0ac4353a-5e85-4dca-9ed0-75f4e4a77658 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-9954-824/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06449-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. spalio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Diana Navickienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, antstolis Z.

Z.. Teismas nustatė: 2020 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymÄ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas T. P. buvo pakeistas į skolininkÄ â€“ valstybę. Nurodė, jog antstolio Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turto areÅ¡to aktu areÅ¡tas nebuvo įregistruotas mirusiojo turtui ir iÅ¡vieÅ¡intas. Taigi palikus galioti minėtÄ patvarkymÄ bÅ«tų pažeisti ir kitų kreditorių turtiniai interesai, kurių reikalavimai vykdymo procese buvo iÅ¡vieÅ¡inti laiku ir tinkamai.

Suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ , patvarkymu pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir skundÄ perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Nurodė, jog palikėjo T. P. skolos buvo iÅ¡vieÅ¡intos AIS tiek palikėjui esant gyvam, tiek po jo mirties, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai Å¡iuo atveju reikalingi nebuvo. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismas konstatuoja: Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Z. Z. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtÄ pagal 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-2726-328/2019 dėl 34,47 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko T. P. iÅ¡ieÅ¡kotojos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai (v. b. l. 7). Skolininkas T. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymÄ Nr. S-20-14-4038 dėl vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo, kuriuo mirusį skolininkÄ T.

P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja skundžia antstolio 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymÄ Nr. S-20-14-4038 patvarkymÄ dėl Å¡alies pakeitimo vykdymo procese, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininkÄ T. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“, kaip jo teisių perėmėja.

PareiÅ¡kėjos teigimu, antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo turto areÅ¡to aktu areÅ¡to ir jo neiÅ¡vieÅ¡ino. Tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentÄ , tiek pagal įstatymÄ gali bÅ«ti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis), kuri savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, vykdančias joms priskirtas funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus.

Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, apibendrindamas kasacinio teismo praktikÄ , aiÅ¡kinančiÄ CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiÅ¡kimo bÅ«dais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti bÅ«dai, bet ir tokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastÄ bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimÄ ; pažymėjo, kad Å¡ioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikÅ¡ti reikalavimus bÅ«tinai turi bÅ«ti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimÄ , kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikÅ¡ti yra tapatÅ«s – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo.

Kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ palikėjo AIS sistemoje yra iÅ¡vieÅ¡inta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymÄ pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiÅ¡kimo tvarkÄ , todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Toks aiÅ¡kinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik Å¡iÄ praktikÄ plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymÄ galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principÄ tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtÄ turtÄ yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lÅ«kesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 44 punktas).

Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 18 d.) 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Å iame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, iÅ¡skyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymÄ ), teikiami Å¡ių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose iÅ¡vardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami Å¡ių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami Å¡ių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininkÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo dalykÄ ir kt.).

Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Nors Antstolių informacinės sistemos nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VÄ® „Turto bankas“ yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad Å¡i valstybės institucija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, gali gauti AIS duomenis, konkrečiai valstybės paveldėjimo atveju – informacijÄ apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2, 23 punktai).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog informacija AIS apie skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡vieÅ¡inta dar esant gyvam skolininkui T. P. (2019 m. liepos 4 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, kad valstybei, ketinančiai priimti palikimÄ , buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie iÅ¡ieÅ¡kojimo apimtis buvo iÅ¡vieÅ¡inta AIS, kurios duomenų gavėju yra ir VÄ® „Turto bankas“, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei.

Darytina iÅ¡vada, jog toks valstybės informavimas apie esamÄ kreditorinį reikalavimÄ , atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 m. terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Taigi, įvertinus vykdomųjų bylų duomenis ir remiantis aptarta naujausia kasacinio teismo praktika, darytina iÅ¡vada, kad antstolis 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymÄ Nr. S-20-14-4038 priėmė teisėtai ir pagrįstai. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiÅ¡kėjos teisių ir vykdymo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamÄ patvarkymÄ Nr. S-20-14-4038, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“, skundÄ dėl antstolio Z. Z. veiksmų atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui Z. Z.. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Diana Navickienė