2K-236/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-236/2012

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00027-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažino su nuteistojo M. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį trisdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio siūlymą apsvarstyti, ar M. B. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai,

n u s t a t ė :

M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 13 d., apie 3.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. R., tyčia sugadino svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą. M. B. su A. R., išlaužę išorinių UAB „Palink“ priklausančios „Cento“ parduotuvės, esančios Panevėžio r., Ramygalos mstl., Dariaus ir Girėno g. 1, įėjimo į sandėlį durų spyną bei išdaužę administracijos durų stiklo paketą, įsibrovė į minėtą parduotuvę ir slapta iš jos pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį, 2764,23 Lt vertės turtą.

Nuteistasis M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tinkamai neįvertino bei neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai atmetė jo bei A. R. parodymus, vadovavosi tik ta specialisto išvadų dalimi, kuri pagrindžia jo (kasatoriaus) kaltę, o jį teisinančių išvadų nevertino.

Kasatorius, išdėstęs apeliacinės instancijos teismo argumentus dėl specialisto išvadų vertinimo, taip pat savo apeliacinio skundo argumentus dėl mikrodalelių tyrimo, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jo skundą išnagrinėjo šališkai, turėdama išankstinę nuostatą dėl jo kaltumo, ir visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pažeisdama BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo teiginiai apie tai, jog jo striukė lietėsi su A. R. bute buvusiais drabužiais, nepaneigia jo dalyvavimo inkriminuotuose nusikaltimuose, yra nepagrįsta, nes padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus tvirtinimu, jo kaltė dalyvavus „Cento“ parduotuvės vagystėje yra įrodinėjama specialisto išvadomis, kurios yra tikėtinos. Be to, kasatoriaus teigimu, šios išvados gali būti tik netiesioginiu įrodymu, nes remiantis jomis gali būti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, t. y. kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje.

Kasatorius skunde taip pat teigia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, jog jis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina tik vagystės įsibraunant į „Cento“ parduotuvę faktą, o jo kaltė įrodinėjama vien mikrodalelių tyrimo specialisto išvada.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. B. baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti dalyvauti patį nuteistąjį; apsvarstyti klausimą, ar kasacinis skundas pasirašytas tinkamo asmens, ar jis atitinka kasacinio apskundimo reikalavimus ir ar gali būti nagrinėjamas kasacine tvarka; konstatavus, kad skundas neatitinka reikalavimų, keliamų kasaciniam skundui, palikti jį nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti; konstatavus, kad skundas surašytas tinkamai ir tinkamo pareiškėjo, jį išnagrinėjus, atmesti.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinį skundą turi pasirašyti kasatorius (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, draudžiama priimti skundą nagrinėti, jei jis paduotas asmens, neturinčio apskundimo teisės (BPK 372 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Pasak prokuroro, įvertinus tai, kad šioje byloje nuteistojo M. B. vardu kasacinį skundą surašė bei pasirašė ne pats nuteistasis, o kitas, šiuo metu nenustatytas, asmuo, toks skundas negalėjo būti priimtas. Prokuroro teigimu, atsižvelgus į tai, kad atrankos kolegija nepastebėjo, jog šioje byloje skundo nuteistasis M. B. negalėjo pats pasirašyti, nes slapstosi, ir kad tai už jį padarė neįgaliotas bei nežinomas asmuo (žiūrėti parašų pavyzdžius T.3, b. l. 52, 55, 56, 58, 59, 65, 66, 67, 145, T. 4, b. l. 16, 59), vadovaujantis BPK 373 straipsnio 2 dalimi, 3742 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 381 straipsnio 1 dalimi, būtina ne tik surengti bylos nagrinėjimo posėdį žodinio proceso tvarka, bet ir apsvarstyti klausimą, ar toks skundas atitinka kasacinio apskundimo reikalavimus ir gali būti nagrinėjamas kasacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pateikia savąją įvykių versiją. Pasak prokuroro, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai išanalizavo civilinio ieškovo atstovo, liudytojų, kaltinamųjų paaiškinimus, juos lygino tarpusavyje, taip pat su ekspertinių tyrimų duomenimis ir, sujungę visus duomenis į vientisą loginę grandinę, padarė pagrįstas išvadas dėl M. B. įsibrovimo į „Cento“ parduotuvę. Prokuroro teigimu, kasatoriaus dėstomos abejonės dėl stiklo ir kitų mikrodalelių atsiradimo ant jo striukės nepaneigia teismo išvadų apie tai, kad tos pačios, M. B. priklausančios, striukės odos dalelės bei jos paviršiaus polimero dalelės buvo paliktos „Cento“ parduotuvėje nuteistajam dėvint striukę įsilaužimo metu ir įvykio vietoje liečiantis su išdaužto stiklo angokraščiais. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad mikrodalelės, paimtos nuo automobilio „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo sėdynės, ir mikrodalelės ar pluoštai, paimti nuo pateiktų M. B. darbužių, nėra vienodi, todėl jie nėra vienodi ir su porolono liekanomis ant A. R. rūbų. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė paneigia bet kokius kasatoriaus samprotavimus apie galimą atsitiktinį stiklo dalelių ir porolono likučių atsiradimą ant jo striukės bendraujant ir liečiantis su trečiųjų asmenų rūbais.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo skundo argumentus ir savo sprendimą atmesti skundą pagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu.

Nuteistojo M. B. kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.

Iš šioje baudžiamojoje byloje paduoto kasacinio skundo matyti, kad jame iš esmės ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, o baudžiamojo proceso įstatymo straipsniai nurodomi tik formaliai. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme, be kitų reikalavimų, keliamų kasacinio skundo formai, nurodyta ir tai, kad kasacinį skundą turi pasirašyti kasatorius (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu iš nuteistojo M. B. baudžiamosios bylos matyti, kad: M. B. 2011 m. spalio 11 d. buvo paskelbta paieška baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-336/2011; M. B. iki 2012 m. kovo 29 d. nebuvo sulaikytas; M. B. kasacinis skundas surašytas 2012 m. vasario 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2012 m. vasario 8 d.; byloje esantys nuteistojo M. B. parašai akivaizdžiai skiriasi nuo parašo kasaciniame skunde; siekiant pašalinti kilusias abejones dėl M. B. parašo autentiškumo, nuteistajam 2012 m. balandžio 4 d. buvo išsiųstas raštas, kuriuo buvo prašoma jo atvykti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasirašyti, tačiau nuteistasis iki paskirtos teismo posėdžio datos į kasacinės instancijos teismą neatvyko ir nepasirašė.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. B. baudžiamojoje byloje paduotas skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui ir formai, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo parašo autentiškumo, kurių nėra galimybės pašalinti. Dėl to nuteistojo M. B. baudžiamojoje byloje paduotas kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. B. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Antanas Klimavičius

Jonas Prapiestis