2020-09-09 Nr. AB-16240-3-62-3-02204-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1579-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02204-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. Z. (I. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2015 m. spalio 21 iki 2015 m. lapkričio 19 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs) jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus 5-ame, 12-ame, 20-ame būriuose netinkamomis kalinimo sąlygomis. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, o dėl didelio nuteistųjų skaičiaus sanitariniuose mazguose trūko inventoriaus (praustuvių, unitazų). Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu ir dušine, nes unitazas neatitvertas pertvara iki lubų, o dušinėje neįrengtos prausimosi kabinos, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą ir pažeminimą. Sanitariniame mazge nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl patalpose kaupėsi nemalonus kvapas. Pareiškėjui buvo leidžiama nusiprausti po šiltu dušu tik vieną kartą per savaitę, dėl to jis negalėjo laikytis asmeninės higienos, jautė nepatogumus ir diskomfortą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pravieniškių PN-AK sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis nei 1,5 m aukščio pertvaromis. Dušinėje įrengta 15 purkštukų, prausimosi vietos atskirtos pertvaromis. Nuteistieji šiltu dušu gali naudotis vieną kartą per savaitę.

3.2. Nuteistieji turi pareigą patys tvarkytis savo gyvenamąsias patalpas. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas, jose neatsirastų pelėsio ir drėgmės. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Pravieniškių PN-AK 2-jo sektoriaus patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, yra vėdinamos per langus.

3.3. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė jam žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu: bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių), paliko nenagrinėta; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė sutrumpintą trejų metu ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. spalio 2 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-614-279/2019 pagal I. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., kurioje neturtinę žalą pareiškėjas kildino dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir kt. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. paliko nenagrinėta.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu neužtikrinimo teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dušo patalpoje nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, teismas nurodė, jog teises aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti kabinas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai šiuo aspektu negali būti konstatuoti. Teismas iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų 2-jo sektoriaus dušinės fotonuotraukų nustatė, kad dušo rageliai yra atskirti pertvaromis, kas sudarė pagrindą teismui vertinti, jog pareiškėjui naudotis dušine buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad praustis po šiltu dušu jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę ir to jam nepakako, teismas nurodė, jog tokia tvarka nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 44 punkte. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog buvo vedamas praustis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl prausimosi laiko prailginimo. Teismas šiuo aspektu neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl sanitariniame mazge neįrengtos atskiros oro šalinimo sistemos, nustatęs, kad 2-jo sektoriaus būriuose esantys sanitariniai mazgai yra įrengti atskirose patalpose ir vėdinami per langus bei ventiliacines angas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų, nustatę, kad 2-jo sektoriaus patalpos yra tvarkingos ir suremontuotos, sanitarinio mazgo patalpos ir inventorius tvarkingas, nesulūžęs.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo ginčo laikotarpiui aktualius duomenis. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundą dalį paliko nenagrinėta, nes supainiojo šios bylos ir administracinės bylos Nr. 1-614-279/2019 skundo pagrindus.

12.2. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų ir sudarytų sąlygų jais naudotis. Pareiškėjas skunde nurodė ir pridėjo pagrindžiančius įrodymus, kad sanitarinio mazgo ir praustuvų kiekis neatitiko jais besinaudojančių asmenų skaičiaus, dėl ko sąlygos buvo antisanitarinės.

12.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes teismas nenustatė momento, nuo kada pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamas įstatymas, nes neturėjo reikiamų duomenų, žinių, priemonių, įgaliojimų ir kompetencijos minėtiems pažeidimams nustatyti.

12.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas nesandariai, neturintis atskiros vėdinimo sistemos, nesuderintas su statybos specialistais. Pareiškėjas buvo priverstas naudotis sanitariniu mazgu ir dušu kartu su daug kitų nuteistųjų, o tai sukėlė kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimo atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas pagal pateiktus įrodymus tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.2. Nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pateikti įrodymai turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių (dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių) laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.). Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, bet tik nekonkrečiai nurodo, kad teismas supainiojo skundų pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs kitos pareiškėjo bylos Nr. I-614-279/2019 pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo medžiagą, nustatė, kad šioje byloje pareiškėjas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. žalą kildino dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių dėl didelio nuteistųjų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjo argumentus, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 11 d. priimtame sprendime teismas pažymėjo, kad „pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų trūko vietos virtuvėlėje, buvo sunku pasinaudoti tualetu“. Taigi skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, eilių prie sanitarinių įrenginių), palikti nenagrinėtą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikymo. Dėl pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018).

Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių mazgų kvapų ir švaros, pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčydamas teismo išvadas pateikė savo subjektyvius vertinimus, asmeninę nuomonę. Šiuo atveju teismas vadovaujasi objektyviais įrodymais, t. y. Pravieniškių PN-AK atsiliepimas, 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. S-20054, Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažyma (b. l. 11–17, 53) patvirtina, kad įstaigos 2-jo sektoriaus būriuose esantys sanitariniai mazgai yra įrengti atskirose patalpose ir vėdinami per langus bei ventiliacines angas. Nuteistiesiems išduotų valymo priemonių žurnalo įrašai patvirtina, kad sanitariniai valikliai, šveitikliai bei kitos priemonės nuteistiesiems buvo išduodamos (b. l. 55–99). Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs išsivalyti bei išsivėdinti gyvenamosios patalpos, ar, kad tuo tikslu jam nebūtų išduotos valymo priemonės. Atsakovo atstovo į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad sanitarinio mazgo patalpos ir inventorius tvarkingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

20. Įvertinus šalių argumentus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. Z. (I. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė