2023-05-31 Nr. AB-11191-3-61-3-01460-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1833-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01460-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 23S9212 (toliau – Sprendimas), 2) įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo perdavimą Lenkijos Respublikai.

2.2. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė narė jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, kadangi su Lietuvos Respublika jį sieja socialiniai/ visuomeniniai ryšiai. Pareiškėjas teisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, turi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, parodymai ir paaiškinimai pateikti nuosekliai ir pagrįsti objektyviais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo draugė, kuri turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Perdavus pareiškėją Lenkijos Respublikai, pareiškėjas liktų vienas, be jokios moralinės paramos, kas pakenktų jo, kaip pažeidžiamo asmens (prieglobsčio prašytojo), psichinei būklei. Be to, pareiškėjas jau pradėjo integruotis į visuomenės gyvenimą bei ketina pradėti dirbti, kai tik jam bus suteiktas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau - ir Dublino reglamentas, Reglamentas) 8–11 straipsniai pareiškėjo atveju nėra taikytini, nes jis nėra nelydimas nepilnametis ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Tačiau jo situacija atitinka Dublino reglamento 12 straipsnį, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos išduotą (duomenys neskelbtini) tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., kas pagrįstai leido Migracijos departamentui kreiptis į kompetentingas Lenkijos institucijas dėl to, kad jie prisiimtų atsakomybę nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

3.2. Migracijos departamentas nepasinaudojo diskrecine išlyga ir netaikė pareiškėjui Dublino reglamento 17 straipsnio bei neprisiėmė sau atsakomybės nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo. Nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 12 d. raštu Nr. DPU.WPD.4251.5.2023 ML Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją, todėl 2023 m. vasario 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S9212 dėl pareiškėjo perdavimo Lenkijos Respublikai.

3.3. Sprendime pagrįstai vertinta, kad pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Pareiškėjo atveju jis į ES, konkrečiai į Lietuvą atvyko turėdamas Lenkijos išduotą (duomenys neskelbtini) tipo nacionalinę vizą, išduotą 1 metams ir galiojusią iki 2022 m. gruodžio 12 d., todėl atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pagrįstai kreipėsi į Lenkiją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion Dublino reglamento 12 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į Dublino reglamente nurodytus kriterijus nustatant už tarptautinės apsaugos prašymą atsakingą valstybę, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakinga valstybė yra Lenkija. Jei valstybės narės kiekvieną kartą turėtų motyvuoti diskrecinės išlygos netaikymą, tai reikštų, kad valstybėms narėms faktiškai būtų suteikiama ne diskrecija, o nustatyta pareiga, kas paneigtų pačios diskrecijos esmę.

3.4. Nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Šiuo atveju svarbu tai, kad asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Nors pareiškėjas nurodo, kad į Lietuvą atvyko teisėtai, bendradarbiauja su institucijomis, Lietuvoje pradėjo integruotis, siekia čia dirbti ir jaučiasi psichologiškai gerai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento išvadų dėl to, kad Lenkija nėra tinkamiausia valstybė nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

3.5. Lenkija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Atsakovo vertinimu, neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijai kaip atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos išduotą (duomenys neskelbtini) tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d.

5.2. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Belgijos Karalystėje. 2022 m. gruodžio 28 raštu Nr. 9406981 Belgijos Karalystės Imigracijos tarnyba atsisakė perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją.

5.3. 2023 m. sausio 12 d. raštu Nr. DPU.WPD.4251.5.2023 ML Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba sutiko atsiimti prieglobsčio prašytoją pagal Dublino reglamento 18(1) b straipsnį.

5.4. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas pavedė VSAT vykdyti pareiškėjo perdavimą Lenkijos Respublikai.

6. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 72 straipsnį ir 74 straipsnio 1 dalį, Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnį,

7. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas nėra nepilnametis (jam sprendimo priėmimo metu buvo 37 m.), neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai netaikė pareiškėjui Dublino reglamento 8–11 straipsnių nuostatų.

8. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėjo galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą Šengeno vizą, už tokio pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, vadovaujantis Reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, yra atsakinga būtent Lenkijos Respublika. Pareiškėjas iš esmės neginčija, jog už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Pagal Dublino reglamento 12 straipsnį yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė Lenkijos Respublika, tačiau jo atžvilgiu prašo taikyti Dublino reglamente numatytą diskrecinę išlygą.

9. Teismas išanalizavo Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

10. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui galėtų būti taikomos Įsakymo 1-4, 6 punktuose įtvirtintos aplinkybės. Nors pareiškėjas nurodė, kad su Lenkijos Respublika jo nesieja nei šeiminiai, nei ekonominiai, nei socialiniai ryšiai, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Pareiškėjas neturi šeimos ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo draugė, kuri turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o jei pareiškėjas būtų perduotas Lenkijos Respublikai, tuomet tai pakenktų jo psichinei būklei. Tačiau Dublino reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta aiški ir konkreti šeimos narių sąvoka, pagal kurią šeimos nariu laikomas sutuoktinis bei nepilnamečiai vaikai. Nagrinėjamu atveju įvertinęs Reglamento nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas ir jo draugė nėra susituokę, teismas konstatavo, jog dėl neatitikties „šeimos nario“ kategorijai, nagrinėjamu atveju Reglamento išlyga yra netaikytina. Pareiškėjas neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Nors Dublino reglamento 16 ir 17 straipsniuose nustatytos tam tikros išimtys, kuomet gali būti nukrypstama nuo reglamento III skyriuje pateiktų atsakingos ES valstybės narės nustatymo kriterijų, tačiau šios nuostatos yra neprivalomos, nes ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Jei valstybės narės kiekvieną kartą turėtų motyvuoti diskrecinės išlygos netaikymą, tai reikštų, kad valstybėms narėms faktiškai būtų suteikiama ne diskrecija, o nustatyta pareiga, kas paneigtų pačios diskrecijos esmę. Pažymėtina, kad nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Šiuo atveju svarbu tai, kad asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lenkija yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ji netinkamai įvertins pareiškėjo prašymą ir priims sprendimą neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai, neturėdamas pagrindo abejoti Lenkijos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijai kaip atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

12. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis teisėtu būdu atvyko į Lietuvą, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, pradėjo integruotis į visuomenės gyvenimą bei ketina pradėti dirbti neriboja Departamentui suteiktos diskrecijos teisės ir neįpareigoja taikyti pareiškėjai Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtį.

13. Pagal Dublino reglamento nuostatas galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Dublino reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4030-442/2020; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022).

14. Teismas darė išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą valstybė, atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra Lenkijos Respublika. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo situaciją, tačiau nenustatęs pagrindų taikyti diskrecinę išlygą, pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė perduoti pareiškėją Lenkijos Respublikai, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja:

16.1. Atsakovas ginčijamame Sprendime neįvertino Pareiškėjo individualių aplinkybių, vadovaudamasis Dublino reglamentu ir Įsakymu. Sprendime iš esmės neargumentuota, kodėl Pareiškėjo atžvilgiu negalėtų būti taikoma Dublino reglamente numatyta diskretinė išlyga, nesvarstyta galimybė taikyti diskretinę išlygą, įvertinus aplinkybę, kad Lietuvos Respublikoje Pareiškėjas turi draugę, kuri teisėtai gyvena, t. y. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas su drauge veda bendrą ūkį ir kartu gyvena, yra sukūrę šeimą, nors ir nėra įregistravę civilinės santuokos.

16.2. Atsakovas neatliko papildomos Pareiškėjo apklausos, kurios metu būtų buvusi galimybė nustatyti šias Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybės.

16.3. Teismo atliktas vertinimas dėl pareiškėjo šeiminių ryšių yra formalus ir neatitinka individualios Pareiškėjo situacijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei šeimos sampratai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas).

16.4. Pareiškėjo nuomone, tinkamai liko neįvertintos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas turi sukūręs šeimą, nors šis statusas ir nėra teisiškai įformintas dėl objektyvių egzistuojančių kliūčių. Pareiškėjas siekia Lietuvos Respublikoje integruotis, ketina mokytis lietuvių kalbos, turi (nuomojasi) būstą, kuriame gyvena kartu su drauge, o su Lenkija jo niekas nesieja ir niekada nesiejo.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

17.1. Dublino reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta aiški ir konkreti šeimos narių sąvoka, pagal kurią šeimos nariu laikomas sutuoktinis bei nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju pareiškėjas yra nesusituokęs, partnerystės sutarties su ja taip pat nėra įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pareiškėjo ir jo draugės šeiminius santykius, todėl Migracijos departamentas negalėjo nukrypti nuo Dublino reglamento nuostatų ir šeimos sąvokos terminą aiškinti plečiančiai. Be to, nagrinėjamu atveju aktuali yra 2023 m. vasario 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1286-463/2023.

17.2. Dėl skundo teiginių, kad pareiškėjas, jei jo prieglobsčio prašymas Lenkijoje bus tenkintas, grįš gyventi į Lietuvą, atsakovas pažymi, kad šios aplinkybės taip pat niekaip negali būti laikomos svarbiomis ar objektyviomis priežastimis, dėl ko Lietuva turėtų prisiimti pareigą nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo atveju buvo būtina organizuoti papildomą apklausą siekiant išsiaiškinti dėl tinkamiausios valstybės, nes pirminės apklausos metu buvo nustatytos visos aplinkybės, leidžiančios Migracijos departamentui kreiptis į Lenkiją su prašymu prisiimti atsakomybę už pareiškėją. Pareiškėjas jokių naujų ir svarbių aplinkybių, keičiančių ginčijamo sprendimo išvadas, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė.

17.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad į Lietuvą atvyko teisėtai, bendradarbiauja su institucijomis, Lietuvoje pradėjo integruotis, siekia čia dirbti ir jaučiasi psichologiškai gerai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento išvadų dėl to, kad Lenkija yra tinkamiausia valstybė nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 26 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo perduoti nagrinėti Lenkijai, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai netaikė diskrecinės išlygos. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o ypač to, kad jį su Lietuva ir Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, tarp kurių yra ir leidimą gyventi Lietuvoje turinti pareiškėjo draugė, sieja itin glaudūs bei artimi šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ryšiai.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija, taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.

23. Įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis).

Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 straipsnis). Procedūra, kurios metu priimamas sprendimas, nustatytas Įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje, detalizuota Aprašo VI skyriuje „ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai ES valstybei narei“, kurio atitinkamai 57 punkte reglamentuojama prieglobsčio prašytojo apklausos, kurios tikslas surinkti duomenis, reikalingus už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai ES valstybei narei nustatyti, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai paaiškinti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje arba kitoje ES valstybėje narėje, rengimo procedūra ir 66 punkte nustatyta, kad, net nustačius, kad kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekviena valstybė narė nukrypdama nuo Reglamento 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal Reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

24. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalis numato, kad jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis.

25. Migracijos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 str. 1 d. taikymo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatyta, kad atliekant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31), 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia, kai: yra rimtas pagrindas manyti, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą pagal Reglamente nustatytus kriterijus, yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais, perduotais į tokios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją (Įsakymo 1 p.); prieglobsčio prašytojas yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba su teismu, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas, kad būtų veiksmingai kovojama su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu (Įsakymo 2 p.);

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas užsienio valstybės prašymas dėl prieglobsčio prašytojo ekstradicijos ir jo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei užkirstų kelią prašymo dėl ekstradicijos nagrinėjimui ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui (Įsakymo 3 p.); sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei negalėtų būti priimtas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių (Įsakymo 4 p.); vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (Įsakymo 5 p.); dėl individualių humanitarinių priežasčių (pavyzdžiui, pavojų prieglobsčio prašytojo gyvybei keliančių sveikatos sutrikimų, jo pažeidžiamumo ar specialiųjų poreikių) pagrįstai manoma, kad tokio prieglobsčio prašytojo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei galėtų sukelti pernelyg didelę ir neproporcingą žalą asmeniui (Įsakymo 6 p.).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos išduotą (duomenys neskelbtini) tipo nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Belgijos Karalystėje. 2022 m. gruodžio 28 raštu Nr. 9406981 Belgijos Karalystės Imigracijos tarnyba atsisakė perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusį pareiškėją. 2023 m. sausio 12 d. raštu Lenkijos Respublikos Užsieniečių tarnyba sutiko atsiimti prieglobsčio prašytoją pagal Dublino reglamento 18(1) b straipsnį. Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo perduoti nagrinėti Lenkijai.

27. Kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).

28. Pareiškėjas poreikį taikyti jos atžvilgiu minėtas nuostatas grindė tuo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo draugė, o jis nenori būti išskirtas su ja ir būti perduotas kitai ES valstybei nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė realių artimų santykių su drauge (pateikta tik pareiškėjo draugės leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopija) ir nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjo argumentai, kad jis nori dirbti Lietuvos Respublikoje, mokytis lietuvių kalbos, čia turi daug socialinių ir ekonominių ryšių, taip pat nėra patvirtinti įrodymais ir atspindi tik pareiškėjo ketinimus bei norus, kurie nėra realizuojami jau ilgą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3852-552/2022). Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pakankamas pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Taip pat pažymėtina tai, kad Lenkijos Respublika, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Todėl neturint jokio pagrindo abejoti Lenkijos Respublikos kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė perduoti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą Lenkijos Respublikai.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis