0aa7f7f3-e7a0-44af-80ae-06cd29fc3b27 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-185-587/2023 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02960-2021-7 Procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-293-301/2022 pagal pareiÅ¡kėjo J.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. V. S., T. V., A. V., G. V., A. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pagal suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenis J. V., T. V., D. V. S., A. V., A. M., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo fakto nustatymo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas J.

V. prašė atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ po jo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) mirties, o suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad palikėjo (pareiÅ¡kėjo tėvo) J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,5000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, esantį (duomenys neskelbtini) ir 300/650 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės Å«kio, esančio (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2003 m. lapkričio 4 d. apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. S-58-16407-16507 ir 2003 m. lapkričio 27 d.

įsakymas Nr. ŽM-1426). 2021 m. lapkričio 8 d. pareiÅ¡kime (CBP-6126) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjo brolis R. V., gyvenęs su velioniu tėvu, todėl į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau 2020 m. pareiÅ¡kėjas, pasikalbėjęs su velionio tėvo žemės sklypo bendrasavininke A. M., sužinojo, kad palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, niekas nepriėmė. Mano, kad priežastys, dėl kurių jis praleido terminÄ palikimui po tėvo J.

V. mirties priimti, yra svarbios. BylÄ nagrinėjant teisme pareiÅ¡kėjas patikslino, kad jo atstovas pareiÅ¡kime klaidingai nurodė po tėvo mirties tėvo sodyboje gyvenusį ir sodybÄ prižiÅ«rėjusį brolį – ne brolis R. gyveno, jis tik buvo ten deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o gyveno broliai V., kuris prižiÅ«rėjo sodybÄ / tėvo turtÄ ir juo rÅ«pinosi bei brolis A. V..

3. Atsiliepimu (DOK 4963) praÅ¡o suinteresuoto asmens G. V. 2022 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kime (DOK-3573) nurodytų reikalavimų netenkinti. Teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, jog suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. G. V. nenurodė ir neįrodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo priimti palikimo po savo tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad R. V. tėvo Å«kyje faktiÅ¡kai niekada negyveno tik 1995 m., dar esant tėvui gyvam, ten deklaravo gyvenamÄ vietÄ , nors faktiÅ¡kai gyveno ir dirbo Kaune. R. V. staiga mirus, juo niekas nesirÅ«pino; brolis T. ir pareiÅ¡kėjas jį paÅ¡arvojo (duomenys neskelbtini) tėvo sodyboje. R. V. faktiÅ¡kai tėvo sodyboje negyveno ir jokio po tėvo mirties likusio turto nevaldė. Nuo 1996 m. gruodžio iki 1997 m. sausio pareiÅ¡kėjo brolis V. V. iÅ¡ Jonavos faktiÅ¡kai persikėlė gyventi į tėvo sodybÄ , nes neteko darbo (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad brolis V. V. priėmė tėvo palikimÄ , nenorėjo su juo konkuruoti, todėl praleido terminÄ kreiptis į notarÄ dėl tėvo palikimo priėmimo. Teisme pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. V. dalyvavo savo tėvo R. V. laidotuvėse (duomenys neskelbtini), todėl žinojo apie jo mirtį, tačiau per 6 mėn. nesikreipė dėl palikimo priėmimo; terminÄ palikimui priimti praleido be jokios priežasties. R. V. Jankų seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) 1991-1997 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas R.

V. namų Å«kio narių sÄ raÅ¡e kaip Å¡eimos galva “iÅ¡ Kauno 1995-09-30”; tuo metu jo tėvas J. V. dar buvo gyvas. Jeigu suinteresuotas asmuo G. V. leisdavo vasaras pas senelį (duomenys neskelbtini), o jo tėvas R. ten gyveno, G. žinojo apie senelio J. V. ir apie savo tėvo R. V. mirtis, po tėvo R. V. mirties, bÅ«damas jau 22-ejų metų, galėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

4. Suinteresuotas asmuo T. V. teisme nurodė, kad jo tėvas J. V. po sutuoktinės mirties, nuo 1989 m. savo sodyboje (duomenys neskelbtini), gyveno vienas. Suinteresuotas asmuo T. V. gyveno Kaune, tėvÄ aplankydavo 1-2 kartus per mėnesį, padėdavo tėvui dirbti Å«kio darbus, atveždavo maisto. Brolis R. V. taip pat gyveno Kaune, iÅ¡siskyręs, dar esant tėvui J. V. gyvam, liko be oficialios gyvenamosios vietos. Žino, kad faktiÅ¡kai brolis R. V. gyveno pas kažkokiÄ moterį (duomenys neskelbtini); brolio R. pas tėvÄ , mirus motinai, jis niekada nėra susitikęs; iÅ¡ brolio R.

žino, kad jis po skyrybų prisiregistravo pas tėvÄ (duomenys neskelbtini)Suinteresuotas asmuo T. V. po tėvo laidotuvių perkraustė brolį V. V. iÅ¡ Jonavos į tėvo sodybÄ (duomenys neskelbtini), nes brolis V. neteko darbo Jonavos azoto gamykloje. Jis (T.) dažnai atvažiuodavo pas brolį V. į svečius tėvo sodyboje, matė, kaip jis ten tvarkėsi. V. dėl silpnos sveikatos niekur oficialiai nedirbo; vėliau jam dėl (duomenys neskelbtini) ligos buvo (duomenys neskelbtini) ir jis apie 2015 m. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno apie 3 metus iki savo mirties 2018 m.

Suinteresuotas asmuo buvo įsitikinęs, jog tėvo turtÄ paveldėjo tėvo sodyboje gyvenęs brolis V., nežinojo, kad brolis V. tėvo palikimo nesusitvarkė.

5. Suinteresuotas asmuo T. V. savo atsiliepime į G. V. pareiÅ¡kimÄ (DOK-6151) nurodė, kad R. V. (duomenys neskelbtini)negyveno tik, dar esant gyvam tėvui, deklaravo savo gyvenamÄ vietÄ tėvų namuose. Su broliu R. susitikdavo Kaune, bendravo, bet brolis R. nepasakojo, kur gyvena; po tėvo J. V. mirties brolis R. (duomenys neskelbtini)nesilankydavo, neprižiÅ«rėjo tėvo sodybos. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) apsigyveno brolis V. V.. Teisme suinteresuotas asmuo T. V. nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. V. senelio J. V. sodyboje yra buvęs iÅ¡ viso 4-5 kartus. Brolis V. iki 2000 m. neprisiregistravo (duomenys neskelbtini), nes dar galvojo iÅ¡saugoti savo tarnybinį bÅ«stÄ / bendrabutį azoto gamykloje, Jonavoje. R. V. buvusi sutuoktinė ir jo sÅ«nus suinteresuotas asmuo G. V. atsisakė palaidoti staiga dėl nelaimingo atsitikimo mirusį R. V.. Suinteresuotas asmuo T. V. ir pareiÅ¡kėjas J. V. surengė brolio R. laidotuves tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini), R. buvo paÅ¡arvotas klėtelėje.

6. Suinteresuotas asmuo G. V. ir jo atstovė teisme prašė patenkinti jo pareiÅ¡kimÄ , atnaujinti pareiÅ¡kėjui G. V. terminÄ palikimui priimti po jo tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. V. po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ . PareiÅ¡kime G. V. nurodė, kad R. V. savo tėvo J. V. turtÄ valdė ir juo rÅ«pinosi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimas teismui. G. V. senelių sodyboje yra buvęs: (duomenys neskelbtini) per močiutės laidotuves, (duomenys neskelbtini) per senelio laidotuves, užsukdavo atvykęs grybauti. Mano, kad po senelio J. V. mirties jo tėvas R. gyveno sodyboje. Suinteresuotas asmuo jau 19 metų gyvena užsienyje, nežinojo, kad jo tėvas R. gali pretenduoti į savo tėvo J. palikimÄ . Tai sužinojo tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo ir iÅ¡ karto pareiÅ¡kė reikalavimus byloje. Giminių iÅ¡ tėvo pusės nepažįsta iki Å¡iolei; terminÄ palikimui priimti po tėvo mirties praleido dėl to, kad su tėvu R.

V. bendravo tik vaikystėje, vėliau bendravimas nutrÅ«ko; jis tėvo giminių nepažinojo, todėl informacijos nei apie senelio, nei apie tėvo turimÄ turtÄ neturėjo.

7. Suinteresuotas asmuo D. V. S. atsiliepimu su pareiškėjo J. V. pareiškimu dėl termino atnaujinimo sutiko.

8. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

9. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o tenkinti G. V. pareiÅ¡kimÄ . Jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. M. ir palikėjas J. V. yra to paties žemės sklypo bendrasavininkiai, ji norėjo parduoti savo dalį, tačiau bendrasavininkis nėra žinomas, J. V. palikimas nėra priimtas, ji parduoti turto negali iki Å¡iolei. A. M. 2020 m. kreipėsi į palikėjo J. V. sÅ«nų pareiÅ¡kėjÄ J. V. iÅ¡spręsti paveldėjimo klausimus, tačiau jis tai ignoravo. Todėl ji kreipėsi pagalbos į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT).

10. Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas ir NŽT atsiliepimais į pareiÅ¡kimÄ (DOK-5852 ir DOK-5004) praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimo atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. V. ir iÅ¡ suinteresuoto asmens G. V. iÅ¡ kiekvieno jų valstybei po 29 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas J. V. tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo metu buvo 54-erių metų amžiaus. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo įsitikinimo, jog palikimÄ priėmė tėvo sodyboje faktiÅ¡kai apsigyvenęs brolis V. V., ir nežinojimo, kad palikimas nepriimtas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturėjo poreikio bendrauti su tėvo sodyboje gyvenančiu broliu V., nesidomėjo galimu palikimu ir tik 2020 m. iÅ¡ suinteresuoto asmens A. M. sužinojęs, jog tėvo palikimas nepriimtas, 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas ir sužinojęs (2020 m.) apie galimÄ tėvo palikimÄ per palikimo priėmimo laikÄ (3 mėnesius) palikimu nesidomėjo, nors nenustatyta tuo metu buvus jokių individualių jo gyvenimo aplinkybių, galėjusių jam realiai trukdyti tai padaryti. Pasyvus pareiÅ¡kėjo elgesys negali bÅ«ti vertinamas, kaip aplinkybės, realiai sutrukdžiusios kliÅ«tys kreiptis pareiÅ¡kėjui dėl tėvo palikimo priėmimo, todėl teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimo netenkino.

13. Teismas netenkino ir suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo G. V. teigia, kad jis tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimo, kuriame nurodyta, kad suinteresuoto asmens tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno savo tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)ir taip palikimÄ priėmė, sužinojo apie senelio J. V. turtÄ ir apie tai, kad suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V. po senelio J. V. mirties priėmė senelio J. V. palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti.

14. Teismas konstatavo, kad liudytojai A. Z. G., J. G., V. B., M. V. patvirtino, kad po palikėjo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pastarojo sodyboje (duomenys neskelbtini)apsigyveno jo sÅ«nÅ«s V. ir A. V., kurie ten gyveno pastoviai. Liudytojas M. V. parodė, kad palikėjo sÅ«nus R. V. tik kartais ten bÅ«davo klėtelėje. Suinteresuotas asmuo T. V. paaiÅ¡kino, kad R. V. tėvo J. V. sodyboje deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl to, kad neturėjo galimybės deklaruoti savo faktinės gyvenamosios vietos Kaune.

Suinteresuotas asmuo G. V. įrodymų, kad jo tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties faktiÅ¡kai iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno tėvo J. V. sodyboje (duomenys neskelbtini), sodyba rÅ«pinosi ir taip priėmė palikimÄ , nepateikė. Ä®raÅ¡as Å akių rajono savivaldybės administracijos seniÅ«nijų archyvinio fondo Jankų seniÅ«nijos KarčrÅ«dės kaimo 1991-1997 Å«kinėje knygoje patvirtina suinteresuoto asmens T. V. paaiÅ¡kinimÄ apie tėvo leidimÄ deklaruoti sÅ«nui R. gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens G. V. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstas.

15. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo G. V. su palikėju ir jo giminėmis nebendravo, bÅ«damas 22-ejų metų amžiaus dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau ten taip pat su niekuo nebendravo; galimu tėvo turtu nesidomėjo. Teismas sprendė, kad pats suinteresuotas asmuo 21-erius metus neturėjo poreikio bendrauti nei su tėvu, nei su artimais giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės, nesidomėjo jais; nenustatyta tuo laikotarpiu jokių individualių suinteresuoto asmens gyvenimo aplinkybių, galėjusių jam realiai trukdyti priimti palikimÄ .

Aplinkybės, kad jis nuo 2006 m. iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nelaikė priežastimi, sutrukdžiusia kreiptis dėl palikimo priėmimo. G. V. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Suinteresuotas asmuo G. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-293-301/2022. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

V. po savo tėvo J. V. mirties priėmė savo tėvo J. V. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ . Atnaujinti suinteresuotam asmeniui G. V. praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po jo tėvo R. V. mirties. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. 2021 m. lapkričio 5 d. Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad R. V. 1995 m. rugsėjo 28 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ aplinkybę patvirtino Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarė.

Kauno regioninio Valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje apie namų ūkio narius nurodyta, kad R. V. sodyboje gyveno nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki mirties – (duomenys neskelbtini), t. y. prieš ir po J. V. mirties. Pažymoje yra net du įrašai (1991–1997 metų ūkinėje knygoje ir 1998–2002 metų ūkinėje knygoje) apie tai, kad R. V. gyveno sodyboje, buvo šeimos galva. Šioje pažymoje taip pat yra nurodyta, kad V. V. sodyboje apsigyveno tik 2000 m. spalio 8 d., t. y. po 4 metų nuo J.

V. mirties. Namų Å«kio knygų paskirtis buvo registruoti asmenis, kurie tuo metu faktiÅ¡kai gyvena sodyboje. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad R. V. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir faktiÅ¡kai joje gyveno, nebuvo paneigti jokiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų visiÅ¡kai nevertino. 16.2. PareiÅ¡kime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo J. V. nurodė, kad po tėvo J. V. mirties apelianto tėvas R. V. ir toliau gyveno sodyboje, o teismo posėdyje nurodė, kad sodyboje gyveno ne R.

V., o V. V.. Paklausus, kodėl teismo posėdyje nurodytos aplinkybės neatitinka pačio J. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, J. V. nepateikė jokio konkretaus atsakymo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ši aplinkybė, kuris iš brolių gyveno sodyboje po J. V. mirties, nurodyta dėl klaidos, ji pareiškėjo atstovui nepasirodė labai reikšminga. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. V. parodymus, turėjo vertinti kritiškai, kadangi jo naujai pateiktos aplinkybės buvo akivaizdžiai priderintos prie jam naudingų aplinkybių.

PareiÅ¡kėjo J. V. atstovas teisme nurodė, kad jis J. V. pozicijÄ derino tiek su J. V., tiek su T. V.. PareiÅ¡kėjas J. V. teismo posėdyje nurodė, kad inicijuoti bylÄ jį paskatino T. V.. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad T. V. akivaizdžiai palaiko pareiÅ¡kėjo J. V. pozicijÄ ir yra suinteresuotas bylos baigtimi jo naudai. 16.3. Liudytojų Z. G., J. G. ir V. B. parodymai buvo itin nenuoseklÅ«s, parodymuose nurodytos kitos faktinės aplinkybės, jos neatitiko bylos medžiagos ir surinktų įrodymų, kitų byloje apklaustų asmenų parodymų.

Liudytojas Z. G. yra pareiÅ¡kėjo J. V. pusbrolis. Liudytoja J. G. nurodė, kad su J. V. palaiko ryÅ¡ius, bendrauja; kad R. V. yra blogas žmogus, kadangi buvo pasiskolinęs itin didelę sumÄ pinigų, kurių iki mirties liudytojams negražino. Å ių liudytojų parodymai Å¡aliÅ¡ki. Z. G. dėl savo garbaus amžiaus neatsiminė faktinių aplinkybių, painiojo faktus. Liudytoja Jankų seniÅ«nijos sekretorė V. B. klydo nurodydama faktines aplinkybes. Teismo posėdyje apžiÅ«rėjus liudytojos atsivežtas namų Å«kio knygas, įraÅ¡e namų Å«kio knygoje buvo paraÅ¡yta, kad V.

V. pradėjo gyventi tik 2000 m., o ne 1996 m., kaip nurodė liudytoja. Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos seniÅ«nijos archyvinio fondo Jankų seniÅ«nijos dokumentai patvirtina analogiÅ¡kas aplinkybes, kad sodyboje gyveno apelianto tėvas, o ne V. V. ir ne A. V., kaip nurodė liudytoja V. B.. Liudytoja nurodė, kad ji sodyboje niekada nesilankė, apie aplinkybes sužinojo iÅ¡ kitų liudytojų, kuri Å¡iÄ informacijÄ paneigė. Liudytojui M. V. nebuvo žinoma, kas apsigyveno sodyboje po J. V. mirties.

Teismas netinkamai interpretavo M. V. parodymus, kadangi jis nenurodė aplinkybių, kad R. V. sodyboje negyveno, ar kad retai lankydavosi sodyboje. 16.4. Aplinkybę, kad bÅ«tent R. V. gyveno sodyboje, o ne V. V., patvirtino pats pareiÅ¡kėjas J. V. savo pareiÅ¡kime, T. V. bei D. V. S., A. M., kurie pateikė į bylÄ atsiliepimus į J. V. pareiÅ¡kimÄ , apeliantas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas M. V. nurodė, kad po J. V. mirties sodyboje kurį laikÄ nesilankė, tačiau vėliau, kai pradėjo lankytis, sodyboje gyveno R.

V., kuris gyveno klėtelėje, sodyboje taip pat gyveno V. V. ir A. V.. 16.5. Dėl jauno amžiaus, tėvų skyrybų, epizodinio bendravimo su tėvu ir kitų susiklosčiusių aplinkybių apeliantas nesuprato turįs teisę kreiptis dėl tėvo R. V. palikimo priėmimo; kad tėvas R. V. po senelio mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti sodybÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimo supratęs Å¡ias aplinkybes apeliantas iÅ¡kart ėmėsi aktyvių veiksmų teisėms realizuoti.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teisino vertinimu, kad jis nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo tik dėl to, kad nežinojo palikimo sudėties. Tai, kad turto sudėties nežinojimas nėra esminė, o tik viena iš priežasčių, dėl ko nebuvo laiku priimtas palikimas, patvirtina ir tai, kad turto (dviejų žemės sklypų ir jame esančio apgriuvusio gyvenamojo namo) vertė yra itin maža, galimai net nesiekia šio proceso bylinėjimosi išlaidų, šis turtas apeliantui svarbus moraline ir nostalgijos prasme.

Tai vienintelis galimas atsiminimas apie jo tėvÄ .

17. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis suformuota teismų praktika, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

18. Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. apelianto G. V. apeliacinis skundas iÅ¡ esmės paremtas tiktai Å akių rajono savivaldybės, Jankų seniÅ«nijos dokumentuose (namų Å«kio knygose) padarytais įraÅ¡ais. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, Å¡ie įraÅ¡ai padaryti neapsilankius konkrečioje sodyboje, perraÅ¡ant duomenis iÅ¡ gyventojų registracijos (gyvenamosios vietos deklaravimo) dokumentų.

Nei seniūnijos darbuotojai, nei liudytojai, nei kiti asmenys suinteresuoto asmens brolio R. V. nei iki šalių tėvo J. V. mirties, nei po jos (duomenys neskelbtini), šalių tėviškėje, negalėjo sutikti ten pastoviai gyvenančio ir ūkininkaujančio. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens brolis R. V. buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų rajone (kur ir apsistodavo pas savo draugę) su mirtina galvos trauma.

19. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

20. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas 1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 24. PareiÅ¡kėjas J. V., praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po velionio tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti grindė tuo, kad įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti praleido, dėl svarbios priežasties – t. y. kadangi buvo įsitikinęs, kad tėvo palikimÄ priėmė tėvo sodyboje apsigyvenęs brolis V.

V. ir tik 2020 metais iÅ¡ A. M. sužinojo, kad velionio tėvo palikimo niekas nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo manymas ar įsitikinimas , kad palikimas priimtas kito asmens, nesudaro pagrindo pripažinti tai svarbia priežastimi ir nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. Pilnametis, asmuo, manydamas, bet tiksliai nežinodamas tam tikrų aplinkybių gali jas visada pasitikrinti, patikrindamas atitinkamus duomenis pas notarÄ ar pan. Klaidingas manymas ar įsitikinimas nelaikytina svarbia priežastimi, dėl ko pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

25. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pareiÅ¡kėjas J. V. po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. palikimo atsiradimo metu buvo 54-erių metų amžiaus. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo įsitikinimo, jog palikimÄ priėmė tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)faktiÅ¡kai apsigyvenęs brolis V. V., ir tokiu bÅ«du nežinojimo, kad palikimas nepriimtas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats pareiÅ¡kėjas neturėjo poreikio bendrauti su tėvo sodyboje gyvenančiu broliu V., nesidomėjo galimu palikimu ir tik, kaip jis pats teigia, 2020 m. iÅ¡ suinteresuoto asmens A. M. sužinojęs, jog tėvo palikimas nėra priimtas, tai yra po metų – 2021 m. lapkričio 8 d., kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui, atsiradusiam po tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti atnaujinimo.

26. Taigi, pareiÅ¡kėjas 2020 m. sužinojęs apie galimÄ tėvo palikimÄ per 3 mėnesius (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) dėl jo priėmimo nesikreipė, bÅ«damas teisnus bei veiksnus, palikimu toliau nesidomėjo, nors tuo metu taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti tai padaryti.

27. IÅ¡ nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas teisingai argumentavo, (nurodė teisingÄ kasacinio teismo praktikÄ ) ir sprendė, kad po tėvo mirties laikotarpyje nuo 1996 m. iki 2020 m., t. y. 24-erius metus laiko, vien subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė, kad palikimÄ priėmė sodyboje apsigyvenęs brolis V. V., o nuo 2020 m. sužinojimo iÅ¡ A. M., kad tėvo palikimo niekas nepriėmė, iki 2021 m. lapkričio 8 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) pasyvus pareiÅ¡kėjo elgesys negali bÅ«ti vertinama kaip realios kliÅ«tys ar svarbios priežastys įstatymo nustatytu terminu kreiptis pareiÅ¡kėjui dėl mirusio tėvo J. V. palikimo priėmimo.

28. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas ir po termino palikimui priimti pabaigos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principÄ ir pagrįstai pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ (CK 5.57 str. ).

Dėl suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 29. Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ â€“ tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., o pagal 1964 m. Civilinė kodeksÄ , galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d.

– per 6 mėnesius). Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Tačiau toks faktinis valdymas turi bÅ«ti akivaizdus. Tai aktyvÅ«s paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , tęsti naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , mokesčių mokėjimÄ ir pan. Ar įpėdinis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

30. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti, grindžiamas tuo, kad jo tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno savo tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini)ir taip palikimÄ priėmė, (t. y. gyvendamas sodyboje, jÄ prižiÅ«rėdamas ir jÄ rÅ«pindamasis iki savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. penkis metus).

31. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. V. tėvai (tėvas R. V. ir motina O. V.) anksti iÅ¡siskyrė ir G. V. bendravimas su tėvu R. V. nutrÅ«ko, su tėvo R. tėvu (savo seneliu) J. V. taip pat. Buvo atvykęs į sodybÄ (duomenys neskelbtini) (kur ir yra paliktas turtas) tik į senelės laidotuves (duomenys neskelbtini), vėliau į senelio J. V. laidotuves (duomenys neskelbtini), į tėvo R. V. laidotuves – (duomenys neskelbtini)).

32. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs liudytojų A. Z. G., J. G., V. B., M. V. parodymus nustatė, kad po velionio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sodyboje (duomenys neskelbtini) apsigyveno ir pastoviai gyveno jo sÅ«nÅ«s V. ir A. V., sÅ«nus R. V. tik kartais ten bÅ«davo. Pirmos instancijos teisme pareiÅ¡kėjo J. V. atstovas nurodė, kad tai jis pradiniame pareiÅ¡kime padarė klaidÄ , nes, patikrinęs VÄ® RC duomenis, rado, kad R. V. nuo 1995 m. rugsėjo 28 d., t. y. dar esant gyvam pareiÅ¡kėjo tėvui deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo T. V. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ brolio R. žino, kad po skyrybų jį iÅ¡ namų iÅ¡varė buvusi sutuoktinė (G. V. žmona) ir jis (R.), dirbdamas Kauno geležinkelyje ir gyvendamas Kaune pas kitÄ moterį, neturėjo kur prisiregistruoti, todėl jo tėvas J. V., leido prisiregistruoti savo sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau jo (T. V. ) brolis R. tėvo sodyboje kaime Å¡iam esant gyvam ir po tėvo mirties niekada negyveno.

33. Ä®rodymų, kad suinteresuoto asmens G. V. tėvas R. V. po savo tėvo J. V. mirties gyveno tėvo sodyboje (duomenys neskelbtini), ja rÅ«pinosi, ir taip palikimÄ priėmė – nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).

34. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog tai, kad Å akių rajono savivaldybės administracijos seniÅ«nijų archyvinio fondo Jankų seniÅ«nijos dokumentuose KarčrÅ«dės kaimo 1991-1997 metų Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas R. V., g. (duomenys neskelbtini), Å«kis; namų Å«kio narių sÄ raÅ¡as: R. V. Å¡eimos galva “iÅ¡ Kauno 1995-09-30”, tik patvirtina suinteresuoto asmens T. V. paaiÅ¡kinimÄ , kad jo tėvas J. V., dar jam esant gyvam, leido savo sÅ«nui R. V. prisiregistruoti sodyboje (duomenys neskelbtini), nes sÅ«nus R. po skyrybų, neturėjo kur prisiregistruoti Kaune, kur realiai jis dirbo ir gyveno pas kitÄ moterį.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino, kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė prieÅ¡ingai – Å¡ie įrodymai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta pirmos instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas aktyvių veiksmų priimant palikimÄ nenustatė, o vien formalus minėtas įraÅ¡as jų taip pat nepatvirtina.

35. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad suinteresuoto asmens G. V. pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti yra neįrodytas, ko pasėkoje ieÅ¡kinį atmetė (CPK177, 178 straipsniai).

36. Suinteresuotas asmuo G. V. taip pat praÅ¡o atnaujinti jam terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo R. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių, termino atnaujinimas jam nesuteiks galimybių priimti palikimo, dėl kurio kyla ginčas, kadangi atmetamas jo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas R. V., g. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti.

37. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ jo paties nurodomų argumentų, jis su tėvu R. V. bendravo tik ankstyvoje vaikystėje, nes, tėvams iÅ¡siskyrus, jokių ryÅ¡ių nebepalaikė, tėvo giminių nepažinojo, tik jau bÅ«damas 22-ejų metų amžiaus dalyvavo tėvo laidotuvėse, jam nebuvo žinoma apie senelio ir apie tėvo turtÄ .

38. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-246/2011).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai vertino pateiktus įrodymus, taikė materialines bei procesines teisės normas, reguliuojančias paveldėjimo teisinius santykius, įrodinėjimÄ (CK 5.50, 5.57, 177, 178, 185 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė Kasacinio teismo praktikÄ , ko pasėkoje priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teisme nepateikta įrodymų, kad už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl netenkinant apeliacinio skundo jos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai), valstybė taip pat nepatyrė iÅ¡laidų susijusių su bylos nagrinėjimu, jos taip pat nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Žemaitienė