Legislator Case Law & Legislation
0aad6de0-81f3-4bf2-b91c-e2b58e694401 AI generated

0aad6de0-81f3-4bf2-b91c-e2b58e694401 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 0aad6de0-81f3-4bf2-b91c-e2b58e694401
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-212-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00970-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021m. balandžio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B.

Legislator headnote

AI generated

0aad6de0-81f3-4bf2-b91c-e2b58e694401 · Panevėžio apygardos teismas: Atsakovė su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė civilinė bylÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-212-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00970-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021m. balandžio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2020m. gruodžio 15d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. B. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Biržų regioninio parko direkcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B.

B. (toliau – ir ieÅ¡kovė, ir apeliantė) ieÅ¡kiniu prašė: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018m. rugsėjo 19d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-60-180919-00027 (toliau – ir savavaliÅ¡kos statybos aktas, ir Aktas ), 2018m. rugsėjo 19d. PrivalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-180919-00027 (toliau – ir privalomasis nurodymas 1) ir 2018m. rugsėjo 20d.

PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-180920-00026 (toliau – ir privalomasis nurodymas 2, o kartu su privalomuoju nurodymu 1 – privalomieji nurodymai); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės ginčijamais Aktu ir privalomaisiais nurodymais Inspekcija nustatė, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai, turėdama suderintÄ projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LSNS-52-170517-00012 (toliau – ir Leidimas), neįgyvendino Biržų regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) iÅ¡duotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – ir specialieji reikalavimai), nes gyvenamasis namas statomas pažeidžiant bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio - spalvos ir formos, tai yra pagal projektinius sprendinius stogo forma numatyta su karnizu, o įrengtas stogas be karnizo; projekte fasado apdaila - natÅ«ralios spalvos medžio dailylentės, o Å¡iuo metu statomo pastato sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas.

Dėl to ieÅ¡kovė buvo įpareigota sustabdyti statybÄ ir paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

3. IeÅ¡kovė ginčijo AktÄ , privalomuosius nurodymus kaip neatitinkančius VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal pagal kurias individualusis administracinis aktas turi bÅ«ti:

i) pagrįstas teisės aktų normomis - jame turi bÅ«ti nurodytas teisinis pagrindas; ii) objektyviais duomenimis (faktais) - Akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai; iii) taikomos priemonės turi bÅ«ti motyvuotos - motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Be kita ko, Akte turi bÅ«ti nurodyta jo apskundimo tvarka. IeÅ¡kovė teigė, kad Inspekcija ginčijamu Aktu konstatuodama savavaliÅ¡kÄ statybÄ , rėmėsi Biržų kraÅ¡to kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«ros ir/ar tradicinio Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio ir jo estetinės vertės pažeidimu, kurio turinys jokiame teisės akte neatskleistas, jos iÅ¡vadų, kad gyvenamojo namo fasado apdaila ir stogo forma neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio - spalvos ir formos, nepagrindžia jokia teisės norma ar dokumentas.

4. Nors ieÅ¡kovė neginčijo, kad statybų eigoje buvo priimtas sprendimas pakeisti projekte numatytÄ dalies gyvenamojo namo lauko sienų apdailÄ iÅ¡ natÅ«ralios spalvos medžio dailylenčių į čerpių dangÄ , naudojant molines glazÅ«ruotas pilkas blizgias čerpes ir tinkÄ , tačiau, ieÅ¡kovės nuomone, nei Direkcijos iÅ¡duoti specialieji reikalavimai, nei Biržų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002m. rugpjūčio 10d. įsakymu Nr. 413 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas), nedraudžia gyvenamojo namo fasado apdailai naudoti tas pačias medžiagas, kurios buvo naudojamos stogo dangai, ypač, kai fasado apdailai naudotos molinės čerpės, o Reglamentas leidžia naudoti molį sienų apdailai.

Todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, sienų apdailos medžiagos pakeitimas nėra esminis nukrypimas nuo statinio projekto ir ieÅ¡kovė iki statybos užbaigimo procedÅ«rų pradžios turi teisę parengti techninio projekto korektÅ«rÄ bei iÅ¡leisti jo naujÄ laidÄ . Taip pat ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad gyvenamojo namo stogas yra įrengtas su karnizu ir tokių matmenų, kurie nurodyti projekte, tik karnizas yra uždengtas karkasu, ant kurio sumontuota molinių čerpių danga, bei, kad Reglamente nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti gyvenamojo namo stogo karnizÄ .

O atsakovei nurodžius aplinkybę, kad gyvenamojo namo stogo be stogo karnizo įrengimas kvalifikuojamas kaip laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, ieškovė, remdamasi liudytojo architekto A. T. parodymais, tvirtino, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija. Taip pat šiam ir kitiems apspektams išaiškinti prašė teismo skirti teismo ekspertizę.

5. IeÅ¡kovės nuomone, jos padaryti projekto sprendinių pakeitimai nėra esminių projekto sprendinių pakeitimas ir tÄ patvirtino Inspekcijos 2018m. birželio 4d. sprendimas dėl Direkcijos praneÅ¡imo, todėl ieÅ¡kovė turi teisę iki statybos užbaigimo procedÅ«rų pradžios pakeisti techninį projektÄ , parengiant naujÄ jo laidÄ .

6. Atsakovė su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė civilinė bylÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

7. Atsakovės paaiÅ¡kinimais, Inspekcijos specialistai atliko patikrinimÄ ir surašė 2018m. gegužės 31d. gyvenamojo namo statybos patikrinimo aktÄ Nr. SPA-748-(19.2), kuriame konstatavo, kad esminiai projekto sprendiniai nėra pažeisti, bet statinio apdaila neatitinka projekte numatytos statinio dalies sienų apdailos. Tačiau, pakartotinai įvertinusi gyvenamojo namo statybÄ ir projektinę dokumentacijÄ , Inspekcija nustatė, kad pažeisti esminiai projekto sprendiniai, t. y. neįvykdyti Direkcijos iÅ¡duoti specialieji reikalavimai ir Reglamento nuostatos, todėl buvo suraÅ¡yti skundžiami aktai.

8. Atsakovė nustatė, kad gyvenamasis namas statomas pažeidžiant bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, nes pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio-spalvos ir formos (projekto sprendiniuose fasado apdaila numatyta natÅ«ralios spalvos medžio dailylentės, o statomo namo sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga; stogas įrengtas be karnizo). Kadangi buvo keičiami esminiai projekto sprendiniai (vietoje projekte numatytos natÅ«ralios spalvos medžio dailylenčių į čerpių dangÄ ), ieÅ¡kovė statytojo teisę statyti galėjo įgyvendinti tik teisės aktų nustatyta tvarka parengusi naujÄ projekto (ar jo sprendinių) laidÄ , apraÅ¡antį esminius pakeitimus, kaip tai numatyta teisės aktuose, bei gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau statytoja to nėra padariusi, dėl ko suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, o privalomuoju nurodymu 1 pagrįstai buvo sustabdyti statybos darbai.

Nesilaikydama Reglamento nuostatų, ieÅ¡kovė pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 14 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir 27 straipsnio 22 dalį, dėl ko pagrįstai suraÅ¡ytas privalomasis nurodymas 2. Triplike atsakovė nurodė ir naujÄ argumentÄ , tai yra, kad ieÅ¡kovei įrengus stogÄ be karnizo, buvo atliktas laikančių konstrukcijų keitimas, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tokiu bÅ«du buvo pažeisti esminiai projekto sprendiniai.

9. Atsakovės nuomone, savavališkos statybos aktas nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių, todėl civilinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti nutraukta.

10. Direkcija pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo statybos vykdomos valstybės saugomoje teritorijoje - Biržų regioniniame parke, todėl rengiant statinio statybos projektÄ (2016 metais) buvo privaloma vadovautis Direkcijos iÅ¡duotais specialiaisiais reikalavimais. Direkcija pažymėjo, jog 2017 m. balandžio mėnesį Direkcijai derinimui buvo pateiktas gyvenamojo namo projektas, kuriam Direkcija nepritarė, nes pastatas suprojektuotas neiÅ¡laikius tradicinio etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio: pastato sienų apdailai numatyta ta pati, kaip ir stogo, čerpių danga.

Pastato stogas ir sienos sutapdintos, t. y. stogas suprojektuotas sutapdintas su siena be matomo karnizo. Po 2017 m. gegužės mėnesį ieškovės inicijuoto projekto aptarimo buvo pakeisti statinio statybos projekto sprendiniai: gyvenamojo namo sienų apdailai numatytos medinės, natūralios medžio spalvos lentelės, pastato stogas suprojektuotas su karnizu ir dengiamas pilkos matinės spalvos čerpėmis. Šiems statybos sprendiniams buvo pritarta pakartotinio projekto tikrinimo metu ir išduotas Leidimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020m. gruodžio 15d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovų valstybei priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

12. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo statybos buvo vykdomos valstybės saugomoje teritorijoje - Biržų regioniniame parke, pagal Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų planÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606, - gyvenamojo funkcinio prioriteto zonoje, o pagal Biržų regioninio parko tvarkymo planÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-83, kultÅ«ros paveldo požiÅ«riu vertinamoje miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo ir sugriežtinto geoekologinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje. Teismas nustatė, kad rengiant gyvenamojo namo projektÄ , Direkcija statytojai iÅ¡davė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad projektuojant statinį taikomi Reglamento 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktai, taikomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis bei kiti reikalavimai.

13. Teismas sprendė, kad atsakovės 2018m. rugsėjo 19d. ieškovei (statytojai) surašytas savavališkos statybos aktas atitiko jo formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o privalomuosiuose nurodymuose statytojai buvo išdėstyti įpareigojimai, nurodytos jų nevykdymo pasekmės ir apskundimo tvarka, kuria ieškovė pasinaudojo, apskųsdama visus šiuos aktus, todėl teismas atmetė ieškovės argumentus dėl savavališko statybos akto apskundimo tvarkos nenurodymo kaip nereikšmingus. Be to, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 2020m. vasario 13d. primtoje nutartyje suformuota praktika, sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl savavališko statybos akto panaikinimo turi būti sprendžiamas iš esmės, nes sukelia ieškovei materialines teisines pasekmes ir civilinės bylos šioje dalyje nenutraukė, kaip to prašė atsakovė.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, turėdama suderintÄ projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nukrypdama nuo statinio projekto ir neįrengdama stogo karnizo bei pakeisdama gyvenamojo namo sienų apdailÄ , neįgyvendino Biržų regioninio parko direkcijos iÅ¡duotų specialiųjų reikalavimų, todėl pažeidė esminius statinio projekto sprendinius. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nes gyvenamasis namas statomas saugomoje teritorijoje, kur yra keliami didesni reikalavimai, jo statyba pažeidžia bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, gyvenamojo namo fasadas neatitinka tradicinės etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio – spalvos ir formos.

Dėl to teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieÅ¡kovė vykdo savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavo, jog nustačius, kad ieÅ¡kovės vykdoma statyba yra savavaliÅ¡ka, atsakovė pagrįstai surašė ieÅ¡kovės praÅ¡omus panaikinti privalomusius nurodymus. III. Pagrindiniai apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai 16.

Apeliantė B. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų sprendimÄ 2020m. gruodžio 15d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomuosius nurodymus, paskirti teismo ekspertizę pagal pirmos instancijos teismui pateiktus praÅ¡ymus, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados yra nepagrįstos, kad teismas ieÅ¡kovės argumentus atmetė dėl jų nepasisakydamas, o tik remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-310/2010, kurios faktinės aplinkybės yra kitos, bei netinkamai ieÅ¡kovės atžvilgiu taikant vieÅ¡osios teisės principÄ â€ždraudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, nes Å¡is principas taikomas vieÅ¡ojo administravimo subjektams, kad jie savo veiklÄ vykdytų ir veiksmus priiminėtų pagal savo kompetencijÄ ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas visiÅ¡kai nevertino 2018m. birželio 4 d. Inspekcijos administracinio sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad, ieÅ¡kovei vykdant statybÄ , esminiai projekto sprendiniai nebuvo pažeisti. Apeliantė mano, jog Å¡iam sprendimui nesant panaikintam, jis teismo turėjo bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė atliko neesminius nukrypimus nuo gyvenamojo namo statybos techninio projekto ir savavaliÅ¡kos statybos aktas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡omas.

19. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi byloje yra ginčijami administraciniai teisės aktai, todėl turėjo bÅ«ti taikomos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taisyklės bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kuriÄ Ä¯rodyti aplinkybes, pagrindžiančias asmens teises ir laisves ribojančio administracinį akto priėmimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ privalo vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Tačiau nei Inspekcija, nei Direkcija nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, kad Reglamente yra uždrausta sodybos pastatų stogo dengimui ir pastatų fasadų apdailai naudoti tas pačias medžiagas, kad Reglamente yra uždrausta sodybos pastatų stogÄ projektuoti be karnizo, nepateikė įrodymų ir neatliko tyrimo, kuris patvirtintų, jog gyvenamojo namo stogas yra įrengtas be karnizo.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė ieškovės prašytos ekspertizės, kad nei atsakovė, nei teismas iš viso netyrė ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto prasme bei kad faktiškai stogo karnizas yra įrengtas, tik jis yra uždengtas karkasu, ant kurio sumontuotos čerpės, nevertino liudytojo architekto A. T. parodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo, kad stogo be karnizo įrengimas nėra esminio statinio projekto sprendinio pažeidimas, nes stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija.

Sprendime nesant paneigtiems Å¡io specialiųjų žinių projektavime turinčio asmens (architekto) parodymams, byloje liko neįrodyta, kad ieÅ¡kovė pakeitė esminius projekto sprendinius, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , ir ieÅ¡kovė iki statybų užbaigimo procedÅ«rų pradžios turi teisę užsakyti neesminių projekto sprendinių korekcijas, iÅ¡leidžiant naujÄ projekto laidÄ .

21. Apeliantė teigia, kad net ir įrodžius esminius nukrypimus nuo statinio projekto, Inspekcija vis tiek negalėjo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos akto, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, tokiais atvejais suraÅ¡omas tik privalomasis nurodymas pakeisti statinio projektÄ ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus.

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

23. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl teismo netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos, atsakovė, remdamasi Civilinio proceso kodekso normomis, teismine praktika, teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , todėl apeliantei neįrodžius, kad jos ginčijami aktai prieÅ¡tarauja statybÄ ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ reglamentuojantiems teisės aktams ar priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas pagrįstai nustatė, kad Aktas ir privalomieji nurodymai savo forma ir turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisėtai konstatavo, jog ieÅ¡kovė vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

24. Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė stato gyvenamÄ jį namÄ , pažeisdama Reglamento nuostatas, neįgyvendindama Biržų regioninio parko iÅ¡duotų specialiųjų reikalavimų, t. y. stato gyvenamÄ jį namÄ pažeisdama bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, pastato fasadams neatitinkant tradicinės Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio - spalvos ir formos (projekto sprendiniuose fasado apdaila numatyta natÅ«ralios spalvos medžio dailylentės, o statomo gyvenamojo namo sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas).

Todėl Inspekcija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , tinkamai įvertino apeliantės atliktus statybos darbus ir pagrįstai ieÅ¡kovei surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , o teismo sprendime padarytos iÅ¡vados yra teisėtos ir pagrįstos.

25. Atsikirsdama į apeliantės argumentus, susijusius su Inspekcijos 2018m. birželio 4 d. sprendimu, kuriame Direkcijai buvo atsakyta, jog esminiai projekto sprendiniai nėra pažeisti, atsakovė nurodo, jog Inspekcija vėlesniu 2018m. rugsėjo 10d. raÅ¡tu Nr. 2D-12588-(7.9) DirekcijÄ informavo, kad paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms buvo nuspręsta pradėti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ , nes buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius projekto sprendinius – Direkcijos nustatytus specialiuosius reikalavimus. Be to, atsakovė mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog 2018m. birželio 4d. Inspekcijos raÅ¡to pagrįstumas ir teisėtumas nėra ieÅ¡kinio dalykas, ir vertino byloje esančių įrodymų visetÄ .

26. Atsakovė pažymi, kad apeliantė pakeitė ne tik projekte numatytus fasado apdailos sprendinius, bet ir stogo konstrukcijÄ , nes gyvenamasis namas statomas be stogo karnizo. Remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2002 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ (galiojo statybos leidimo iÅ¡davimo metu nuo 2014m.spalio 2d. iki 2019m.balandžio 3d.), 5.7 p., atsakovė teigia, kad stogo karnizas yra stogo dalis, iÅ¡sikiÅ¡anti už sienos iÅ¡orinės sienos vertikaliosios plokÅ¡tumos. Kadangi statant pastatÄ su stogo karnizu, montuojamos kitokio ilgio gegnės, daromi kiti statybos techniniai sprendimai, nei statant tokių pačių matmenų pastatÄ sutapdintu stogu, atsakovės nuomone, laikytina, kad stogo karnizas yra laikančioji konstrukcija.

27. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės pakeisti esminiai projekto sprendiniai galėtų bÅ«ti įgyvendinti ir jais vadovaujamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus naujÄ projekto (ar jo sprendinių) laidÄ , apraÅ¡ant esminius pakeitimus, kaip tai numatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 8 priedo 9.1.1.5 p., atlikus pakeisto projekto ekspertizę (Statybos įstatymo 34 straipsnis, STR 1.04.04:2017 43 punktas) bei gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (STR 1.05.01:2017 48 punktas).

Taigi, apeliantė yra neteisi, nes projekto nauja laida negalima pakeisti esminių projekto sprendinių. IÅ¡ visų byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad apeliantė neturėjo ir neturi jokio dokumento, kuris jai suteiktų teisę ir leistų statyti gyvenamÄ jį namÄ nukrypstant nuo projekto sprendinių. Todėl apeliantės argumentai, jog Inspekcija neteisėtai surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , yra nepagrįsti. Remiantis STR 1.05.01:2017 48 punkto nuostata, atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybė, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdomos ne pagal suderintÄ statybos projektÄ , o pagal Å¡io projekto pirmÄ jį variantÄ , kuriam statybos leidimas iÅ¡duotas nebuvo, neeliminuoja ieÅ¡kovės teisės statybų eigoje pakeisti neesminius statinio projekto sprendinius.

28. Inspekcija palaiko teismo pozicijÄ dėl atsisakymo skirti teismo ekspertizę, nes iÅ¡ apeliantės pateikto praÅ¡ymo turinio matyti, kad suformuluoti klausimai nereikalauja specialių žinių, jie priskirtini teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui, o įstatymų ir kitų teisės aktų aiÅ¡kinimas yra iÅ¡imtinai teismo kompetencija.

29. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Biržų regioninio parko direkcija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

31. Byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei B. B.. 2016 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė per IS „Infostatyba“ Direkcijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus naujo neypatingojo statinio – gyvenamojo namo statybai. Statybos vieta - žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sklypas yra (duomenys neskelbtini) istorinėje dalyje, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senojo miesto vietoje, unikalus kodas (duomenys neskelbtini), taip pat jis patenka į valstybės saugomÄ teritorijÄ Biržų regioniniame parke. Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606, žemės sklypas yra gyvenamojo funkcinio prioriteto zonoje. Biržų regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. D1-83 minėtoje teritorijoje gyvenamųjų vietovių plėtra (esamo užstatymo sutankinimas, naujų pastatų statyba) jis patenka į kultÅ«ros paveldo požiÅ«riu vertinamÄ miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo ir sugriežtinto geoekologinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonas. 32. 2017m. sausio 6 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius ieÅ¡kovei iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, kurių 10 punkte yra nurodyti kiti reikalavimai: vadovautis Biržų regioninio parko apsaugos reglamentu, architektÅ«rinėje iÅ¡raiÅ¡koje siekti kompozicinio ryÅ¡io su supančia aplinka.

Nurodyti fasadų medžiagÄ ir spalvų sprendinius. Biržų regioninio parko direkcija ieÅ¡kovei iÅ¡davė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad projektuojant statinį taikomi Biržų regioninio parko apsaugos reglamento 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektÅ«ros, kraÅ¡tovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

33. Direkcija 2017 m. balandžio 20 d. nepritarė derinimui pateiktam ieÅ¡kovės gyvenamojo namo projektui, nes, projekte, be kita ko, pastato sienų apdailai buvo numatyta ta pati apdaila, kaip ir stogo, tai yra čerpių danga, o pastato stogas suprojektuotas be matomo karnizo. Direkcijos ir ieÅ¡kovės (jos atstovų) sutarimu projektas buvo pakoreguotas gyvenamojo namo sienų apdailai numatant panaudoti natÅ«ralios spalvos medžio dailylentes ir tinkÄ , čerpių dangÄ naudojant tik stogui, kuris projektuojamas su karnizu. Pakoreguotam projekto variantui Direkcija 2017m. gegužės 12 d. pritarė, jis buvo suderintas su visomis institucijomis. Pagal pakoreguotÄ 2017 m parengtÄ projektuotojo UAB „Dalis erdvės“ „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos ir griovimo projektÄ â€œ Nr. 01122016 (toliau - projektas) ieÅ¡kovei naujo neypatingo statinio – gyvenamojo namo statybai 2017m. gegužės 17d. iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-52-170517-00012.

34. Inspekcija 2018m. birželio 4 d raÅ¡te Nr. 2D-7709 „Dėl gautos informacijos" į Direkcijos praneÅ¡imÄ atsakė, kad atliekant (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybos patikrinimÄ , nebuvo nustatyti esminių projekto sprendinių pažeidimų, tačiau statinio apdaila neatitinka projekte numatytos statinio dalies sienų apdailos. Inspekcija nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir įpareigoti IeÅ¡kovę paÅ¡alinti jos padarinius.

35. Inspekcija 2018 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovei (statytojai) surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-60-180919-00027, kuriame nurodė, jog statytoja B. B. savavaliÅ¡kai, turėdama suderintÄ projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ L-SNS-52-170517-00012, neįgyvendino Biržų regioninio parko iÅ¡duotų specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir nurodė, kad vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statomas pažeidžiant bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, kad pastato fasadai neatitinka tradicinės Etnografinio regiono architektÅ«ros pobÅ«džio - spalvos ir formos, kad pagal projektinius sprendinius stogo forma numatyta su karnizu, o įrengtas stogas be karnizo, kad projekte fasado apdaila - natÅ«ralios spalvos medžio dailylentės, o statomo pastato sienų apdailai naudojama ta pati stogo dangai naudojama čerpių danga ir tinkas.

Akte taip pat nurodyta, jog aplinkybės konstatuotos 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo metu, vykdant Inspekcijos virÅ¡ininkės pavedimÄ Nr. PS-17 ,,Dėl statybos valstybinės priežiÅ«ros (duomenys neskelbtini)“. Akte įvardinti pažeisti teisės aktai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016-12-31), 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 dalies 1 punktas, 22 dalies reikalavimai bei STR 1.05.01:2017 48 punkto reikalavimai.

Nurodyta, kad dėl nustatytų pažeidimų taikoma administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje.

36. Inspekcija 2018m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovei surašė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PNSD-60-180919-00027 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo nurodė nevykdyti jokių statinio statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinkÄ . Å is privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Jame nurodytos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės bei apskundimo tvarka.

37. Inspekcija 2018m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovei surašė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. PNSSP-60-180920-00026 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kuriuo nurodė iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, vykdyti gyvenamojo vieno buto namo, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos darbus pagal statinio projekto, kuriam gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, sprendinius. Ä®rengti stogÄ su karnizu. Demontuoti čerpių dangÄ , įrengtÄ kaip fasadų apdailÄ . Pagal projektinius sprendinius pastato fasadų apdailai naudoti natÅ«ralios spalvos medžio dailylentes. Stogo ir fasado sienų apdailos spalvas derinti pagal projektinius sprendinius, įvertinat Biržų regioninio parko Etnografiniam regionui bÅ«dingas spalvas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – iki 2019 m. kovo 19d., jame nurodytos nevykdymo pasekmės bei apskundimo tvarka.

38. IeÅ¡kovė gyvenamojo namo statybas vykdė turėdama suderintÄ statybos projektÄ ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės ginčas byloje nekilo. IÅ¡ ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų turinio nustatyta, kad suraÅ¡ydama Å¡iuos dokumentus, Inspekcija kaip savavaliÅ¡kÄ statybÄ kvalifikavo gyvenamojo namo projekto sprendinių, kuriais įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, pažeidimus: jo fasadų apdailos bei stogo formos neatitikimÄ projekto sprendiniams.

39. IeÅ¡kovė byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijo savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomuosius nurodymus dėl jų turinio neatitikimo vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamiems individualiems administraciniams aktams įstatymų keliamų reikalavimų, nesutiko, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir taikyti savavaliÅ¡kios statybos padarinių Å¡alininimo priemones, nes atsakovės konstatuoti pažeidimai yra neesminiai. Taip pat nesutiko, kad gyvenamojo namo statybos metu buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, nes Reglamentas nedraudė gyvenamojo namo stogo dangai naudojamų medžiagų naudoti ir fasadų apdailai bei nenustatė privalomo reikalavimo gyvenamojo namo stogo įrengimui su stogo karnizu. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentus skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsakyta.

40. Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus, jog nenumatytų projekte gyvenamojo namo fasado apdailai medžiagų panaudojimas (nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo stogo dangai ir fasado apdailai buvo panaudotos čerpės) nėra esminių projekto sprendinių pažeidimas, nes Reglamentas nedraudžia stogo dengimui ir pastato fasadų apdailai naudoti tas pačias medžiagas, iš esmės atmetė tik todėl, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Reglamento nuostatos yra priskiriamos viešosios teisės sričiai, todėl turi būti būti vadovaujamasi viešojoje teisėje taikomu principu, jog „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (sprendimo 28 p.).

41. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad Reglamentas nenustatė privalomo reikalavimo gyvenamojo namo stogo su karnizu įrengimui, kad gyvenamojo namo stogo karnizas faktiÅ¡kai yra įrengtas, tačiau jį uždengia karkasas, ant kurio sumontuota čerpių danga, bei, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija, kÄ ieÅ¡kovė siekė įrodyti, praÅ¡ydama skirti teismo ekspertizę, teismas sprendime iÅ¡ esmės nepasisakė, nes tik pacitavo statybos techninių reglamentų nuostatas, apibÅ«dinančias stogo karnizÄ , aprašė liudytojo architekto A.

T. parodymus dėl stogo karnizo nepriskyrimo laikančiajai konstrukcijai ir galimybės įrengti butaforinį stogo karnizÄ egzistavimo, bei, remdamasis statinio nuotraukomis, konstatavo, kad gyvenamojo namo stogas įrengtas be stogo karnizo (Sprendimo 28 p., 30 p.). Taigi, teismas nesprendė ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumento, kad specialieji reikalavimai (ir Reglamento nuostatos) nenumato stogo karnizo įrengimo privalomumo bei sprendime nenurodė, kokia konkreti specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų nuostata, įtvirtinanti reikalavimÄ gyvenamojo namo stogÄ Ä¯rengti su stogo karnizu, buvo įgyvendinta projekto sprendiniu (sprendimo 32 punktas), kaip ir nemotyvavo kitų ieÅ¡kovės argumentų atmetimo.

42. IÅ¡ esmės teismas apsiribojo savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų turinio apraÅ¡ymu ir jų atitikimo teisės aktais nustatytai tokių dokumentų formai nustatymu. Taip pat svarbu pažymėti, kad savavaliÅ¡kos statybos akte yra nurodyta, jog savavaliÅ¡kos statybos aplinkybės yra konstatuotos 2018 m. rugpjūčio 31d. patikrinimo metu, vykdant pavedimÄ Nr. PS-17, tačiau paties patikrinimo akto byloje nėra. Todėl spręstina, kad teismas iÅ¡ esmės nepatikrino, kokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2018 m. rugpjūčio 31d. patikrinimo metu, tai yra nenustatė, ar savavaliÅ¡kos statybos aktas pagrįstas statybos patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių bylos aplinkybių ir byloje reikalinga rinkti naujus įrodymus.

Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, iÅ¡ esmės yra nemotyvuota.

43. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį ( redakcija galiojusi pradėjus statinio projekto rengimÄ , tai yra iki 2017m. sausio 1d., nuo 2017m. sausio 1d. – 2 straipsnio 46 dalis), savavaliÅ¡ka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje (nuo 2017m. sausio 1d. – 2 straipsnis 11 punktas) nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai yra tokie statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų iÅ¡dėstymas, statinio iÅ¡orės matmenys (aukÅ¡tis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

44. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2017m. balandžio 30d.) galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo tankį, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai.

Biržų regioninio parko teritorijoje (saugomoje teritorijoje) taikomas saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ir saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas - Biržų regioninio parko apsaugos reglamentas, kuris nustato specialius Biržų regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus ir apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

45. Reglamento 10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad statiniai Biržų regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitaliÅ¡kai remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraÅ¡tovaizdžio ypatumus ir tradicines Å iaurės AukÅ¡taitijos etnografinio regiono planavimo ir architektÅ«ros savitumus, kurie yra iÅ¡dėstyti 16, 17, 18 punktuose. Reglamento 17 punkte įtvirtintos sÄ lygos, pagal kurias rekonstruojami ar statomi pastatai: 17.1 punkte nurodyta tradicinio sodybos gyvenamojo namo aukÅ¡tingumas (vieno aukÅ¡to), taip pat ir stogo forma (dviÅ¡laitis stogas), kiti parametrai; 17.3 punkte nurodyta tradicinių gyvenamųjų namų stogų forma (dviÅ¡laičiai, pusvalminiai stogai, tam tikrais atvejais – keturÅ¡laičiai stogai) ir tradicinė stogų danga; o 17.4 punkte – tradicinės sodybos pastatų statybos ir fasadų apdailos medžiagos, spalvos.

46. Pagal projekto rengimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnį, be kita ko, statinio projektas rengiamas vadovaujantis saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai. Nagrinėjamu atveju Direkcija ieškovei išdavė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus gyvenamojo namo statybai, kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad projektuojant statinį taikomi 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 Reglamento punktai.

47. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei ginčijant faktinį ir teisinį savavaliÅ¡kos statybos akto pagrindÄ ir savavaliÅ¡kios statybos padarinių Å¡alininimo priemonių taikymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei įrodinėjant, kad ji nepažeidė gyvenamojo namo fasadų apdailos medžiagiÅ¡kumo bei stogo formos (stogo su karnizu įrengimo) reikalavimų, o taip pat atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 43 - 46 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos akto bei privalomųjų nurodymų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turėjo nustatyti, kokiais konkrečiais gyvenamojo namo projekto sprendiniais yra įgyvendinami su gyvenamojo namo fasado apdailos medžiagomis ir stogo įrengimu susiję Direkcijos iÅ¡duoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, numatyti Reglamento 10, 16.2, 17.1, 17.3, 17.4 punktuose (nes specialieji reikalavimai nukreipia į Reglamento konkrečių punktų nuostatas), kadangi bÅ«tent dėl Å¡ių projekto sprendinių pažeidimo kilo ginčas ir bÅ«tent Å¡ie projekto sprendiniai nagrinėjamu atveju yra tie esminiai statinio projekto sprendiniai, kuriuos statytojui pažeidus, atsiranda pagrindas konstatuoti, kad statyba yra savavaliÅ¡ka.

Taigi, teismas turėjo patikrinti, kokie konkretÅ«s reikalavimai, kurie buvo nustatyti gyvenamojo namo fasadų apdailai (apdailos medžiagoms) ir stogo įrengimui Direkcijos iÅ¡duotuose specialiuosiuose saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimuose, buvo įtvirtinti projekto sprendiniais ir nustatęs tokių projekto sprendinių pažeidimÄ , spręsti dėl ginčijamų savavaliÅ¡kos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau teismas tokio tyrimo iÅ¡ esmės neatliko (nutarties 40-42 punktai).

48. Kita vertus, Inspekcija, siekdama pagrįsti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir privalomuosius nurodymus, pirmosios instancijos teismui pateiktame triplike nurodė naujÄ , papildomÄ ginčijamus aktus pagrindžiantį motyvÄ , tai yra, ji nurodė, kad, statatant gyvenamÄ jį namÄ , buvo pažeisti ne tik specialieji reikalavimai, kaip nurodyta savavaliÅ¡kos statybos akte, bet ir kitas esminis statinio projekto sprendinys - pakeista statinio laikančioji konstrukcija, nes pagal projekto sprendinius gyvenamojo namo stogÄ buvo numatyta įrengti su karnizu, o karnizas nebuvo įrengtas (nutarties 8 punktas).

49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , nagrinėjant civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų sprendžiama iÅ¡ esmės, vertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali ir turi pateikti visus su pareikÅ¡tais reikalavimais ar nesutikimu su jais susijusius argumentus ir motyvus, įrodymus. Jie ta apimtimi, kiek yra leistini ir susiję su ginčo dalyku, priimtini ir nagrinėtini teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis), atitinkamai atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pozicija, turėjo teisę ir pareigÄ pateikti savo nesutikimo motyvus, pridėti juos patvirtinančius įrodymus, ir Å¡i jos teisė nėra apribota tik priimant ginčijamus aktus (sprendimus) buvusiais ar juose nurodytais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; 2020m. spalio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-421/2020).

50. Tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl ieÅ¡kovės atsikirtimų į atsakovės tvirtinimÄ , kuriuo atsakovė remiasi ir apeliaciniame skunde, kad savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ buvo ir ta aplinkybė, jog vykdant gyvenamojo namo statybÄ buvo pakeisti esminiai projekto sprendiniai, kuriais buvo nustatyta stogo laikančioji konstrukcija. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas stogo karnizo neįrengimÄ iÅ¡ esmės siejo tik su specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų neįgyvendinimu, nors, kaip nurodyta prieÅ¡ tai, tokio vertinimo iÅ¡ esmės nemotyvavo.

Tačiau ieÅ¡kovė byloje laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, tai yra, ji įrodinėjo, kad stogo karnizas nėra laikančioji konstrukcija. Ji Å¡iÄ pozicijÄ palaiko ir apeliaciniame skunde. Be to, ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog reikalavimas projektuoti/įrengti stogo karnizÄ nėra įtvirtintas Direkcijos iÅ¡duotuose specialiuosiuose saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimuose, o tuo pačiu ir Reglamento reikalavimuose, todėl projekto sprendinys, kuriuo suprojektuotas stogo karnizas, nėra esminis sprendinys.

Dėl to bÅ«tent aplinkybė, ar stogo karnizo neįrengimas kvalifikuotinas kaip esminio statinio projekto sprendinio pažeidimas tiek projekte nustatytos laikančiosios konstrukcijos pakeitimo aspektu, tiek ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Å¡iuo projekto sprendiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo viena iÅ¡ esminių bylos aplinkybių, kuriÄ teismas turėjo nustatyti, tačiau to nepadarė. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar ieÅ¡kovė, statydama gyvenamÄ jį namÄ , pažeidė esminius statinio projekto sprendinius ir vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti dėl abiejų Å¡ių ieÅ¡kovės įrodinėjamų aspektų, susijusių su stogo karnizo įrengimu, pagrįstumo.

51. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 39-50 punktuose aptartas aplinkybes, iÅ¡ esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė savo iÅ¡vadų ir neatliko bylai reikÅ¡mingų aplinkybių tyrimo. Be to, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, apribojo ieÅ¡kovės teisę savo nesutikimÄ su teisme atskleistu Inspekcijos motyvu dėl projekte nustatyto laikančiosios konstrukcijos sprendinio pakeitimo pagrįsti įrodymais, nes, neatsižvelgęs į tai, kad, sprendžiant dėl esminio projekto sprendinio nustatyti laikančiÄ jÄ konstrukcijÄ â€“ stogo karnizÄ pažeidimo, reikalinga nustatyti, ar pagal projektÄ stogo karnizas yra laikančioji konstrukcija, o tam yra reikalingos specialios žinios.

52. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas - neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Remdamasi nutarties 39-51 nurodytais argumentais dėl bÅ«tinumo nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, surinkti įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies: skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to netikslinga tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo, nes bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė turės galimybę tokį praÅ¡ymÄ pareikÅ¡ti. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo baigčiai.

53. BylÄ perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nesprendžiama dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instnacijos teisme atlyginimo, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos bus paskirstytos, atsižvelgiant į tai, koks sprendimas bus priimtas pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2020m. gruodžio 15d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė