2023-03-08 Nr. AB-5301-3-61-3-01323-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-194-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01323-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: i) pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas; ii) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Sprendimas); iii) įpareigoti ambasadą sudaryti galimybes iš naujo pateikti prašymą suteikti jam nacionalinę vizą.

Pareiškėjas nurodo, jog 2023 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti dviejų kartų vizą atvykti į Lietuvos Respubliką šeimos ir draugų lankymui, nes buvo kviečiamas į suplanuotas bendradarbės ir šeimos draugės vestuves. Ambasada Sprendimu vizą atsisakė išduoti, nurodydama, jog viena ar kelios valstybės pareiškėją laiko grėsme viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, informacija apie kelionės tikslą yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir dėl ketinimo išvykti pasibaigus vizos galiojimo laikui.

Pareiškėjas pažymi, jog draugų vestuvės įvyko jam nedalyvaujant, su įmonės bendrasavininke pareiškėją sieja artimi draugystės ryšiai, dėl kurių susilpnėjimo jis labai išgyvena, todėl jis patyrė moralinę žalą. Šiuo metu pareiškėją yra apėmusi baimė dėl nurodyto jo pavojingumo visuomenei ir valstybės saugumui – jis jaučiasi nesaugus, bijo, kad negalės išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir atvykti į Lietuvos Respubliką, su kuria jį sieja ekonominiai ir socialiniai ryšiai.

Dėl to, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos ir pareiškėjas prašo kompensuoti patirtą moralinę žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį – pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, todėl yra priimtinas nagrinėti, tačiau reikalavimu pripažinti, kad buvo pažeista teisė, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus. Teismo vertinimu, toks faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ABTĮ 88 straipsnio prasme ir šis reikalavimas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas negali būti nagrinėjamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas, nutartį pakeisti ir pareiškėjo reikalavimą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjo teisę įstatymo numatyta tvarka ginti pažeistas teises, šiuo atveju – reikalauti moralinės žalos atlyginimo – satisfakcijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį. Asmuo, siekiantis teisingo moralinės žalos atlyginimo, renkasi žalos atlyginimo formą ir šiuo atveju neturėdamas galimybės pinigais įvertinti patirtos žalos dydį, pareiškėjas prašo ją atlyginti konstatuojant, kad atsakovas pažeidė jo teises.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje eA-1093-1047/2023 nurodoma, jog fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus ir teisingas teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas yra savarankišku reikalavimu administraciniame teisme negalintis būti reikalavimas, todėl atsisakė priimti šią skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, jog reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas yra pasirinkta pareiškėjo neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį forma, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kiekvienam suinteresuotam subjektui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė arba įstatymų saugomas interesas turi būti įgyvendinami laikantis procesinių reikalavimų, be kita ko, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nurodytas sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo galimumo nagrinėjimas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Taigi, administracinėje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir laikė pareiškėjo reikalavimą nenagrinėtinu administraciniame teisme.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti – „pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, sprendžiant pagal esamas bylos aplinkybes, formuojamą administracinę jurisprudenciją, neturi pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas, nenagrinėtinas administraciniame teisme. Galimai pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą prašymo išduoti vizą bei pagrįstą ir motyvuotą sprendimą pažeidimo pripažinimo faktas ir jo teisinis vertinimas yra betarpiškai susiję su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Sprendimą, kuris pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimtas nagrinėti ir bus nagrinėjamas. Dėl to pareiškėjo formuluojamas reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas yra vertintinas kaip pareiškėjo skundo sudėtinė dalis, tačiau ne kaip savarankiškas reikalavimas, galintis būti nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme.

Atsižvelgus į tai sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog aptariamu reikalavimu buvo pasirinkta neturtinės žalos atlyginimo forma – satisfakcija, todėl tai turėtų būti vertinama kaip reikalavimas taikyti viešosios deliktinės atsakomybės institutą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

Dėl šio aspekto atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1093-1047/2023, kuria atskirajame skunde ir remiasi pareiškėjas grįsdamas savo poziciją, buvo priimta nagrinėjant pagrindinį reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti veiksmus ir neteisėto viešojo administravimo subjekto neveikimo pagrindu toliau formuluojamas savarankiškas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Taip, pastarojoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog fakto, kad institucija pažeidė teisės aktuose nustatytą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą, pripažinimas (satisfakcija) yra pakankama padarytos neturtinės žalos atlyginimo forma, nepriteisiant atlyginimo pinigais.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiriamu atveju susiklosčiusi situacija nėra identiška situacijai ką tik paminėtoje kitoje administracinėje byloje, nes šiuo atveju vis dėlto pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra panaikinti Sprendimą, kartu formuluojant reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas, bet ne atlyginti neturtinę žalą, kaip suformuluota skunde pirmiau nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1093-1047/2023.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija atmeta ir šiuos pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjo skunde išdėstytas ginčo reikalavimas buvo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jos būdo (satisfakcija), o ne reikalavimas pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas.

Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegijai apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjui nėra užkertamas kelias tikslinti skundą (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeista teisė, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų tinkamai išnagrinėtas jo prašymas išduoti vizą ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą – pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius