N-575-612-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-612/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01707-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 10N-603685-10 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo S. B. (toliau – ir S. B.) už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 150 litų bauda, paliko nepakeistą ir S. B. skundo nepatenkino.

Teismas nustatė, jog S. B. į teismą su skundu, be kita ko, kreipėsi, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole numatytą administracinį teisės pažeidimą, o būtent – jis pripažintas kaltu 2010 m. balandžio 8 d., 14 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) vairavęs automobilį neprisisegęs saugos diržo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus ir padarydamas ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Teismas apžvelgė, jog S. B. I. Nutarimą siekė nuginčyti, argumentuodamas tuo, jog policija bylą išnagrinėjo netinkamai, nes nekvietė jo nurodyto liudytojo V. Č. bei nustatė pernelyg trumpą terminą įteikti šiam liudytojui šaukimą, taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnai galėjo klysti fiksuodami pažeidimą, nes jis vairavimo metu vilkėjo juodos spalvos striukę, o saugos diržas taip pat buvo juodos spalvos, be to, policija terminą administracinei nuobaudai skirti pratęsė, nesant ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų.

Teismas pažymėjo, jog Institucijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 07-10-5048903 S. B. atžvilgiu pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas vieneriems metams, skaičiuojant šį terminą nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Rėmėsi ATPK 35 straipsniu ir apžvelgė bylos aplinkybes: akcentavo, jog S. B. administracinės atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos dėl užsitęsusio pažeidimo tyrimo, o ne dėl to, kad jis objektyviai buvo nepasiekiamas arba kad sirgo. Atkreipė dėmesį, jog Institucijos 2010 m. gegužės 24 d. priimtą nutarimą, kuriuo S. B. už važiavimą neužsisegus saugos diržo, paskirta administracinė nuobauda, panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. priimta nutartimi. Pridūrė, jog įsiteisėjusi teismo nutartis ir pažeidimo medžiaga policijai grąžinta 2010 m. spalio 5 d., o policijoje gauta 2010 m. spalio 7 d., todėl 2010 m. spalio 8 d. pratęsus terminą nuobaudai paskirti tai buvo padaryta pagrįstai, remiantis tiek teisinėmis, tiek faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas nesutiko su tuo, jog Institucijos Nutarimas priimtas visiškai ir objektyviai neišsiaiškinus visų bylai svarbių aplinkybių, o būtent – neiškviečiant ir neapklausiant kartu su juo važiavusio liudytojo V. Č.. Pažymėjo, jog apie minėtą liudytoją S. B. nurodė tik 2010 m. liepos 14 d. skunde teismui, tuo tarpu policijai prašymų iki to laiko iškviesti liudytoją nereiškė, nors žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pridūrė, jog prašymą dėl liudytojo policijai S. B. pateikė tik 2010 m. lapkričio 16 d., prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą bei nurodydamas, kad galėtų atvykti 2010 m. lapkričio 18 d., 9 val. Konstatavo, jog atsižvelgus į tai S. B. argumentai, kad policija bylos nagrinėjimą atidėjo tik dienai, o per tokį terminą neįmanoma liudytojui įteikti šaukimą, nepagrįsti, nes policija atidėjo bylos nagrinėjimą šiam terminui paties S. B. prašymu. Pridūrė, jog liudytoją atvykti į bylos nagrinėjimą 2010 m. gruodžio 14 d., 15 val. teismo posėdyje ir 2011 m. vasario 3 d. teismo posėdyje kvietė teismas, tačiau abiem atvejais teismo šaukimas grįžo neįteiktas su paštininko žyma „neatsiėmė“, o teismo posėdyje 2011 m. vasario 3 d. S. B. prašė bylą nagrinėti ir neapklausus liudytojo V. Č..

Nurodė ir tai, jog S. B. inkriminuojamas pažeidimas buvo įrodytas policijos pareigūnų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, yra logiški ir nuoseklūs, be to, nebuvo nustatyta, jog šie pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti S. B.. Tuo tarpu S. B. paaiškinimus apie tai, jog pareigūnai galėjo klysti, teismas įvertino kritiškai.

II. S. B., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73), kuriuo prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2010 m. spalio 8 d. Institucijos Nutarimą dėl termino pratęsimo administracinei nuobaudai skirti bei panaikinti 2010 m. lapkričio 18 d. Institucijos Nutarimą ir bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde remiasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi bei nurodo, jog nesutinka su tuo, kad Institucija turėjo teisę pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Pažymi, jog teismas užsimena apie policijos negalėjimą įteikti jam šaukimų, tačiau nesivadovauja kitais prie šios bylos prijungtoje byloje esančiais įrodymais, o būtent – laikinuoju leidimu bei ant jo esamomis atžymomis apie šio leidimo pratęsimą Institucijoje kiekvieną mėnesį nuo 2010 gegužės mėn. iki liepos. Mano, jog šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Institucija turėjo galimybę jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką net kelis kartus. Teigia, jog terminai administracinei nuobaudai skirti buvo praleisti būtent dėl Institucijos kaltės, t. y. darbo organizavimo. Taip pat nurodo, jog susipažindamas su bylos medžiaga pastebėjo, kad byloje nėra paskutinio – 2011 m. vasario 3 d. teismo posėdžio protokolo. Tikina, jog iš teismo nutarties matyti ginčytina aplinkybė, kad per paskutinį posėdį jis prašęs bylą nagrinėti ir neapklausus liudytojo V. Č., kurios negalėjo būti 2011 m. vasario 3 d. teismo posėdžio protokole.

Institucija atsiliepimu į S. B. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantui S. B. I. 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirta 150 litų bauda už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

ATPK 134 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Kaip suprastina iš apeliacinio skundo, S. B. neginčija savo kaltės padarius šį pažeidimą, t. y neteikia jokių argumentų, kuriais ginčytų pažeidimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl S. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau apeliantas teigia, jog terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas nepagrįstai bei mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje N556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje N756-1494/2007).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 27) buvo priimtas 2010 m. spalio 8 d., t. y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (šiuo atveju – nuo 2010 m. balandžio 8 d.). Institucija šiame nutarime nurodė, jog S. B. jam 2010 m. gegužės 24 d. paskirtąją nuobaudą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu bylą grąžino Institucijai tinkamai kvalifikuoti, o bylos medžiagą Institucija gavo 2010 m. spalio 7 d., ką patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Iš paminėtų aplinkybių matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas Institucijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmimo metu dar nebuvo baigtas, nes tam sutrukdė teisminis ginčas pagal paties S. B. skundą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinės atsakomybės klausimas nebuvo išspręstas per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos dėl užsitęsusio pažeidimo tyrimo, o ne dėl to, kad apeliantas objektyviai buvo nepasiekiamas arba kad sirgo, ką jis neteisingai nurodo, akcentuodamas, jog Institucija turėjo galimybę jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą. Teisminis nagrinėjimas, grąžinant bylą perkvalifikuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytinas aplinkybe, objektyviai užkirtusia kelią išnagrinėti administracinę bylą, todėl apelianto teiginiai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pačios Institucijos kaltės, t. y. darbo organizavimo, yra nepagrįsti, nes toks situacijos aiškinimas užkirstų kelią paskirti nuobaudą tais atvejais, kai teismas nustato trūkumų Institucijos nutarimuose ir įpareigoja juos ištaisyti. Kitų faktų, leidžiančių daryti išvadą apie pareigūnų piktnaudžiavimą byloje nėra nustatyta, todėl konstatuotina, jog S. B. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų, o minėtos aplinkybės pripažįstamos pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu, ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Pridurtina, jog apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo apelianto teiginiu, jog ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindą sudaro tas faktas, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad teismo posėdžio protokolo lapai iš bylos buvo išplėšti, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio protokolo lapai iš bylos buvo išplėšti, į bylą buvo įdėtas teismo posėdžio protokolo dublikatas (b. l. 65 – 66), iš kurio aiškiai matyti, jog S. B. pats sutiko nagrinėti bylą neapklausus liudytojo V. Č., ką pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, todėl vėlesni jo teiginiai, paneigiantys savo paties pasakytus žodžius, teisėjų kolegijos yra vertinami kritiškai, o minėtos aplinkybės nesudaro nutarties negaliojimo pagrindo.

Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pratęsus nuobaudos skyrimo terminą būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, todėl pagrindo naikinti Institucijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo ar Institucijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą skirti administracinę nuobaudą nėra. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius