2023-09-13 Nr. AB-16195-3-61-3-05316-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2175-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05316-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 23S42105, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Ji pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi šalyje tuo pagrindu, kad atvyksta su šeimos nariu (savo sutuoktiniu B. S. (B. S.) (toliau – ir pareiškėjos sutuoktinis)), kuris yra lietuvių kilmės asmuo. Atsakovas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 23S41673 pareiškėjos sutuoktiniui atsisakė išduoti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjos sutuoktinis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adminstracinės bylos Nr. eI2-8581-1161/2023).

1.2. Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 7 dalies, 1 dalies 1 ir 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pagal šias Įstatymo nuostatas šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Taigi pareiškėjos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi tiesiogiai priklauso nuo sprendimo, susijusio su leidimo nuolat gyventi išdavimo jos sutuoktiniui. Todėl yra tikslinga, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 13 punktu, sustabdyti šio skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-8581-1161/2023.

1.3. Jos sutuoktinis savo 2023 m. balandžio 18 d. skunde teismui pažymėjo, kad „<...> atsakovas niekaip nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu jis reikalavo „<...> daugiau konkrečių dokumentų apie senelės L. P. tėvus, gimimą, atvykimą į Kirgiziją <...> ar dokumentų pagrindžiančių asmens senelės L. P. ryšį su Lietuva ar jos lietuvišką kilmę <...>“, todėl išvada, kad jam „<...> pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad B. S. yra lietuvių kilmės <...>“ yra nepagrįsta. Tokie dokumentai gali būti neišlikę dėl to, kad jie buvo sudaryti prieš daug metų, tuo metu kai šalyje ir kaimyninėse šalyse vyko sudėtingi istoriniai įvykiai, galėję nulemti asmenų galimybes dokumentus išsaugoti, taip pat sudarę prielaidas neišlikti valstybiniams archyvams. Todėl ir kelių dokumentų (šiuo atveju B. S. senelės mirties liudjimas, tėvo gimimo liudijimas, jo paties gimimo liudijimas) turėjimas yra tinkami įrodymai patvirtinti savo kilmei, nes gali susidaryti situacija, kai nėra išlikęs nei vienas dokumentas ir asmuo, nors ir esantis lietuviu, to iš esmės negali pagrįsti. Šiais atvejais remtis liudytojų parodymais ne visada įmanoma dėl to, kad įvykiai yra seniai įvykę, todėl rašytiniai įrodymai gali būti vieninteliai galimi. Kita vertus „P.“ pavardė yra paplitusi Lietuvoje, tai patvirtina atviri šaltiniai, todėl vien tokios pavardės turėjimo faktas patvirtina lietuvišką kilmę <...>“.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) tuo pagrindu, kad ji atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreipėsi pareiškėjos sutuoktinis B. S.. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio pateiktus dokumentus, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo tėvai ar seneliai, arba vienas iš tėvų ar senelių buvo lietuviai, todėl jis negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu, todėl neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S41673 neišduoti leidimo nuolat gyventi B. S..

2.2. Pareiškėjos galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu yra siejama su pareiškėjos šeimos nario (B. S.) galimybe gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindų leidimui nuolat gyventi gauti. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

2.3. Skundo teiginiai, kad pareiškėjos sutuoktinio lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai gali būti neišlikę dėl to, kad jie buvo sudaryti prieš daug metų, neišlikus valstybiniams archyvams, yra deklaratyvūs, nepagrįsti susirašinėjimu su valstybinėmis institucijomis ar archyvais. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad P. pavardė yra paplitusi Lietuvoje, todėl tokios pavardės turėjimas patvirtina lietuvišką kilmę. Lietuvių pavardžių žodyno pagrindu sukurtoje Lietuvių pavardžių duomenų basės duomenimis pavardė „P.“ yra rusų kilmės. Taip pat pareiškėjos skundo priede dėl pavardės paplitimo nurodyta ne pavardė „P.“, bet pavardė „P.“.

2.4. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime), kuris atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos A. S. (A. S.) skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje tuo pagrindu, kad ji atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreipėsi pareiškėjos sutuoktinis B. S.. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio pateiktus dokumentus, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo tėvai ar seneliai, arba vienas iš tėvų ar senelių buvo lietuviai, todėl B. S. negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu, todėl neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S41673 neišduoti leidimo nuolat gyventi B. S..

5. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas šeimos nariams, atvykstantiems gyventi su užsieniečiu, nurodytu Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų, pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindo leidimui nuolat gyventi gauti. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

6. Teismas darė išvadą, kad, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sutuoktinis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, ar, kad pareiškėjos sutuoktinis yra lietuvių kilmės asmuo, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo priimti sprendimą pareiškėjai išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir motyvuotai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas ir pagrįstai nusprendė neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjos teiginiai dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 23S41673 neišduoti leidimo nuolat gyventi pareiškėjos sutuoktiniui yra neaktualūs nagrinėjamos bylos kontekste, nes jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

8. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str.).

III. 10. Pareiškėja A. S. (A. S.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad atsakovo sprendimas išduoti leidimą gyventi pareiškėjai yra tiesiogiai susijęs su jos sutuoktinio prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pažymi, kad jos sutuoktinis atsakovo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šis 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendime nurodė: „<...> Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ, UTPĮ, Tvarkos aprašo bei Pilietybės įstatymo reikalavimų, taigi yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir naikinti ginčijamą Sprendimą. <…> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimas įsiteisėjo ir yra perduotas vykdyti atsakovui, todėl atitinkamai turėtų būti tenkintas ir šis skundas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 23S42105, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, skundžiamame sprendime priėjo išvados, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjos sutuoktiniui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, todėl atitinkamai turėtų būti tenkintas ir šis skundas.

15. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad ji atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo. Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kreipėsi pareiškėjos sutuoktinis B. S.. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 23S41673 nusprendė neišduoti leidimo nuolat gyventi B. S.. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos sutuoktinis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo tėvai ar seneliai, arba vienas iš tėvų ar senelių buvo lietuviai, todėl B. S. negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu, todėl neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų. Šį Migracijos departamento sprendimą B. S. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 pareiškėjo B. S. skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 23S41673 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. Ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 23S42105 priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos sutuoktiniui B. S. 2023 m. balandžio 3 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S41673 neišduoti leidimo nuolat gyventi, todėl pareiškėjos su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepagrindžia, jog asmuo atvyksta gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų gauti leidimą nuolat gyventi.

18. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą – jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos galimybė gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu yra siejama su pareiškėjos šeimos nario (jos sutuoktinio B. S.) galimybe gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje nustačius, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas Migracijos departamento sprendimas neišduoti leidimo nuolat gyventi pareiškėjos sutuoktiniui (B. S.) Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir Migracijos departamentas įpareigotas B. S. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo sutikti su atsakovo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyto pagrindo leidimui nuolat gyventi gauti. Šiuo atveju pareiškėjos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu Migracijos departamento turėtų būti vertinamas kartu su pareiškėjos sutuoktinio prašymu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8581-1161/2023 įpareigojo nagrinėti iš naujo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas patenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

21. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Byloje yra pateikti tik įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teisme priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 33,75 Eur (22,50 Eur + 11,25 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nuspren d ž i a :

Pareiškėjos A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. S. (A. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 23S42105, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjai A. S. (A. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys