0aa2c8b2-653d-4909-b2d9-46cbff4ea5d1 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. 2A-1108-480/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02032-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2028-918/2013 pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui R. A. S. dėl paskolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 38400 Lt skolos, 858 Lt palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo, 150 Lt iÅ¡laidų dėl reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯teikimo per antstolį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ji su sutuoktiniu R. H. M. 1998-04-15 paskolino atsakovui 15000 JAV dolerių. Atsakovas, gavęs pinigus, surašė paskolos raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad paskolÄ grÄ Å¾ins pareikalavus per 1 mėnesį. (duomenys neskelbtini) R. H. M. mirė, palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti paskolÄ . Paskolos raÅ¡to originalo turėjimas patvirtina, kad atsakovas su ieÅ¡kovės vyru neatsiskaitė. Atsakovas įrodymų, kad paskola grÄ Å¾inta, nepateikė. 2011-12-06 pateikus teismui praÅ¡ymÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo vieno JAV dolerio kaina Lietuvoje buvo lygi 2,56 Lt.

Atsakovui 2011-09-03 per antstolį buvo įteiktas reikalavimas grÄ Å¾inti paskolÄ . PalÅ«kanas skaičiuoja už 2011-09-02 – 2012-02-14 laikotarpį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė paskolos raÅ¡to originalÄ , įvardintÄ kaip paskolos vekselį, kuriame įraÅ¡ytas tekstas „AÅ¡, V. S. <...> skolinuosi iÅ¡ R. H. M. <...> penkiolika tÅ«kstančių dolerių <...> .

PaskolÄ grÄ Å¾insiu pareikalavus, laike vieno mėnesio“. Paskolos raÅ¡te nurodyta, kad Å¡is dokumentas suraÅ¡ytas 1998-04-15, Kaune. 2011-08-03 trečiajam asmeniui R. A. S. įteiktas reikalavimas per vienÄ mėnesį grÄ Å¾inti 15000 JAV dolerių (b. l. 9). R. H. M. mirė (duomenys neskelbtini), palikimÄ po jo mirties priėmė jo sutuoktinė – ieÅ¡kovė G. M. (b. l. 8). Teismo grafologinės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad paskolos vekselį surašė R. A. S., o pasirašė V. S. (b. l. 121-125).

Tarp Å¡alių kilo ginčas tiek dėl paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybių, laiko, tikslo, tiek dėl pinigų perdavimo fakto. Teismo vertinimu, nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui neatskleidė tikrųjų, faktinių tarp ieÅ¡kovės sutuoktinio ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių. Teismas pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė paskolos dokumento suraÅ¡ymo metu nedalyvavo, taigi, tikėtina, kad jai gali bÅ«ti nežinomos visos Å¡io dokumento suraÅ¡ymo aplinkybės. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, kurie patys dalyvavo suraÅ¡ant paskolos dokumentÄ , nepateikė jokių įrodymų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad paskolos dokumentas buvo suraÅ¡ytas ne 1998-04-15, o žymiai vėliau, t. y. 2005-2006 metais.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad paskolos dokumentas buvo suraÅ¡ytas 1998-04-15, t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui. Teismas nurodė, kad sandorio suma yra didesnė kaip penki Å¡imtai litų, todėl pinigų perdavimo faktÄ buvo reikalinga įrodinėti raÅ¡ytiniais įrodymais. Pateiktame paskolos vekselyje nurodyta, kad atsakovas skolinasi 15000 JAV dolerių, tačiau pats pinigų perdavimo faktas paskolos dokumente nekonstatuotas, taigi turėjo bÅ«ti įrodytas. Dokumento teksto formuluotė „aÅ¡, V.

S. <...> skolinuosi iÅ¡ R. H. M. <...> penkiolika tÅ«kstančių dolerių <...> . PaskolÄ grÄ Å¾insiu pareikalavus, laike vieno mėnesio“ neginčijamai rodo tik paskolos gavėjo susiformavusį ketinimÄ gauti sutarties dalykÄ , tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Tam, kad paskolos sutartį bÅ«tų galima pripažinti sudaryta, paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas.

Žodžio ,,skolinuosi“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia esamÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ . Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad paskolos dokumento tekstÄ jiems diktavo ieÅ¡kovės vyras R. H. M., ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neginčijo, nurodydama, kad dokumentas suraÅ¡ytas jos vyro stiliumi.

Kilus abejonėms dėl paskolos dokumente vartojamų žodžių prasmės, Å¡ios abejonės aiÅ¡kintinos formuluotes pasiÅ«liusios sutarties Å¡alies nenaudai. Teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto, reikalavimÄ priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo atmetė. Konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė pinigų perdavimo fakto, t. y. paskolos sutarties sudarymo, kitus Å¡alių argumentus (dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, dėl atsakovo ir trečiojo asmens paskolos dokumento suraÅ¡ymo metu galimai nebuvusio poreikio skolintis ir t.t.) teismas pripažino teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, todėl dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl susiklosčiusių paskolinių santykių, netinkamai įvertino paskolos vekselio turinį. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas ir jo sutuoktinė R. A. S. teigė, kad ne tik pinigų iÅ¡ R.

H. M. neskolino, bet ir jokių raÅ¡tų nerašė ir nepasirašė. Bet kai jų iniciatyvÄ buvo atlikta grafologinė ekspertizė, kuri nustatė, kad paskolos vekselio turinį surašė R. A. S., o pasirašė pats atsakovas V. S., jie abudu prisiminė, kad paskolos vekselį surašė. Jie teigė, kad paskolos vekselį surašė R. H. M. praÅ¡ant tik dėl akių, nes tai buvo reikalinga jam dėl jo verslo reikalų. Tačiau jokių įrodymų, paaiÅ¡kinimų apie R. H. M. verslÄ jie nepateikė, aplinkybių nežino, o pinigus grÄ Å¾inti įsipareigojo.

Å ios aplinkybės rodo atsakovo ir trečiojo asmens R. S. nesÄ Å¾iningumÄ , o paskolos vekselio pasiraÅ¡ymas abiejų sutuoktinių susitarimu rodo, kad pinigai jiems buvo reikalingi Å¡eimos reikalams. Teismo posėdžio metu trečias asmuo R. A. S. teigė, kad paskolos vekselis buvo suraÅ¡ytas maždaug 2005-2006 m. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad šį paskolos vekselį sutuoktinis R. H. M. jai atidavė 2005-2006 metų laikotarpį. Tačiau R. A. S. savo ranka raÅ¡ydama paskolos vekselį nurodė, kad 1998-04-15, (duomenys neskelbtini), bÅ«tent V.

S. „skolinuosi“ iÅ¡ R. H. M. penkiolika tÅ«kstančių dolerių. Tokiu bÅ«du atsakovas ir R. A. S. jau sutarties vekselio suraÅ¡ymo metu pripažino, kad pinigus skolinasi (t. y. pinigus jau gavo) ir atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti pareikalavus, laike vieno mėnesio. Apeliantė nurodo, kad ji nuosekliai aiÅ¡kino teismui, kad pinigai buvo skolinti 1998 metai, tačiau perduodant pinigus, raÅ¡ant paskolos vekselį, ji nedalyvavo. Atsakovas ir trečias asmuo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo nesÄ Å¾iningi, melavo ir iÅ¡sisukinėjo.

Apeliantės nuomone, dėl Å¡ių Å¡alių paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigai buvo paskolinti ir perduoti V. S. 1998-04-15, be suraÅ¡yto paskolos vekselio, o paskolos vekselis galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas vėliau 2005-2006 metais, kai R. H. M. jau sunkiai sirgo, o atsakovas, bÅ«damas geras draugas, nenorėdamas pakenkti draugo sveikatai ir draugystei, surašė paskolos vekselį, pripažindamas raÅ¡tu, kad paskolÄ gavo ir įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti. Å iuo atveju paskolos vekselyje įraÅ¡ytas žodis „skolinuosi“ ir data 1998-04-15 reiÅ¡kia, kad pinigai buvo paskolinti ir perduoti V.

S. bÅ«tent 1998-04-15. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, buvo įvykdytos esminės paskolos sutarties sÄ lygos (1964 m. CK 291 str. 1 d.), paskolos perdavimo faktas patvirtintas paties paskolos gavėjo - atsakovo V. S., paraÅ¡u ir ji neprivalėjo teikti naujų raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jis niekada nesiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės vyro 15000 JAV dolerių.

Su ieÅ¡kovės vyru jį siejo draugiÅ¡ki santykiai. IeÅ¡kovės vyras turėjo verslo planÄ , jam reikėjo parodyti, kad turi pinigų, kuriuos galėtų investuoti. Atsakovas tuo metu pinigų turėjo, buvo apsirÅ«pinęs žmogus. Nurodo, kad jis paskolos dokumento teksto nerašė, nes tų pinigų neėmė. TekstÄ surašė R. A. S. todėl, kad jos raÅ¡tas yra gražesnis. IeÅ¡kovė nebuvo net mačiusi paskolos raÅ¡telio. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.           Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v.

R. P., V. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v. K. P., P. P., bylos Nr. 3K-7-540/2009; kt.).             Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), iÅ¡skyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymÄ yra atleidžiami (CPK 182 str.). Å alių ginčas kilęs iÅ¡ 1998 m. balandžio 15 d. pasiraÅ¡yto paskolos vekselio dėl paskolos grÄ Å¾inimo.

            Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė pinigų perdavimo fakto, t. y. paskolos sutarties sudarymo, kitus Å¡alių argumentus laikė neturinčiais teisinės reikÅ¡mės, o ieÅ¡kovės reikalavimus dėl palÅ«kanų bei iÅ¡laidų, susijusių su skolos iÅ¡reikalavimu ne teismo tvarka, iÅ¡vestiniais, ieÅ¡kinį atmetė.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė paskolos sutartinius santykius grindžia teismui pateiktu 1998-04-15 paskolos vekseliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas skolinasi iÅ¡ 2012 m. kovo 27 d. mirusio ieÅ¡kovės sutuoktinio R. H. M. 15000 JAV dolerių, paskolÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti pareikalavus, laike vieno mėnesio ( t. 1, b. l. 6). Vekselis, tai vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®statymo) 2 straipsnio 1 dalis).

 Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia kad Å¡i prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Įstatymo 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Kaip byloje nustatyta, trečiojo asmens R. A. S. surašytas ir  atsakovo V. S. pasirašytas vekselis (pavadintas paskolos vekseliu) neturi visų būtinų rekvizitų, todėl laikytinas tik paprastu skolos rašteliu. Byloje tarp šalių kilus ginčui dėl paskolos vekselio surašymo aplinkybių, laiko, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad paskolos dokumentas buvo surašytas 1998 m. balandžio 15 d. ir tinkamai taikė 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso nuostatas.

Paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tiek pat tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų. Paskolos sutartyje paskolos davėjas gali įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje (1964 m.

CK 291 str. 1, 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas.

Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliÄ ja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente) aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimÄ (sÄ voka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo - paskolos gavėjo - gavimas ir priėmimas paskolos dalyko).

Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011). Paskolos vekselyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų skolininkui perdavimÄ , todėl Å¡io dokumento negalima laikyti tinkamai įforminta Å¡alių paskolos sutartimi, atitinkančia Civilinio kodekso (1964 m. redakcijos 291 str. 1, 2 d.; atitinkamai 2000 m. redakcijos 6.870 str.) įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ . Sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko –pinigų- perdavimo paskolos gavėjui momento.

Sutarties formuluotė „AÅ¡, V. S.... skolinuosi iÅ¡ R. H. M. ...“ neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimÄ perduoti sutarties dalykÄ , tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Jau minėta, kad paskolos sutartis yra realinė sutarčių rÅ«Å¡is ir jos sudarymui patvirtinti bÅ«tinas sutarties dalyko perdavimas. Tam, kad paskolos sutartį bÅ«tų galima pripažinti sudaryta, paskolos sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai tikslai užfiksuotas paskolos dalyko –pinigų- perdavimo paskolos gavėjui momentas.

Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, žodžio „skolinuosi“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia esamÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ . Tai atitinka atsakovo pozicijÄ , jog jis niekada nesiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovės vyro 15000 JAV dolerių. Tuo tarpu apeliantė suabsoliutina paskolos vekselio teksto žodį „skolinuosi“, nors sutarčių aiÅ¡kinimo principai ir taisyklės nepripažįsta pažodinio sutarties teksto absoliutinimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskolos vekselyje nurodyta pinigų suma (15000 JAV dolerių) buvo perduota atsakovui, tačiau nepaisant to, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė vien tik raÅ¡ytiniu paskolos vekseliu, laikydama jį pakankamu įrodymu byloje (CPK 12, 178 str.).  Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo priteisti paskolos vekselyje nurodytus 15000 JAV dolerių.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).            Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡Â apeliantės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ( t. 2, b. l. 47-48; CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .            Teisėjos                                                                                                        AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                                       Nijolia Indreikienė Albina Rimdeikaitė