0abeea7b-e6d9-4591-b5f5-0f8d0af5ee76 · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-663-889/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06676-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4;

2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, M. K., J. R., D. F., P. M., R. B., G. R., E. M. (E. M.), S. M., J. F., A. Ž., V. T., A. P., A. K., R. M., A. B. (A. B.), R. K., K. Z., N. Å ., N. S., N. K., R. G., Ž. G., L. O., G. E., V. E., R. K. (R. K.), M. K., S. O. (S. O.), V. A., A. A., I. G., V. P., J. J. J., R. R., I. F., K. P., A. A. L., L. Z., J. Z. (J. Z.), I. Č., R. V., G. K. K., J. N., V. P. (V. P.), I. M., E. G., V. G., E. B., A. G., K. K., L. G. (L. G.), R. P., S. V., R. V., R. M., E. L., R. P., A. K., G. J., S. K., K. C., I. T., J. N., I. V. L, V. N., A. G., A. K., D. P. (D. P.), I. L., A. V., P. S., A. K., D. K., A. K., E. L., Z. S., V. P., I. D., P. D., A. R., K. G., K. G., R. P., A. G. (G.), O. G. (G.), R. S., V. S., A. S. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nuo jos sudarymo momento ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. L., O. V., V. G. (V. G.), G. K., A. G., I. K. (I. K.), J. A., V. B. (V. B.), V. S. (V. S.), V. B., L. B., R. S., Z. T., A. K. (A. K.), E. S. Å ., J. R., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Epospektra“, D. V., R. S., A. M., S. J., J. D., R. K., E. S., D. A., I. A., V. B., L. M., R. S., D. S., A. Z., K. M., V. S., V. R., R. Å ., V. R., L. G., O. R., G. E., A. T., I. K., A. V., S. G., A. M., A. S., Z. J., R. B., V. Ž., V. M. (V. M.), S. N., L. M., L. P., V. P. (V. P.), A. P. (A. P.), M. P. (M. P.), V. M. (V. M.), E. G., R. G., Klaipėdos miesto savivaldybė, V. L., valstybės įmonė Registrų centras, vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos butai, A. S., N. S., V. S., G. P. (G. P.), G. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Baltija“ kreipėsi į teismÄ , prašė pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restitucijÄ â€“ panaikinti 2021 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. AD1-584 ,,Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo“ ir atkurti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės bÅ«stas“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ priedo 61 eilutės galiojimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai:

1.1. IeÅ¡kovė nurodė, jog 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrungės bÅ«stas“ skyrimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), bendrojo naudojimo objektų administratore. IeÅ¡kovės žiniomis, galbÅ«t 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo renkami pastato butų savininkų paraÅ¡ai deklaruoti, kad 2021 m. balandžio mėnesį buvo suorganizuotas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu tarp sprendžiamų klausimÄ , tikėtina, buvo spręsti ir klausimai dėl sprendimo dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo tarp pastato bendraturčių priėmimo; dėl sprendimo dėl pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo administratoriaus pasirinkimo ir sutarties su administratoriumi pasiraÅ¡ymo priėmimo. Susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e neva pasirašė pastato butų ir kitų patalpų savininkai.

1.2. 2021 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų gyvenamojo namo bendraturčių (toliau – atsakovai I) buvo pasiraÅ¡yta Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). IÅ¡ Jungtinės veiklos sutarties dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad jÄ pasirašė tie patys atsakovai I, kurie pasirašė susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e, ta pačia chronologine tvarka. IÅ¡ susirinkimo protokolo ir pasiraÅ¡ytos Jungtinės veiklos sutarties matyti, kad tiek susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e, tiek Jungtinės veiklos sutartyje pasirašė 69 asmenys, kurie neva turėtų atstovauti 69 turtiniams vienetams, tačiau faktiÅ¡kai Jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybės neatitinka jos turinio. Atlikus formalų Jungtinės veiklos sutarties įvertinimÄ , ieÅ¡kovei kilo pagrįstų abejonių dėl Jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo teisėtumo. Pati Jungtinės veiklos sutarties pasiraÅ¡ymo tvarka liudija, jog paraÅ¡ai, tikėtina, buvo renkami raÅ¡tu einant per butus ir (ar) patalpas, t. y. ne susirinkime ir ne Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, paraÅ¡ai buvo renkami ant atskiro lapo. Atsižvelgiant į tai, ginčijama Jungtinės veiklos sutartis negali bÅ«ti laikoma galiojančia ne tik dėl to, kad nebuvo jokio susirinkimo, kuriame buvo priimti anksčiau paminėti sprendimai, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi 69 vienetų balsai, tačiau ieÅ¡kovei kyla abejonių dėl realaus pasiraÅ¡iusių asmenų skaičiaus.

1.3. Nors ieÅ¡kovė nėra ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties Å¡alis arba pastato buto ar kitos patalpos savininkė, tačiau ji buvo paskirta pastato bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administratore, kuriai neteisėti atsakovų I ir atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ veiksmai, pasireiÅ¡kę faktiniu pastato administratorės pakeitimu į kitÄ administratorę, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti pastatÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymas turi įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieÅ¡kovė buvo neteisėtai įpareigota nutraukti teisėtÄ paslaugų teikimÄ ir nebegali gauti iÅ¡ to pajamų, taip pat turėjo perduoti patalpų savininkų sukauptas lėšas, ataskaitÄ , ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties nuginčijimo ir (ar) niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

1.4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad ji kaip pastato administratorė nebuvo niekada informuota apie kokio nors susirinkimo organizavimÄ , nebuvo jokio praneÅ¡imo apie organizuojamÄ susirinkimÄ ir jame svarstytinus klausimus, be to, ir pats susirinkimas nebuvo galimas dėl tuo metu Å¡alyje paskelbto karantino ir taikomų apribojimų. Taigi matyti, kad sudarant Jungtinės veiklos sutartį nebuvo laikytasi teisės normų. Nesilaikant nustatytos tvarkos buvo sudaryta neteisėta (niekinė) Jungtinės veiklos sutartis, o tokia situacija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bendrajam teisės principui. Be to, pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (ar balsavimo raÅ¡tu) organizavimÄ reglamentuojančios normos yra imperatyvios, todėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms.

1.5. Susirinkime, tikėtina, dalyvavo ir atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“, kuri su įgaliotiniu sudarė Jungtinę veiklos sutartį, jos pagrindu suteikė sau teisę perimti pastato administravimÄ . Taigi akivaizdu, kad tikroji susirinkimo ir Jungtinės veiklos sutarties organizatorė buvo atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“, kuri turėjo aiÅ¡kiai apibrėžtÄ ketinimÄ perimti pastato administravimÄ . Aptariamu atveju iÅ¡ esmės susiklostė tokia situacija, jog ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl bendrojo naudojimų objektų valdymo sÄ lygų ir tvarkos Jungtinės veikos sutarties pagrindu, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratorės pakeitimo, taip buvo nesilaikyta CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratorės pakeitimo. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas Jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinę sutartį, sudarytÄ sandoriui dėl pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorės pakeitimo pridengti.

1.6. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir Jungtinės veiklos sutartis bÅ«tų pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, įsakymas Nr. AD1-584 savaime nepasinaikins ir netaps negaliojantis; galiojant įsakymui Nr. AD1-584 ieÅ¡kovės teisinė padėtis nebus sugrÄ Å¾inta į padėtį, buvusiÄ iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, t. y. ieÅ¡kovė negalės toliau vykdyti pastato administravimo funkcijų, nes pastatas galiojančiu įsakymu Nr. AD1-584 yra iÅ¡brauktas iÅ¡ ieÅ¡kovės administruojamų namų sÄ raÅ¡o. Todėl tam, kad bÅ«tų atkurta teisinė padėtis, buvusi iki aptariamo pažeidimo, bÅ«tina panaikinti įsakymÄ Nr. AD1-584.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Paslaugos bÅ«stui“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 2 081,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 1 398,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Remdamasis sprendime aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkai, sudarydami ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį, įgyvendino įstatyme įtvirtintÄ savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimo, ir ieÅ¡kovė neturi įstatyme nustatytos teisės ar teisėto intereso reikalauti leisti tęsti pradėtÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ . IeÅ¡kovei nenurodžius ir neįrodžius, kad jos teisės bÅ«tų kokiu nors kitu bÅ«du pažeistos, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti 2021 m. balandžio 19 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė neturėdama reikalavimo teisės.

2.2. Teismas pažymėjo, kad įgaliotinė pagal ginčijamÄ jungtinės veiklos sutartį G. V. 2021 m. balandžio 19 d. pasirašė sutartį dėl bendro naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo su atsakove UAB „Paslaugos bÅ«stui“. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ netinkamai teiktų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad, sudarius ginčijamÄ jungtinės veiklos sutartį, kilo grėsmė vieÅ¡ajam interesui tinkamai eksploatuoti ir iÅ¡saugoti daugiabučius namus, taigi teismas nurodė neturintis pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimÄ .

2.3. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra būtinybė apginti pažeistas asmenų subjektines teises, teismas pažymėjo, kad, kaip konstatuota, ieškovės teisės ar teisėti interesai ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi nėra pažeisti. Todėl teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju įvertins tai, ar ginčijama Jungtinės veiklos sutartis nepažeidė ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektinių teisių.

2.4. Teismas pažymėjo, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia jungtinės sutarties dalyviams pasitelkti Å«kio subjektÄ , teikiantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Be to, teismas akcentavo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai neiÅ¡reiÅ¡kė bendros valios prižiÅ«rėti turtÄ , o savininkams tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kus, administratoriaus įgaliojimai nutrÅ«ksta savaime. Taigi tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo keisti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu, kuria, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas.

2.5. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog 2021 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nevyko. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų paraÅ¡ai ant ginčijamos jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo protokolo priedo – susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų sÄ raÅ¡o, kuriame pasirašė butų ir kitų patalpų savininkai, sutinkantys su jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir įgaliojantys G. V. pasiraÅ¡yti sutartį su UAB „Paslaugos bÅ«stui“, buvo surinkti pačių gyventojų. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų buvęs organizuojamas balsavimas raÅ¡tu laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu, priimant sprendimus, tvarkos apraÅ¡e numatytų procedÅ«rų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatavo, kad, priimant sprendimÄ dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, buvo padaryta procedÅ«ros pažeidimų. Tačiau, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, jog, ieÅ¡kovei neturint reikalavimo teisės ir nenustačius vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio, ginčijama jungtinės veiklos sutartis galėtų bÅ«ti pripažįstama negaliojančia teismo iniciatyva tik tuo atveju, jei tai yra bÅ«tina, siekiant apginti pažeistÄ asmens (-ų) subjektinę teisę ir tai gali sukelti atitinkamas materialiÄ sias teisines pasekmes.

2.6. Å iuo aspektu teismas pabrėžė, kad nė vienas ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį pasirašęs buto savininkas nenurodė esÄ s suklaidintas dėl sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, kad jai prieÅ¡tarautų ar bÅ«tų nepatenkintas dabartiniu ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu ir priežiÅ«ra. Nė vienas sutarties dalyvis jos neginčijo.

2.7. IÅ¡tyręs bylos medžiagÄ ir kritiÅ¡kai įvertinęs tam tikrus paraÅ¡us, teismas konstatavo, kad ginčijamÄ Jungtinę veiklos sutartį sudarė 65 iÅ¡ 120 butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. savo valiÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad Å¡ia sutartimi buvo paneigtas, be kita ko, demokratijos principu grindžiamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo bÅ«das.

2.8. Apibendrindamas tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio, taip pat nenustačius, kad ieÅ¡kovės teisės ar teisėti interesai ginčijama Jungtinės veiklos sutartimi bÅ«tų pažeisti, nenustačius reikalingumo apginti ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektines teises, teismas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) vertinti ginčijamos sutarties galiojimÄ . Taigi teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Atmetęs šį reikalavimÄ , teismas atmetė ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ginčijama sutartis negali būti laikoma galiojančia ne tik dėl to, kad nebuvo jokio butų savininkų susirinkimo, bet ir dėl to, jog minėtų sprendimų nepriėmė pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti yra reikalingi 69 vienetų balsai, o šiuo atveju ieškovei kyla abejonių dėl realaus pasirašiusių asmenų realaus skaičiaus.

3.2. Nors ieÅ¡kovė nėra ginčijamo pastato patalpų savininkė, tačiau ji buvo paskirta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administratore, kuriai neteisėti atsakovų veiksmai, pasireiÅ¡kę faktiniu pastato administratorės pakeitimu į kitÄ administratorę, pasinaudojant Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktu, atėmė teisinę galimybę toliau administruoti pastatÄ . Sutarties sudarymas turi įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir pareigoms, todėl ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sutarties nuginčijimo ir (ar) niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

3.3. Tiek keičiant administratorių, tiek ir priimant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus susirinkimuose turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraÅ¡e nustatytos tvarkos ir CK 4.85 straipsnio reikalavimų. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad sudarant sutartį nebuvo laikytasi nurodytų normų. Nesilaikant apraÅ¡e nustatytos tvarkos buvo neteisėtai sudaryta ginčijama sutartis, o tokia situacija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bendrajam teisės principui, kad iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė. Be to, butų savininkų susirinkimo (ar balsavimo raÅ¡tu) organizavimÄ reglamentuojančios normos yra imperatyvios. Todėl sutarties sudarymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

3.4. Susirinkime, tikėtina, dalyvavo ir atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“, kuri su įgaliotiniu sudarė ginčijamÄ sutartį, jos pagrindu suteikė sau teisę perimti pastato administravimÄ . Taigi akivaizdu, kad tikroji susirinkimo ir sutarties organizatorė buvo bÅ«tent Å¡i atsakovė, kuris turėjo aiÅ¡kiai apibrėžtÄ ketinimÄ perimti pastato administravimÄ . IÅ¡ esmės susiklostė situacija, kai ginčijama jungtinės veiklos sutartimi buvo susitarta ne dėl bendrojo naudojimų objektų valdymo sÄ lygų ir tvarkos Jungtinės veikos sutarties pagrindu, o dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, taip buvo nesilaikyta CK 4.84 straipsnio nuostatų dėl administratoriaus pakeitimo. Dėl Å¡ios priežasties yra pagrindas sutartį kaip apsimestinę sutartį, sudarytÄ sandoriui dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo pridengti, pripažinti negaliojančia.

3.5. Patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tina atkurti ankstesnę padėtį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į tokiÄ padėtį, kokia buvo iki teisės pažeidimo, t. y. tai yra iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Dėl neteisėto Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ieÅ¡kovė neteko administravimo funkcijų. Todėl tam, kad ieÅ¡kovė ir vėl galėtų teikti administravimo funkcijas, turi bÅ«ti panaikintas 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas.

3.6. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, ieškovė laikosi pozicijos, jog sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl to, kad sprendimai dėl sutarčių nebuvo priimti realiai turėjusiame vykti butų savininkų susirinkime; sprendimams priimti nebuvo būtinos butų savininkų daugumos; sutartis yra apsimestinė, jos tikslas yra pridengti sandorį dėl administratoriaus pakeitimo.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė pabrėžia, jog, nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia, kad teisę suÅ¡aukti susirinkimÄ dėl bendrojo naudojimo administratoriaus pasikeitimo turi tik ieÅ¡kovė ar atsakovė, o galutinį sprendimÄ priima butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyti argumentai negali paneigti iÅ¡reikÅ¡tos butų ir kitų patalpų savininkų valios dėl namo administratoriaus pakeitimo, nes bÅ«tent savininkams įstatymas suteikia teisę nuspręsti, kas teiks administravimo paslaugas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems objektams. Nors savivaldybė neorganizavo bendraturčių susirinkimo, tačiau, gavusi praÅ¡ymÄ , neturėjo teisės ignoruoti bendraturčių teisės patiems priimti sprendimus dėl savo turto valdymo. Savivaldybės vertinimu, sprendimÄ pakeisti administratorių iÅ¡reiÅ¡kė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai, nė vienas iÅ¡ butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo neginčijo, todėl toks savininkų sprendimas atitinka CK 4.85 straipsnio nuostatas ir yra teisėtas.

4.2. Namo bendraturčiams balsų dauguma pritarus Jungtinės veiklos sutarties sudarymui, buvusio administratoriaus įgaliojimai pasibaigia, kadangi pasikeičia bendro naudojimo patalpų ir objektų valdymo forma – bendraturčiai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, nusprendė savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti ir rÅ«pintis bendro naudojimo patalpomis ir objektais, Å¡iems tikslams įgyvendinti pasitelkė UAB „Paslaugos bÅ«stui“. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad administravimas pasibaigia Å¡io kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė, gavusi informacijÄ apie sudarytÄ Jungtinės veiklos sutartį, dėl kurios pasibaigė ieÅ¡kovės vykdytas namo administravimas, Jungtinės veiklos sutartį ir informacijÄ apie sutarties įregistravimÄ VÄ® Registrų centre, teisėtai vadovavosi galiojančia ir nenuginčyta Jungtinės veiklos sutartimi ir pagrįstai priėmė atitinkamus sprendimus.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė negalėjo kreiptis į teismÄ , nes neturi tokios teisės – ieÅ¡kovė nėra namo Jungtinės veiklos sutarties Å¡alis, be to, nėra ir daugiabučio namo buto arba kitos patalpos savininkė, o teisės aktuose buvusiam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui teisė pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties nenumatyta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų valia yra iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡ytine forma, nevisiÅ¡ka valios iÅ¡reiÅ¡kimo formos atitiktis teisės aktų reikalavimams nesudaro pagrindo paneigti savininkų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl bendro naudojimo objektų valdymo bÅ«do, o bendraturčių valiai yra teikiama pirmenybė prieÅ¡ administratoriaus ekonominį interesÄ gauti naudos iÅ¡ teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų. Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos normose nėra numatyta bÅ«tina sÄ lyga jungtinės veiklos partneriams pasiraÅ¡yti jungtinės veiklos sutartį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu.

5.2. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė siekia sutrukdyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams patiems prižiÅ«rėti ginčo daugiabutį namÄ . Sutarties laisvės principas nedraudžia atsakovams pasitelkti UAB „Paslaugos bÅ«stui“ tam, kad bÅ«tų vykdoma jungtinės veiklos sutartis, todėl apeliantės teiginiai, jog jungtinės veiklos sutartimi iÅ¡ tikrųjų yra siekiama susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo, iÅ¡vengiant CK ketvirtosios knygos nuostatų taikymo, yra nepagrįsti.

5.3. Atsakovė pažymi, kad tokio pobūdžio bylose esminis dėmesys turi būti skiriamas būtent daugiabučio namo bendrasavininkų valiai ir interesams užtikrinti, o ne buvusios administratorės ambicijoms ir asmeniniams interesams patenkinti.

5.4. Apeliantės teiginiai dėl administracinio akto neteisėtumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais pažeidimais, padarytais priimant šį aktÄ , todėl vien faktu, kad ieÅ¡kovei daugiabučio namo bendraturčių sprendimu yra panaikinta teisė toliau administruoti pastatÄ , negali bÅ«ti paneigta bendraturčių aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia, kuri buvo įtvirtinta teisėtu ir galiojančiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant Å¡ių apelianto argumentų pagrįstumÄ (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ – buvusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė – prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Å¡io namo butų savininkų sudarytÄ 2021 m. balandžio 19 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apsimestinę. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė tiek dėl to, jog neįrodyta, kad sandoris apsimestinis, tiek dėl to, jog neįrodytas ieÅ¡kovės suinteresuotumas ginčyti sutartį. IeÅ¡kovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ motyvais, kuriuos nurodys kitose nutarties dalyse. Taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra itin iÅ¡samus, motyvuotas, pagrįstas tinkamu teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimu ir kasacinio teismo praktika, jame pasisakyta dėl visų esminių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentų, įvertintas tiek ieÅ¡kovės materialinis teisinis suinteresuotumas byla, tiek ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybės. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, taip pat paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumÄ iÅ¡ esmės nepateikia.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų (https://teisineinformacija.lt/klaipeda/document/171492) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AD1-2560 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės bÅ«stas“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (žr. pradinės įsakymo redakcijos priede esančio UAB „Vėtrungės bÅ«stas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡o 61 punktÄ ) UAB ,,Vėtrungės bÅ«stas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. IÅ¡ byloje esančio Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB ,,Vėtrungės bÅ«stas“ teises ir pareigas po reorganizavimo prijungimo bÅ«du nuo 2019 m. birželio 28 d. perėmė ieÅ¡kovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“.

10. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams 2021 m. balandžio 19 d. sudarius ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį, Nekilnojamojo turto registre nuo 2021 m. balandžio 28 d. yra įregistruotas aptariamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu faktas.

11. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-584 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo“, atsižvelgiant į tai, kad sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, buvo pripažinta netekusia galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. AD1-2560 priede iÅ¡dėstyto administruojamų gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡o 61 eilutė. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas, pavestas ieÅ¡kovei, yra pasibaigęs, Å¡io namo butų savininkams sudarius Jungtinės veikos sutartį (CK 4.84 straipsnio 10 dalis).

12. Kadangi Jungtinės veiklos sutartį nagrinėjamu atveju ginčija buvusi namo bendrojo objekto administratorė, t. y. subjektas, kuris nėra sutarties Å¡alis, nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti buvusios administratorės suinteresuotumÄ dėl Jungtinės veiklos sutarties nuginčijamo ir ar reikalavimÄ pareiÅ¡kė turintis tokiÄ teisę asmuo.

13. Pabrėžtina, jog, jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu kaip subjektas, ginantis jam pačiam priklausančiÄ teisę arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas, nes teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ praÅ¡ydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikÅ¡tų neleistinÄ Ä¯sikiÅ¡imÄ Ä¯ kito asmens laisvės sritį. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

14. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 16 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Pagal bendrÄ taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu gindamas jam pačiam priklausančiÄ teisę arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiÅ«ros klausimus sprendžia namo bendraturčiai kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų iÅ¡saugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dus. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, o jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimas yra subsidiarus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo bÅ«das, kuris taikomas tik tuo atveju, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties.

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas ir skirtingÄ tvarkÄ . Tačiau visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendrijÄ , sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

17. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – iÅ¡vengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiÅ«rimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties bÅ«tų paskirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja prieÅ¡prieÅ¡inės administratoriaus teisės reikalauti bÅ«ti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtÄ administravimÄ .

Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos.

Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties Å¡alis, Å¡ia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumÄ dėl Å¡ios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo).

Kadangi pagal teisinį reguliavimÄ namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumÄ dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės bÅ«tų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju spręstina, kad ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kė asmuo, neturintis reikalavimo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

18. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Tai, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, tai reiškia, kad, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimas savaime pasibaigia įstatyme nustatytu pagrindu, ir tam nėra reikalinga nei savivaldybės vykdomosios institucijos, nei jos paskirto administratoriaus valia.

19. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vien tas faktas, kad ieÅ¡kovė turėjo nutraukti ginčo daugiabučio namo administravimÄ ir negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos dėl ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovės subjektinės teisės ar teisėti interesai, o ieÅ¡kovės ekonominiai interesai toliau gauti naudÄ iÅ¡ teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teisinės reikÅ¡mės neturi tuo atveju, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ pakeisti namo bendro naudojimo objektų valdymo formÄ . IeÅ¡kovė argumentų, paneigiančių Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jos materialinio ir procesinio suinteresuotumo byloje, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nepateikė, taip pat nepagrindė, kuo nagrinėjamu atveju pasireiÅ¡kia jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Tai, kad ieÅ¡kovė yra suinteresuota gauti finansinės naudos iÅ¡ namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, savaime nepagrindžia jos teisių pažeidimo. Kaip jau minėta, administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Bendraturčiai turi teisę pasirinkti savo nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , taigi Jungtinės veiklos sutartimi jie iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti bÅ«tent tokiu bÅ«du. Savininkams įgyvendinus savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo bÅ«do, turto administratorius neturi teisės reikalauti leisti tęsti pradėtÄ administravimÄ .

20. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nė vienas iÅ¡ Jungtinės veiklos sutartį pasiraÅ¡iusių butų savininkų nenurodė, kad buvo suklaidintas dėl sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, jai prieÅ¡tarauja ar yra nepatenkintas dabartiniu ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiÅ«ra. Kai kurie atsakovai ginčo daugiabučio namo butų savininkai pateikė atsiliepimÄ , jame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad sutartis atitiko daugumos butų savininkų valiÄ , kuri iÅ¡reikÅ¡ta jų paraÅ¡ais. Be to, bylos nagrinėjimo metu nė vienas iÅ¡ ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, nepasiraÅ¡iusių ginčijamos sutarties, Å¡ios sutarties neginčijo, nenurodė, kad jo kaip daugiabučio namo buto ar kitos patalpų savininko teisės ar teisėti interesai ginčijamu sandoriu bÅ«tų buvę pažeisti.

21. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog, sudarydami ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį, daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino įstatyme įtvirtintÄ teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos pakeitimo, ieÅ¡kovė neturi įstatyme nustatytos teisės ar teisėto intereso reikalauti leisti tęsti pradėtÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ . Taigi ieÅ¡kovei neįrodžius, kad jos teisės ginčijama sutartimi bÅ«tų kaip nors pažeistos, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nusprendė, kad atsakovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti Jungtinės veiklos sutartį ir ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė neturėdama reikalavimo teisės. Pabrėžtina, jog tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį.

Dėl įrodinėjamų Jungtinės veiklos sutarties negaliojimo pagrindų

22. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. laikosi pozicijos, jog sudarant ginčijamÄ sutartį buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų normos, reglamentuojančios daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų organizavimÄ ir sprendimų juose priėmimÄ balsų dauguma, taip pat CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. ieÅ¡kovė mano, jog ginčijama Jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinė, ja iÅ¡ esmės yra pridengiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).

24. Kadangi, kaip jau konstatuota, ieÅ¡kovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, taigi ir reikalavimo teisės Å¡ioje byloje, pirmosios instancijos pagrįstai įvertino, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti sandorio negaliojimÄ teismo iniciatyva.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio (pagal pareigas) gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktÄ ir jo teisines pasekmes, tačiau Å¡ios normos taikymo aspektu bÅ«tina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis – pirmiau įvardyti veiksmai gali bÅ«ti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra bÅ«tinas, siekiant apginti asmens pažeistÄ subjektinę teisę ar vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir gali sukelti atitinkamas materialiÄ sias teisines pasekmes (apginti pažeistÄ jÄ teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018).

26. Ä®vertinusi faktines sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nėra pagrindo teigti, kad, sudarius ginčijamÄ Jungtinės veiklos sutartį, kilo grėsmė vieÅ¡ajam interesui tinkamai eksploatuoti ir iÅ¡saugoti daugiabučius namus, taigi Å¡iuo aspektu teismas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų ex officio (savo iniciatyva) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimÄ . Pabrėžtina, jog sutarties kontrahentai jos neginčija, taip pat sutarties neginčija ir kiti jos nepasirašę bendraturčiai. Kaip nustatyta byloje, įgaliotinė pagal Jungtinės veiklos sutartį G. V. 2021 m. balandžio 19 d. su atsakove UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pasirašė sutartį dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo, ja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoti pavesta atsakovei UAB „Paslaugos bÅ«stui“. IÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ netinkamai teiktų bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas, kad savininkai reikÅ¡tų pretenzijas dėl paslaugų kokybės ar bÅ«tų nepatenkinti teikiamomis paslaugomis. Taigi bendraturčiai įgyvendino savo teisę nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos. Duomenų, kad byloje bÅ«tų bÅ«tina apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ tinkamo daugiabučio eksploatavimo ir iÅ¡saugojimo aspektu, nenustatyta.

27. Nenustatęs poreikio ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, ar Jungtinės veiklos sutartis nepažeidė ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektinių teisių.

28. Vertindama sandorio apsimestinumÄ tuo aspektu, kad, kaip teigia ieÅ¡kovė, juo buvo pridengtas administratoriaus pakeitimas (su UAB „Paslaugos bÅ«stui“ buvo sudaryta sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia Jungtinės sutarties dalyviams pasitelkti Å«kio subjektÄ , teikiantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Kolegijos vertinimu, savininkai, iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ nuspręsti dėl savo nuosavybės valdymo formos, turi teisę spręsti ir kitus su tokia pasirinka valdymo forma susijusius klausimus. IÅ¡ CK 4.84 straipsnio 1, 10 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai neiÅ¡reiÅ¡kė bendros valios prižiÅ«rėti turtÄ , o savininkams tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kus administratoriaus įgaliojimai nutrÅ«ksta savaime. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo keisti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat pabrėžtina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad UAB „Paslaugos bÅ«stui“ bÅ«tų kaip nors paveikusi namo bendraturčių valiÄ dėl sutarties sudarymo, kad ji buvo tikroji sutarties sudarymo iniciatorė, kad sutartis neatitinka tikrosios savininkų valios dėl jų turto valdymo formos. Nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas ginčijamo sandorio valios ydingumo faktas, todėl nėra pagrindo Jungtinės veiklos sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, susijusius su galimu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo taisyklių pažeidimu.

30. Kaip numatyta Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ ; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ . Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieÅ¡ dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo suÅ¡aukimÄ ir jo darbotvarkę (straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus Å¡aukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija; taip pat suÅ¡aukti susirinkimÄ gali raÅ¡tu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų; jeigu Å¡ioje dalyje nurodyti subjektai per vienÄ mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesuÅ¡aukia, susirinkimÄ Å¡aukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (straipsnio 5 dalis). CK 4.85 straipsnio 7 dalyje taip pat yra įtvirtinta teisė butų ir kitų patalpų savininkams sprendimus priimti neÅ¡aukiant susirinkimo. Å ioje normoje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali bÅ«ti priimti ir nesuÅ¡aukus susirinkimo, bet jiems raÅ¡tu pareiÅ¡kus apie savo sprendimÄ ; balsavimams raÅ¡tu taikomi Å¡iame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai; balsavimo raÅ¡tu tvarkÄ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

31. Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nurodyta, jog sutartis sudaryta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, priimto vadovaujantis CK 4.85 straipsniu, pagrindu (2021 m. balandžio 17 d. protokolas Nr. 1). IÅ¡ valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui pateiktų dokumentų matyti, kad yra pateiktas iniciatyvinės grupės kvietimas į 2021 m. balandžio 17 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimÄ , organizuojamÄ kas pusvalandį skirtingoms laiptinėms; darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiÅ«ros bÅ«do.

Taip pat VÄ® Registrų centrui pateiktas 2021 m. balandžio 17 d. susirinkimo protokolas Nr. 1 ir Å¡io protokolo priedas – susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų sÄ raÅ¡as, kuriame pasirašė butų ir kitų patalpų savininkai, sutinkantys su jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir įgaliojantys G. V. pasiraÅ¡yti sutartį su UAB „Paslaugos bÅ«stui“. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta G. V. ir jos sutuoktinis parodė, kad dėl karantino galiojo draudimas bÅ«riuotis, todėl vieno susirinkimo nebuvo, paraÅ¡ai buvo surinkti per tam tikrÄ laikÄ gyventojams padedant.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2021 m. balandžio 17 d. susirinkimas nevyko, paraÅ¡ai ant Jungtinės veiklos sutarties ir protokolo priedo buvo surinkti pačių gyventojų. Duomenų, kad balsavimas raÅ¡tu buvo suorganizuotas laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu, priimant sprendimus, tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) procedÅ«rų, byloje nėra. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad priimant sprendimÄ dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo padaryta procedÅ«ros pažeidimų.

Tačiau nustatyti formalÅ«s balsavimo procedÅ«rų pažeidimai savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog, sudarant Jungtinės veiklos sutartį, buvo pažeistos savininkų teisės ir teisėti interesai. Kaip jau minėta, savininkai nusprendė įgyvendinti savo teisę pasirinkti nuosavybės valdymo formÄ . Nė vienas iÅ¡ sutartį pasiraÅ¡iusių, taip pat ir jos nepasiraÅ¡iusių savininkų jos neginčija, nenurodo, jog sutarties sudarymas neatitiko jo valios ar kitaip pažeidžia jo teises.

32. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Civilinio kodekso nuostatose nėra įtvirtintas imperatyvas jungtinės veiklos partneriams jungtinės veiklos sutartį pasirašyti būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktinius duomenis apie sutartį pasiraÅ¡iusius asmenis reikalavimo, kad sprendimas bÅ«tų priimtas balsų dauguma, aspektu. IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro pateikto butų (patalpų) sÄ raÅ¡o matyti, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 120 butų ir kitų patalpų. Taigi nagrinėjamu sprendimui balsų dauguma priimti reikia 61 balso, o ne, kaip nepagrįstai teigia ieÅ¡kovė, 69 balsų. Ant Jungtinės veiklos sutarties yra 79 paraÅ¡ai (atkreiptinas dėmesys į tai, jog į šį parašų skaičių įskaičiuoti ir už tÄ patį butÄ balsavusių kelių savininkų paraÅ¡ai, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patalpų, už kurias balsuota skaičių, Å¡iÄ aplinkybę įvertino).

34. Ä®vertinęs Jungtinės veiklos sutartyje pasiraÅ¡iusius asmenis ir palyginęs Å¡iÄ informacijÄ su butų (patalpų) sÄ raÅ¡u ir byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas kritiÅ¡kai įvertino Å¡iuos paraÅ¡us: už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė R. B., o byloje esančiuose dokumentuose Å¡io buto savininku nurodytas atsakovas R. B.; už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė A. P., o byloje esančiuose dokumentuose Å¡io buto savininku nurodytas D. P.; už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė M. N., o byloje esančiuose dokumentuose Å¡io buto savininke nurodyta atsakovė S. O.; už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė S. R., o byloje esančiuose dokumentuose Å¡io buto savininku nurodytas atsakovas N. Å .; už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė E. B., o byloje esančiuose dokumentuose Å¡io buto savininkais nuo 2021 m. kovo 19 d. nurodyti atsakovai K. G. ir K. G.; už (duomenys neskelbtini) butÄ pasirašė I. M., nors buto savininkas yra E. M. (gim. (duomenys neskelbtini), taigi ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu jis jau buvo pilnametis).

35. Taigi, pasirėmęs nustatytais faktiniais duomenimis ir juos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamÄ Jungtinę veiklos sutartį sudarė 65 iÅ¡ 120 butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. savo valiÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai. Kolegija neturi pagrindo kitokiai iÅ¡vadai; duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti parašų realumu, byloje nėra; patys patalpų savininkai parašų neginčija, ieÅ¡kovė taip Å¡ios teismo iÅ¡vados konkrečiais duomenimis nenuginčijo – tik abstrakčiai nurodė, jog jai kyla abejonių dėl realaus pasiraÅ¡iusių asmenų realaus skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog sprendimas dėl Jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo priimtas balsų daugumu, atitiko daugumos butų ir kitų patalpų savininkų valiÄ , o priimant sprendimÄ nebuvo paneigtas demokratijos principu grindžiamas sprendimų priėmimo bÅ«das.

36. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikis, nenustatyta, kad ieÅ¡kovės teisės ar teisėti interesai Jungtinės veiklos sutartimi bÅ«tų pažeisti, taip pat nenustatyta, jog bÅ«tų bÅ«tina apginti ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų subjektines teises. IeÅ¡kovei neturint reikalavimo teisės ir nesant teisinio pagrindo įgyvendinti įgaliojimų ex officio (pagal pareigas) įvertinti ginčijamos sutarties galiojimÄ , teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o tai pat ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo.

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jai nepriteistinas.

40. Atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 210 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atlyginimÄ ; praÅ¡ymas pagrįstas PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir mokėjimo nurodymo kopija.

41. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todėl priteistinas visos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Aurimas Brazdeikis

Marius Dobrovolskis

Milda Skersienė