0accda11-0da4-4f82-8e80-e8ca550efad6 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-71-265/2019 Proceso Nr. 2-43-3-00356-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T R T I S 2019 m. kovo 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui D. Å . dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu prašė:

1) nustatyti atlygintinį kelio servitutÄ , t. y. teisę neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikÅ¡tele žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Å ., suteikiant teisę patekti į žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius;

2) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 184,63 Eur vienkartinę kompensacijÄ už 1 403 kv. m. kelio servitutÄ , nustatytÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 10,6700 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r. Å is žemės sklypas, kai buvo formuojamas, priklausė A. G. Å iuo metu jai priklausantis žemės sklypas pirmÄ kartÄ buvo paženklintas 1993 m. spalio 29 d. žemės sklypo skiriamų privačiam Å«kiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte.

Akte apie kelius yra parašyta, kad žemės sklypo ribose esamų ir projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija – reikalingas gruntkelis, abrise kelias nebuvo pažymėtas. 2001 m. kovo 2 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“, patvirtintame Tauragės r., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, privažiavimo kelias pažymėtas privačios žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atliekant žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kelias, kuriuo patenkama į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , nėra pažymėtas ir nepriklauso valstybei. Kito privažiavimo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., nėra. Ankstesnis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Å . 2018 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtÄ Å¾emės sklypÄ padovanojo savo sÅ«nui D.

Å .. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis faktinis 4 m. pločio kelias yra vienintelis, kuriuo ieÅ¡kovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ . Su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Å . dėl naudojimosi keliu, kuris veda į jai priklausantį žemės sklypÄ , 2018 m. vasario 8 d. pasirašė servituto sutartį, kuriÄ patvirtino notarė V. J. Pagal Å¡iÄ sutartį jai nustatytas 1 456 kv. m. ploto kelio servitutas, kurio ilgis 485,35 m., plotis 3 m.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad taikiai iÅ¡spręsti servituto nustatymo klausimÄ su atsakovu D. Å . nepavyko, jis 2018 m. vasario 28 d. 13.00 val. neatvyko pas Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarę V. J. pasiraÅ¡yti atlygintinės servituto nustatymo sutarties. IeÅ¡kovės teigimu, nustačius kelio servitutÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atsakovui turėtų bÅ«ti priteisiama vienkartinė kompensacija už žemės sklypo dalį - 184,63 Eur suma.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nuomojasi sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ieÅ¡kovės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis prašė ieÅ¡kovės leisti patekti per jai priklausantį žemės sklypÄ vakariniu sklypo pakraščiu. Tuo tikslu atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių dėl servituto nustatymo, tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis gali privažiuoti prie nuomojamų sklypų iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė į jai priklausantį sklypÄ taip pat gali privažiuoti iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Atsakovui nėra žinoma, kodėl 2016 m. birželio mėn. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 34NŽ-141- (14.34.73) 3 priedas neatitinka tikrovės. Situacijos schemoje nurodytas kelias, kurio nėra tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Galimai neteisingai nurodyta. Galimai tai turėtų bÅ«ti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausantis E. Å ., ir yra privažiavimas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, kuriuo naudojasi visi, tame tarpe ir jis. Situacijos schemoje Å¡is kelias pažymėtas raide A. Jam nesuprantama, kam reikalingas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) kelio tarp A. Å . ir jo, D. Å ., sklypų, kurio niekuomet nebuvo ir juo niekas nesinaudos, nes jis veda į niekur. Jam žinoma, kad A. Å . sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojasi E. Å ., t. y. ji sudarė servitutÄ su pačia savimi.

Ä® minėtÄ sklypÄ yra kelias iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Todėl su minėtu ieÅ¡kiniu dėl atlygintinio servituto nustatymu nesutinka visiÅ¡kai.

4. Trečiasis asmuo prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Nustatė atlygintinį kelio servitutÄ , tai yra neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m. pločio ir 430,55 m. ilgio keliu, sklypo plane pažymėtu taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10 su apsisukimo aikÅ¡tele, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę patekti į žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., t y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės E. Å . 184,63 Eur vienkartinę piniginę kompensacijÄ už 1 403 kv. m. kelio servitutÄ , nustatytÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Tauragės r. Priteisė ieÅ¡kovei E. Å . iÅ¡ atsakovo D.

Å . 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo D. Å . 10,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

6. Nustatė, kad ieÅ¡kovė su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Å . pasirašė servituto sutartį, pagal kuriÄ nustatytas kelio servitutas 1 456 kv. m. ploto, kurio ilgis 485,35 m., plotis 3 m. Tačiau ieÅ¡kovei vykdant žemės Å«kio veiklÄ tokio pločio keliu neįmanoma vykti žemės Å«kio technika. Todėl, teismo vertinimu, bÅ«tina nustatyti servitutÄ ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas – atsakovas D. Å .

7. Nurodė, kad atliekant žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus kelias, kuriuo bÅ«tų patenkama į ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus, nėra pažymėtas, jis nepriklauso ir valstybei. Kito privažiavimo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., nėra.

8. Atsakovo argumentus, jog nustačius servitutÄ jis praras galimybę naudotis apie 14 ha žemės sklypu ir tai jam atneÅ¡ finansinių nuostolių, teismas atmetė konstatavęs, kad kelio servitutu naudotųsi ne vien ieÅ¡kovė, bet ir jis pats bei A. Å .

9. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas, kitokio, nei ieÅ¡kovės praÅ¡omas, patekimo į ieÅ¡kovės sklypÄ ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ jo numatyti nėra jokių galimybių.

10. Teismas atmetė, kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės sklypo pusės. Nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog Å¡is kelias yra jau daugelį metų, juo naudojosi ankstesni žemės sklypų savininkai, juo naudojasi Å¡iuo metu ieÅ¡kovė, jis yra pažymėtas visuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, kuriuos ieÅ¡kovė pateikė teismui.

11. Sprendė, kad Å¡iuo atveju teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovui už ieÅ¡kovei nustatytÄ servitutÄ yra 184,63 Eur. Nurodė, jog ieÅ¡kovės pateiktas kompensacijos dydis yra pagrįstai paskaičiuotas vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos kaina. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovas D. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o pridėti naujus įrodymus – 2018 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 0124/18/0004. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas be pagrindo nustatė servitutÄ , kadangi ieÅ¡kovė į jai priklausantį sklypÄ gali privažiuoti keliu iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. 17.2. Situacijos schemoje nurodyto kelio tarp sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. 14.3.Teismas nevertino atsakovų nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. 14.4.

Teismas nepagrįstai apelianto sklype leido įrengti apsisukimo aikÅ¡telę, kadangi Å¡i aikÅ¡telė gali bÅ«ti įrengta ieÅ¡kovei priklausančiame sklype. 14.5. Pažymėtina, kad A. Å . sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojasi E. Å ., t. y. ieÅ¡kovė sudarė servitutÄ su pačia savimi.

13. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . PraÅ¡o pridėti naujus įrodymus – 2018 m. liepos 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 98-52 su priedais. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o netenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl naujo įrodymo pridėjimo, kadangi prie apelianto pateikto protokolo nėra pridėti galimai apžiÅ«rėtų sklypų planai ir negalima nustatyti, kuriuos sklypus antstolė apžiÅ«rėjo.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 15.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai kelio nėra, yra nepagrįsti. Tarp minėtų sklypų natÅ«roje yra suvažinėtas lauko kelias ir tai vienintelis kelias, kuriuo ieÅ¡kovė patenka į jai priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kitos galimybės pateikti į sklypÄ nėra.

Tai patvirtina byloje esantis 2016 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 34ŽN-319-(14.34.78), kuriame yra nurodyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), natūroje yra 4 m. pločio kelias. 15.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pasirašė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servituto sutartį su savimi, klaidingas.

Byloje yra pateikta servituto sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovė pasirašė su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Å . 15.4. Jokio kelio (net įvažiavimo) į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡iaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį nėra natÅ«roje ir jo niekada nebuvo, nes jis nebuvo suprojektuotas projektiniuose dokumentuose.

14. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 16. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė kelio servitutÄ , kadangi ieÅ¡kovė į jai priklausantį žemės sklypÄ gali patekti iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių bei argumentų.

17. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

18. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

19. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktus ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

20. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutaria dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti kelio servituto objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos egzistavimo.

21. IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog kito privažiavimo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės r., nėra, todėl egzistuoja bÅ«tinybė nustatyti kelio servitutÄ per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog ieÅ¡kovė į jai priklausantį sklypÄ gali privažiuoti keliu iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, todėl praÅ¡ydama nustatyti kelio servitutÄ siekia sutrumpinti privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo atstumÄ . Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymÄ visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo pagrindu įgijusi 10,6700 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Tauragės r., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo ir neturi galimybės į jį patekti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio negalima nustatyti, kokių konkrečių įrodymų visumos pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturi kitos galimybės patekti į savo sklypÄ .

23. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsakovo argumentÄ , jog ieÅ¡kovė turi galimybę patekti į savo žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, atmetė kaip nepagrįstÄ ir nurodė, jog atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog Å¡is kelias (kuriam praÅ¡oma nustatyti servitutÄ ) yra jau daugelį metų, juo naudojosi ankstesni žemės sklypų savininkai, juo naudojasi Å¡iuo metu ieÅ¡kovė, jis yra pažymėtas visuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, kuriuos ieÅ¡kovė pateikė teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«tinybės nustatyti kelio servitutÄ bÅ«tina preziumuoti, jog nėra kito tinkamo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti atsakovo nuosavybės teisę, todėl faktinė aplinkybė, jog atsakovo sklype egzistuoja / neegzistuoja kelias, nėra esminė.

24. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. gegužės 18 d. raÅ¡te Nr. 34SD-3363-(14.34.104.) pažymėjo, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas bendro naudojimo įvažiavimas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, jog galimai Å¡iame raÅ¡te kalbama apie galimybę papildomai įsirengti įvažiavimÄ ir tvirtina, jog iÅ¡ tiesų minėto įvažiavimo iÅ¡ Å¡iaurinės pusės pagal (duomenys neskelbtini) upelį nėra.

25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡io įrodymo, patvirtinančio atsakovo nurodytas aplinkybes, netyrė ir nevertino, todėl pažeidė procesinės teisės, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ , normas. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka.

26. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino 2018 m. gegužės 22 d. atsakovo pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius 2018 m. gegužės 18 d. raÅ¡to Nr. 34SD-3363-(14.34.104.), kuriame teigiama, jog ir į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ yra numatytas įvažiavimas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Pastebėtina, kad 2018 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas siÅ«lė nuvykti į ginčo vietÄ ir realiai įsitikinti įvažiavimo iÅ¡ Å¡iaurinės pusės egzistavimu.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovas R. U. taip pat svarstė galimybę nuvykti į ginčo vietÄ ir apžiÅ«rėti įvažiavimo į ieÅ¡kovės sklypÄ galimybes. IÅ¡ minėto teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad teismas Å¡ios galimybės nesvarstė.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu – netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pateikto dokumento, galimai patvirtinančio jo įrodinėjamas aplinkybes, nesiėmė veiksmų paÅ¡alinti abejones dėl įvažiavimo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės egzistavimo, todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kės, jog ieÅ¡kovės nuosavybės teisės nėra galimybės įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų, svarstytinas klausimas dėl bÅ«tinybės apsisukimo aikÅ¡telę įrengti atsakovui priklausančiame žemės sklype. Minėta, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl apsisukimo aikštelė turi būti įrengta atsakovo, o ne ieškovės žemės sklype. Dėl bylos procesinės baigties 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat nesurinko visų reikalingų įrodymų bei tinkamai neatliko jų tyrimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177, 183 straipsniai).

Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl naujų įrodymų pridėjimo 30. Apeliantas ir ieškovė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Ä®rodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

32. Pažymėtina, kad nei apeliantas, nei ieÅ¡kovė nenurodo argumentų, kodėl neteikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriais įrodinėja procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, Å¡iuo atveju nėra tikslinga pridėti naujus įrodymus – Å¡alys turės teisę teikti praÅ¡ymus dėl naujų įrodymų pridėjimo pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 33. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės jas paskirstyti (CPK 93 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nepriimti apelianto D. Å . pateikto 2018 m. birželio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0124/18/0004 ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Nepriimti ieÅ¡kovės pateikto 2018 m. liepos 13 d Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-52 su priedais ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas