2016-05-06 Nr. AB-10505-3-63-3-01358-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-68-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01358-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. V. ir R. L. skundą atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos N. V. ir R. L. 2013 m. spalio 23 d. (pagal spaudą ant voko) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Klaipėdos teritorinės muitinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Finansų ministerijos, nesumokėtą darbo užmokesčio dalį: N. V. susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., R. L. susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 4–6).

Nurodė, jog yra valstybės tarnautojos ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumažinti 11-20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Vadovaujantis neteisėtu pripažintu įstatymu joms buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, tuo pažeidžiant jų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, todėl prašė priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu pareiškėjų prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17).

Nurodė, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą ir valstybė per protingą laiką juos turi kompensuoti. Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Nesant teisinio reguliavimo, kaip bus kompensuojamas neteisėtai sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, negali patenkinti pareiškėjų prašymo. Atsakovo teigimu, darbo užmokestį pareiškėjoms skaičiavo ir mokėjo vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog neveikė taip, kaip turėjo veikti. Byloje taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio pareikšti bei 301 straipsnio (buvusio 298 straipsnio) nuostatos, kuriose nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, kuriam suėjus darbo užmokestis nebegali būti priteisimas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu pareiškėjų prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu (b. l. 13–14).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu patenkino pareiškėjos R. L. prašymą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, priteisė iš Klaipėdos teritorinės muitinės R. L. 354,92 Lt darbo užmokesčio nepriemoką (gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti), nepatenkino pareiškėjos R. L. prašymo dėl palūkanų priteisimo. Išskyrė į atskirą bylą administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos N. V. prašymą atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir palūkanų priteisimo.

Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalies, 24 straipsnio 2 dalies (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatomis. Atsakovui pritaikius Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nuostatas, buvo sumažintas pareiškėjų pareiginės algos koeficientas, o pritaikius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) nuostatas, buvo pratęstas toks teisinis reguliavimas ir pareiškėjoms buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktais duomenimis, taikant nurodytas teisės normas, pareiškėjai N. V. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neišmokėta 1 717,17 Lt, o pareiškėjai R. L. nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėta 354,92 Lt darbo užmokesčio.

Iš pareiškėjos R. L. pareikšto reikalavimo matyti, jog pareiškėja į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo (teisingo apmokėjimo už darbą) kreipėsi 2013 m. spalio 28 d., t. y. nepažeisdama terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti ir jos reikalavimo laikotarpis taip pat neviršija Darbo kodekso 301 straipsnyje numatyto piniginių reikalavimų tenkinimo laikotarpio, todėl jos atžvilgiu netaikytos Darbo kodekso 27 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013. Nepašalinus nustatyto pažeidimo mokant pareiškėjai R. L. sumažintą darbo užmokestį pagal antikonstitucinius aktus, ir toliau taikant antikonstitucinėmis pripažintas įstatymų nuostatas, būtų pažeistos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog pažeistos asmens teisės pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai turi būti ginamos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja atliko savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, už kurių atlikimą nebuvo teisingai atlyginta. Būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti valstybės tarnautojui už jo atliktą darbą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas įgyvendino Klaipėdos teritorinė muitinė. Klaipėdos teritorinei muitinei taikant antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatas mokant pareiškėjai darbo užmokestį už atliktas pareigas pareiškėja patyrė praradimus. Nors pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Byloje nenustatyta aplinkybių, užkertančių (ribojančių) galimybę realizuoti pareiškėjai teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo. Pareiškėja to reikalauja, bet iki šiol tai neatlikta, todėl pažeista jos teisė turi būti ginama. Atsakovo pateiktais duomenimis pareiškėjai R. L. 2011 metais buvo neišmokėta 4,66 Lt darbo užmokesčio, 2012 metais – 197,47 Lt, 2013 metais – 152,79 Lt darbo užmokesčio, iš viso 354,92 Lt, todėl ši suma priteista pareiškėjai.

Pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintas. Minėta, jog reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Palūkanų priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o apskaičiuodamas pareiškėjai darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. nėra jo kaltės dėl ne viso darbo užmokesčio sumokėjimo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 69 straipsnio 2 dalies nuostata. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos N. V. reikalavimai priteisti jai neišmokėtą valstybės tarnautojo atlyginimo dalį apima laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y., viršija trejus metus. Vadinasi, pareiškėjos N. V. pareikšto reikalavimo atžvilgiu taikytini Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija). Dėl šių Darbo kodekso nuostatų konstitucingumo ištyrimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (bylos Nr. 16/2013). Bylos dalyje turi būti taikomi teisės aktai, kurių teisėtumas tiriamas Konstituciniame Teisme, o tokiu atveju Lietuvos Respublikos ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo pareiga stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 69 straipsnio 2 dalimi, byla dalyje pagal pareiškėjos N. V. prašymą atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir palūkanų priteisimo išskirta į atskirą bylą.

III. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniu skundu (b. l. 36–37) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu iš esmės patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimus spręsti, kaip ir kada turės būti kompensuoti patirti praradimai bei iš esmės nurodė, kad šie praradimai neturi būti pradėti kompensuoti nedelsiant po minėto nutarimo paskelbimo. Vyriausybei nurodyta parengti ir pateikti Seimui kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą iki 2014 m. gegužės 1 d. Teigia, jog pareiškėjams darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Klaipėdos teritorinei muitinei 2014 metams yra skirtas darbo užmokesčio fondas, kuriame nėra numatytos lėšos nepriemokų kompensavimui, todėl neturi galimybės pareiškėjai išmokėti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą darbo užmokesčio nepriemoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai R. L. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, priteisimo.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu išskyrė į atskirą bylą administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos N. V. prašymą; byla pagal šį prašymą nagrinėjama Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, bylos Nr. I-71-243/2016.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėja R. L. ginčo laikotarpiu ėjo A lygio 11 kategorijos pareigas. Valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d. buvo įtvirtinti tokie 11 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2, 12 kategorijos – 5,7, 13 kategorijos – 6,3, 14 kategorijos – 7,0, 15 kategorijos – 7,8, 16 kategorijos – 8,7, 17 kategorijos – 9,7, 18 kategorijos – 10,8. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimai (2009 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. XI-227), kuriais buvo nustatyti tokie 15 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6, 16 kategorijos – 8,4, 17 kategorijos – 9,1, 18 kategorijos – 9,9. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17, 12 kategorijos – 5,64, 13 kategorijos – 6,2, 14 kategorijos – 6,86, 15 kategorijos – 7,41, 16 kategorijos – 8,1, 17 kategorijos – 8,69, 18 kategorijos – 9,35.

Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientų dydžiai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažintas pareiškėjos darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientą.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą skundžiamame sprendime išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą (jo pasikeitimus), susijusį su pareiškėjos darbo užmokesčio apskaičiavimu ginčijamu laikotarpiu, ir nustatė, jog pareiškėjos darbo užmokestis buvo sumažintas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatų, reglamentuojančių karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius, kurios Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjos pažeistas teises apginti priteisiant jai visą dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos sumą. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl praradimų, patirtų dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo, kompensavimo.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjos teisinė padėtis ar jos teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d., t. y. jau po skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai darbo užmokesčio nepriemoką priėmimo, priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Klaipėdos teritorinei muitinei) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdą – darbo užmokesčio nepriemokos priteisimą iš Klaipėdos teritorinės muitinės.

Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan