2019-03-27 Nr. AB-7846-3-62-3-02339-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1563-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02339-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai ir 200 Eur turtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 10–13).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje. Minėtose kamerose pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos. Kameros buvo antisanitarinės būklės ir netinkamos gyventi, natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, grindų plytelės sudaužytos, sienos ištrupėjusios, lovos sulūžusios ir nepritvirtintos, langai sulaužyti, nėra galimybės išsivėdinti, elektros instaliacija netvarkinga (išlindę pliki laidai), šviestuvai sulūžę, lovų spintelės sulaužytos, praustuvės sulaužytos.

Kameroje Nr. 12 nebuvo pakabų drabužiams susikabinti, nebuvo lango, todėl nebuvo galimybės išsivėdinti, žiemos metu buvo šalta, kameros būklė katastrofiška, sienos ištrupėjusios, grindų plytelės išdaužytos, elektros instaliacija netvarkinga, šviestuvai sulūžę, sanitarinio mazgo durys neužsidaro. Kameroje Nr. 4 sanitariniame mazge matėsi pelėsis. Kameroje Nr. 3 buvo sulaužyta spintelė, praustuvė, lova, daug kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau lova buvo pakeista tik po 6 mėnesių, vasaros metu jautėsi nemalonūs kvapai, kurie sklido iš konteinerių, žiemos metu kameroje būdavo šalta, kaupėsi drėgmė, langai neatsidarė, todėl nebuvo galimybės patalpos išvėdinti.

Kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje beveik metus nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, suolo, dozatoriaus su skystu muilu, daugkartinio naudojimo vonelės, kilimėlių, persirengimo kambario. Kadangi duše nebuvo pertvarų, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dušinės patalpos grindų plytelės sudaužytos. Uždaroje zonoje nebuvo įrengta kirpykla, todėl pareiškėjas buvo kerpamas koridoriuje. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži. Nurodė, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiais asmenimis.

Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos. Nebuvo suteikta galimybė skaityti knygas, laikraščius, nesuteikta psichologinė pagalba, nevykdoma socialinė reabilitacija. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Nurodė, jog patyrė ir 200 Eur turtinę žalą, nes daug kartų kreipėsi su skundais į įvairias institucijas, reikėjo pirkti rašiklius, vokus, sąsiuvinius, pašto ženklus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 74–81).

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę, kuriomis būtų pažeidžiamos pareiškėjo Pravieniškių PN-AK gyvenimo sąlygos. Atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui tenkančio ploto visą ginčo laikotarpį buvo daugiau nei nustatyta. Pataisos namai patalpas remontuoja pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Informacija apie atliktus patalpų remontus nėra kaupiama. Šiuo metu 1-o sektoriaus karantino patalpos Nr. 2, kamerų tipo patalpų (toliau – ir KTP) Nr. 3, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 14 ir 16 sienos, lubos ir grindys yra tvarkingos.

Šaltuoju metų periodu KTP įrengtas centrinis šildymas, karštuoju metų periodu nuteistiems gali būti išduodami ventiliatoriai. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai išdaužo KTP esančius stiklo paketus. Tačiau gavus informaciją apie sudužusį langą jis nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis.

Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina. KTP įrengtos standartinės dviejų aukštų metalinės lovos, kurios pritvirtintos prie grindų. Ant lovų ir spintelių esančių KTP aštrių briaunų į kurias būtų galima susižeisti nėra. Nuteistųjų sulaužyti ar kitaip sugadinti baldai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Šiuo metu 1-o sektoriaus KTP esantys baldai yra tvarkingi. Sanitariniame mazge sumontuotas dieninis apšvietimas, nuo kameros sanitarinis mazgas atskirtas metalinėmis durimis. 1-o sektoriaus KTP dušinėje yra trys dušo sieteliai, prie kiekvieno ant grindų padėtas kilimėlis.

Dušinėje yra muilo dozatorius, lentynėlė, veidrodis, suolai ir pakabos. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistiesiems KTP (baudos izoliatoriuje) yra suteikiamos higienos priemonės taip pat, kad šios patalpos yra tvarkingos arba buvo sutvarkytos patvirtina Higienos priemonių teikimo žurnalas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Elektros instaliacija 1-o sektoriaus KTP tvarkinga, bet nuteistieji dažnai ją gadina. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji būdavo nedelsiant tvarkoma.

KTP įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. KTP esantys langai yra įrengi vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 punkto reikalavimais. Patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, t. y. 1-o sektoriaus karantino patalpa Nr. 2, KTP Nr. 3, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 14 ir 16, vėdinamos per langus, o sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ventiliacija.

Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. buvo taikomos visos įmanomos socialinės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjas buvo raginamas šviestis skaitydamas knygas, kurios nuolatos jam buvo atnešamos iš pataisos įstaigos bibliotekos. Taip pat nuteistajam buvo primygtinai nurodoma kiek galima daugiau užsiiminėti fizine veikla suteikiamų pasivaikščiojimų metu. Pareiškėjui buvo vedamas aiškinamasis darbas apie sveikatos problemas, jeigu jis nereguliuos savo kūno masės. Taip pat buvo vykdomi individualūs pokalbiai dėl vertybinių nuostatų korekcijos, ateities tikslų, gyvenimo būdo keitimo, nuteistasis raginamas gilintis į praeityje padarytas klaidas, įvertinti savo elgesį, padaryti išvadas dėl nusikaltimų, empatiškai mąstyti apie jo nuskriaustus žmones.

Nuolatos buvo atnešama psichologinio pobūdžio knygų, raginant įsigilinti į savo asmenybę. Nuolatos buvo sprendžiamos nuteistajam iškylančios socialinės ir buitinės problemos. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamo nuolatinio streso, dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Previeniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimo dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 181–190).

6. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktais duomenimis pareiškėjas Pravieniškių PN-AK, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d., už bausmės rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 8, 16, 12, 11, 14, 5, 4, 3, 6 ir karantino patalpoje Nr. 2. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, jog kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis, atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjo bausmės atlikimo sąlygas tik kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d.

7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad pagal tai, kiek kamerose buvo patalpinta nuteistųjų, pareiškėjui gyvenamo ploto visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.2 punkte, t. y. pareiškėjui teko nuo 3,8 kv. m iki 4,3 kv. m ploto.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą neturi būti įskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kamerų antisanitarinės būklės ir tai, kad jos netinkamos gyventi, nes natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, grindų plytelės sudaužytos, sienos ištrupėjusios, lovos sulūžusios ir nepritvirtintos, langai sulaužyti, nėra galimybės išsivėdinti, drėgna, šalta, elektros instaliacija netvarkinga (išlindę pliki laidai), šviestuvai sulūžę, lovų spintelės sulaužytos, praustuvės sulaužytos, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis ir Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, kuriuose nustatyti pažeidimai: kamerose Nr. 12 ir Nr. 4 netinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje Nr. 3 netvarkingas praustuvas ir per didelė drėgmė. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės, o teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl prastos kamerų būklės, šie pareiškėjo argumentai teismo atmesti.

10. Teismas įvertinęs atsakovo oficialiai pateiktus duomenis ir įrodymus, kurie paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamų sanitarinių mazgų (dušų) įrengimo, ir šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip neįrodytus.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo pertvarų tarp dušų, teismas nustatė, kad nors sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, jog dušuose yra įrengtos pertvaros tarp dušų, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo duše nebuvimo paliko nepaneigtus.

12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas patvirtino, kad uždaroje zonoje buvo jam suteikiamos kirpimo paslaugos, tačiau nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė nurodytos aplinkybės, jog yra kerpamas koridoriuje, atsižvelgiant į tai, teismas atmetė šiuos pareiškėjo reikalavimus.

13. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindė aplinkybėmis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, nurodydamas, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentus dėl to atmetė. Teismas pažymėjo, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl to nevertino. Be to, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, taigi, rūkyti jose įstatymu nėra draudžiama. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. buvo taikomos visos įmanomos socialinės reabilitacijos priemonės, ribotai įmanomos, kai nuteistasis bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 4 punkte. Tačiau pareiškėjas vangiai reaguodavo į taikomas socialinės reabilitacijos priemones. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo ne kartą konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų jų pačių iniciatyva, taip pat pareiškėjas dalyvavo keliuose grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose savęs, kaip asmenybės pažinimui. Teismas įvertino atstovo oficialiai pateiktus duomenis, kurie paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos galimybės skaityti knygas, laikraščius, nesuteiktos psichologinės pagalbos, nevykdomos socialinės reabilitacijos.

15. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pravieniškių PN-AK administracijai nepateikė prašymo išduoti ventiliatorių, o pareiškėjo skundą dėl valymo priemonių išdavimo kamerų tipo patalpose jis pateikė ne 2017 m. rugpjūčio 9 d., o 2017 m. liepos 14 d. ir į kurį buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 7-1643.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą Pravieniškių PN-AK medicininį pažymėjimą, sprendė, kad susirgimai dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, nėra tokio pobūdžio, dėl kurių galėtų būti reikšminga sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl patiriamo nuolatinio streso, dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo nesikreipė. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

17. Teismas nurodė, kad nekyla abejonių, jog dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl kamerose Nr. 12 ir Nr. 4 netinkamo dirbtinio apšvietimo, kameroje Nr. 3 netvarkingo praustuvo ir per didelės drėgmės, tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis dušu, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

18. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 100 Eur suma.

19. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti 200 Eur turtinės žalos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

III. 20. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (II t.. b. l. 1).

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateiktos medžiagos ir nepagrįstai patalpos plotą skaičiavo kartu su sanitariniu mazgu, nors byloje yra pateikta atsakovo išduota pažyma, kad sanitarinis mazgas į bendrą patalpos plotą neįskaičiuojamas. Be to, pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas yra atskira patalpa.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog elektros instaliaciją gadina nuteistieji kišdami į vieną kištukinį lizdą kelis didelio galingumo prietaisus, kadangi KTP negalima naudotis elektros prietaisais.

23. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo pateiktais duomenimis dėl to, jog pareiškėjas negalėjo naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, nes jame vaikščiojo rūkantys asmenys. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra uždrausta rūkyti pasivaikščiojimo kiemeliuose, kadangi buvo pažeista pareiškėjo teisė pasirinkti, rūkyti ar ne.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pateikė melagingą informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymo išduoti valymo priemones, kadangi toks prašymas yra užregistruotas registracijos knygoje.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat atsakovas prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 4–8).

26. Atsakovas atsiliepime, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl gyvenamojo ploto normos nustatymo, rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose, sanitarinių mazgų įrengimo ir kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų.

27. Tačiau atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

29. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 3 d. pateikė prašymą, kuriame papildomai pažymi, jog skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti sanitarinio mazgo plotas išskaičiuojamas iš bendro ploto. Pareiškėjo nuomone, tai, kad teisės aktai nedraudžia rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose prasilenkia su žmogiškosiomis vertybėmis, tokia pozicija yra nelogiška, nes pareiškėjas neturi galimybės pasivaikščiojimo metu kvėpuoti grynu oru, kadangi kiemelis yra vos 4 kv. m ir jame kartu vaikšto dar 3 rūkantys asmenys. Atsakovas atsiliepime nurodydamas, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios pareiškėjo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, pareiškėjo nuomone, tik patvirtina, jog atsakovas visus nuteistuosius laiko blogose sąlygose, taip pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog jis niekur nesikreipė dėl pažeidimų yra nepagrįsti, nes jis byloje yra pateikęs tai įrodančius dokumentus. Pareiškėjas pažymi, kad netvarkinga kriauklė kameroje Nr. 3 iki šiol yra nepakeista, o kameroje Nr. 12 išvis nėra lango, todėl nebuvo galimybės patalpos vėdinti. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą. Dėl atsakovo padarytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir kančias, bei ši kančia vis didėja dėl atsakovo abejingumo ir tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas, t. y. kamerose Nr. 12 ir Nr. 4 buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje Nr. 3 netvarkingas praustuvas ir per didelė drėgmė, pareiškėjas patyrė tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis dušu. Todėl pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, ir teismas priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad jis neįvertino visos į bylą pateiktos medžiagos. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais skaičiuojant patalpos plotą, vertinant įrodymus dėl elektros instaliacijos sugadinimo, rūkymo pasivaikščiojimo kiemelyje ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymo išduoti valymo priemones.

34. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju taikant minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normą, atskaičius sanitarinius mazgus, yra pagrindas konstatuoti ploto normos pažeidimą, pažymėtina, kad pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Taisyklės, kurių 111.2 punkte numatyta, kad vienam nuteistajam tenkantis minimalus plotas kamerų tipo patalpose turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui, viso ginčo laikotarpiu, teko nuo 3,8 kv. m iki 4,3 kv. m ploto.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turi būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjui visą kalinimo laiką teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Nacionaliniai teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant plotą kameroje, tenkantį vienam asmeniui, iš bendro ploto atimamas plotas, užimtas sanitarinio mazgo, baldų ir pan. Neatskaičius šių plotų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kuriuo nors kalinimo metu nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo ploto normos, įtvirtintos Taisyklėse, pažeidimo.

36. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai. Be to, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, nėra įtraukti pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias draudžiamų rūkymo vietų nustatymą, nurodo, kad pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliuose, neatsižvelgiant į jo dydį, rūkymas nėra uždraustas. Tačiau, šiuo atveju taip pat vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018). Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pateiktame Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 27 d. rašte yra nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. prašyme Kauno tardymo izoliatoriui nurodė, jog yra rūkantis, tai patvirtina ir rašte nurodytas pirkinių sąrašas atitinkantis ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (I t., b. l. 28–29). Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog buvo nerūkantis, ir pasivaikščiojimo kiemelyje kitų nuteistųjų rūkymas paveikė pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius, t. y. ar dėl pareiškėjo pasivaikščiojimų metu kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju pablogėjo jo sveikata, ar pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rūkančiu asmeniu.

37. Nors pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl elektros instaliacijos, tačiau atsižvelgiant į pateiktą byloje informaciją, elektros instaliacija 1-ojo sektoriaus KTP yra tvarkinga, gavus pranešimus apie gedimus ar netvarkingą elektros instaliaciją, atsakovo teigimu, būdavo nedelsiant tvarkoma, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl netvarkingos elektros instaliacijos ginčo laikotarpiu.

38. Dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymo išduoti valymo priemones, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl valymo priemonių išdavimo kamerų tipo patalpose pateikė ne 2017 m. rugpjūčio 9 d., o 2017 m. liepos 14 d. ir į kurį buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 7-1643. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl atsakovo melagingos informacijos pateikimo.

39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių: vienam asmeniui tenkančio kameros ploto skaičiavimo, sanitarinio mazgo, kameros apšvietimo, elektros instaliacijos, patalpų ventiliacijos, kamerose ir sanitariniuose mazguose esančių baldų ir inventoriaus būklės, šiukšlių konteinerių vietos, dušo patalpos pertvaros, kirpyklos, rūkymo pasivaikščiojimo kiemelyje, psichologinės pagalbos, socialinės reabilitacijos, bei pareiškėjo sveikatos problemų, todėl jų papildomai teisėjų kolegija nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nepateikė.

40. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtomis taisyklėmis, patikrinusi bylos medžiagą, įvertinusi aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų aplinkybių.

41. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ne tik pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bet ir pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisimo, kadangi atsakovas, nesutikdamas su tam tikra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo, o byla nagrinėjama pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

42. Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų ir jis patyrė neturtinę žalą.

43. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013)

44. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog ginčo laikotarpiu atliekant nuobaudas kamerose Nr. 12 ir Nr. 4, kuriose nustatytas netinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje Nr. 3, kurioje sanitariniame mazge buvo netvarkinga kriauklė ir per didelė drėgmė, taip pat buvus tam tikriems privatumo apribojimams naudojantis dušu, pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, 100 Eur suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Pareiškėjo prašomos sumos (10 000 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.

46. Teisėjų kolegija, taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjas neįrodė, jog patyrė 200 Eur turtinę žalą, kadangi nepateikė turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė