0aa6973c-9cfa-4268-8bdd-2f363eaade76 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-97-574/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51238-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Giedrei Stankevičienei, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Čepelioniui, Nikolajui Kozliakui, Mindaugui Jancevičiui, kaltinamajai R.

Å ., jos gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms J. K., L. D., ekspertui S. L., vertėjoms Virginijai MalaiÅ¡kienei, Boženai Seniut, Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡siskyrusi, nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista: - Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 201 straipsnio 1 dalį - paskirta 1250 Lt (10 MGL) dydžio bauda (teistumas iÅ¡nykęs); - Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį - paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : R. Å . 2018 m. spalio 24 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventiniu R. D. metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį su peiliu pastarajam į pilvÄ , taip padarydama durtinę - pjautinę epigastriumo srities žaizdÄ , nusitęsiančiÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę, su tuščiosios žarnos ir virÅ¡utinės pasaito venos pažeidimais, užsibaigiančiÄ aklai užpilvaplėviniame tarpe, dėl ko komplikavusis masyviu kraujavimu, hipovoleminiu Å¡oku bei Å«miniu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, R.

D. Elektrėnų ligoninėje mirė, t.y. nužudė savo Å¡eimos narį –sugyventinį R. D.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. Å . kaltės nepripažino ir parodė, kad su R. D. kartu gyveno. Su juo buvo sunku gyventi, bÅ«damas neblaivus, vartodavo prieÅ¡ jÄ smurtÄ . 2018 m. spalio 23 d ji R.i pasakė, kad užtenka gerti, nes jiems spalio 26 d. reikėjo sumokėti 800 eurų už jo tėvų kapų tvarkymÄ . TÄ vakarÄ apie 21 val. ji nuėjo pas kaimynÄ S.. Pas kitus jai buvo gėda eiti, nes visi žinojo R..

R.i pasakė, kad eina paimti cigarečių. Pas S. buvo L. su savo vyru. Maždaug po 10 minučių atėjo R.. Ji buvo lovoje ir R., paėmęs jÄ už pakarpos, tempė namo. S. su L. vyru vyru iÅ¡vijo jį už durų. Ji bijojo eiti namo, iÅ¡gėrė dar vienÄ stikliukÄ ir atsigulė miegoti pas S.. Ryte eidama namo ir žinojo, kad pas jį bus draugai, nes vienas jis negalėjo gerti. Kai grįžo namo, R. numetė jÄ ant sofos ir pasakė: „kale, pas S. čiulpei, dabar man čiulpsi. Kale, aÅ¡ tau dabar padarysiu linksmÄ , laimingÄ gyvenimÄ â€œ.

Po tų žodžių jis jai sudavė. V. P., kuris sėdėjo už jos ant sofos, pasakė: „R., baik, einam parūkysim“. Jie išėjo parūkyti. Ji su R. niekada nesibardavo prie pašalinių žmonių. Kai jie grįžo iš balkono, visi kartu baigė gerti. Nežiūrėjo, kiek valandų, maždaug 11 val. R. palydėjo draugus, o kai grįžo ji jam pasakė, kad negalima taip elgtis, „Č.“ (A., pavardės nežino) ir V. yra jos sūnaus pažįstami, Elektrėnai - mažas miestelis.

R. ir vėl pasakė: „kale, eik pas S. ir čiulpk“. Jos telefone nėra S. telefono numerio, todėl paprašė R. paskambinti S.. Jis surinko S. numerį ir davė jai telefonÄ . S. ji pasakė, kad R. jÄ veja iÅ¡ namų, paklausė, ar gali ateiti pas jį, S. sutiko. R. jos niekur neiÅ¡leido. DienÄ , prieÅ¡ skambinant S., ji jam buvo sakiusi, kad dabar nėra jokių problemų jį uždaryti, yra mėlynės, paskambins policininkei J., ir paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ir jį uždarys 8-10 metų. R. vėl atnešė degtinės. Ji pasakė, kad daugiau negers.

Tada vėl atėjo V. ir asmuo, pravarde „Č.“. Jie iÅ¡gėrė degtinę. P. išėjo namo, o R. su A. nuėjo pas J. dar butelio. Jau buvo tamsu, kai baigėsi alkoholis, A. išėjo namo, ji su R. išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. V. žmona vaikščiojo po langais, matė, kad jie rÅ«kė 20 val. vakaro. ParÅ«kius ji jam pasakė, kad gali daryti su ja kÄ nori, gali užmuÅ¡ti, ji gulasi miegot ir atsigulė. Kai atsibudo, bute stovėjo du medicinos darbuotojai, o R. gražiai gulėjo koridoriuje ir pilvo srityje buvo kraujas.

Ji nesistebėjo, nes jis galėjo pasidaryti bet kÄ pats. Visais kartais, kai ji varydavo R. iÅ¡ buto, jis prarydavo geležį, kartÄ perpjovė sau pilvÄ Jis 4 mėnesius buvo nedarbingas, reikėjo daryti operacijÄ . Atsakydama į klausimus, kaltinamoji nurodė, kad nežinanti, kaip bute atsirado medikai. R. galėjo jiems paskambinti, nes jis labai protingas, galėjo atrakinti duris. Ji nieko nedarė, nieko neklausė medikų, nes jau buv pripratusi. Žinojo, kad R. kažkÄ sau padarė. Medikai turbÅ«t jį iÅ¡vežė.

Ji buvo Å¡oke dėl to, kad pamatė kraujÄ . TÄ dienÄ alkoholį vartojo, nes norėjo prisigerti. Ryte iÅ¡gėrė turbÅ«t tik 1 stikliukÄ degtinės, per pietus - irgi gal 1 stikliukÄ ir pasakė, kad daugiau nebegers. Apie 18 val. trise (su A. ir R.) iÅ¡gėrė 0,7 l butelį degtinės. Daugiau nebegėrė, jautėsi girta, vos ant kojų stovėjo. TÄ vakarÄ R. jai sudavė 15-20 smÅ«gių rankomis ir kojomis. Jo deÅ¡inė ranka buvo sulaužyta, sugipsuota susilaužė tam, kad nereikėtų eiti į darbÄ , savaitę iki spalio 24 d.

Ta ranka jis galėjo viskÄ daryti. Kai jÄ mušė, ji sėdėjo, Å¡alia jos ant sofos sėdėjo P., o A. sėdėjo prie spintos. Jai nuėjus miegoti, R. buvo virtuvėje, daugiau bute nieko nebuvo. Paprastai ji viena miega ant sofos. Kai atsibudo, jau buvo tamsu, buvo tos pačios dienos vakaras, gal 20.30 ar 21.30 val. JÄ kažkas pažadino, nes pati bÅ«tų neprabudusi. Ji niekada neužrakina buto durų. R. galėjo užrakinti ir atrakinti duris. Atsibudusi peilio nematė, iÅ¡gabenus R. peilio irgi nematė.

Atvažiavusi policija liepė jai rengtis ir važiuoti. Ar buvo rastas peilis, nematė. Ji galėjo sakyti R., kad užmuÅ¡ jį, nes jis jÄ buvo privedęs iki tokio lygio, bet to ji nepadarė. R. pasakė, jog ji jam dÅ«rė, kad bÅ«tų labiau prie jo prisiriÅ¡usi. Jis buvo labai protingas, galėjo bet kÄ padaryti. Policijos pareigÅ«nai jai nepasakė, kodėl iÅ¡veža. IÅ¡ pradžių jie nuvežė į apylinkę, o paskui į ligoninę. Kodėl vežė į ligoninę, nežino. Ligoninėje jos nenurenginėjo, tik apžiÅ«rėjo veidÄ .

SumuÅ¡imus apžiÅ«rėjo KosciuÅ¡kos g. antrÄ dienÄ , kai atėjo tyrėjas ir dar kažkoks asmuo. Ryte iÅ¡ policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad R. mirė. Iki tos dienos R. gėrė apie 2 savaites kiekvienÄ dienÄ , vaistų jokių nevartojo. R. jos bute gyveno nuo 2013-05-19. JÄ yra mušęs tik tuos kartus, kai kvietė policijÄ . Jis elgdavosi neadekvačiai. Teismo posėdžio metu buvo apžiÅ«rėtas virtuvinis peilis, paimtas 2018-10-24 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (t. 1, b.l. 9-19). Kaltinamoji parodė, kad Å¡is peilis nėra iÅ¡ jos virtuvės. Jos peilis buvo nulaužtu galiuku.

Šį peilį galėjo matyti nebent tada, kai D. eidavo žvejoti, bet neatkreipė dėmesio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. parodė, kad nužudytasis R. D. yra jos sesers sūnus, jo tėvai yra mirę. Kaltinamosios nepažįsta. Nužudymo aplinkybės jai nėra žinomos. Jos dukrai paskambino iš Elektrėnų pažįstama - brolio sūnaus giminaitė ir pasakė, kad R. išvežtas į ligoninę o jos dukra paskambino jai. Galvojo, kad sužeistas.

Po kiek laiko jos dukrai vėl paskambino ta giminaitė ir pranešė, kad R. mirė. Laidotuvėmis rÅ«pinosi ir už viskÄ sumokėjo ji. KÄ tik buvo jo sesuo grįžusi iÅ¡ Olandijos, bet paprašė jos pasirÅ«pinti, kadangi ji čia nieko nesupranta, nieko nežino. Palaikus kremavo, paÅ¡arvojo, urnÄ palaidojo KaiÅ¡iadorių rajone prie tėvų vienam kape. Turtinė žala, susijusi su laidotuvėmis, kelionių iÅ¡laidomis, sudaro 1533 eurų, neturtinė - 10000 eurų. 1533 Eur paskaičiuoti pagal kvitus, bet kai kurių kvitų neturi - 300 eurų iÅ¡laidas pateisinančių kasos kvitų neturi - tai 30 eurų už gėles, 20 eurų už žvakes, 50 eurų už maistÄ gedulingiems pietums, 150 eurų už kunigo paslaugas, už kurÄ , nes važiavo į morgÄ , iÅ¡ Vilniaus į Alytų, Elektrėnus.

Ji gavo iÅ¡ Sodros laidojimo paÅ¡alpÄ - 304 eurus ir Å¡i suma nėra minusuota iÅ¡ turtinės žalos sumos. Kreipėsi į R. darbovietę, pavedimu gavo 600 eurų. Tai ne paÅ¡alpa, ne atlyginimas, o mokestis dėl asmens mirusio ne savo mirtimi. Su R. susitikdavo retai, nes jis gyveno Elektrėnuose, ji - Alytuje. Jis pas jÄ praktiÅ¡kai nebuvęs, susitikdavo tik kapuose lapkričio 1 d. Bendraudavo telefonu, bet irgi retai. Kai jis su mama, kuri jau 10 metų mirusi, gyveno M., tai ji nuvažiuodavo pas seserį, matydavo jį dažnai.

PraÅ¡o priteisti 10 000 eurų, kadangi jis - sesers sÅ«nus. Žmogaus mirtis kiekvienÄ paveiktų psichologiÅ¡kai, ji negali paaiÅ¡kinti savo iÅ¡gyvenimų. Jai niekas nepatarė praÅ¡yti atlyginti 10 000 eurų neturtinę žalÄ . Ji žino, kad R. iÅ¡gerdavo. Apie jo sveikatos bÅ«klę, kad jis kažkÄ iÅ¡darinėja sesuo nėra pasakojusi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. D. parodė, kad Nužudytasis R. D. yra jos brolis. Nužudymo aplinkybės jai nėra žinomos.

Jai paskambino pusseserė Jolanta ir pasakė, kad sužeistas jos brolis, kad kreiptųsi Elektrėnų policijÄ . Už kokių 10 minučių paskambino teta, pasakė, kad jis mirė. Ji dalyvavo laidotuvėse, o laidotuvėmis rÅ«pinosi ir už viskÄ mokėjo, kad bÅ«tų paprasčiau, teta. Su broliu paskutiniu metu nebuvo labai artimi, bet kai mama buvo gyva, važiuodavo pas jÄ Ä¯ M. Paskui ji iÅ¡sikraustė į OlandijÄ . Paskutinį kartÄ jį matė prieÅ¡ 6 metus, jis su jos sÅ«numi buvo atvažiavęs pas jÄ Ä¯ svečius į OlandijÄ .

Telefonu bendraudavo 1 kartÄ per porÄ mėnesių, paklausdavo vienas kito, ar viskas gerai. Žinojo, kad jis gyvena su kažkokia moterimi, bet jis daug nepasakojo. IÅ¡ Olandijos grįžo rugsėjo 25 d., o spalio 25 d. ryte sužinojo, kad jis nužudytas. PraÅ¡o tenkinti 10 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dabar turi problemų su teismais, negali iÅ¡vykti kada nori. Daugiau brolių, seserų neturi, yra psichiÅ¡kai paveikta, nuolat skauda galvÄ . Nesutinka, kÄ apie jo sveikatos bÅ«klę pasakoja kaltinamoji.

Jis labai artimai bendravo su jos sÅ«numi R., todėl žino, kad jis neturėjo jokių psichikos sveikatos problemų. Pati nepastebėjo, kad R. bÅ«tų neadekvatus. Nėra girdėjusi, kad jis pats save žalotų, kad buvo kažkÄ prarijęs ir jam darė SantariÅ¡kėse operacijÄ . Žinojo, kad jis iÅ¡geria, bet nežinojo, kad geria po dvi savaites. Kiek pažinojo brolį, jis iÅ¡gėręs nebuvo konfliktiÅ¡kas. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiÄ ja patrule.

Dirbo kartu su kolega G. K.. KaltinamÄ jÄ Å¾ino iÅ¡ įvykio. Buvo vėlus vakaras arba naktis, kai iÅ¡ Vilniaus apskrities budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad galimai peiliu padurtas vyras. Nuvykus nurodytu adresu ir pabeldus į duris, niekas durų neatidarė. Durys buvo atrakintos. Užėjus pro duris pamatė koridoriuje, prieÅ¡ais miegamÄ jį, gulintį vyrÄ . Jos kolegai pakėlus jam marÅ¡kinius ar marÅ¡kinėlius, pamatė durtinę žaizdÄ . Tada pamatė miegamajame ant lovos sėdinčiÄ kaltinamÄ jÄ .

Paklausus nukentėjusiojo, kas tai padarė, jis konkrečiai atsakė, kad Å¡ioji moteris, pasakydamas „jinai“. Neatsimena, ar nukentėjusysis kÄ nors sakė apie įvykio aplinkybes. Paklausus jo, kur yra peilis, jis atsakė, kad miegamajame. Peilis buvo rastas virtuvėje, ji šį peilį pastebėjo per balkonÄ ir perdavė kolegai, kad pažiÅ«rėtų ar tas peilis. Jis buvo padėtas ant spintelės, ilgas ir kruvinas, neatsimena, kurioje vietoje buvo kraujo. Buvo iÅ¡kviestas tyrėjas ir greitoji medicinos pagalba.

VisÄ laikÄ , kol jie ten buvo, kaltinamoji Å¡Å«kavo rusų kalba: „ja zariezala“, kÄ ji suprato kaip jos prisipažinimÄ : „aÅ¡ papjoviau“. Å . ne iÅ¡ karto pradėjo Å¡aukti, kÄ dar ji sakė, neatsimena. Ji buvo neblaivi. Kai paprašė jos apsirengti, ji vos stovėjo ant kojų, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, sklindantis iÅ¡ burnos. Å . ne viskÄ sakė rusiÅ¡kai, dalį sakė lietuviÅ¡kai. Kadangi ji nesuprato, kodėl ji sako „ja zariezala“, paklausė jos lietuviÅ¡kai:

„kodėl?“ ir ji lietuviÅ¡kai atsakė, kad jai atsibodo. Jei neklysta, tuo metu, kai ji bendravo su Å ., kolega su medikais buvo prie nukentėjusiojo. Negali pasakyti, ar jis girdėjo jos pokalbį. Prie nukentėjusio asmens buvo nedaug kraujo, virtuvėje kraujo nematė. Sunku pasakyti, ar R. Å . buvo adekvati. Ji matė ir suprato viskÄ , atsakė į visus jos užduotus klausimus. Tai, kad buvo sutrikusi Å . orientacija ji sprendė iÅ¡ to, kad iÅ¡ pradžių ji apsirengė vasarinius rÅ«bus, nors buvo vėsu.

R. Å . prie akies arba prie antakio buvo žaizda. Å . į medicinos įstaigÄ nevežė. Medikai sakė, kad žaizda yra sena, užsitraukęs Å¡aÅ¡as ir ji jį pradraskiusi. Mėlynių nematė. Moteris, kuri apžiÅ«rėjo Å . areÅ¡tinėje, sakė, kad ant kÅ«no yra mėlynių. Å . nesakė, kad buvo muÅ¡ama. Kaip priežastį ji įvardino, kad jai jau nusibodo. Nukentėjusysis kažkiek bendravo su medikais. Medikė prašė rankÅ¡luosčio, jis atsakė, kad virÅ¡ galvos jo rankÅ¡luostis guli ir po to pradėjo silpnėti.

Peilio ji nelietė, ar K. lietė, nežino. Peilį išėmė tyrėja, bet paties paėmimo nematė. R. Å . apie peilį nieko nepakomentavo. Å i Å¡eima jiems buvo žinoma, ne vienÄ kartÄ buvo kilęs konfliktas. Medikai suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ ir iÅ¡sivežė nužudytÄ asmenį, o jie sulaikė R. Å . ir laukė, kol atvyks tyrėja. Komisariate buvo nustatytas jos girtumas. Įėjusi į butÄ ji filmavo, bet iki 30 sekundžių. Tai buvo praneÅ¡imas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl privaloma nufilmuoti aplinkÄ .

Nufilmavo įėjimÄ Ä¯ butÄ , nužudytÄ asmenį ir gal kažkiek R. Å .. Su nukentėjusiuoju bendravo K., girdėjo jų pokalbį, tuo metu turbÅ«t nebefilmavo (t. 2, b. l. 154-159). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė, kad 2018 m. spalio 24, apie 21 val. iÅ¡ Vilniaus m. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyras R. D. pranešė apie smurtÄ artimoje aplinkoje, t. y. kad jį peiliu sužalojo jo sugyventinė. Pagal generalinio komisaro įsakymÄ , vykstant į smurtÄ artimoje aplinkoje, jie turi nufilmuoti esančiÄ aplinkÄ ir filmuota medžiaga turi trukti iki 30 s., po ko Å¡i filmuota medžiaga įkeliama į policijos registruojamų įvykių registrÄ (toliau - PRIR).

Nuvykus nurodytu adresu, ji įsijungė savo mobilaus telefono kamerÄ ir įeinant į butÄ pradėjo filmuoti. Visa filmuota medžiaga, trunkanti iki 30 s., yra įkelta į PRIR. Įėjusi į butÄ pamatė, kad koridoriuje, tarp virtuvės ir kambario, ant žemės ant nugaros guli vyriÅ¡kis, kaip paaiÅ¡kėjo - R. D., o kambaryje ant lovos sėdėjo jo sugyventinė R. Å .. R. D. pilve matėsi sužalojimas, rÅ«bai pilvo srityje buvo visi kruvini. Kur konkrečiai jis buvo sužalotas, ji nežiÅ«rėjo, iÅ¡ karto buvo papraÅ¡yta paskubinti greitÄ jÄ pagalbÄ .

R. D. vis sakė, kad jam labai skauda, jis pasakė, kad jį peiliu sužalojo R. ir kad peilis yra kambaryje. Kodėl jį sužalojo, R. D. ji neklausė. Tuo metu kambaryje sėdinti R. Å . vis rėkė, kad jį nužudys, kad papjaus, kad tai ji jį sužalojo, nes jis jai atsibodo. Ji tai vis nuolat kartojo ir kartojo. Ji pradėjo ieÅ¡koti peilio, kuriuo buvo sužalotas R. D., tačiau jo kambaryje niekur nerado ir išėjusi į balkonÄ per virtuvės langÄ pamatė, kad kruvinas peilis yra padėtas ant spintelės. R.

Å . buvo labai girta, nes papraÅ¡ius jos apsirengti, jis vos pastovėjo ant kojų. Atvykus medikams, R. D. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų ir mirė. R. Å . buvo sulaikyta. Ant jos veido, prie akies buvo senas sužalojimas. Pagal instrukcijas yra privalo įtariamuosius, kurie bus uždaromi į areÅ¡tinę ir ant jų kÅ«no yra sužalojimų, pristatyti medikams, tad ir Å¡iuo atveju nuvežė R. Å . į ligoninę, kur apžiÅ«rėjo sumuÅ¡imÄ po akimi. Medikai pasakė, kad tai senas sužalojimas ir iÅ¡davė pažymÄ .

Jokių kitų sumuÅ¡imų ant veido nebuvo. Ji neapžiÅ«rinėjo ar ant R. Å . kÅ«no yra kokių nors sužalojimų. Kai nuvežė į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rėti R. Å ., Å¡i kaip tik medikų paklausė kaip laikosi R. D. ir ji sužinojo, kad jis mirė. Tik tada ji pradėjo aiÅ¡kinti, kad R. D. tai padarė pats (t. 1, b.l. 96). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. KaltinamÄ jÄ pažįstu iÅ¡ iÅ¡kvietimų, vykdavo pas juos dėl konfliktų.

Nagrinėjamo įvykio metu dirbo su kolege S. V. Elektrėnų mieste. Gavo iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu neatsimena, ar kažkas atidarė buto duris, ar patys užėjo, ar skambino. Atrodo, juos įleido kaimynas, nes iÅ¡ pradžių ne į tÄ butÄ Ä—jo. Įėję rado ant žemės gulintį R. D., o R. Å . - sėdinčiÄ gretimame kambaryje ant lovos. Buvo matyti, kad R. Å . buvo akivaizdžiai neblaivi. R. D. marÅ¡kinėliai buvo kruvini, pakėlus matėsi durtinė žaizda.

Tuo metu R. dar buvo sÄ moningas. Paklausus jo, kas jam dÅ«rė, Å¡is atsakė, kad R., o peilį ji paslėpė kambaryje už lovos. Jie už lovos peilio nerado, apžiÅ«rėję butÄ kruvinÄ peilį rado virtuvėje ant spintelės, daugiau peilių nebuvo. Neatsimena, ar lietė peilį. Tyrėja paėmė peilį kaip daiktinį įrodymÄ . Paties paėmimo nematė, atrodo, tuo metu jis buvo lauke. R. visÄ laikÄ rėkė, kad ji jį padÅ«rė: „ja zariezala“, kad jis jai jau nusibodo, kad konfliktavo ir jÄ stumdė.

Atvykusi greitoji pagalba iÅ¡sivežė R., o jie R. pristatė į komisariatÄ . Neatsimena, ar buvo filmuojama įvykio vieta. Gavus iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, yra reikalavimas padaryti 30 sekundžių vaizdo įraÅ¡Ä . Bute jis daugiau buvo prie R., o kolegė bendravo su R.. Kaltinamoji vilkėjo chalatÄ . Sužalojimų ant jos kÅ«no lyg tai nematė. Jis asmeniÅ¡kai irgi kalbėjo su R.. Ji buvo agresyvi, Å¡aukė, buvo neblaivi, vangiai atsakinėjo į klausimus. Jei gerai atsimena, jai buvo nustatytas 3 promilių girtumas.

Paskutiniu metu iki Å¡ios nelaimės atvykti juos kviesdavo R.. Kildavo konfliktai dėl raktų, kad ji užrakinta namuose, R. paėmęs raktus. IÅ¡kvietimų dėl smurto paskutinėmis savaitėmis iki nelaimės nebuvo. Neatsimena, ar buvo iÅ¡kviesti dėl to, kad kažkuris iÅ¡ Å¡ių asmenų save žalotų (t. 2, b.l. 154-159). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. N. parodė, kad yra R. Å . kaimynė. R. D. kartu su ja gyveno, nes buvo iÅ¡mestas ir neturėjo, kur gyventi. Jis buvo labai negeras žmogus, gerdavo labai, iÅ¡ jos viskÄ imdavo, vogdavo ir pardavinėdavo.

Ir pas jÄ vienÄ kartÄ buvo atėjęs į namus, grasino užmuÅ¡ti, iÅ¡mesti iÅ¡ trečio aukÅ¡to, ji jo bijodavo. D. muÅ¡davo R.. TÄ dienÄ , kai nelaimė įvyko, irgi jÄ mušė. Yra mačiusi, kaip jis jÄ stumdo. Labai dažnai ji vaikščiodavo mėlynomis rankomis, akimis. R. pati irgi iÅ¡gerdavo, kaip bÅ«na Å¡eimose, bet jis tikrai agresyvus buvo. Ji yra mačiusi jį sužalotÄ , rankÄ buvo susilaužęs, mėlynės bÅ«davo, nežino iÅ¡ kur. IÅ¡ R. ir jo paties žino, kad jis pats save žalodavosi.

PilvÄ buvo susižalojęs ir prarijęs Å¡aukÅ¡to ar Å¡akutės galÄ , negali pasakyti kada. D. girdavosi, kad butas yra jo, ji girdėjo, kad jis reikalavo R., kad jam užraÅ¡ytų butÄ . Ji pati nematė, bet galvoja, kad jis pats įsidÅ«rė sau į pilvÄ ir mirė. Niekas kitas negalėjo to padaryti. R. Å . jai pasakojo apie įvykį po to, kai buvo paleista iÅ¡ kalėjimo (t. 2, b.l. 154-159). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad R. Å . yra jos kaimynė. R. D. kartu gyveno, rytais ateidavo iÅ¡gerti kavos.

D. muÅ¡davo R. dėl alkoholio. Kiek R. ateidavo, visada bÅ«davo mėlyna. Yra mačiusi, kaip D. stumdydavo R., į vazonÄ yra stÅ«męs. Jai matant D. kumščiais R. nemuÅ¡davo. Ji nėra mačiusi, kad R. muÅ¡tų D.. TÄ dienÄ , kai D. mirė, jos nebuvo, bet buvo prieÅ¡ keletÄ dienų, tada D. buvo visiÅ¡kai girtas, jÄ (B.) apstumdė. Ji, grįžusi iÅ¡ Vilniaus į Elektrėnus iÅ¡ sesers sužinojo, kad D. ligoninėje mirė dėl pjautinės žaizdos. Nežino, kas įvyko. Nėra mačiusi sužalojimų ant D. kÅ«no. IÅ¡ draugų žino vienÄ atvejį, kada jis pakabÄ prarijo, kad neuždarytų į kalėjimÄ .

Dėl to, kaip mirė D., vieni kaimynai vienaip sako, kiti - kitaip. Kaimynai tarpusavyje mano, kad jis pats pasidarė durtinę žaizdÄ . D. girtas bÅ«davo visiÅ¡kai neadekvatus. Nežino, kodėl kaimynai mano, kad jis pats susižalojo. Kai R. grįžo iÅ¡ suėmimo, pasakojo jai, kad įvykio dienÄ D. jau buvo miręs, kai ji atsibudo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad pažįsta R. Å . kaip kaimynę, bet su ja nebendravo. Gali pasakyti tik tiek, kad iÅ¡ pradžių ji su savo draugu R.

D. gyveno, buvo viskas normalu, bet po to, po kažkiek laiko, jis jos atžvilgiu pasidarė agresyvus. BÅ«davo, kad sutikdavo jÄ laiptinėje sumuÅ¡tÄ . Kartais jos paklausdavo, kas atsitiko, gal R. sumušė? Ji sakydavo, kad ne. Ji gindavo jį, sakydama, kad ji pati. Mėlynės daugiausiai bÅ«davo ant jos veido. Paskutiniu metu jis buvo labai agresyvus, niekur nedirbo, po to įsidarbino, kažkiek padirbo, buvo iÅ¡varytas iÅ¡ darbo. Jis jai pats pasakojo, kad susilaužė rankÄ darbe, bet tikrai ne darbe, o kažkur tarp durų jÄ buvo įkišęs. Jis pats pasakojo.

Matomai jį po to iÅ¡varė iÅ¡ darbo, kai gavo pirmÄ atlyginimÄ . Paskutiniu laiku pradėjo jo ir pati bijoti, nes jis buvo nelabai geras žmogus. Nežino nieko apie jo mirties aplinkybes. Nematė, kaip jį iÅ¡vežė, triukÅ¡mo tÄ dienÄ negirdėjo, jos butas visai kitame Å¡one. Neatsimena tokių atvejų, jog R. D. bÅ«tų žalojęs pats save (t. 3, b.l. 11-15). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, kad pažįsta R. Å . ir R. D. kaip kaimynus, gyvena vienoje laiptinėje. Ä®vykis buvo galbÅ«t prieÅ¡ metus, žino iÅ¡ kaimynų, kad jį iÅ¡vežė į ligoninę ir po to pasakė, kad jis mirė.

Kalbų, kas nutiko, buvo visokių, kad sugyventinė papjovė. R. Å . su R. D. gyveno kartu. Nežino, kaip jie gyveno. VienÄ kartÄ matė, kad jos veidas buvo sumuÅ¡tas. Neklausė jos, iÅ¡ kur tie sužalojimai. Ä®vykio iÅ¡vakarėse pas jį buvo atėjusi R. Å ., paprašė leisti pabÅ«ti ir pernakvoti. Pernakvojo ir ryte išėjo. Tuo metu pas jį namuose buvo dar trys žmonės - R., V. P., o trečio nelabai pamena, lyg ir A. Kai atėjo R. Å ., ji nebuvo girta, bet kvapas buvo. Ji pasakė, kad susipyko su R.

D.. Jis turėjo litrÄ alaus. R. Å . nakvojo pas jį (t. 3, b.l. 11-15). BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 93-94). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. V. parodė, kad R. Å . yra kaimynė ir jis su ja pradėjo bendrauti maždaug po metų kai Å¡i atsikraustė, t. y. su ja bendrauja maždaug apie 4 metus. Tiek pat laiko jis yra pažįstamas ir su R. D.. R. su R. gyveno pirmame namo aukÅ¡te, o jis tos pačios laiptinės ketvirtame.

Paskutiniu metu R. su R. pradėjo labai daug gerti, todėl tarp jų kildavo ir konfliktai. Kai bÅ«davo atidaryti langai, labai gerai girdėdavosi, kad jie konfliktuoja, Å¡aukia vienas ant kito, tačiau jis niekada nematė, kad R. muÅ¡tų R.. Jis matė keletÄ kartų R. su mėlynėmis po akimis, tačiau niekada nepaklausė kas atsitiko, o ji pati yra minėjusi, jog jÄ muÅ¡a R.. Paskutinį kartÄ su mėlynėmis po akimis R. jis matė prieÅ¡ porÄ mėnesių, bet, kaip ir sakė, jis niekada neklausdavo kas atsitiko, ir taip bÅ«davo aiÅ¡ku.

Be to, R. su pamuÅ¡ta akimi jis matė ir dienÄ prieÅ¡ Å¡iÄ nelaimę, tačiau ta mėlynė buvo ne Å¡viežia, o jau kelių dienų. 2018-10-23, apie 21 val. pas jį į namus atėjo R.. Pas jį tuo metu namuose buvo svečių, tai draugas A. su žmona L., kurių pavardžių jis neprisimena. Kai atėjo R., ji buvo neblaivi, vilkėjo tik chalatÄ , ji paprašė leisti jai pabÅ«ti pas jį, kol apsiramins R.. R. iÅ¡gėrė su jais stikliukÄ degtinės ir užmigo, o jis su draugais dar sėdėjo, žiÅ«rėjo televizorių.

Ryte, apie 8 val. A. reikėjo eiti į darbÄ , tad jis su L. susiruošė eiti namo. Tuomet ir R. pasakė, kad jÄ palydėtų iki namų ir jie vis trys išėjo. R. neminėjo, kad jÄ iki namų reikia lydėti tik todėl, kad jos nesumuÅ¡tų R., ji tiesiog jÄ paprašė palydėti. TÄ pačiÄ dienÄ , maždaug apie 11 val. pas jį į namus atėjo R. su A. ir Vytu. R. su juo norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar miegojo su R., tad jie pasikalbėjo ir jie išėjo. Daugiau tÄ dienÄ jis nei R., nei R. nematė, o ir jokio konflikto iÅ¡ jų buto taip pat negirdėjo.

KitÄ dienÄ ryte jam paskambino V. ir pasakė, kad R. yra nužudytas ir kad tai padarė R.. Kodėl ji tai padarė, jis nežino ir nieko negali pasakyti. Pagarsinus parodymus, liudytojas S. V. parodė, kad pas jį buvo du žmonės – A. su žmona L. GalbÅ«t gėrė degtinę. Tuo metu geriau prisiminė. Laiko, kada ji išėjo, neprisimena, žino, kad ryte. Parodymuose teisingai paraÅ¡yta. Po įvykio R. daugiau neužeina pas jį į svečius. R. D. pažinojo gal apie 5 metus. R. D. pas jį neužeidavo, jie nedraugavo.

Jį pažinojo tik kaip kaimynÄ . Kai R. Å . pernakvojo pas jį, R. buvo užėjęs ir paklausė, ar jie miegojo kartu, pasakė, kad ne. Jis priekaiÅ¡tavo, buvo pilnas pavydo. Atsimena, kad R. Å . skambino 24 dienÄ , paklausė, ar gali ateiti ir pabÅ«ti, bet neatėjo. Suprato, kad dėl konflikto su R. D.. Kažkas vienÄ kartÄ jam sakė, kad R. D. buvo kažkÄ prarijęs (t.

3. B.l. 11-15). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad R. Å . yra jos kaimynė, jų santykiai labai geri. Ji labai gera moteris, tvarkinga, užjaučia visus. R. D. pažinojo. Kai jis atėjo pas R., nes neva neturėjo kur gyventi, R. jį priėmė iÅ¡ gailesčio. Ji jį sutvarkė, dantis sudėjo, aprengė nuo galvos iki kojų. Paskui, kaip supranta, jis jÄ muÅ¡davo, ji jo bijojo, nes kai jo nebÅ«davo, ji galėdavo užeiti, o kai jis grįždavo namo, R. sakydavo: „greit greit iÅ¡eik, nes grįžta D.“.

Ji matydavo, jog R. labai dažnai bÅ«davo sumuÅ¡ta, veidas ir rankos. Paklausus, kas jÄ sumušė, ji, bijodama pasakyti, sakydavo, kad pati. Ji nieko nežino apie tÄ dienÄ , kai mirė D.. Tik kitÄ rytÄ iÅ¡girdo, kad toks įvykis įvyko. Ji netiki, kad R. galėjo tai padaryti. Yra girdėjusi, kad jis pats sau rankas laužydavo, metalus prarydavo. Tai jai pasakojo, kad kai jis buvo suimtas, prarijo kažkokį metalÄ ir jį iÅ¡vežė. D. pats pasigyrė, kad rankÄ pats susilaužė. Sakė, kad tarp durų įkiÅ¡o, nes tingėjo dirbti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. A. parodė, kad pažįsta R. Å .. Gyveno netoliese, matydavo jÄ Elektrėnuose. Santykiai buvo geri, konfliktų su ja nebÅ«davo. D. pažinojo iÅ¡ matymo, pasisveikindavo. Apie jų tarpusavio santykius nelabai žino, tik girdėjo, kad jie gyveno kartu. 2018 m. spalio 24 d. R. paskambino jai ir paprašė, kad paskolintų pinigų. Ji grynų pinigų neturėjo, tik kortelėje, tai nuėjo ir nupirko 0,75 litro degtinės butelį. Atėjo R. su draugu ir paėmė.

Atėjo gal po 20 minučių, su A., kuris yra atvykęs Å¡iandien kaip liudytojas. A. gerokai buvo iÅ¡gėręs, o R. nelabai. Paskui paskambino R. pasakyti, kad R. pasiėmė, paklausė, ar atnešė, bet ji nesusigaudė su kuo Å¡neka, turbÅ«t kÄ tik iÅ¡ miegų buvo. IÅ¡ pradžių, kai R. skambino, kalbėjo normaliai, o paskui, gal po pusvalandžio susiÅ¡nekėti buvo sunku. Ji visÄ laikÄ , kai bÅ«davo iÅ¡gėrusi, miegodavo. R. jai nieko nesakė, kad yra muÅ¡ama. Apie D. mirtį sužinojo gal kitÄ dienÄ , pažįstami paskambino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad R. Å . pažįsta per R. D.. R. ateidavo anksčiau pas jį į bendrabutį. R. D. nuolat muÅ¡davo R., bÅ«davo mėlynės ant kojų, rankų, po akim, nuolat vartodavo necenzÅ«rinius žodžius, matydavo, kaip jis stumdydavo R.. R. muÅ¡davo R. prisigėręs. Policijos nekviesdavo. TÄ vakarÄ , kai R. D. mirė, jie gėrė. D. su R. konfliktavo, nes R. nakvojo pas kaimynÄ ir jis užpyko. VisÄ tai aÅ¡ žino, nes pats vėliau buvo užėjęs pas tÄ kaimynÄ S..

Jam atėjus į svečius pas R., R. jau buvo namuose. R. pati pasakė, dėl ko R. užpyko. Atsimena, kad R. pradėjo „koliotis“: „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, stÅ«mė R. vienÄ , antrÄ kartÄ . Jis pasakė, kad baigtų, R. apsiramino. IÅ¡gėrė ir jis išėjo namo. Kas toliau buvo, nežino. Dar dalyvavo V. P.. Pastarasis išėjo anksčiau už jį. TÄ dienÄ ant R. kÅ«no matėsi mėlynės ir ant rankų, ir ant kojų, ir ant veido, po akim. Jis išėjo prieÅ¡ 20 val. Jam iÅ¡einant, Å . su D. nieko neveikė, toliau jau neiÅ¡gėrinėjo, tiesiog sėdėjo, nemiegojo.

Å . su D. kartu gyveno nuolat apie 5 metus, D. daiktai bÅ«davo bute. Jis yra girdėjęs iÅ¡ liudytojos A. B., kad D. kiÅ¡o rankÄ tarp durų ir susilaužė pats. BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad R. D. bei R. Å . jis pažįsta apie 4-5 metus, t. y. nuo to momento kai jie jau gyveno kartu. Pas juos svečiuose jis lankydavosi maždaug apie 2-3 kartus per savaitę. Pasitaikydavo jog ir visÄ mėnesį neužeidavo.

Pas juos jis užeidavo ne tik alkoholį gerti, bet užsukdavo iÅ¡gerti kavos ar pasiÅ¡nekėti. Kiek jis matydavo R. ir R., jis niekada nematydavo, kad R. R. muÅ¡tų, gražiai bendraudavo. Jis matydavo ant jos veido retkarčiais mėlynes, tačiau paklausus jos kas atsitiko, R. atsakydavo, kad nukrito. R. niekada nesiskųsdavo smurtu prieÅ¡ jÄ ir niekad nėra pasakiusi, jog jÄ muÅ¡a R.. Pats R. niekada nepasakodavo apie savo santykius su R., tad jis niekad ir nėra girdėjęs, jog jis jÄ muÅ¡tų ar neleistų iÅ¡eiti iÅ¡ namų. 2018-10-24, neprisimena tiksliai kuri buvo valanda, gal apie 6-7 val., jam paskambino R. ir pakvietė pas save.

Kai jis atėjo, pas R. jau buvo V., o R. namuose nebuvo. R. pasakė, kad ji namuose nenakvojo ir kad ji yra pas kaimynÄ S.. Jie trise sėdėjo ir gėrė degtinę "Bajorų" ir jau buvo bebaigiÄ gerti degtinę, kai namo grįžo R.. Kuri buvo valanda, jis net negali pasakyti, nežiÅ«rėjo kiek valandų. Durys nebuvo užrakintos, tad pro duris R. užėjo pati. Ar jÄ kas palydėjo iki durų, jis negali atsakyti, nes nematė, tačiau į butÄ ji užėjo viena. Kai ji grįžo namo, jis matė, kad pas jÄ po akimi yra mėlynė, tik neprisimena iÅ¡ kurios pusės. Jis pasidomėjo iÅ¡ kur pas jÄ mėlynė, bet kaip ir visada ji atsakė, kad nukrito.

Kaip iÅ¡ tikrųjų buvo, jis nežino, nesidomėjo ir nieko daugiau neklausinėjo. Vos tik grįžus R. į namus, tarp R. ir R. kilo konfliktas, bet tik žodinis. R. Å¡aukė ant R., kad ji gali eiti ten kur ir nakvojo. R. žodžiais R. pagrasino, kad tuoj pat suduos, tačiau jie R. nuramino. R. tikrai R. nesudavė ir net neužsimojo, jos nestumdė. Tuomet visi keturi baigė gerti tÄ degtinę, kurios buvo likę nedaug. Po to jie trise, t. y. jis, R. ir V. nuėjo dar pas kaimynÄ S., o R. liko namuose. Pas tÄ kaimynÄ ar jie gėrė, ar ne, jis net neprisimena, taip pat negali pasakyti ir kiek užtruko, po ko visi iÅ¡siskirstė po namus. 2018-10-24 apie 15 val. jam paskambino V.

P. ir vėl pakvietė pas R., tad jis su V. P. susitiko lauke, parūkė ir nuėjo pas R. į namus. Kai atėjo, namuose buvo tiek R., tiek R.. Matėsi, kad jie abu jau yra neblaivūs. Ant stalo stovėjo degtinės "Bajorų" butelis, kuris buvo nugertas. Jokio kito alkoholio - nei sidro, nei alaus pas juos ant stalo nebuvo. Ant R. veido jokių kitų sumušimo požymių be tos mėlynės po akimi, kuri buvo ir ryte, nebuvo. Jie atsisėdo visi prie stalo, išgėrinėjo. Kai baigėsi degtinė, R. pasakė, kad norėtų dar išgerti, tačiau niekas pinigų neturėjo.

Tuomet V. paskambino savo uošvienei J. ir ragelį paėmė R. ir ši J. paprašė nupirkti degtinės, pasakė, kad kai turės pinigų – atsiskaitys ir J. sutiko. R. pasakė, kad butelio ateis paimti jis su R.. Pats V., kai R. pasišnekėjo su jo uošviene, iškart išėjo namo, o jis su R. nuėjo pas J. į namus paimti butelio. R. tuo tarpu liko viena namuose. Kai jie išėjo paimti to butelio, galėjo jau būti apie 16.30 val. Jiems J. buvo nupirkusi, berods, degtinės "Bajorų", ir kai jis su R. grįžo, visi trys toliau išgėrinėjo.

Maždaug apie 19.30 val., kai jau iÅ¡gėrė ir Å¡iÄ degtinę, jis taip pat išėjo namo, R. su R. liko dviese. Per visÄ dienÄ , kol jis buvo pas juos, jis nematė nei karto, kad R. muÅ¡tų R.. Buvo gal kartÄ , kad jie susibarė, bet tai tik buvo žodinis konfliktas, jis paprašė nusiraminti ir tiek. Dėl ko jie susibarė, jis net negali pasakyti, nes buvo girti ir susibarė dėl niekų. Taigi, kai jis išėjo namo, tarp jų jokio konflikto nebuvo ir tik kitÄ dienÄ pas jį atėjęs V. pasakė, jog jis laikraÅ¡tyje perskaitė apie tai, kad R. nužudė R..

Jis iÅ¡ pradžių net nepatikėjo, kad taip gali bÅ«ti, netikėjo, kad R. iÅ¡vis taip pasielgtų, todėl kas galėjo ten atsitikti, nežino (t. 1, b. l. 88). Pagarsinus parodymus, liudytojas A. J. parodė, kad pastÅ«mė R. R. porÄ kartų. Matė, kaip R. tampė R., numetė ant lovos, į vazonus. Pasistumdymas buvo kai iÅ¡gėrinėjo grįžę iÅ¡ J. su degtine. PrieÅ¡ einant pas J., jie su R. gėrė pas R.. Jis buvo atėjęs su P.. Buvo gal pusė butelio. P. nuėjo namo, o jis su R. pas J..

Jam iÅ¡einant iÅ¡ R. buto, ji buvo ant lovos, buvo iÅ¡gėrusi. R. su R. visada gražiai bendravo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Jų santykiai geri, niekada nesipyko. Mama visada palaikė jÄ ir jos vaikus, yra nuoÅ¡irdi, gera moteris. Su mama negyvena nuo 1998 m., kai iÅ¡sikraustė į KaiÅ¡iadoris. 2018 m. spalio 24 d. gyveno Elektrėnuose, nuomojo butÄ . Ä®vykio aplinkybių nežino, tÄ vakarÄ su mama nekalbėjo. R. D. bÅ«davo agresyvus, turėjo psichikos problemų, o mama buvo gera, visada viskÄ jam atleisdavo.

Mama jai sakė ir ji pati netiki, kad ji galėjo tai padaryti. R. su mama gyveno apie 5 metus. Ji žinojo R. D., atvažiuodavo pas juos. IÅ¡ mamos pasakojimų žino, kad pas juos visko pasitaikydavo, kad jis iÅ¡gerdavo, rankÄ pakeldavo, buvo jÄ sumušęs ir prieÅ¡ save rankÄ kėlė, metalinius Å¡aukÅ¡tus rijo. Jų tarpusavio konfliktų nėra mačiusi. Yra mačiusi mamos mėlynes. VienÄ kartÄ galva buvo labai sužalota. IÅ¡ pradžių ji bandė sakyti, kad krito, bet vėliau papasakojo, kad jis pakėlė rankÄ .

Paskutinį kartÄ pas mamÄ buvo maždaug prieÅ¡ 3 savaites. Tuo metu ji sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , gėrė raminamuosius vaistus, labai pergyveno. VienÄ kartÄ , kai buvo pas mamÄ , buvo atvykusi policija, bet ji jau iÅ¡eidinėjo, nežino, koks ten įvykis buvo. Tuo metu namuose buvo tik mama. Žino, kad mamai buvo paskirtos baudos dėl triukÅ¡mo, rÅ«kymo namuose (t. 2, b.l. 126-128). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Å . parodė, kad R. Å . yra jo mama, R. D. pažinojo nuo tada, kai jis su mama pradėjo bendrauti.

Apie porÄ metų viskas buvo gerai, vėliau prasidėjo iÅ¡gėrinėjimai. KiekvienÄ kartÄ , kai atvažiuodavo pas mamÄ , rasdavo jÄ su mėlynėm. Mama aiÅ¡kindavo, kad nugriuvo. Buvo vienas toks atvejis, kai jis pas juos užėjęs į butÄ , pro koridoriaus langÄ pamatė, kad R. D. balkone negražiais, necenzÅ«riniais žodžiais vadina mamÄ , laiko jÄ , stumdo. Tai buvo ne pirmas jų konfliktas. Jis bandydavo tartis su mama, kad skirtųsi, bet ji sakydavo kad jai gaila žmogaus, kad jis neturi kur gyvent, kad į policijÄ ji negali kreiptis, nes jį pasodins.

Jis labai dažnai atvažiuodavo, iÅ¡varinėdavo svečius, R., bet ji ir vėl įsileisdavo. R. jam sakydavo, kad mamos nemuÅ¡a, kad ji pati apsidaužo, krenta. Pamena atvejį, kai R. D. uždarė į areÅ¡tinę ir jis prarijo Å¡aukÅ¡tÄ , kad iÅ¡vežtų į ligoninę. Jis pats jam apie tai pasakojo po išėjimo iÅ¡ ligoninės. Girdėjo, kad jis ne kartÄ buvo sėdėjęs kalėjime, neturėjo kur gyventi, todėl mama jį priėmė. Mama su R. kartu gyveno 3-4 metus. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V.

P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-91). Liudytojas parodė, kad jis R. Š. pažįsta jau labai seniai, tik kad su ja nelabai bendraudavo. R. D. jis pažinojo apie 5 metus. Ir tik po to, kai jie abu atsikraustė į Elektrinės g., pradėjo su jais abiem bendrauti dažniau. Kiek pas juos būdavo, jis niekada nematė, kad R. muštų R.. Tiek R., tiek R. mėgėjai išgerti, tačiau jei jau vienas pradeda gerti, tai ir antras. Jeigu vienas negeria, tai ir antras ne. Ir jei jau pradeda gerti, tai abu ir gerdavo.

Ir kai jie abu neblaivÅ«s, tai jis dažniausiai matydavo, kad po R. akimi yra mėlynė, tačiau ji niekada nėra pasakiusi, jog jÄ sumušė R.. Paklausus iÅ¡ kur pas jÄ mėlynė, visada atsakydavo, jog nukrito. KartÄ buvo, jog R. paskambinusi pasakė, kad jÄ sumušė R., po ko susitikus ji rodė ant rankos mėlynes - tai mėlynės tarsi už žasto buvo suimta ranka. Jis klausė R. ar jis mušė R., tačiau Å¡is tai neigė. 2018-10-24 apie 6.20 val. jis nuėjo pas R.. Dabar jau neprisimena ar kai jis atėjo jau buvo atėjęs A., ar jie vėliau jam paskambino ir Å¡is prisijungė.

Galiausiai jie sėdėjo trise ir gėrė degtinę "Bajorų". R. namuose nebuvo ir R. pasakė, kad ji nenakvojo namuose, kad ji iÅ¡gėrinėjo pas kaimynÄ S.. R. pasiÅ«lė nueiti pas kaimynÄ jÄ parsivesti, tačiau jis pasakė, kad ji pareis pati. Jie dar apie 7 val. paskambino S. paklausti kur R. ir Å¡is atsakė, kad ji dar miega, tad jie toliau iÅ¡gėrinėjo. Jie jau baiginėjo gerti tÄ degtinės butelį, kai maždaug apie 7.30 val. namo grįžo R.. Buto durys buvo atrakintos, tad ji tiesiog atsidariusi duris užėjo į butÄ .

Ji parėjo viena ir jokios jos draugės prie durų jis nematė. Vos tik ji parėjo namo, tarp R. ir R. kilo žodinis konfliktas, R. Å¡aukė, kad ji eitų ten, iÅ¡ kur atėjo. R. elgėsi labai ramiai, ji atsakė, kad prisigėrė ir nulūžo ir todėl ten pernakvojo. R. pagrasino, kad tuoj jai trenks, tačiau jis net neužsimojo ir prieÅ¡ jÄ jokio smurto bent prie jų nenaudojo. Kaip ir minėjo, R. kartÄ buvo sakiusi, kad jÄ sumušė R., tačiau jis pats tÄ neigė, tad po Å¡ių žodžių liepė R. ramintis, pasakė, kad moters negalima muÅ¡ti, ir kad prie jo net nebandytų kelti rankos, todėl R. nurimo ir visi keturi tuomet baigė gerti tÄ butelį.

Dar net R. įpylė vienÄ stikliukÄ ir po kokių 10-15 minučių jis su A. ir R. išėjo pas kaimynÄ S., o R. liko viena namuose. Kai R. ryte grįžo namo, jis matė, kad jai po akimi mėlynė, tačiau Å¡iÄ mėlynę jis jau matė dvi ar trys dienos iki to ir ji aiÅ¡kino, kad ji eidama balkone pati nukrito. Pas S. jie užtruko gal kokias 15 minučių, R. tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl R. pas jį nakvojo ir tiek, po ko jie visi iÅ¡siskirstė į namus. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 15.30 val. jam paskambino R. ir vėl pakvietė užeiti.

Tuomet jis susisiekė su A., susitiko su juo lauke ir parÅ«kę abu nuėjo pas R.. R. buvo namuose. Atėjus jis nematė, kad R. bÅ«tų sumuÅ¡ta ar bÅ«tų atsiradusios kokios naujos mėlynės. Visi keturi susėdę gėrė degtinę. LaikÄ leido tikrai labai linksmai, visi juokavo ir net tarp R. su R. nebuvo jokio konflikto. Kai šį butelį jie iÅ¡gėrė, R. pasiÅ«lė iÅ¡gerti dar, tačiau niekas neturėjo pinigų, tad R. paprašė jo paskambinti savo uoÅ¡vienei J.. Kai jis paskambino, ragelį paėmė R. ir Å¡i paprašė J. nueiti nupirkti butelį, kad pinigus grÄ Å¾ins ir J. sutiko.

Po Å¡io pokalbio jis išėjo namo, o R. su A. nuėjo pas jo uoÅ¡vienę ir pasiėmė tÄ nupirktÄ butelį. Kas vyko toliau, jis nežino, ir tik kitos dienos ryte jam paskambino kaimynas V. ir pasakė, kad mirė R.. Jis iÅ¡ pradžių net pagalvojo, kad jis nuo alkoholio mirė, bet kaimynas pasakė, kad jį nužudė R.. Jis net negalėjo patikėti. Kaimynas V. apie tai žino tik todėl, kad pas R. su R. buvo Å¡uniukas ir policijos pareigÅ«nai paprašė jo priglausti šį Å¡uniukÄ . Kas galėjo atsitikti ir kodėl R. nužudė R., jis nežino ir nieko negali paaiÅ¡kinti.

IÅ¡ 2018-10-24 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra vieno kambario butas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te, adresu (duomenys neskelbtini). Ä® namo laiptinę patenkama pro Å¡arvo tipo kodines metalines duris. Užėjus į laiptinę, laiptais pakylama į pirmo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telę, kurioje yra keturi butai. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra deÅ¡inėje nuo įėjimo pusėje, galinės durys. Ä® butÄ patenkama pro apžiÅ«ros metu praviras Å¡arvo tipo duris.

Užėjus į buto vidų patenkam į koridorių, kur dešinėje pusėje yra prieškambario spintelė, ant jos sukabinti viršutiniai drabužiai, rankinės. Koridoriuje ant laminuotų grindų ties vonios kambario durimis yra raudonos spalvos dėmės primenančios kraujo dėmes. Toliau prie sienos dešinėje pusėje stovi šaldytuvas, iš koridoriaus (bendra erdvė), patenkama į virtuvę, kur kairėje pusėje kampu įrengtas virtuvinių baldų komplektas, kriauklėje sudėti neplauti indai.

Ant kriauklės kraÅ¡to guli peilis juodos spalvos plastikine rankena, ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmės primenančios kraujÄ . Peilio geležtės ilgis 20 cm, rankenos - 13 cm. Peilio geležtės matmenys plačiausioje vietoje ties rankena yra 20 x 2,4 cm, peilio galas 1 cm pločio. Virtuvės viduryje stovi virtuvinis stalas su stikliniu pavirÅ¡iumi, kampe - kreminės spalvos virtuvinis kampas. IÅ¡ virtuvės patenkama į kambarį, kuriame kairėje pusėje prie sienos stovi sekcija ir TV staliukas, ant jo televizorius, prieÅ¡ais stovi sofa - lova, kuri apžiÅ«ros metu iÅ¡skleista, ant jos netvarkingai iÅ¡mėtyta patalynė.

PrieÅ¡ais langÄ yra įmontuota sieninė spinta, kuri apžiÅ«ros metu uždaryta. Prie sofos ir sekcijos sustatyti alkoholio buteliai, maisto produktai. ApžiÅ«ros metu kaip turintis reikÅ¡mės tolimesniam tyrimui paimtas virtuvinis peilis (t. 1, b. l. 9-18). IÅ¡ 2018-10-25 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra vieno kambario butas daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ä® buto vidų patenkama pro Å¡arvo tipo duris. Užėjus į butÄ patenkama į buto koridorių.

Koridoriuje (viduryje) prie tualeto (vonios) kambario ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , nuo dėmės paimta nuoplova. ApžiÅ«ros metu bute yra netvarka, iÅ¡mėtyti įvairÅ«s buities daiktai. Atlikus apžiÅ«rÄ objektai, turintys reikÅ¡mės tyrimui, nerasti ir nepaimti (t. 1, b. l. 20-29). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1303/2018 (01) nustatyta, kad R. D. mirė nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo. Ä® tai nurodo: durtinė - pjautinė epigastriumo srities žaizda, nusitęsianti į pilvaplėvės ertmę, su tuščiosios žarnos ir virÅ¡utinės pasaito venos pažeidimais, užsibaigianti aklai užpilvaplėviniame tarpe, kas komplikavosi masyviu kraujavimu, hipovoleminiu Å¡oku bei Å«miniu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu.

VÅ¡Ä® Elektrėnų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 18-1703/509 duomenimis R. D. mirė 2018-10-25, 02:30 val. R. D. lavone nustatyta: 3.1. durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas, pasireiÅ¡kęs durtine - pjautine epigastriumo srities žaizda (2018-10-24 operacijos duomenys, autopsijos duomenys), nusitęsiančia į pilvaplėvės ertmę, su tuščiosios žarnos ir virÅ¡utinės pasaito venos pažeidimais, užsibaigiančia aklai užpilvaplėviniame tarpe. Å is sužalojimas, atsižvelgiant į jo makromorfologinį vaizdÄ ir apraÅ¡ymÄ medicinos dokumentuose, padarytas aÅ¡triu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, jam smingant nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ priekio užpakalin, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir nežymiai iÅ¡ apačios virÅ¡un.

Durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas padarytas prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ 2018-10-24. Å is sužalojimas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 66.15 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.2. poodinės kraujosruvos kairėje plaÅ¡takoje ir kairėje blauzdoje, padarytos kietu, buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Å ie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3.3. žaizdos pilvo Å¡onuose, padarytos aÅ¡triu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), atsižvelgiant į jų makromorfologinį vaizdÄ ir 2018-10-24 operacijos duomenis labiausiai tikėtina, kad 2018-10-24 operacijos metu, todėl kaip sužalojimai nevertinamos; 3.4. injekcinės žymės krÅ«tinėje ir abipus alkÅ«nėse, padarytos aÅ¡triu, duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina - centrinės venos kateterizavimo metu ir atliekant periferinių venų punkcijas, todėl kaip sužalojimai nevertinamos.

R. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,13%o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. R. D. mirė nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo, nustatyto Å¡ios iÅ¡vados 3.1 punkte. R. D. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Å ios iÅ¡vados 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiajam ranka pasiekiamose kÅ«no vietose. Nukentėjusysis po kÅ«no sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, iki kol neteko sÄ monės. Å ios iÅ¡vados 3.1 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, 3.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. 3.1 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu duriančių - pjaunančių savybių turinčiu įrankiu ar daiktu, 3.2 punkte nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu kietų bukų savybių turinčiu įrankiu ar daiktu.

Sužalojimų vietose nėra iÅ¡likusių, bei pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra apraÅ¡ytų individualių žalojančių daiktų ar įrankių savybių ar pėdsakų, be to sužalojimai pilve chirurgiÅ¡kai sutvarkyti, todėl apie įrankio (įrankių) formÄ , dydžius pasisakyti negalima (t. 1, b. l. 52-60). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas S. L. paaiÅ¡kino, kad jis atliko mirusiojo tyrimÄ . Å iuo konkrečiu atveju kategoriÅ¡kai pasisakyti, kad nukentėjusysis galėjo sužalojimÄ pasidaryti pats, negali, nes yra objektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai, kad nukentėjusysis po sužalojimo padarymo buvo operuotas, sužaloti organai, žaizdos buvo chirurgiÅ¡kai sutvarkytos.

Tyrimo metu pavyko iÅ¡skirti kanalo kryptį, tačiau kategoriÅ¡kai teigti, kad nukentėjusysis galėjo pats pasidaryti sužalojimÄ , ar jam galėjo jį kas nors padaryti, negali. Sužalojimas yra tokioje kÅ«no vietoje, kuriÄ nukentėjusysis gali pasiekti savo ranka. Kai žmogus pasidaro durtinius, pjautinius sužalojimus, vienas iÅ¡ požymių, kad žmogus darėsi juos pats, yra bandomieji pjÅ«viai, dÅ«riai, tačiau tokių tyrimo metu nebuvo nustatyta. Paties kanalo gylio ir jėgos tyrimo metu nenustatinėja.

Å iuo atveju, nei kanalo gylis, nei jėga nesuteikia tokių duomenų, kad bÅ«tų galima pasisakyti, ar sužalojimÄ pasidarė pats nukentėjusysis, ar jis jam buvo padarytas kito asmens. Po sužalojimo pagal jo pobÅ«dį nukentėjusysis dar galėjo judėti, kadangi nėra pažeistos nugaros smegenys, kas galėtų sutrukdyti nukentėjusiojo galimybę atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Po sužalojimo padarymo, kaip matyti pagal medicininius dokumentus, nukentėjusiojo mirtis iÅ¡ karto neiÅ¡tiko. Pagal turimus duomenis, matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo padarymo atliko savarankiÅ¡kus veiksmus, tai liudija medicininiai įraÅ¡ai, tai, kad jis pats iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo kontaktiÅ¡kas ir atsakinėjo į klausimus, kai buvo pristatytas į stacionarÄ , buvo sÄ moningas, todėl galima teigti, kad jis po sužalojimo padarymo pilnai galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, nes buvo sÄ moningas.

IÅ¡vadoje nurodė, kad mirusysis buvo neblaivus. Dėl promilių norėtų paaiÅ¡kinti, kad pagal turimus medicininius dokumentus matyti, kad jis neteko daug kraujo, kad operacijos metu buvo paÅ¡alinta virÅ¡ 3 litrų kraujo, buvo masyviai taikytas skysčių palaikymas, kraujo perpylimas, tai galėjo įtakoti. Nereikėtų vertinti tų dviejų promilių, kurios buvo nustatytos tyrimo metu, kaip galutinių, kad jis įvykio metu galėjo bÅ«ti tiek apsvaigęs. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis galėjo bÅ«ti neblaivesnis daug labiau, nes buvo prarasta daug kraujo.

Žmonės, kai kelia prieÅ¡ save rankÄ , dažniausiai bÅ«na apsvaigę. Ä® klausimÄ , jei jis pasidarytų tokį sužalojimÄ , ar galėtų po to adekvačiai mÄ styti, kur padėti peilį, neÅ¡ti jį į virtuvę ir pan., negali atsakyti kategoriÅ¡kai, tai priklauso nuo individualių savybių. Paneigti to, kad jis negalėjo judėti ir vaikščioti, negali. Jis buvo neblaivus, reikia numanyti, kad jis buvo stipriai neblaivus, tai taip pat apsunkina jo gebėjimÄ judėti. Negali pasakyti, ar jam atliekant ekspertizę, buvo pateikti tokie klausimai raÅ¡tu ar galėjo susižaloti pats, ar galėjo peilį perneÅ¡ti į kitÄ vietÄ .

Tyrimo atlikimo metu nebuvo susipažinęs su visa bylos medžiaga. Savo iÅ¡vadÄ patvirtina. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3836/2018 (01) nurodyta, kad R. Å . nustatyta: 1.1. Odos nubrozdinimas deÅ¡inio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame ir nugariniame pavirÅ¡iuose, deÅ¡inio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, juosmens deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, nugaros krÅ«tininės dalies srityje, sėdmenų deÅ¡inėje pusėje, kairio klubo srityje, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio pakinklio srityje, kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, 1 - 2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. Poodinės kraujosruvos kairio skruosto ir abipus žastų vidiniuose paviršiuose, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, 3 - 7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti ir išvados 1.1. punkte išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, l - 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti ir išvados 1.2. punkte išvardinti sužalojimai padaryti 3 - 7 parų laikotarpyje iki apžiūros.

Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 166-167). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 418/2018(01) nurodyta, kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. D. DNR profiliu su 99, 999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ , ant peilio rankenos DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (t. 1, b. l. 33-37). 2018-10-24 22:07 val. patikrinus R.

Å . blaivumÄ alkotesteriu, jai nustatytas 3.25%o (promilių) girtumas (t. 1, b. l. 103). Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyriausiosios patrulės S. V. 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog R. D. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. spalio 24 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje jo sugyventinė R. Å . virtuviniu peiliu dÅ«rė į pilvÄ . Jis suklupo ir liko gulėti. R. Å . paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis jai atsibodo ir dėl to jam dÅ«rė (t. 1, b. l. 41-42).

Garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas įraÅ¡as. Pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir R. D.. R. D. nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje – jo sugyventinė jam peiliu perpjovė pilvÄ . BPC operatoriui paklausus ar sugyventinė pasiÅ¡alino, R. D. nurodo, kad ji yra vietoje. BPC operatoriui iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad namuose nėra mažamečių vaikų, nurodo prispausti žaizdÄ ir laukti vietoje, kol atvyks policija ir medikai (t. 1, b. l. 63-64).

Daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas yra vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo įkeltas į policijos registruojamų įvykių registrÄ (toliau - PRIR). Vaizdo įraÅ¡o trukmė yra 28 s. Vaizdo įraÅ¡e matyti, jog ant grindų guli vyriÅ¡kis, kaip nustatyta - R. D.. R. D. marÅ¡kinėliuose, pilvo srityje matoma raudonos spalvos dėmė. Jam po galva yra padėta pagalvė. Girdisi kaip R. D. sako, kad jam skauda. Toliau filmuojama kita patalpa, kur ant lovos sėdi moteris, kaip nustatyta - R.

Å .. Girdima, kaip pastaroji Å¡aukia, tačiau girdima ir suprantama tik dalis teksto – „nagami /necenzÅ«rinis žodis/ chujarinti tai neskauda“. Girdisi, kaip atvykęs pareigÅ«nas sako „Skubinkit greitÄ jÄ , nes čia durtinė žaizda pilve“. Filmuojamas gulintis R. D., jis pakelia galvÄ , po galva pakiÅ¡a rankÄ . PareigÅ«nas klausia kiek jam metų, R. D. atsako – „45“ (t. 1, b. l. 65-66). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Kaltinamoji R. Å . neigia peiliu dÅ«rusi R.

D., teigdama, jog įvykio vakarÄ , parÅ«kiusi su juo balkone, atsigulė miegoti kambaryje ir užmigo, R. jai einant miegoti buvo virtuvėje, daugiau bute nieko nebuvo. Atsibudusi pamatė, kad bute buvo du medicinos darbuotojai, R. gulėjo koridoriuje, pilvo srityje buvo kraujas. Kaltinamosios teigimu, R. D. pats sau dÅ«rė peiliu, nes yra ne kartÄ save žalojęs. Tokius kaltinamosios parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Tai nuoseklÅ«s policijos pareigÅ«nų S. V. ir G. K. parodymai, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės S. V. 2018 m. spalio 24 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2018 m. lapkričio 17 d. garso įraÅ¡o iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apžiÅ«ros protokolas, 2018 m. lapkričio 17 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, medicinos eksperto S. L. parodymai.

Liudytoja S. V. parodė, kad iÅ¡ Vilniaus apskrities budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad vyras pranešė apie smurtÄ artimoje aplinkoje, t. y. kad jį peiliu sužalojo jo sugyventinė. Nuvykus nurodytu adresu ir pabeldus į duris, niekas durų neatidarė, durys buvo atrakintos. Užėjus pro duris pamatė koridoriuje, prieÅ¡ais miegamÄ jį, gulintį vyrÄ , miegamajame ant lovos sėdinčiÄ kaltinamÄ jÄ . Įėjusi į butÄ ji filmavo apie 30 sekundžių. R. D. pilve matėsi sužalojimas. Paklausus nukentėjusiojo, kas tai padarė, jis nurodė, kad jį peiliu sužalojo R..

Tuo metu kambaryje sėdinti R. Å . rėkė lietuvių ir rusų kalbomis, kad jį nužudys, kad papjaus, kad tai ji jį sužalojo, nes jis jai atsibodo. R. Å . buvo neblaivi, vos stovėjo ant kojų, sunku pasakyti, ar adekvati, bet matė ir suprato viskÄ , atsakė į visus jos užduotus klausimus. Kad R. D. tai padarė pats, kaltinamoji pradėjo aiÅ¡kinti tuomet, kai iÅ¡ medikų sužinojo, jog jis mirė (t. 1, b. l. 96, t. 2, b. l. 154-159). Teismo posėdyje apklausto liudytojo G. K. parodymai patvirtina liudytojos S. V. parodymus.

Jis parodė, kad gavus iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuvykus nurodytu adresu, įėję rado ant žemės gulintį R. D., o R. Å . - sėdinčiÄ gretimame kambaryje ant lovos. Buvo matyti, kad R. akivaizdžiai neblaivi. R. D. marÅ¡kinėliai buvo kruvini, pakėlus matėsi durtinė žaizda. Tuo metu R. dar buvo sÄ moningas. Paklausus jo, kas jam dÅ«rė, Å¡is atsakė, kad R.. R. visÄ laikÄ rėkė, kad ji jį padÅ«rė: „ja zariezala“, kad jis jai jau nusibodo, kad konfliktavo ir jÄ stumdė (t. 2, b. l. 154-159). (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės S. V. 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog R.

D. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. spalio 24 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje jo sugyventinė R. Å . virtuviniu peiliu dÅ«rė į pilvÄ . Jis suklupo ir liko gulėti. R. Å . paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis jai atsibodo ir dėl to jam dÅ«rė (t. 1, b. l. 41-42). Tai, kad R. D. peiliu į pilvÄ dÅ«rė R. Å ., patvirtina ir garso įraÅ¡as į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . IÅ¡ 2018 m. lapkričio 17 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole pateiktos garso įraÅ¡o iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro stenogramos matyti, jog į Bendrojo pagalbos centrÄ paskambino R.

D., nurodydamas, jog jam perpjovė pilvÄ . Paklausus, kas tai padarė, R. D. nurodė, jog jo sugyventinė (t. 1, b. l. 63-64). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1303/2018 (01) nurodyta, kad R. D. mirė nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo (t. 1, b. l. 52-60). Teismo posėdžio metu buvo apžiÅ«rėtas 28 s. trukmės vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo įkeltas į Policijos registruojamų įvykių registrÄ , kuris atitiko 2018 m. lapkričio 17 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodytÄ informacijÄ , kad vaizdo įraÅ¡e matyti, jog ant grindų guli vyriÅ¡kis, kaip nustatyta - R.

D.. R. D. marÅ¡kinėliuose, pilvo srityje matoma raudonos spalvos dėmė. Jam po galva yra padėta pagalvė. Girdisi kaip R. D. sako, kad jam skauda. Toliau filmuojama kita patalpa, kur ant lovos sėdi moteris, kaip nustatyta - R. Å .. Girdima, kaip pastaroji Å¡aukia, tačiau girdima ir suprantama tik dalis teksto – „nagami /necenzÅ«rinis žodis/ chujarinti tai neskauda“. Girdisi, kaip atvykęs pareigÅ«nas sako „Skubinkit greitÄ jÄ , nes čia durtinė žaizda pilve“. Filmuojamas gulintis R.

D., jis pakelia galvÄ , po galva pakiÅ¡a rankÄ . PareigÅ«nas klausia kiek jam metų, R. D. atsako – „45“ (t. 1, b. l. 65-66) Netikėti liudytojų S. V. ir G. K., kurie atvyko į įvykio vietÄ po praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje, parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jie yra nuoseklÅ«s, sutampa su 2018 m. lapkričio 17 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole esančia garso įraÅ¡o iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro stenograma, kurioje užfiksuota, kad R. D. nurodė, kad sugyventinė R.

Å . peiliu jam perpjovė pilvÄ , sutampa tarpusavyje bei juos patvirtina kita bylos medžiaga, jų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti R. Å . nenustatytas. R. Å . parodymai, jog R. D. peiliu nedÅ«rė, paneigiami aukščiau minėtu vaizdo įraÅ¡u, darytu į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams S. V. ir G. K., kurio 2 sekundę matyti R. Å . sėdinti miegamajame ant lovos. Juo paneigiamas kaltinamosios teiginys, kad negalėjo durti peiliu R. D., ji nuėjo miegoti ir užmigo, R. palikusi virtuvėje, o atsibudo, kai stovėjo du medicinos darbuotojai, nes greitÄ jÄ medicinos pagalba iÅ¡kvietė Å¡ie policijos pareigÅ«nai.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tuo metu greitosios medicinos darbuotojų bute nebuvo. Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas S. L. patvirtino savo iÅ¡vadÄ , jog R. D. padarytas durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas yra nukentėjusiajam ranka pasiekiamoje vietoje. Å iuo konkrečiu atveju kategoriÅ¡kai pasisakyti, kad nukentėjusysis galėjo sužalojimÄ pasidaryti pats, negali, tačiau paaiÅ¡kino, jog žmogui pasidarant durtinius-pjautinius sužalojimus, vienas iÅ¡ požymių, kad žmogus darėsi juos pats, yra bandomieji pjÅ«viai, dÅ«riai, tačiau tokių tyrimo metu nebuvo nustatyta (t. 3, b. l. 11-15).

Ä®vertinęs aptartų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent R. Å . nustatytu laiku ir aplinkybėmis padarė R. D. kaltinime nurodytÄ sužalojimÄ , nuo kurio jis mirė. Kaltinamosios kaltės nepaneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys, jog R. D. buvo linkęs save žaloti (t. 2, b.l. 28, 29, 30), taip pat tai, kad kaltinamosios atžvilgiu jis vartodavo fizinį smurtÄ . IÅ¡nagrinėjus bylÄ , nenustatyta, kad 2019 m. spalio 24 d. apie 21 val. R. D. pats peiliu bÅ«tų save susižalojęs ir nuo to miręs. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatÄ ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatÄ ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį, prieÅ¡ žuvusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumÄ , kÅ«no vietÄ , į kuriÄ buvo suduotas smÅ«gis peiliu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å ., naudodama smurtÄ suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumÄ , o bÅ«tent pavojingumÄ kito gyvybei, numatė, kad nuo tokių jos veiksmų nukentėjusysis gali mirti, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ norÄ smurtauti, ir nors nenorėjo R. D. atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama netiesiogine tyčia.

Tarp jos veiksmų – smÅ«gio sudavimo į pilvÄ R. D. bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamoji yra pakaltinama, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. Å . ir R. D. kartu gyveno apie penkerius metus. Pati kaltinamoji teisme parodė, kad R. D. jos bute gyvena nuo 2013 m. gegužės 19 d., tokius jos parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Taigi, byloje nustatyta, kad R. Å . ir R. D. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, juos siejo savanoriÅ¡kai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko Å¡eimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. R. Å . veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes ji nužudė savo Å¡eimos narį. Dėl bausmės skyrimo Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajai R. Å ., teismas atsižvelgia į tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. R. Å . anksčiau teista du kartus, teistumai iÅ¡nykę (t. 1, b. l. 139-140), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 144-152), nedirba. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, Nr. 2K-21/2011, 2K-386/2012). Byloje nustatyta, kad R. D. nuolat vartodavo fizinį smurtÄ kaltinamosios atžvilgiu.

FaktÄ , kad įvykio dienÄ , taip pat prieÅ¡ pat nusikalstamos veikos padarymÄ R. D. vartojo R. Å . atžvilgiu fizinį smurtÄ . Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3836/2018 (01), kurioje nustatyti R. Å . iki apžiÅ«ros, t.y. iki 2018 m. spalio 25 d., sužalojimai, padaryti 1 - 2 parų ir 3 - 7 parų laikotarpyje. Tai, kad ant R. Å . kÅ«no jai gyvenant kartu su R. D. nuolat bÅ«davo smurto žymės, tačiau ji R. D. gindavo, teismo posėdyje parodė ne tik pati R.

Å ., bet ir liudytojai N. G., S. N., A. B., G. B., S. V., A. B., A. J., J. Å .. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks R. D. elgesys iÅ¡provokavo nuteistÄ jÄ ir neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i aplinkybė pripažinta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumÄ .

Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo.

Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, jog bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiÅ¡kia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentÄ nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Ä®statymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R.

Å . paskiriant artimÄ minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas turėtų padaryti pakankamÄ poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ , taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai skirtina artima minimaliai bausmė bus pakankama ne tik jÄ nubausti už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo.

Byloje nėra nei įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, nei aplinkybių visumos, dėl kurių bÅ«tų pagrindas skirti kaltinamiesiems Å¡velnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. R. Å . laikinai sulaikyta 2018 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 105). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2018 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajai R. Å . kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas pakeista į griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nepakeista ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Laikas, kaltinamosios R. Š. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. Š. pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi suėmimo pagrindas nėra išnykę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina. Dėl turtinės žalos Nukentėjusioji J. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 1533 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis sÅ«nėno laidojimo iÅ¡laidomis (t. 1, b. l. 72). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.

Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos. Å iuo atveju dėl R. D. mirties yra kalta R. Å .. Dalis praÅ¡omos priteisti sumos - 1283 eurų - yra pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 74-75). Kita dalis – nukentėjusiosios J. K. parodymais (t. 1, b. l. 68, t. 2, b. l. 44-50), kad 300 eurų iÅ¡laidas pateisinančių kasos kvitų ji neturi - tai 30 eurų už gėles, 20 eurų už žvakes, 50 eurų už maistÄ gedulingiems pietums, 150 Eur už kunigo paslaugas.

Teismas Å¡ias iÅ¡laidas pripažįsta bÅ«tinomis, nes pagal krikščioniÅ¡kas apeigas vykstančiose laidotuvėse priimta atlikti kunigo organizuojamas apeigas bei laidotuvių dalyvius pakviesti gedulo pietų, be to, tokios iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijų ir nėra per didelės. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė, jog ji gavo 304 Eur dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ bei 600 Eur iÅ¡ R. D. darbovietės, todėl nukentėjusiajai priteistina suma turtinei žalai atlyginti mažintina 904 Eur ir iÅ¡ R.

Š. J. K. naudai priteistina 629 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos Nukentėjusiosios J. K. ir L. D. pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašė priteisti iš kaltinamosios po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 72, 84, 104-108). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nors nukentėjusiųjų pateikti civiliniai ieškiniai dėl 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, visgi teismas, išklausęs J. K. ir L. D. parodymus apie jų ir R. D. tarpusavio santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo galėtų tenkinti pilna apimtimi.

Teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje, tarp nukentėjusiųjų ir R. D. nebuvo toks stiprus ryÅ¡ys, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo palaikė itin artimus ryÅ¡ius. Nukentėjusioji J. K., R. D. teta, parodė, kad su R. susitikdavo retai, nes jis Elektrėnuose, ji - Alytuje. Jis pas jÄ praktiÅ¡kai nebuvęs, susitikdavo tik kapuose lapkričio 1 d., bendraudavo telefonu, bet irgi retai. Liudytoja L. D., R. D. sesuo, parodė, kad su broliu paskutiniu metu nebuvo labai artimi, bet kai mama buvo gyva, važiuodavo pas jÄ Ä¯ M.

Paskui ji iÅ¡sikraustė į OlandijÄ . Paskutinį kartÄ jį matė prieÅ¡ 6 metus, jis su jos sÅ«numi buvo atvažiavęs pas jÄ Ä¯ svečius į OlandijÄ . Telefonu bendraudavo 1 kartÄ per porÄ mėnesių, pasiklausdavo vienas kito, ar viskas gerai. Visgi tai nereiÅ¡kia, jog R. D. likimas nukentėjusiosioms visiÅ¡kai nerÅ«pėjo ir dėl jo mirties jos nepatyrė jokių dvasinių iÅ¡gyvenimų. L. D. yra nužudytojo sesuo, J. K. – teta, kuri, kaip nustatyta byloje, rÅ«pinosi savo sÅ«nėno laidotuvėmis ir natÅ«ralu, kad jos patyrė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimai dėl jo mirties.

Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad paties R. D. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ R. Å . turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo įsitikinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamosios R. Å . nukentėjusiosios L. D. naudai 3000 Eur, J. K. naudai – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktikÄ kitose bylose, kai neturtinę žalÄ dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryÅ¡ius bei bendravimo ypatumus ir su tuo susijusius iÅ¡gyvenimus.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Å . nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 6 mėn. terminui nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis R. Å . nekilnojamam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas kelis kartus, paskutinį kartÄ - 2019 m. rugsėjo 4 d. pratęstas 3 mėnesiams nuo 2019-09-04.

Nuosavybės teisių apribojimas šiam turtui paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: peilis, 1 nuoplova, R. D. palaidinė, apatinės trumpikės, juodos spalvos sportinės kelnės, džemperis, mėlynos spalvos rankšluostis, vyriškos kojinės, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 39-40), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. Å . pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti R.

Å . laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. vasario 24 d. imtinai ir nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2019 m. lapkričio 22 d. R. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , po to jÄ panaikinti. Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. Å . nukentėjusiosios J. K. naudai 629 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. Å . nukentėjusiosios L. D. naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pratęsti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ R. Å . nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms nagrinėti: peilį, 1 nuoplovÄ , R. D. palaidinę, apatines trumpikes, juodos spalvos sportines kelnes, džemperį, mėlynos spalvos rankÅ¡luostį, vyriÅ¡kas kojines, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 39-40), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjai A. Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė