0ab21da4-0b59-4ea3-8cea-5d1609e5652f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-496-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-01951-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                                     n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti jo darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 733,91 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Skunde (b. l. 1-2) paaiÅ¡kino, kad dirba Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju. Darbo užmokesčio nepriemoka jam susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, darbdavys vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTÄ®) 23 str. 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojams mokamų priedų bei priemokų sumai.

Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarime pripažinus ribojimÄ mokėti priedų ir priemokų dydį prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėta reikalaujama priteisti suma. Nagrinėjamoje byloje galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.  Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime (b. l. 7-9) skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ . Pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį (LVAT 2003-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A5-264/2003). Todėl pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovė po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo mokėdama darbo užmokestį, ir toliau bÅ«tų taikiusi nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl įstaigos veiksmai yra teisėti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiÅ¡kėjui buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už virÅ¡valandinį darbÄ (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-19 pažymos duomenis, pareiÅ¡kėjui dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2007 m. birželio–rugsėjo mėnesiais neiÅ¡mokėta 733,91 Lt (b. l. 3). Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-01 įstatymu Nr. IX-1409, 30 straipsnyje nustatyta, kad tarnybos pareigÅ«nams pareiginė alga, priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto nustatyta tvarka; priedo už tarnybos stažo dydžius nustato Valstybės tarnybos įstatymas; priemokos už pareigybės apraÅ¡yme nenurodytÄ ar įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , taip pat darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse.

Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Å¡is kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiÅ¡koje byloje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai reikalauti, kad už atliktÄ darbÄ jai bÅ«tų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius Å¡ios teisės pažeidimÄ , ginti jÄ , įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc bei tokiu bÅ«du neleidžiant, kad bÅ«tų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais.

Teismas Å¡ioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobÅ«džio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautojÄ ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigÅ«nas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbÄ ) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ inter alia darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2010-06-23, šis laikotarpis nevirÅ¡ija 3 metų (LR darbo kodekso 298 str.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

3) patvirtina, kad atsakovė už minėtÄ 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už virÅ¡valandinį darbÄ neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui 733,91 Lt.Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 733,91 Lt (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 4 d., LR darbo kodekso 298 str.).

PareiÅ¡kėjui priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant teismo sprendimÄ .Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Priteisti E. L. iÅ¡ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 733,91 Lt (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus devyniasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ). Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                        Violeta Balčytienė