Legislator Case Law & Legislation
2022-11-30 Nr. AB-29077-3-63-3-00265-2021-3 AI generated

2022-11-30 Nr. AB-29077-3-63-3-00265-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-30 Nr. AB-29077-3-63-3-00265-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-30 Nr. AB-29077-3-63-3-00265-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. vasario 23 d. raštą Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 4 420 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-760-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00265-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 20.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. vasario 23 d. raštą Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 4 420 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nepateko į Detaliojo plano ribas. Siekdamas pakeisti mokslinės paskirties pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatai) paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio bei atlikti garažo rekonstravimą, pareiškėjas pasitelkė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Uostamiesčio projektai“, kuri parengė, paviešino ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir „Infostatyba“) suderino Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos projektinius pasiūlymus.

Po viešo svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. projektiniai pasiūlymai buvo patvirtinti be jokių pastabų. Pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį, kad jis be jokių trikdžių galės pradėti techninio projekto rengimo darbus ir jį parengus, gauti SLD. Su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Statinių konstravimas“ 2020 m. spalio 22 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR-2020-38, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbo projekto konstrukcinės dalies dokumentaciją (toliau – ir Darbo projektas) ir jis buvo pradėtas rengti.

Atsakovas rekomendavo Darbo projektą išskaidyti į atskirus etapus, kad viskas vyktų sklandžiau, nes tai esamas statinys, kuriame iš esmės niekas nepasikeičia, tik įstiklinami pastate esantys balkonai ir keičiama pastato paskirtis. Pareiškėjas telefonu buvo patikintas, kad nereikės Detaliojo plano korekcijos / keitimo. Kadangi Darbo projektas pradėtas vykdyti etapais, SLD buvo siekiama gauti pirmajam pastatui. Pirmą kartą parengtas Darbo projektas per „Infostatyba“ buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d., vėliau jis buvo pakoreguotas ir 2021 m. sausio 18 d. pateiktas pakartotinai.

Raštas gautas 2021 m. vasario 23 d., kuriame nurodyta, kad pagal Detaliųjį planą Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas – planuojamą teritoriją, todėl turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas.

3. Pareiškėjas nesutiko su Rašte išdėstyta pozicija, manė, jog Žemės sklypas nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, todėl atsakovo reikalavimas dėl Detaliojo plano keitimo / koregavimo yra perteklinis. Pareiškėjas pažymėjo, jog Žemės sklypui jokie privalomieji ir kiti reglamentai nebuvo nustatomi.

4. Pareiškėjas nurodė, jog dėl nepagrįsto Rašto jis patyrė turtinę žalą. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad Raštą parengė po pritarimo projektiniams pasiūlymams, dėl ko pareiškėjas negali gauti SLD. Pareiškėjo patirta turtinė žala susideda iš 2 420 Eur, sumokėtų UAB „Uostamiesčio projektai“ už projektinių pasiūlymų parengimą ir 2 000 Eur, sumokėtų MB „Statinių konstravimas“ už Darbo projekto parengimą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, Žemės sklypas patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Rengiant Raštą, buvo pateiktas užklausimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, siekiant gauti išaiškinimą. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai turėjo būti rengiami ir teritorijų tvarkymo režimas nustatomas visai teritorijai, apibrėžtai planuojamos teritorijos riba arba žemės sklypai, kuriems nebuvo poreikio rengti detalųjį planą, neturėjo patekti į planuojamos teritorijos ribas. Todėl pareiškėjui buvo pateikta pozicija, kad, planuojant statybos darbus, turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nustatant galimus užstatymo rodiklius. Pareiškėjas teikė viešinti projektinius pasiūlymus, kuriems buvo pritarta, turėdamas tikslą pateikti informaciją visuomenei apie numatomą statinių projektavimą, nurodydamas, kad jie gali būti naudojami, rengiant specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo nurodytas tikslas, kuris numatytas Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 13 priedo 3.5 punkte – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Pareiškėjo atlikti veiksmai yra visuomenės informavimas apie numatomą architektūros sprendinių idėją, tačiau jai įgyvendinti reikalinga atlikti Detaliojo plano koregavimo ar keitimo veiksmus. Ši informacija buvo pateikiama visuose atsakymuose į pareiškėjo teiktus užklausimus ar prašymus. Atsakovas teigė, jog pagal turinį Raštas yra informacinio pobūdžio ir niekaip nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų.

7. Atsakovas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 20 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą ir atmetė kitą pareiškėjo P. P. skundo dalį.

9. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

9.1. Turėdamas tikslą atlikti Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio bei poilsio pastato statybos darbus, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Uostamiesčio projektas“, kuri parengė ir suderino projektinius pasiūlymus, po viešo svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. jiems buvo pritarta. 2020 m. spalio 22 d. buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR/2020-38, pagal kurią projektuotoja MB „Statinių konstravimas“ įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus projektavimo darbus.

9.2. 2021 m. sausio 18 d. projekto darbų vadovė kreipėsi su prašymu išduoti SLD.

9.3. 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti aiškų sprendimą, ar vykdant Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas.

9.4. Rašte nurodyta, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kokie užstatymo rodikliai turėjo būti nustatomi detaliojo plano sprendiniuose. Žemės sklypui nėra nustatytas galimas pastatų aukštis, tankumas, intensyvumas ar statinių statybos zona, statybos riba ar linija. Rašte atkreiptas dėmesys, kad, numatant statyti naujus statinius Žemės sklype, turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nes esamame, galiojančiame plane nėra numatyta naujų statinių statyba ar esamų statinių užstatymo rodiklių didinimas. Rašte pažymėta, kad, gavęs pareiškėjo pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, įvertinęs planavimo tikslus, atsakovas, kaip planavimo organizatorius, galės spręsti dėl pritarimo iniciatyvai ir nustatyti, ar turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas, ar keitimas.

9.5. Pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašoma inicijuoti Detaliojo plano koregavimą Žemės sklype, siekiant koreguoti statinių statybos zoną bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.

9.6. Atsižvelgdamas į Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. AD2-1541 „Dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimo iniciatyvai“, Administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. AD2-1695 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“ nustatė, kad pradedama rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Korektūros rengimo tikslai – dalyje suplanuotos teritorijos atlikti detaliojo plano sprendinių pakeitimus – nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

9.7. Administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. AD1-1081 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino Planavimo darbų programą vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano korektūrai suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengti.

10. Teismas dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo nustatė, kad Raštu nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti SLD klausimas. Rašte išdėstyta atsakovo pozicija į pareiškėjo paklausimą, ar vykdant Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 6–7 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylos nagrinėjimo ribų nustatymo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų bei nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, jog jam nebuvo tinkamai atsakyta į jo prašymą. Teismas vertino, jog pareiškėjas nesutinka su Rašte pateiktu vertinimu, tačiau nereiškė kitų reikalavimų, iš jų dėl teisės į informaciją pažeidimo ir / arba dėl Rašto išsamumo. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teisme gintinų asmens teisių aspektu ir įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, priėjo prie išvados, jog Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluotas reikalavimas panaikinti Raštą negali būti skundo dalyku, teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

11. Teismas dėl reikalavimo išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą nurodė, kad Raštu nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti SLD klausimas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalimi, nurodė, jog SLD išdavimo procedūrą sudaro daugybė etapų, o teismui gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, užbaigiantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, kuriuo ir išsprendžiamas SLD išdavimo klausimas iš esmės. Teismas pažymėjo nesantis viešojo administravimo institucija ir neatliekantis viešojo administravimo atitinkamoje srityje. Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019) ir byloje nesant duomenų, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl SLD išdavimo, netenkino pareiškėjo reikalavimo išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą.

12. Teismas vadovavosi CK 6.247, 6.271 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigos įrodyti patirtą žalą aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą kildina iš Rašto, kuris buvo priimtas po pritarimo projektiniams pasiūlymams, ko pasėkoje pareiškėjas negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Teismas pažymėjo, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, byloje nėra duomenų, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl SLD išdavimo. Kadangi teismas nenustatė esminių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą.

13. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėjas P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimas neteisingas ir nemotyvuotas, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį bei efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Motyvų nebuvimas (nėra aišku, kodėl teismas priėjo prie išvados, kad Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 86 straipsnio 1–2 dalimis, 87 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad, sprendžiant administracinį ginčą, turi būti ne formaliai taikomi įstatymai, o stengiamasi teisingai ginčą išspręsti.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Raštas sukelia teisines pasekmes, nes atsakovui patvirtinus projektinius pasiūlymus be pastabų ir priėmus neteisėtą sprendimą – Raštą, pareiškėjas negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento be Detaliojo plano keitimo ar korekcijos, nors Žemės sklypas nepatenka į Detaliojo plano ribas. Atsakovas be pastabų tvirtindamas projektinius pasiūlymus ir parengdamas Raštą savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, teises ir interesus, o vien tai, kad Raštu nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti SLD klausimas nėra pakankamas pagrindas reikalavimą išduoti SLD atmesti. Rašte nenurodyta, kad pareiškėjas galėtų supaprastinta tvarka (be Detaliojo plano korekcijos ar keitimo) ar kokiu nors kitu būdu gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl nepaisant to, kad Raštas buvo atsakas į pareiškėjo paklausimą, pagrįstai laikytina, kad Raštas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, nes Raštu buvo užkirstas kelias gauti SLD supaprastinta tvarka.

17. Pareiškėjas nurodo, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra buvo nuspręsta Rašte, todėl teismo išvada, jog Rašte nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti SLD klausimas, yra nepagrįsta.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo patekimo į Detaliojo plano ribas, ar Detaliojo plano korekcija ar keitimas nagrinėjamu atveju reikalinga, taip pat nebuvo vertinti liudytojų parodymai, kurie buvo reikšmingi teisingam teismo sprendimui priimti.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas pradėjęs Detaliojo plano korektūros procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 23 d. rašto Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų susijusių reikalavimų.

22. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą, priėjęs prie išvados, jog Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, nustatęs, kad byloje nėra ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl SLD išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertina jį kaip nemotyvuotą ir laikosi pozicijos, jog Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes pareiškėjas negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento be Detaliojo plano keitimo ar korekcijos, nors Žemės sklypas nepatenka į Detaliojo plano ribas.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, kad sprendimas yra neteisingas ir nemotyvuotas, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog sprendimas yra be motyvų ir turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).

26. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamą administracinį aktą ir pareiškėjo keliamus klausimus, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

27. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Raštu pareiškėjui sukeliamos teisinėmis pasekmėmis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti aiškų sprendimą, ar vykdant Pastatų ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas (I t., b. l. 193). Administracijos Raštu (I t., b. l. 52–54) informuojama, kad Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas – planuojamą teritoriją; nurodyta, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kokie užstatymo rodikliai turėjo būti nustatomi detaliojo plano sprendiniuose. Žemės sklypui nėra nustatytas galimas pastatų aukštis, tankumas, intensyvumas ar statinių statybos zona, statybos riba ar linija. Rašte atkreiptas dėmesys, kad numatant statyti naujus statinius Žemės sklype, turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nes esamame, galiojančiame plane nėra numatyta naujų statinių statyba ar esamų statinių užstatymo rodiklių didinimas. Rašte pažymėta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius (t. y. Savivaldybės administracijos direktorius) sprendžia, ar detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami ar turi būti rengiamas detaliojo plano keitimas, todėl, gavęs pareiškėjo pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, įvertinęs planavimo tikslus, atsakovas, kaip planavimo organizatorius, galės spręsti dėl pritarimo iniciatyvai ir nustatyti, ar turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas, ar keitimas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracijos Rašte išdėstyta atsakovo pozicija į pareiškėjo paklausimą nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Nurodyto aplinkybių vertinimo nekeičia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis nesutinka su Rašte pateikta atsakovo pozicija, motyvuodamas pažeistais teisėtais lūkesčiais bei argumentais, kurių Rašte apskritai nėra (Rašte nenurodyta supaprastinta SLD gavimo tvarka (be Detaliojo plano korekcijos ar keitimo) ar koks nors kitoks būdas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Todėl ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Kaip jau buvo minėta, siekiamame nuginčyti Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjui, Rašte iš esmės pateikiama faktinė ir teisinė informacija, susijusiu su teritorijų planavimo dokumentų (Detaliojo plano) keitimu ar koregavimu, todėl pats Raštas tiesiogiai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o pareiškėjo nesutikimas su Rašto turiniu savaime nesudaro pagrindo jį (Raštą) naikinti.

30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; ir kt.).

31. Kadangi skundžiamu Administracijos Raštu pareiškėjui nenustatyta jokių teisių ar pareigų, Raštas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pagrįstai dėl šio reikalavimo bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

32. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai arba nepagrįsti (pvz., dėl teismo išvados, kad Rašte nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti SLD klausimas), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu, arba neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo (pvz., kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų liudytojų parodymų, nepasisakė dėl Žemės sklypo patekimo į Detaliojo plano ribas, ar Detaliojo plano korekcija ar keitimas nagrinėjamu atveju reikalinga), todėl, atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasako.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius