2021-01-13 Nr. AB-1122-3-62-3-00033-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-50-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00033-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ram8no Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo kalinamas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų. Pareiškėjas gyveno 21 būryje, vėliau – 8 būryje, gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3 kv. m grindų plotas. Pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, nebuvo vietos rūkymui. Rūkymui skirtos patalpos nebuvo ir lokaliniame sektoriuje. Patalpos buvo avarinės būklės, neremontuotos, patalpose pilna tarakonų, vidutinė temperatūra žiemos metu buvo 13oC. Sanitariniuose mazguose trūko sanitarinių įrenginių – įrengti tik 5 unitazai, tačiau jie netinkamai atitverti. Prausykloje įrengtos 9 prausimosi vietos, skirtos naudotis 200 nuteistųjų, be to, duše buvo galima praustis vieną kartą per savaitę nuo 15 val. iki 18 val., toks skaičius nuteistųjų negalėjo nusiprausti per nustatytą laiką. Dėl nurodytų laikymo sąlygų Alytaus PN 7 sektoriuje pareiškėjas juto įtampą, pažeminimą, kančias, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir paaiškino, kad pareiškėjas Alytaus PN nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 6 būrį, 5 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuris yra 23,87 kv. m. ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos. Nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paskirtas į 8 būrį, 4 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuriame yra 36,25 kv. m. ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučio tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti sporto aikštelėse, dirbti, dvasiškai tobulėti, lankytis įstaigos koplyčioje, užsiimti leistina, prasminga veikla. Be to, 8; 6 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius, darbo zona) atliekantys bausmę nuteistieji yra dirbantys valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ ir jie grįžta tik pernakvoti.

5. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs Alytaus PN patikrinimą, pažeidimų dėl temperatūros, oro judėjimo greičio, vėdinimo ir kitų higienos sąlygų nenustatė, o pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN užtikrina, kad oro temperatūra, judėjimo greitis ir oro santykinė drėgmė atitiktų teisės aktų reikalavimus.

6. Sanitarinis mazgas 7 lokaliniame sektoriuje (6; 8 ir 13 būriai) įrengtas atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio ir kiekviena kabina turi duris. Būrių viršininkai ir kiti pareigūnai atsakingi už konkretų lokalinį sektorių nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. Lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras. Pataisos namų administracija neturi duomenų, jog 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu. Be to, 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų dirba VĮ „Mūsų amatai“, kur darbo vietoje yra sanitariniai mazgai ir dušai. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, be to, 13 būrio nuteistieji dirba cechuose, kuriuose taip pat yra įrengti dušai, kad nuteistieji po darbo galėtų nusiprausti po šiltu vandeniu.

7. Alytaus PN nurodė, kad teisės aktuose nenustatyti reikalavimai, keliami pasivaikščiojimo kiemelių plotui, o prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui.

8. Vabzdžių, graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimas ir kontrolė Alytaus PN vyksta pagal poreikį. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Alytaus PN yra sudarę sutartį su kenkėjų naikinimo ir kontrolės paslaugas teikiančia įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis galėjo kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo į pageidaujamą būrį ar lokalinį sektorių, tačiau šia savo teise nepasinaudojo nei karto.

9. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Alytaus PN pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio 30 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, domėtis teisės aktais, gauti reikiamą informaciją, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. gruodžio 31 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas aplinkybių, kad praleistas terminas atnaujintinas, nenustatė, todėl tenkino Alytaus PN prašymą dėl senaties taikymo ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 6 būrį (7 lokalinis sektorius, darbo zona), 5 miegamąjį, kuris yra 23,87 kv. m. ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,41 kv. m.), o nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrį (7 lokalinis sektorius, darbo zona), 4 miegamąjį, kuriame yra 36,25 kv. m. ploto, jame įrengta 11 miegamosios vietos (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjui teko daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto ir skundo argumentus dėl ploto trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

13. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl prausimosi vietų ir sanitarinių įrenginių trūkumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, kuriose buvo nustatyta, jog prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kuriose nustatyta, jog bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

14. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu 6; 8 ir 13 būrių (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (9 praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras, visame sektoriuje gyveno iki 157 nuteistųjų. Teismas apskaičiavo, kad 17 asmenų teko 1 praustuvas, 26 asmenims teko 1 tualetas, ir konstatavo, jog nurodytas kiekis prausyklų ir tualetų neatitiko aptarto teisinio reguliavimo, t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, rūkymo vietų neįrengimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nuostatomis bei pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

16. Teismas nustatė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d., atlikęs Alytaus PN namų patikrinimą nenustatė higienos normos HN 134:2015 pažeidimų – 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodyta, jog nuteistieji apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, kurios vėdinamos per langus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimo metu. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos namų administraciją, kitas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl sprendė, kad jo teisės šiais aspektais nepažeistos. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, jog gyvenamosiose patalpose buvo tinkama temperatūra, t. y. nepaneigė pareiškėjo nurodytų pažeidimų, todėl konstatavo, kad šiuo aspektu nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

17. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ir buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad Alytaus PN skundžiamu laikotarpiu buvo vykdoma kenkėjų kontrolė ir naikinimas, teisės aktai nenustato reikalavimų pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui.

18. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su prausyklų ir tualetų skaičiumi, patalpų temperatūra nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo pagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nenustatęs kitų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl per mažo kietojo inventoriaus kiekio, patalpų temperatūros, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), sprendė, kad pareiškėjo galbūt patirtiems nepatogumams atlyginti teisingas ir proporcingas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

III. 20. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundas, ir priteisti jam 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi nepagrįstai iš pareiškėjo reikalaujama skundo argumentus pagrįsti įrodymais. Tokį reikalavimą įvykdyti neįmanoma, kadangi įrodymus turi pataisos įstaigos administracija, o ji iš esmės yra atsakovas byloje ir palaiko savo gynybinę poziciją. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose tik atsakovas turi informaciją, galinčią paneigti arba patvirtinti konkrečius teiginius. Pareiškėjas taip pat neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo priteista pinigine kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes tai – pažeminimas. Pareiškėjas daug metų kentėjo, patyrė diskomfortą, kietojo inventoriaus stygių, šaltuoju metų laiku kentė šaltį, dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų juto dvasinį skausmą, depresiją. Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), todėl priteisiama suma turi turėti atgrasomąjį poveikį atsakovui.

23. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

24. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

25. Atsakovo teigimu, į bylą pateikta Alytaus PN su keliamu ginču susijusi medžiaga nebuvo objektyviai įvertina. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas turėjo šias aplinkybes pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pinigais.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su prausyklų ir sanitarinių įrenginių skaičiumi, patalpų temperatūra laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d., laikytini pagrįstais, tačiau nevertino, kad 6; 8 ir 13 būrių (7 lokalinis sektorius, gamybinė zona) didžioji dalis nuteistųjų dirba VĮ „Mūsų amatai“ ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi darbo vietoje. Alytaus PN administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji neturėjo galimybės laiku pasinaudoti sanitariniu mazgu. Be to, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos iš atsakovo atstovo išreikalauti papildomus duomenis apie įstaigoje veikiančią patalpų šildymo sistemą. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose, t. y. užtikrina, kad šaltuoju metų laiku bendrabučio tipo kambariuose temperatūra būtų 18 oC–22 oC.

27. Atsakovo atstovo teigimu, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo įrodyti žalą, jos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus, taip pat įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad Alytaus PN siekia išvengti atsakomybės. Pareiškėjas, kaip ir apeliaciniame skunde, pabrėžia, kad yra nuteistasis, negali turėti vaizdo fiksavimo priemonių, todėl objektyviai negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prisidėjimą prie Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinio skundo, nurodydamas, kad palaiko atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio 7 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio d., atlyginti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, jog Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto kietojo inventoriaus kiekio ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamųjų patalpų temperatūros.

32. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo priteisti visą skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą sumą (22 500 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų stipriai kentėjo, patyrė didelius nepatogumus, todėl jam turi būti priteista teisinga, atsakovą atgrasanti nuo neteisėtų veiksmų piniginė kompensacija.

33. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, prašo panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjui priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo teigimu, teismas neobjektyviai vertino bylos duomenis, o pareiškėjas neįrodė konkrečios patirtos žalos dydžio, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų ir neįrodė, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Prieš vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį bei nenustatęs priežasčių ją atnaujinti, pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senatį ir analizavo pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d.

37. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kad Alytaus PN kartu su atsiliepimu į bylą pateikta medžiaga pirmosios instancijos teismo nebuvo objektyviai įvertinta, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos neužtikrinant gyvinamosiose patalpose higienos normoje HN 134:2015 nustatyto dydžio temperatūros.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su kitų kalinimo sąlygų (gyvenamojo ploto, tekusio pareiškėjui, pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, buitinių kenkėjų ir kt.), vertinimu. Iš apeliacine tvarka tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė maudytis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (b. l. 48), o tokia tvarka atitinka higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus.

40. Primintina, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog vidutinė temperatūra žiemą gyvenamosiose patalpose neviršijo 13 °C. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN užtikrina, kad oro temperatūra, judėjimo greitis ir oro santykinė drėgmė atitiktų higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Šioje higienos normoje nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų periodinių patikrinimų aktai (b. l. 41–47) patvirtina, kad Alytaus PN veiklą vykdo nepažeisdami higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

41. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų (tokių argumentų savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir pareiškėjas), kad jis dėl per žemos gyvenamųjų patalpų temperatūros skundėsi Alytaus PN administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms, kurioms suteikti įgaliojimai tikrinti, ar Alytaus PN užtikrinama kalinamų asmenų sveikatos sauga.

42. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir tai sudarė pagrindą konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys dėl per žemos temperatūros skunde buvo abstraktus, nedetalizuota, kurioje gyvenamojoje patalpoje buvo per šalta, be to, pareiškėjas nepaaiškino, kokiais būdais jis matavo faktinę ginčo patalpų oro temperatūrą. Taigi nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

43. Nagrinėjamu atveju vertintu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos higienos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos – Alytaus PN neužtikrino pakankamo kiekio praustuvų ir sanitarinių įrenginių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

44. Vertinant, ar dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Teismų praktikoje asmeniui, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

46. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.).

47. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad nustatytas pažeidimas sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje nepaneigta, jog 7 lokalinio sektoriaus dirbantys nuteistieji turėjo galimybę sanitariniais įrenginiais, dušais naudotis darbinėje zonoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

48. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką ir aptartas faktines aplinkybes, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

Kitą pareiškėjo D. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius