0aaa6e6b-b8cc-472b-a236-a47c826e6d2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-628/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11337-2016-7                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam M.

P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 10 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 8 d. apie 23.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį peiliu savo broliui S. P. į krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės virÅ¡utinę dalį palei kaklÄ , tuo jam padarė durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdÄ krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje virÅ¡ raktikaulio galo su kairės poraktikaulinės arterijos pažeidimu, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė savo artimo giminaičio – brolio S. P. sveikatÄ .2.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir paskirti jam lygtinę bausmę. 2.1. Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi ir pilnai pripažino savo kaltę. Nors nėra vedęs, tačiau kartu su savo mylimÄ jÄ augina bendrÄ vaikÄ ir jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas. Taip pat į tai, kad nukentėjusysis, t. y. jo brolis, jokių pretenzijų jam neturi, jog pastarajam padėjo ir atlygino visas žalas, kas buvo padaryta.

Nurodo, kad ne vienÄ kartÄ yra suklydęs savo gyvenime ir Å¡is įvykis jį sukrėtė labiausiai. Nors ir buvo nusižengęs ne vienÄ kartÄ , teismo praÅ¡o skirti jam lygtinę bausmę atsižvelgiant į visÄ situacijÄ , juolab, kad brolis ir artimieji atleido ir nori jam (apeliantui) geriausio. Kartu apeliantas pažymi, kad Europos Taryba nekartÄ atkreipė valstybių narių dėmesį į bÅ«tinumÄ kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimÄ kaip specifinę alternatyvÄ bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę mažinančiÄ Ä¯kalinimo trukmę ir iÅ¡ esmės padedančiÄ asmenims, padariusiems nusikaltimus, grįžti į visuomenę (Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)22 dėl kalėjimų perpildymų ir kalėjimų populiacijos padidėjimo). 3.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir skirti Å¡velnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio nekeisti.4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. 5.1.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. P. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių, jos vertinimo ir kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ , neperžengdama skundo ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apelianto.

6. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistojo M. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į Å¡ioje byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , iÅ¡ esmės tvirtinant, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais argumentais nesutinka.

Nors M. P. ginčija jam paskirtÄ bausmę, tačiau nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam pagrįsti. Pagrindo abejoti nuteistajam M. P. paskirtos bausmės teisingumu, nėra.6.1. Pažymėtina, jog BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Kartu akcentuotina, jog skirdamas bausmę, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Taigi, bausmę teismas paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ , kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Ir tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant baudžiamajame įstatyme numatytiems pagrindams. 6.2. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju individualizuodamas bausmės skyrimÄ nuteistajam M. P., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, tinkamai taikė bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę.6.3.

IÅ¡ Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalies norma, priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nusikaltimas padarytas veikiant tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), baigtas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nustatyti Å¡ie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: M. P. – anksčiau baustas administracine tvarka, teistas aÅ¡tuonis kartus, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; kitus jį kaip asmenį charakterizuojančius duomenis – psichiatrinėse gydymo įstaigose nesilankė, priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini), su sugyventine augina bendrÄ mažametį vaikÄ ir dar du sugyventinės vaikus (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Taip pat nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir savanoriÅ¡kai atlygino dalį padarytos žalos, taip pat įsipareigojo atlyginti visÄ Å¾alÄ ; sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). 6.4. Visų Å¡ių nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M.

P. už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ turi bÅ«ti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį parinko mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam M. P. paskyrė teisingÄ bausmę. Skirdamas jÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, juo sukeltas pasekmes, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl M.

P. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nelaikytina neteisinga ar akivaizdžiai per griežta. Be to, nuteistajam M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, nuosprendžiu pagrįstai BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pažymėtina, kad subendrindamas nuosprendžiais skirtas bausmes, apygardos teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , bei prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį kitu nuosprendžiu neatliktos bausmės, kuri savo dydžiu yra tik Å¡iek tiek didesnė už baudžiamajame įstatyme numatytÄ terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimaliÄ ribÄ .6.5.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bÅ«tų netinkamai įvertinęs BK 41, 51 straipsniuose numatytus reikalavimus. Skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, teismas atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Nagrinėjamu atveju M. P. paskirta bausmė, jos dydis, atitinka tiek nuteistojo padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tiek jo asmenybę. Baudžiamojo įstatymo pažeidimų taikant nuostatas dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nepadaryta. Ir nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl prisipažinimo, gailėjimosi, žalos atlyginimo, pretenzijų iÅ¡ nukentėjusiojo nebuvimo, Å¡eimos sudėties, kaip matyti iÅ¡ bausmės skyrimo motyvų, į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M.

P., jau atsižvelgė. Dar kartÄ tuo pačiu pagrindu Å¡velninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo. Skunde ir apeliacinės instancijos teisme nurodomi argumentai, kad pradėjus atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistasis praras darbÄ , todėl pablogėjus Å¡eimos materialinei padėčiai nukentės jo iÅ¡laikomų vaikų interesai, pablogės Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, jų tvirtumas, bus sunku integruotis į visuomenę, atsižvelgiant į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimÄ ir dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

Pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės - tai natūrali jam paskirtos bausmės rūšies pasekmė, o kiekviena bausmė sukelia kaltininkui atitinkamas pasekmes. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad į kaltininko šeimynines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Ä®vertinus M. P., kaip asmenį, charakterizuojančias aplinkybes, o bÅ«tent jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, naujos smurtinės veikos padarymÄ neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, akivaizdu, jog jam taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Toks poveikis pripažintinas efektyviu, t. y. galintis paveikti asmenį ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Apeliantas tiek savo skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad Å¡is įvykis jį sukrėtė labiausiai, ateityje to daugiau nepasikartos, jis pasitaisys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reikÅ¡mingos aplinkybės, suteikiančios pagrindo manyti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį, smerkia jį, turi noro keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ kaltininko nusikalstamų veikų chronologijos, pobÅ«džio, kol kas tai laikytina tik deklaratyviais teiginiais. Byloje esantys M. P. charakterizuojantys duomenys – teistas aÅ¡tuonis kartus, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kurių padarymui turėjo įtakos nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio – rodo, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus.

Be to, kaip matyti iÅ¡ ankstesnių teistumų, M. P. skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė. Tokiu bÅ«du, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistajam bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. 6.6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus turimus duomenis, taip pat konstatuotina, kad nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ M. P. nuteistas pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes, neturi pagrindo paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kuri pagrįstai buvo paskirta pirmosios instancijos teismo (BK 62 straipsnis). Taipogi, atsižvelgus į tai, kad M. P. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.

Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos, nesant tam pagrindų, kÄ skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nurodė ir apygardos teismas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių BK nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, kadangi tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 6.7. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas nuteistojo M.

P. praÅ¡ymas paskirti jam lygtinę bausmę taip pat yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo skyrimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Probacijos įstatymas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas realiai laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekančiam nuteistajam, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo tarpu teisėjų kolegija patikrina skundžiamo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimo nesprendžia. 6.8. Taigi, esant iÅ¡dėstytam, nuteistajam M. P. Å¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, kitos rÅ«Å¡ies bausmės skyrimas nuteistajam pažeistų teisingumo principÄ , bei nepasiektų bausmėms keliamų tikslų. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju bausmė ir jos dydis kaltininkui parenkamas individualiai, atsižvelgus į visus Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus duomenis, Å¡iuo konkrečiu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant M.

P. realiÄ laisvės atėmimo bausmę.7. Esant konstatuotoms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                    Albinas Bielskis                                                                                                                Linas Å iukÅ¡ta