, tačiau ne automatiškai, kai     UAB „Baltijos aktima“ pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Tai, anot apelianto, įrodo ir kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 4 2.3.4.1.3 punktas, numatantis, kad papildomai suteikto kredito dalis bus iÅ¡mokėta pateikus H. P. laidavimÄ padidintai kredito sumai ir laikotarpiui.             CK 6.87 straipsnio, reglamentuojančio laidavimo pabaigÄ , 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita.             Teisėjų kolegija, įvertinusi laidavimo sutarties sÄ lygas, sprendžia, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu nebuvo sudaręs papildomų raÅ¡ytinių susitarimų (laidavimo sutarties papildymo/pakeitimo) dėl atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybės padidėjimo, trečiajam asmeniui sudarius kreditavimo sutarties pakeitimus, kuriais buvo padidinta kredito gavėjo įsipareigojimų apimtis, Å¡iuo atveju nepaneigia fakto, kad atsakovas yra įsipareigojęs atsakyti bankui ir už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutarties papildymus ir pakeitimus.

Apelianto teiginius paneigia laidavimo sutarties 1.1 punktas, kuriuo apeliantas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Baltijos aktima“ visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2005 m. liepos 11 d. kredito sutartį Nr. 0460504201722/03 su visais tolimesniais papildymais ir pakeitimais. Taigi laidavimo sutartyje buvo aiškiai išreikšta laiduotojo valia atsakyti už trečiojo asmens prisiimtus įsipareigojimus ir pagal kreditavimo sutarties papildymus ir pakeitimus ir ši valia buvo išreikšta rašytine forma.

Kadangi, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra verslininkas, buvęs įmonės direktorius ir kitose įmonėse užėmęs atsakingas, vadovaujančias pareigas, jis turėjo ir privalėjo įsigilinti į laidavimo sutarties sÄ lygas. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog minėta sutarties sÄ lyga buvo laiduotojui neaiÅ¡ki.             Tai, kad kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 4 2.3.4.1.3 punkte Å¡alys atskirai nurodė, kad papildomai suteikto kredito dalis bus iÅ¡mokėta pateikus H.

P. laidavimÄ padidintai kredito sumai ir laikotarpiui, nepaneigia aukščiau padarytų iÅ¡vadų, nes Å¡i kreditavimo sutarties pakeitimo nuostata iÅ¡ esmės yra įgyvendinta anksčiau sudarytos laidavimo sutarties 1.1 punktu. Kadangi kreditavimo sutarties pakeitimus UAB „Baltijos aktima“ vardu pasirašė H. P., o jis tuo pačiu yra ir laiduotojas, teisėjų kolegijos vertinimu, jis turėjo suprasti, kad pakeitus kreditavimo sutarties sÄ lygas (padidinus trečiojo asmens įsipareigojimus bankui), automatiÅ¡kai padidėja ir jo, kaip laiduotojo, atsakomybė, nes tai nulemia laidavimo sutarties 1.1 punkto nuostata.

Tuo labiau, kad laidavimo sutarties 4.1 punktu laiduotojas sutiko, kad banko ir kredito gavėjo papildomais susitarimais gali bÅ«ti papildomos ir keičiamos kredito sutarties sÄ lygas. Todėl aplinkybė, kad esminės prievolės pasikeitimas Å¡iuo atveju nebuvo palankus apeliantui, nesudaro pagrindo aiÅ¡kinti laidavimo sutarties nuostatas ieÅ¡kovo nenaudai. Be to, atsakovas, nesutikdamas su savo, kaip laiduotojo, atsakomybės padidėjimu, susijusiu su trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį padidėjimu, turėjo teisę reikalauti ieÅ¡kovo pakeisti sudarytos laidavimo sutarties sÄ lygas taip, kad jo prisiimti pagal laidavimo sutartį įsipareigojimai neapimtų kreditavimo sutarties pakeitimų.

Tačiau duomenų, įrodančių, kad pakeitus kreditavimo sutartį, atsakovas bÅ«tų ėmęsis tokių veiksmų, byloje nėra pateikta, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad su laidavimo apimties padidėjimu atsakovas sutiko. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad kredito sumos padidėjimas nėra aplinkybė, reiÅ¡kianti, kad laiduotojas nesutinka su naujomis sÄ lygomis, yra teisingos. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo atsakomybė pagal laidavimÄ padidėjo nesant jo pritarimui.

             Pripažinus, kad sudaryta laidavimo sutartimi atsakovas sutiko atsakyti bankui ir už trečiojo asmens UAB „Baltijos aktima“ prisiimtus papildomus įsipareigojimus, sudarant kredito sutarties papildymus ir pakeitimus, laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu ir dėl to, kad ieÅ¡kovas su atsakovu atskirai nesudarė raÅ¡ytinių susitarimų dėl laidavimo sutarties pakeitimo, kredito gavėjui padidinus savo įsipareigojimus bankui, nėra pagrindo.Atsakovas teigia, jog laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Anot atsakovo, jis laidavimu užtikrino terminuoto UAB „Baltijos aktima“ suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Baltijos aktima“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, visi skolų mokėjimo terminai, įskaitant ir viso kredito grÄ Å¾inimo SEB bankui terminÄ , laikomi pasibaigusiais nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Todėl bÅ«tent su teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimu siejama CK 6.88 straipsnyje nustatyto termino eigos skaičiavimo pradžia, tačiau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį laiduotojui pateikė tik 2011 m. rugsėjo 12 d., todėl, apelianto teigimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Su tokiu vertinimu sutikti nėra pagrindo.

Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.88 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Taigi Ä®BÄ® įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, kad, iÅ¡kėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylÄ , visi jo skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo akcesorinę, iÅ¡ laidavimo sutarties kylančiÄ prievolę. Tokiu atveju, esant terminuotam laidavimui, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui skaičiuotinas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2011).

Taigi apelianto teiginiai, kad UAB „Baltijos aktima“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visi skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigę, yra iÅ¡ esmės teisingi. Tačiau Å¡iuo atveju yra aktuali kita kasacinio teismo suformuota praktika CK 6.88 straipsnio taikymo klausimais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Aptariama sutarties sÄ lyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks Å¡alių susitarimas.

Å iuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks Å¡alių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytÄ asmens Å«kinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principÄ .(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012)2005 m. liepos 11 d. tarp H.

P. ir AB SEB banko sudarytos laidavimo sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad Å¡i sutartis įsigalioja jos pasiraÅ¡ymo dienÄ ir galioja iki kredito gavėjas pilnai įvykdys įsipareigojimus bankui pagal 2005 m. liepos 11 d. kreditavimo sutartį Nr. 0460504201722/03. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtÄ laidavimo sutarties sÄ lygÄ , pagrįstai rėmėsi minėta kasacinio teismo suformuota praktika ir pagrįstai pripažino, kad taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti įsiskolinimo sumos pagrįstumo atsakovas atskirai neginčija. Atsakovas taip pat neįrodė, jog sudaryta laidavimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti realių teisinių pasekmių ar kad ji yra pasibaigusi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis laidavimo sutartimi bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis laidavimÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui pagrįstai priteisė trečiojo asmens UAB „Baltijos aktima“ nesumokėtas bankui skolas.

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , t. y. bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo teisingai ir ieÅ¡kinį patenkino pagrįstai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB SEB bankas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė (143 b. l., 4 t.).

Todėl pagrindo priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė             Nijolė PiÅ¡kinaitė             Donatas Å ernas Â